{"id":45052,"date":"2024-04-02T11:49:04","date_gmt":"2024-04-02T08:49:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=45052"},"modified":"2024-04-02T11:49:06","modified_gmt":"2024-04-02T08:49:06","slug":"l-meskauskaite-ka-nusprende-eztt-didzioji-kolegija-del-teises-buti-pamirstam-arba-ar-isliks-internetinis-teistumas-visiems-laikams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/04\/02\/l-meskauskaite-ka-nusprende-eztt-didzioji-kolegija-del-teises-buti-pamirstam-arba-ar-isliks-internetinis-teistumas-visiems-laikams\/","title":{"rendered":"L. Me\u0161kauskait\u0117. K\u0105 nusprend\u0117 E\u017dTT Did\u017eioji Kolegija d\u0117l teis\u0117s b\u016bti pamir\u0161tam arba ar i\u0161liks internetinis teistumas visiems laikams?"},"content":{"rendered":"\n

\u0160iek tiek istorijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

  1. Kai 2012 m. sausio pabaigoje Europos komisar\u0117 Viviane Reding<\/em> paskelb\u0117 Europos Komisijos pasi\u016blym\u0105 \u012ftvirtinti asmens teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam (angl. – The right to be forgotten<\/em>), d\u0117l kurios Europoje buvo kilusios kar\u0161tos diskusijos ir kuri pagaliau 2018 m. buvo \u012fteisinta Bendrajame Duomen\u0173 Apsaugos Reglamente (BDAR)[1]<\/a>, daugelis man\u0117, kad tai yra \u201cdid\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 \u017eod\u017eio laisvei internete per ateinant\u012f de\u0161imtmet\u012f\u201c. Pavyzd\u017eiui, Facebook<\/em> ir Google<\/em> gal\u0117jo gr\u0117sti atsakomyb\u0117 iki dviej\u0173 procent\u0173 tinklo pasaulini\u0173 pajam\u0173, jei nepa\u0161alins nuotrauk\u0173, kurias \u017emon\u0117s paskelb\u0117 ka\u017ekada apie save ir v\u0117liau panor\u0117jo jas pa\u0161alinti i\u0161 virtualios erdv\u0117s, net jei nuotraukos jau buvo pla\u010diai i\u0161platintos. \u0160ios teis\u0117s prie\u0161ininkai nuog\u0105stavo, kad jei teis\u0117 b\u016bti pamir\u0161tam nebus tiksliau apibr\u0117\u017eta, tai gali sukelti dramati\u0161k\u0105 konflikt\u0105 tarp Europos ir Amerikos supratimo apie tinkam\u0105 privatumo ir \u017eod\u017eio laisv\u0117s pusiausvyr\u0105, o tai lems ma\u017eiau atvir\u0105 internet\u0105[2]<\/a>.<\/li>
  2. Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas (ESTT) dar 2014 m. remdamasis teise b\u016bti pamir\u0161tam nusprend\u0117, kad Google<\/em> gavusi asmens pra\u0161ym\u0105 turi redaguoti tam tikrus paie\u0161kos rezultatus ir kai kuriuos duomenis apie t\u0105 asmen\u012f pa\u0161alinti. \u0160ioje byloje Ispanijos pilietis M. Costeja Gonz\u00e1lez<\/em> kreip\u0117si \u012f Ispanijos duomen\u0173 apsaugos agent\u016br\u0105 (IDAA) <\/a>su skundu d\u0117l dienra\u0161\u010dio La Vanguardia<\/em> bei Google <\/em>veiksm\u0173 ir nurod\u0117, kad interneto vartotojui atlikus jo asmenvard\u017eio paie\u0161k\u0105 per Google<\/em> grup\u0117s paie\u0161kos varikl\u012f (Google Search Engine<\/em>) yra pateikiamos nuorodos \u012f dienra\u0161\u010dio daugiau nei de\u0161imties met\u0173 senumo publikacijas, kuriose skelbiama apie are\u0161tuoto nekilnojamojo turto pardavimo aukcion\u0105, vykdyt\u0105 i\u0161ie\u0161kant ie\u0161kovo nesumok\u0117t\u0105 skol\u0105. IDAA patenkino skundo dal\u012fir\u012fpareigojo Google <\/em>pa\u0161alinti asmens duomenis i\u0161 paie\u0161kos erdv\u0117s. Google <\/em>kreip\u0117si \u012f teism\u0105 ir pra\u0161\u0117 panaikinti \u0161\u012f IDAA sprendim\u0105. Ispanijos teismas kreip\u0117si \u012f ESTT, o pastarasis \u0161ioje byloje pasiremdamas teise b\u016bti pamir\u0161am nuprend\u0117, kad tokios nuorodos turi b\u016bti pa\u0161alintos.<\/li>
