{"id":45181,"date":"2024-04-14T11:06:18","date_gmt":"2024-04-14T08:06:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=45181"},"modified":"2024-04-14T12:10:35","modified_gmt":"2024-04-14T09:10:35","slug":"m-boruseviciute-konstitucijos-kalbos-objektyvios-ribos-kaip-teisejo-imperija-varzantis-elementas-i-kureju-prota-nelisti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/04\/14\/m-boruseviciute-konstitucijos-kalbos-objektyvios-ribos-kaip-teisejo-imperija-varzantis-elementas-i-kureju-prota-nelisti\/","title":{"rendered":"M. Borusevi\u010di\u016bt\u0117. Konstitucijos kalbos objektyvios ribos kaip teis\u0117jo imperij\u0105 var\u017eantis elementas: \u012f k\u016br\u0117j\u0173 prot\u0105 nel\u012fsti"},"content":{"rendered":"\n

Komentare \u201eMoksli\u0161kai tikslus objektyvumas interpretuojant teis\u0119: iliuzinis suvar\u017eymas\u201c<\/a> i\u0161 esm\u0117s yra argumentuojama, kad originalizmo krypties, suteikiant jai \u201eautenti\u0161kos akivaizd\u017eios \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0117s originalizmo\u201c pavadinim\u0105, proponentai apskritai tiki JAV Konstitucijos interpretavimo objektyvumu, deklaruoja savo i\u0161tikimyb\u0119 Konstitucijos tekstui ir mano, kad pasitelk\u0119 istorin\u0119 med\u017eiag\u0105, kalbos \u017eodynus, gramatikos ir sintaks\u0117s taisykles gali nustatyti tai, kas Konstitucijos tekste i\u0161 ties\u0173 yra \u012ftvirtinta. Tod\u0117l jiems tikrai neprireiks apeliuoti \u012f joki\u0105 politin\u0119 moral\u0119 ar naudotis prigimtin\u0117s teis\u0117s paslaugomis, nepaisant to, kad JAV Konstitucija yra viena i\u0161 trumpiausi\u0173 konstitucij\u0173 pasaulyje. Taigi tos problemos, su kuriomis susid\u016br\u0117 originalizmo kryptis, sutekiant jai \u201epirmini\u0173 intencij\u0173 originalizmo\u201c pavadinim\u0105, atrodo, kad yra i\u0161spr\u0119stos. Tik atrodo.<\/p>\n\n\n\n

R. Dworkin\u2019o vertinimu, b\u016btent tokia Konstitucijos interpretacija, kuri\u0105 si\u016blo autenti\u0161kos akivaizd\u017eios \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0117s originalistai ne tik yra klaidinga, bet i\u0161 ties\u0173 ji sudaro visas prielaidas nukrypti nuo JAV Konstitucijos teksto, kuriam i\u0161tikimyb\u0119 deklaruoja naujieji originalistai. R. Dworkin\u2019ui Konstitucijos interpretavimas yra jos \u201ekonstruktyvin\u0117 interpretacija\u201c[1]<\/a>. Jos visa esm\u0117 pirmiausiai yra nustatyti, k\u0105 konstitucini\u0173 nuostat\u0173 k\u016br\u0117jai ir jas pri\u0117m\u0119 \u017emon\u0117s konstitucin\u0117se nuostatose ketino pasakyti i\u0161tarus tuos \u017eod\u017eius, kuriuos jie pasirinko i\u0161tarti Konstitucijos tekste atitinkamame \u012fvykyje. Tai, k\u0105 istoriniai \u017emon\u0117s ketino pasakyti Konstitucijos tekste, pasirinkdami tuos \u017eod\u017eius, kuriuos jie pasirinko, yra tai, k\u0105 R. Dworkin\u2019as vadina Konstitucijos autori\u0173 \u201esemantin\u0117mis\u201c intencijomis[2]<\/a>, o dar kitaip \u2013 \u201esemantiniu originalizmu\u201c, su kuriuo save ir tapatino originalistas A. Scalia[3]<\/a>. \u0160ias intencijas i\u0161rei\u0161kia \u017eod\u017eiai \u012ftvirtinti Konstitucijos tekste ir tai yra intencij\u0173 \u012frodymas, kuris var\u017eo interpretatori\u0173, turint\u012f suteikti geriausi\u0105 jiems prasm\u0119. Kitaip tariant, R. Dworkin\u2019as sulygina intencijas su gramatine teksto reik\u0161me. Intencija