  3. ESTT Google <\/em>byloje\u00a0 i\u0161ai\u0161kino, kad sprend\u017eiant, ar b\u016btina \u0161alinti informacij\u0105 i\u0161 paie\u0161kos rezultat\u0173 erdv\u0117s, reikia \u012fvertinti keturis kriterijus: 1) kokio pob\u016bd\u017eio duomenys skelbiami; 2) kokia j\u0173 svarba asmens privatumui; 3) ar visuomen\u0117 suinteresuota gauti toki\u0105 informacij\u0105 ir 4) ar duomen\u0173 subjektas dalyvauja vie\u0161ajame gyvenime[3]<\/sup><\/a>.<\/li>
  4. Po ESTT 2014 m. sprendimo atrod\u0117, kad pagarba asmens privatumui triumfuos prie\u0161 internetin\u012f teistum\u0105 visam laikui. \u0160is ESTT sprendimas i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrod\u0117 labai naujovi\u0161kas ir atskleid\u017eiantis nauj\u0105 asmens teis\u0119 \u2013 teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam, bet toks \u012fsp\u016bdis, matyt, klaidingas. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 vadinamoji teis\u0117 b\u016bti pamir\u0161tamyra neatsiejama Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (Konvencija) 8 straipsnio garantuojamos teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105 sampratos dalis ir buvo pripa\u017e\u012fstama nors ir epizodi\u0161kai tiek ESTT, tiek ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) jurisprudencijoje bei mokslin\u0117je doktrinoje ir anks\u010diau[4]<\/a>. <\/li>
  5. v. The United Kingdom <\/em>\u00a0<\/sup>E\u017dTT padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad informacijos apie parei\u0161k\u0117jo prie\u0161 12 met\u0173 padarytus teis\u0117s nusi\u017eengimus atskleidimas yra traktuotinas kaip teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105 pa\u017eeidimas (Konvencijos 8 straipsnis). \u0160ioje byloje E\u017dTT i\u0161ai\u0161kino, kad su tolima praeitimi susij\u0119s nuteisimas ar \u012fsp\u0117jimas tampa asmens priva\u010diu gyvenimu ir turi b\u016bti gerbiamas asmens noras tokios informacijos neskelbti \u012fgyvendinant jo teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam[5]<\/sup><\/a>.<\/li>
  6. BDAR 17 straipsnyje apibr\u0117\u017eta teis\u0117 b\u016bti pamir\u0161tam,<\/strong>\u00a0dar \u017einoma kaip \u201eteis\u0117 \u012f i\u0161trynim\u0105<\/strong>\u201c n\u0117ra absoliuti teis\u0117 ir\u00a0 \u0161ios teis\u0117s i\u0161imtys nustatytos 17 straipsnio 3 dalyje, \u012fskaitant tuos atvejus, kai asmens duomen\u0173 tvarkymas susij\u0119s su savirai\u0161kos laisve. Kai kurie autoriai \u0161i\u0105 teis\u0119 supranta kaip asmens informacinio apsisprendimo element\u0105 (ang. informational self-determination<\/em>)[6]<\/a>.<\/li>
  7. Nors 2014 m. ESTT sprendimas buvo nemalonus ir netik\u0117tas\u00a0Google<\/em>, ta\u010diau ji i\u0161 karto \u0117m\u0117si veiksm\u0173 ir netrukussavo tinklalapyje paskelb\u0117\u00a0atitinkam\u0105 u\u017eklaus\u0105 d\u0117l informacijos pa\u0161alinimo i\u0161 paie\u0161kos rezultat\u0173[7]<\/a>, o taip pat\u00a0 \u012fk\u016br\u0117 Patariam\u0105j\u0105 taryb\u0105, siekian\u010di\u0105 pad\u0117ti \u012fgyvendinti ESTT sprendim\u0105. Kiekvienas asmuo, kuris siekia pasinaudoti teise b\u016bti pamir\u0161tam, gali pateikti\u00a0Google <\/em>pra\u0161ym\u0105, <\/em>kuriame turi nurodyti savo vard\u0105 ir pavard\u0119, pateikti paie\u0161kos rezultat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (tinklalapi\u0173 nuorodas), paai\u0161kinti, kaip \u0161ie paie\u0161kos rezultatai susij\u0119 su juo ir kod\u0117l nebetur\u0117t\u0173 b\u016bti skelbiami\u00a0Google\u00a0<\/em>ir prid\u0117ti tapatyb\u0119 patvirtinan\u010dio dokumento kopij\u0105.\u00a0<\/li>