yra integrali objektyvizuot\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 sekos sudarant sakin\u012f dalis, t. y. ji i\u0161 esm\u0117s yra teksto intencija. Jam Konstitucijoje \u012ftvirtinti \u017eod\u017eiai rei\u0161kia tai, k\u0105 jie normaliai rei\u0161kia, ir jis mano, kad \u017eod\u017eiai turi tradicin\u0119, konvencin\u0119 reik\u0161m\u0119. Kalba suformuoja objektyvias ribas ir kalbos interpretuotojas neturi paisyti joki\u0173 mentalini\u0173 intencij\u0173 t\u0173, kurie objektyvizavo konkre\u010di\u0105 kalb\u0105 Konstitucijos tekste, siekdamas \u012fl\u012fsti \u012f j\u0173 prot\u0105.<\/p>\n\n\n\n

R. Dworkin\u2019o po\u017ei\u016briu, Konstitucijos tekstas apima tiek precizi\u0161kas konstitucines nuostatas, tiek tas konstitucines nuostatas, kurias jis \u012fvardija \u201emiglotomis\u201c. Anot jo, ta kalba, kuria kalba Konstitucijos tekstas tais \u017eod\u017eiais, kurie yra i\u0161reik\u0161ti \u0161iame tekste, rodo, kad jos k\u016br\u0117jai neman\u0117, jog j\u0173 konkre\u010dios tur\u0117tos intencijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017efiksuotos konkre\u010dioje konstitucin\u0117s nuostatos reik\u0161m\u0117je, kurias reik\u0117t\u0173 nustatyti. \u201eMiglot\u0173\u201c konstitucini\u0173 nuostat\u0173 \u012ftvirtinimas Konstitucijoje yra k\u016br\u0117j\u0173 ir juos pri\u0117musi\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105moningo pasirinkimo rezultatas, nes vietoj t\u0173 \u201emiglot\u0173\u201c konstitucini\u0173 nuostat\u0173 jie gal\u0117jo pasirinkti specifi\u0161kesnes ir labiau apibr\u0117\u017etas konstitucines nuostatas[4]<\/a>. \u0160ios \u201emiglotos\u201c konstitucin\u0117s nuostatos R. Dworkin\u2019o teorijoje i\u0161rei\u0161kia \u201es\u0105vokas\u201c perskyroje \u201es\u0105voka\u201c (angl. concept<\/em>) ir \u201esamprata\u201c (angl. conception<\/em>)[5]<\/a> arba \u201eabstrak\u010dias intencijas\u201c perskyroje \u201eabstrak\u010dios intencijos\u201c (angl. abstract intentions<\/em>) ir \u201eprecizi\u0161kos intencijos\u201c (angl. concrete intentions<\/em>)[6]<\/a>. Bet i\u0161 esm\u0117s \u0161is skyrimas i\u0161rei\u0161kia skyrim\u0105 tarp abstrak\u010di\u0173 princip\u0173, kurie yra suprantami kaip abstrakt\u016bs moraliniai principai[7]<\/a>, ir precizi\u0161k\u0173 konstitucini\u0173 norm\u0173. \u201eMiglot\u0173\u201c konstitucini\u0173 nuostat\u0173 \u012ftvirtinimas nerei\u0161kia, kad reikia i\u0161siai\u0161kinti, k\u0105 tam tikra ribota \u017emoni\u0173 grup\u0117 tam tikru istorijos laikotarpiu tur\u0117jo galvoje sakydama tai, kas konstitucin\u0117je nuostatoje \u012ftvirtinta, arba b\u016bt\u0173 pasak\u0119, jeigu b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 tai galvoje. Tai daryti, R. Dworkin\u2019o vertinimu, yra primityvu. R. Dworkin\u2019as savo pozicij\u0105 ai\u0161kina pasirinktu t\u0117vo nurodymo vaikams pavyzd\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

R. Dworkin\u2019as ai\u0161kina, kad tuo atveju, kai t\u0117vas sako savo vaikams, jog jis tikisi, kad vaikai nesielgs neteisingai su kitais, jis, savaime suprantama, turi galvoje konkre\u010dius elgesio pavyzd\u017eius, kuriuos jis laiko netinkamais. Ta\u010diau negalima teigti, kad t\u0117vo \u201eintencija\u201c buvo nurodyti tik tuos pavyzd\u017eius, kuriuos jis tur\u0117jo galvoje, nes, be nurodyt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, gali b\u016bti ir toki\u0173, kuri\u0173 t\u0117vas netur\u0117jo galvoje arba vienas i\u0161 t\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, tur\u0117t\u0173 t\u0117vo galvoje, gali pasirodyti esantis neteisingas. T\u0117vo intencija i\u0161 principo yra ta, kad vaikai vadovaut\u0173si teisingumo \u201es\u0105voka\u201c, o ne kokia nors specifi\u0161ka teisingumo \u201esamprata\u201c, kuri\u0105 gal\u0117jo tur\u0117ti galvoje t\u0117vas. T\u0117vas, apeliuodamas \u012f teisingumo \u201es\u0105vok\u0105\u201c, i\u0161 principo apeliuoja \u012f tai, k\u0105 teisingumas rei\u0161kia, ir neteikia jokio ypatingo vaidmens savo pa\u017ei\u016broms \u0161iuo klausimu. Kai t\u0117vas nustato teisingumo \u201esamprat\u0105\u201c, jis nustato, k\u0105 jis vadins teisingumu, ir \u0161iuo atveju jo po\u017ei\u016bris tampa svarbiausias. Apeliuodamas \u012f teisingum\u0105, t\u0117vas kelia moralin\u012f klausim\u0105, o nustatydamas savo teisingumo samprat\u0105, jis m\u0117gins atsakyti \u012f j\u012f[8]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

R. Dworkin\u2019ui yra skirtumas tarp to, k\u0105 istoriniai \u017emon\u0117s ketino pasakyti tais \u017eod\u017eiais, kurie sudaro Konstitucij\u0105, ir to, ko jie siek\u0117 savo pasakytais \u017eod\u017eiais kaip rezultato. Objektyvizuoti \u017eod\u017eiai nesugestionuoja, kad jie turi b\u016bti taikomi taip, kaip buvo istorini\u0173 \u017emoni\u0173 tikimasi juos taikyti. Jeigu istoriniai duomenys rodo, kad istorini\u0173 \u017emoni\u0173 subjektyviosios intencijos neatitinka lingvistini\u0173 fakt\u0173, tai neturi reik\u0161m\u0117s, nes tai n\u0117ra tai, kas yra \u012ftvirtinta \u0161i\u0173 istorini\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161tartuose \u017eod\u017eiuose objektyviai \u012ftvirtintuose Konstitucijos tekste, o tai ir yra svarbiausia. Tokias istorini\u0173 \u017emoni\u0173 intencijas R. Dworkin\u2019as vadina \u201eekspektacin\u0117mis\u201c intencijomis [9]<\/a>, o dar kitaip \u2013 \u201eekspektacij\u0173 originalizmu\u201c[10]<\/a>. Kitaip tariant, \u201esemantin\u0117s\u201c intencijos u\u017efiksuoja tai, k\u0105 istoriniai \u017emon\u0117s pasak\u0117, ta\u010diau i\u0161 to neseka, kad \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 \u201eekspektacin\u0117s\u201c intencijos yra u\u017efiksuotos j\u0173 pasakyme, padarant tai teise, kuri turi saistyti. B\u016btent \u0161ios intencijos egzistuoja nepriklausomai nuo teksto, tod\u0117l sudaro visas prielaidas nukrypti nuo Konstitucijos teksto, k\u0105 i\u0161 ties\u0173 ir daro originalistai, jeigu jie m\u0117gina nustatin\u0117ti min\u0117tas intencijas. R. Dworkin\u2019o vertinimu, jos negali b\u016bti \u201egryno istorinio fakto dalyku\u201c[11]<\/a>, leid\u017eian\u010diu s\u0117kmingai redukuoti abstrak\u010di\u0105 konstitucin\u0119 nuostat\u0105 \u012f konkre\u010di\u0105 jos samprat\u0105. B\u016btent tai, R. Dworkin\u2019o po\u017ei\u016briu, savo praktikoje i\u0161 ties\u0173 ir dar\u0117 A. Scalia, nors jis save tapatino b\u016btent su \u201esemantiniu originalizmu\u201c. Anot R. Dworkin\u2019o, konstitucin\u0117s nuostatos yra \u201emiglotos tik jeigu mes laikome nevykusiais arba nebaigtais, arba schemati\u0161kais m\u0117ginimais nustatyti tam tikras sampratas. Jeigu jas laikome apeliacijomis \u012f moralines s\u0105vokas, tai j\u0173 negalima padaryti precizi\u0161kesni\u0173 