  8. Google,\u00a0<\/em>gavusi toki\u0105 u\u017eklaus\u0105, \u012fvertina asmens pateikt\u0105 informacij\u0105 ir nusprend\u017eia, ar paie\u0161kos rezultatai turi b\u016bti \u0161alinami. Google\u00a0<\/em>sukurta pa\u0161alinimo i\u0161 paie\u0161kos rezultat\u0173 u\u017eklaus\u0105 per pirmuosius 5 m\u0117nesius sulauk\u0117 beveik 160 t\u016bkstan\u010di\u0173 pra\u0161ym\u0173 pa\u0161alinti duomenis i\u0161 daugiau nei 500 t\u016bkstan\u010di\u0173 nuorod\u0173, kuri\u0173 did\u017eioji dalis nukreipia \u012f\u00a0Facebook\u00a0<\/em>socialin\u012f tinkl\u0105.\u00a0Tiesa, \u00a0lietuviai teise b\u016bti pamir\u0161tam\u00a0 naudojasi bene re\u010diausiai Europoje, i\u0161 34 Europos \u0161ali\u0173 Lietuva yra 23 – je vietoje[8]<\/a>, o m\u016bs\u0173 teismai taip pat kol kas nelink\u0119 pripa\u017einti teis\u0117s b\u016bti pamir\u0161tam.<\/li>
  9. ESTT 2014 m. sprendimas ir\u00a0Google\u00a0<\/em>veiksmai sulauk\u0117 internetini\u0173 portal\u0173 kritikos d\u0117l nepagr\u012fsto savirai\u0161kos laisv\u0117s ribojimo ir gr\u0117sm\u0117s spaudos archyv\u0173 vientisumui, o BBC paskelb\u0117, jog ketina vie\u0161ai skelbti nuorod\u0173, kurias i\u0161 paie\u0161kos rezultat\u0173 pa\u0161alino\u00a0Google<\/em>, adresus. Kai kuri\u0173 autori\u0173 nuomone tokiu informacijos i\u0161trynimu internete yra provokuojamas \u201eStreisand\u201c efektas, t. y. vietoje to, kad informacija b\u016bt\u0173 pamir\u0161ta, ji dar labiau eskaluojama[9]<\/a>.<\/li>
  10. Nors teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam 2014 m. pripa\u017eino ir pagrind\u0117 ESTT Google<\/em> byloje, o 2018 m. \u012fteisino BDAR, iki \u0161i\u0173 dien\u0173 \u0161ios teis\u0117s realizavimo s\u0105lygos informavimo laisv\u0117s internete kontekste i\u0161liko gana neai\u0161kios. ES 29 straipsnio darbo grup\u0117 2014 m. lapkri\u010dio 26 d. paskelb\u0117 gaires d\u0117l ESTT sprendimo Google<\/em> \u012fgyvendinimo (gair\u0117s), kuriose pateik\u0117 13 kriterij\u0173, \u012f kuriuos Europos duomen\u0173 apsaugos institucijos (DAI) turi atsi\u017evelgti nagrin\u0117damos skundus d\u0117l teis\u0117s b\u016bti pamir\u0161tam[10]<\/a>, ta\u010diau gair\u0117se palikta daug vietos interpretacijoms.<\/li>
  11. Taigi \u0161iame istoriniame kontekste ypa\u010d svarbi naujausia E\u017dTT jurisprudencija – Did\u017eiosios Kolegijos (DK) 2023 m. liepos 4 d. sprendimas byloje Hurbain v. Belgium<\/em>[11]<\/a>, kuriame sugriautas l\u016bkestis stigmatizuoti spaudos archyv\u0173 vientisumo prioritet\u0105 prie\u0161 asmens privatum\u0105 bei \u012fteisinti internetin\u012f teistum\u0105 visiems laikams.<\/li>
  12. E\u017dTT 2023 m. liepos 4 d. sprendime byloje Hurbain v. Belgium <\/em>(DK) dvylikos bals\u0173 prie\u0161 penkis persvara nusprend\u0117, kad Belgija nepa\u017eeid\u0117 internetinio portalo ir laikra\u0161\u010dio leid\u0117jo parei\u0161k\u0117jo Hurbain<\/em> savirai\u0161kos laisv\u0117s, t. y. Konvencijos 10 straipsnio, kuomet Belgijos teismas nurod\u0117 internetiniam portalui nuasmeninti prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 teis\u0117tai paskelbto straipsnio internetin\u0119 versij\u0105, remiantis teise b\u016bti pamir\u0161tam.<\/li>