detalizavimo b\u016bdu\u201c[12]<\/a>. R. Dworkin\u2019o po\u017ei\u016briu, A. Scalia mirties bausm\u0117 n\u0117ra \u201e\u017eiauri\u201c tuo at\u017evilgiu, kuriuo \u017eiaurum\u0105 apibr\u0117\u017eia konstitucin\u0117 nuostata draud\u017eianti \u201e\u017eiaurias ir ne\u012fprastas bausmes\u201c, nes labai didel\u0119 reik\u0161m\u0119 teikia faktui, kad nuostatos pri\u0117mimo metu mirties bausm\u0117 buvo standartin\u0117 ir nekvestionuojama, tai taip pat patvirtina kita konstitucin\u0117 nuostata, pagal kuri\u0105 \u017emogaus gyvyb\u0117 negali b\u016bti atimta be tinkamo proceso. R. Dworkin\u2019as su tuo negali sutikti. Jis teigia, kad JAV Auk\u0161\u010diausiasis Teismas klyst\u0173, jeigu tam teikt\u0173 labai didel\u0119 reik\u0161m\u0119. Tai tur\u0117t\u0173 toki\u0105 reik\u0161m\u0119 tik tuo atveju, jeigu istoriniai \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119 nustatyti tam tikr\u0105 \u017eiaurumo samprat\u0105, pagal kuri\u0105 mirties bausm\u0117 nepatekt\u0173 \u012f \u0161i\u0105 kategorij\u0105. Ta\u010diau tokia aplinkyb\u0117 neturi lemiamos reik\u0161m\u0117s sprend\u017eiant klausim\u0105, ar teismas gali ginti samprat\u0105, kuri mirties bausm\u0117s nelaiko \u017eiaurumu, kai yra apeliuojama \u012f \u017eiaurumo s\u0105vok\u0105[13]<\/a>. O A. Scalia po\u017ei\u016briu, \u201emiglotos\u201c konstitucin\u0117s nuostatos nerei\u0161kia, kad yra inkorporuotos moralin\u0117s s\u0105vokos, su kuriomis gali \u201e\u017eaisti\u201c filosofai \u0161iandien. Min\u0117t\u0173 nuostat\u0173 reik\u0161m\u0117 slypi egzistuojan\u010dios visuomen\u0117s konkre\u010diame suvokime, k\u0105 \u201es\u0105voka\u201c rei\u0161kia Konstitucijos pri\u0117mimo momentu. A. Scalia neneigia to, kad konstitucin\u0117 nuostata draud\u017eianti \u201e\u017eiaurias ir ne\u012fprastas bausmes\u201c savo formuluote galimai sugestionuoja evoliucionuojan\u010di\u0105 intencij\u0105. Bet kaip originalistas jis reikalauja tai pagr\u012fsti Konstitucijos tekstu arba istorine med\u017eiaga. Ir, pasak jo, aplinkyb\u0117 d\u0117l tokios intencijos buvimo yra visi\u0161kai neai\u0161ki. Jo \u017einiomis, n\u0117ra joki\u0173 \u0161i\u0105 aplinkyb\u0119 patvirtinan\u010di\u0173 istorini\u0173 duomen\u0173[14]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Tad intencijos R. Dworkin\u2019ui yra svarbios, bet interpretuojant Konstitucij\u0105 yra svarbu \u017einoti, kokias gi intencijas reikia nustatin\u0117ti. Dvorkini\u0161koji originalizmo versija yra paremta identifikuotomis \u201esemantin\u0117mis\u201c intencijomis, kurios yra atskirtos nuo to, kas R. Dworkin\u2019o yra vadinama \u201eekspektacin\u0117mis\u201c intencijomis. Jo pasi\u016blytas Konstitucijos teksto interpretavimas veda prie keli\u0173 teigini\u0173: pirma, \u201esemantin\u0117s\u201c intencijos yra tekstualizmo forma ir tai yra prad\u017eia siekiant nustatyti, k\u0105 Konstitucija rei\u0161kia; antra, abstrak\u010diais principais n\u0117ra \u012ftvirtinamos konkre\u010dios \u0161i\u0173 abstrak\u010di\u0173 princip\u0173 sampratos, kurias reikia nustatyti atliekant empirin\u012f tyrim\u0105, taip sudaromos prielaidos normatyvinio pob\u016bd\u017eio vertinimui ir pasirinkimui; tre\u010dia, galima likti i\u0161tikimam Konstitucijai b\u016bnant i\u0161tikimam joje \u012ftvirtintam abstrak\u010diam principui be m\u0117ginimo nustatyti konkre\u010dios \u0161io principo sampratos, kuri\u0105 galimai i\u0161 ties\u0173 \u012ftvirtino istoriniai \u017emon\u0117s pasirink\u0119 abstrak\u010di\u0105 kalb\u0105 Konstitucijos tekste; ketvirta, siekiant atskleisti abstraktaus principo reik\u0161m\u0119 istorinis tyrimas yra nereik\u0161mingas, nes n\u0117ra joki\u0173 galimybi\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, kokia konkreti samprata yra \u012ftvirtinta abstrak\u010diame principe; penkta, Konstitucijos teksto interpretuotojas visgi liks i\u0161tikimas istorijai tuo po\u017ei\u016briu, kad teksto autoriai tekste \u012ftvirtino \u017eod\u017eius savo laikme\u010dio konvencin\u0117mis reik\u0161m\u0117mis, \u012f k\u0105 tur\u0117s atsi\u017evelgti \u0161iuolaikinis Konstitucijos kalbos interpretuotojas[15]<\/a>. <\/p>\n\n\n\n

Kadangi JAV Konstitucijos interpretavimas nereikalauja nustatyti konkre\u010dios abstraktaus principo sampratos, kuri\u0105 galb\u016bt nor\u0117jo \u012ftvirtinti istoriniai \u017emon\u0117s, tai pats \u201einterpretacinis spr\u0119smas\u201c reikalauja politin\u0117s moral\u0117s aktyvavimo[16]<\/a>. Bet tai savo ruo\u017etu nerei\u0161kia, kad teis\u0117jas yra laisvas taikyti b\u016btent savo moralin\u0119 filosofij\u0105 ar politin\u0119 teorij\u0105. Teis\u0117jas nesprend\u017eia bylos nuo \u0161varios prad\u017eios ir turi paisyti tam tikros \u201ederm\u0117s dimensijos\u201c, kuri var\u017eo teis\u0117j\u0105. Teis\u0117jas vadovaujasi vadinamuoju \u201ekonstitucinio integralumo jausmu\u201c[17]<\/a>, neleid\u017eian\u010diu jam ignoruoti Konstitucijos teksto, taip pat precedent\u0173, istorin\u0117s praktikos, politin\u0117s tradicijos ir kult\u016bros, vis\u0173 pamatini\u0173 politin\u0117s vald\u017eios galios s\u0105rang\u0173. Visa tai yra laikoma integralia konstitucin\u0117s sistemos dalimi[18]<\/a>. Kitaip tariant, Konstitucijos esm\u0119 atskleid\u017eia geriausia jos teksto, strukt\u016bros, konstitucin\u0117s praktikos, o kartu ir egzistuojan\u010dio istori\u0161kai susiklos\u010diusio tam tikro \u201ekonstitucinio re\u017eimo\u201c interpretacija, sujungiant tai \u012f koherenti\u0161k\u0105 visumos vienov\u0119. Konstitucinis integralumas nereikalauja, kad Konstitucijos interpretacija apsiribot\u0173 tik jos pa\u010dios tekstu, nes tekstas t\u0117ra tik platesn\u0117s Konstitucijos interpretavimo programos dalis. Ta\u010diau R. Dworkin\u2019o teorija, nors ir turinti tam tikrus teis\u0117jo \u201eimperij\u0105\u201c var\u017ean\u010dius elementus, abstraktaus principo abstrakcijos laipsn\u012f visgi gali padaryti labai pla\u010diu. Mat R. Dworkin\u2019o teorija yra teisi\u0173 teorija, joje prioritetas yra vertyb\u0117s kaip b\u016btinosios prielaidos individo visaverti\u0161kai narystei demokratin\u0117je bendruomen\u0117je[19]<\/a>, kurios turi b\u016bti u\u017etikrintos \u0161iandienin\u0117mis aplinkyb\u0117mis. Taip gali b\u016bti sukuriamos naujos vertyb\u0117s Konstitucijoje, kurios, originalist\u0173 vertinimu, negali b\u016bti pagr\u012fstos Konstitucijos tekstu, u\u017efiksuotu konkre\u010diu laiko momentu, strukt\u016bra ir istorija, taip naikinant moral\u0117s sistemos pagrindu ma\u017eoritarinius sprendimus, kuomet demokratiniai sprendimai nereikalauja atitikimo jokiai moral\u0117s sistemai. Net ir pa\u010diam originalizmo pradininkui R. Bork\u2019ui galiausiai sutikus su tuo, kad istorin\u0117s med\u017eiagos duomenys gali