  13. \u0160ioje byloje DK ne tik pagrind\u0117 teis\u0117s b\u016bti pamir\u0161tam bei spaudos archyv\u0173 vientisumo balanso poreik\u012f, suformulavo pagrindines taisykles bei kriterijus, pagal kuriuos tur\u0117t\u0173 b\u016bti nagrin\u0117jama konvencini\u0173 teisi\u0173 (spaudos laisv\u0117s ir teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105) kolizija internete, bei konstatavo, kad nuolatinis publikacij\u0173 apie seniai padarytus nusi\u017eengimus prieinamumas internete be apribojim\u0173 gali prilygti \u201evirtualiam teistumo registrui\u201c. <\/li>
  14. Straipsnyje, kur\u012f Belgijos teismas internetiniam portalui nurod\u0117 nuasmeninti, buvo apra\u0161ytas prie\u0161 keliolika met\u0173 \u012fvyk\u0119s auto\u012fvykis, kur\u012f suk\u0117l\u0117 girtas vairuotojas G. ir kurio metu du \u017emon\u0117s \u017euvo, o dar trys\u00a0 – buvo su\u017ealoti. Nagrin\u0117damas parei\u0161k\u0117jo Hurbain<\/em> peticij\u0105 E\u017dTT dar 2021 m. bir\u017eelio 22 d\u00a0 sprendimu \u0161e\u0161iais balsais prie\u0161 vien\u0105 buvo nusprend\u0119s, kad Konvencijos 10 straipsnis nebuvo pa\u017eeistas. 2021 m. rugs\u0117jo 16 d. parei\u0161k\u0117jas papra\u0161\u0117 perduoti byl\u0105 DK pagal Konvencijos 43 straipsn\u012f ir \u0161is pra\u0161ymas buvo patenkintas. E\u017dTT DK pirmininkas leido \u0161ioje byloje dalyvauti organizacijai \u201e19 straipsnis\u201c, kuri atsovauja \u0161e\u0161iolikai spaudos organizacij\u0173. <\/li>
  15. Straipsnis, d\u0117l kurio nuasmeninimo kilo gin\u010das, buvo i\u0161 prad\u017ei\u0173 paskelbtas spausdintame laikra\u0161\u010dio numeryje, jame buvo nurodyti pavard\u0117 ir vardas auto\u012fvykio kaltininko G., kuris buvo nuteistas d\u0117l \u0161io \u012fvykio. Nors 2006 m. G. teistumas i\u0161nyko, ta\u010diau vis\u0105 laik\u0105 internetinio portalo svetain\u0117je arba Google<\/em>, surinkus G. vard\u0105 ir pavard\u0119, \u0161i elektronin\u0117 archyv\u0173 versija buvo prieinama skaitytojams nemokamai. 2010 metais kelis kartus G. ra\u0161tu kreip\u0117si \u012f internetin\u012f portal\u0105, pra\u0161ydamas pa\u0161alinti i\u0161 elektronini\u0173 archyv\u0173 straipsn\u012f apie j\u012f arba bent nuasmeninti, nes jis yra gydytojas ir baiminosi, kad d\u0117l \u0161ios prie\u017easties gali netekti darbo arba pacient\u0173. Kadangi internetinis portalas atsisak\u0117 pa\u0161alinti arba nuasmeninti publikacij\u0105, G. kreip\u0117si su ie\u0161kiniu \u012f teism\u0105 ir Belgijos teismas \u012fpareigojo internetin\u012f portal\u0105 pakeisti G. vard\u0105 ir pavard\u0119 raide X skaitmenin\u0117je straipsnio versijoje, pateiktoje laikra\u0161\u010dio interneto svetain\u0117je ir bet kurioje kitoje duomen\u0173 baz\u0117je, u\u017e kuri\u0105 internetinis portalas buvo atsakingas. <\/li>