rodyti, jog istoriniai \u017emon\u0117s siek\u0117 pateikti tik viso labo abstrak\u010di\u0105 \u201edid\u017ei\u0105j\u0105 premis\u0105\u201c, o ne duoti konkre\u010di\u0105 i\u0161vad\u0105, tai \u0161is abstraktumo laipsnis negali b\u016bti platesnis, nei j\u012f pagrind\u017eia ar pateisina Konstitucijos tekste, u\u017efiksuotame konkre\u010diame laiko momente, \u012ftvirtinti \u017eod\u017eiai, Konstitucijos pati strukt\u016bra ir istorija[20]<\/a>, o pastar\u0105j\u0105 R. Dworkin\u2019as nori ignoruoti. Bet R. Dworkin\u2019o vertinimu, tai nieko neduoda, nes Konstitucijos pats tekstas teis\u0117jui gali duoti tik abstrakt\u0173 princip\u0105, kuris turi b\u016bti taikomas konkre\u010dioje byloje. Ir tiek, kiek originalistai domisi istorini\u0173 \u017emoni\u0173 nuomon\u0117mis, o ne tuo, k\u0105 jie pasak\u0117 Konstitucijos tekste, originalistai neturi jokio objektyvaus b\u016bdo i\u0161siai\u0161kinti nekonkre\u010di\u0173 princip\u0173 abstrakcijos laipsnio[21]<\/a>. Kai paai\u0161k\u0117ja, kad principas negali b\u016bti redukuotas iki konkre\u010dios sampratos, kuri\u0105 siek\u0117 \u012ftvirtinti istoriniai \u017emon\u0117s, nebelieka nieko, kas leist\u0173 nustatyti, ko istoriniai \u017emon\u0117s siek\u0117, i\u0161skyrus t\u0105 abstrak\u010di\u0105 kalb\u0105, kuri\u0105 jie pavartojo Konstitucijos tekste[22]<\/a>. Tai rei\u0161kia, kad teis\u0117jas vis d\u0117lto tur\u0117s daryti moralinio pob\u016bd\u017eio pasirikim\u0105 ir moral\u0117s sistemos pagrindu naikinti ma\u017eoritarinius sprendimus, t. y. daryti tai, k\u0105, pavyzd\u017eiui, R. Bork\u2019as savo teorija i\u0161 principo ir siek\u0117 atmesti. R. Dworkin\u2019o nuomone, teis\u0117jai, skirtingai nei teigia R. Bork\u2019as, visgi turi teis\u0119 daryti svarbiausius moralinius pasirinkimus[23]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Tad R. Dworkin\u2019as i\u0161 esm\u0117s pasi\u016bl\u0117 originalizmo versij\u0105, kurioje n\u0117ra istorijos. Klausimas, \u012f kur\u012f reik\u0117t\u0173 atsakyti: ar tai \u012ftikino originalizmo proponentus?<\/p>\n\n\n\n

Miranda Borusevi\u010di\u016bt\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto doktorant\u0117 ir jaunesnioji asistent\u0117 <\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Ronald Dworkin, Teis\u0117s imperija<\/em>, vert. Karolis Klimka (Vilnius: Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2005), 396.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Ronald Dworkin, \u201cThe Arduous Virtue of Fidelity: Originalism, Scalia, Tribe, and Nerve,\u201d Fordham Law Review<\/em> 65, no. 4 (1997): 1256.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Ibid.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Ronald Dworkin, Rimtas po\u017ei\u016bris \u012f teises: teis\u0117s sociologija<\/em>, vert. Karolis Klimka (Vilnius: Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2004), 195\u2013196.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Ibid, 193\u2013217.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Ronald Dworkin, Principo reikalas<\/em>, vert. Karolis Klimka (Vilnius: Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2006), 71\u201382.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Dworkin, \u201cThe Arduous Virtue of Fidelity,\u201d 1253.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Dworkin, Rimtas po\u017ei\u016bris \u012f teises<\/em>, 197\u2013199.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Dworkin, \u201cThe Arduous Virtue of Fidelity,\u201d 1256.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Ibid, 1256.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Dworkin, Principo reikalas<\/em>, 62.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> Dworkin, Rimtas po\u017ei\u016bris \u012f teises<\/em>, 200.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Ibid, 199.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Antonin Scalia, \u201cOriginalism: The Lesser Evil,\u201d University of Cincinnati Law Review<\/em> 57, no. 3 (1989): 861\u2013862.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> R. Dworkin\u2019o vertinimu, istorijos reik\u0161m\u0117 yra svarbi, ta\u010diau tik tam tikra prasme. Istorija yra informacija apie tas aplinkybes, kuriomis asmuo kalb\u0117jo, norint suprasti, k\u0105 jis nor\u0117jo pasakyti kalb\u0117damas taip, kaip jis kalb\u0117jo. <\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Dworkin, Teis\u0117s imperija<\/em>, 396.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> Ibid, 416.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> Ibid, 396\u2013399.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> R. Dworkin\u2019o demokratijos percepcijoje, kuria i\u0161 principo yra atmetama ma\u017eoritarin\u0117 premisa.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> Robert H. Bork, \u201cThe Constitution, Original Intent, and Economic Rights,\u201d San Diego Law Review<\/em> 23, no. 4 (1986): 823\u2013832.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Ronald Dworkin, \u201cReflections on Fidelity,\u201d Fordham Law Review<\/em> 65, no. 4 (1997): 1807.<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Ronald Dworkin, \u201cBork\u2019s Jurisprudence,\u201d The University of Chicago Law Review<\/em>  57, no. 2 (1990): 670.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Ibid, 673.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Komentare \u201eMoksli\u0161kai tikslus objektyvumas interpretuojant teis\u0119: iliuzinis suvar\u017eymas\u201c i\u0161 esm\u0117s yra argumentuojama, kad originalizmo krypties, suteikiant jai \u201eautenti\u0161kos akivaizd\u017eios \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0117s originalizmo\u201c pavadinim\u0105, proponentai apskritai tiki JAV Konstitucijos interpretavimo objektyvumu, deklaruoja savo i\u0161tikimyb\u0119 Konstitucijos tekstui ir mano, kad pasitelk\u0119 istorin\u0119 med\u017eiag\u0105, kalbos \u017eodynus, gramatikos ir sintaks\u0117s taisykles gali nustatyti tai, kas Konstitucijos tekste i\u0161 ties\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45184,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3071,157,3215,3333,578],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45181"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45181"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45181\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":45193,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45181\/revisions\/45193"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45184"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45181"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45181"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45181"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}