  16. E\u017dTT \u0161ioje byloje pabr\u0117\u017e\u0117, kad nacionalini\u0173 teism\u0173 u\u017eduotis buvo, viena vertus, subalansuoti parei\u0161k\u0117jo, kaip leid\u0117jo, savirai\u0161kos laisv\u0119, ypa\u010d jo teis\u0119 skleisti informacij\u0105 visuomenei bei spaudos archyv\u0173 vientisum\u0105, ir, kita vertus, G. teis\u0119 \u012f privataus gyvenimo apsaug\u0105, \u012fskaitant \u0161ios teis\u0117s sud\u0117tin\u0119 dal\u012f – teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam. E\u017dTT pabr\u0117\u017e\u0117 specifin\u012f skaitmenini\u0173 archyv\u0173 publikavimo internete pob\u016bd\u012f ir i\u0161 to padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad nacionaliniai teismai turi b\u016bti ypa\u010d budr\u016bs, kai tenkina pra\u0161ym\u0105 pakeisti archyvinio straipsnio turin\u012f. \u0160ioje byloje E\u017dTT konstatavo, kad Belgijos teismo motyvai buvo svarb\u016bs ir pakankami, tod\u0117l jis nemat\u0117 prie\u017eas\u010di\u0173 pakeisti nacionalini\u0173 teism\u0173 nuomon\u0119. <\/li>
  17. E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad tobul\u0117jant technologijoms ir komunikacijos priemon\u0117ms, vis daugiau asmen\u0173 siekia apginti savo interesus pagal vadinam\u0105j\u0105 teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam. Tai pagr\u012fsta asmens interesu, kad b\u016bt\u0173 i\u0161trinta, pakeista arba apribota prieiga prie praeities informacijos. Siekdami, kad \u0161i informacija dingt\u0173, suinteresuoti asmenys nori neribot\u0105 laik\u0105 nesusidurti su savo praeities veiksmais ar vie\u0161ais parei\u0161kimais \u012fvairiuose kontekstuose, pavyzd\u017eiui, ie\u0161kant darbo ir verslo santykiuose (sprendimo \u00a7 191). E\u017dTT pripa\u017eino, kad asmenin\u0117 informacija, kuri yra paskelbta ir prieinama internete, gali tur\u0117ti didel\u0117s neigiamos \u012ftakos tam, kaip asmuo yra visuomen\u0117s suvokiamas ir i\u0161 to kylan asmens baim\u0117 v\u0117l netik\u0117tai susidurti su savo praeitimi. bet kada. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, E\u017dTT sprend\u0117 klausim\u0105, ar Konvencijos 8 straipsnis suteikia apsaug\u0105 nuo \u0161i\u0173 neigiam\u0173 padarini\u0173 ir, jei taip, kokiu mastu. <\/li>
  18. E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad teis\u0117s b\u016bti pamir\u0161tam s\u0105voka turi daug aspekt\u0173, kad ji vis dar kuriama ir kad jos taikymas praktikoje jau \u012fgijo tam tikr\u0173 skiriam\u0173j\u0173 bruo\u017e\u0173. Vis\u0173 pirma, teis\u0117 b\u016bti pamir\u0161tam, apibr\u0117\u017eiama kaip teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105 aspektas, kuris nagrin\u0117jamas\u00a0 nacionalin\u0117je teism\u0173 praktikoje, kai spaudoje ilg\u0105 laik\u0105 yra skelbiama anks\u010diau atskleista teisminio pob\u016bd\u017eio informacija. Pra\u0117jus tam tikram laikui, ypa\u010d kai nuteistajam art\u0117ja bausm\u0117s pabaiga arba, juo labiau, kai jis galutinai atlieka bausm\u0119, suprantamas tokio asmens suinteresuotumas daugiau nesusidurti su savo praeities poelgiais, kad jis gal\u0117t\u0173 v\u0117l integruotis \u012f visuomen\u0119. <\/li>
  19. E\u017dTT primin\u0117, kad teismin\u0117je praktikoje \u0161is aspektas, \u017einomas kaip teis\u0117 b\u016bti pamir\u0161tam internete<\/em>, ir yra susij\u0119s su toki\u0173 asmen\u0173 pra\u0161ymais pa\u0161alinti ar pakeisti (nuasmeninti) internete esan\u010dius duomenis arba apriboti prieig\u0105 prie t\u0173 duomen\u0173, nukreipt\u0173 prie\u0161 internetini\u0173 naujien\u0173 leid\u0117jus ar paie\u0161kos sistem\u0173 operatorius. Tokiais atvejais problema yra ne informacijos atk\u016brimas, o nuolatinis jos prieinamumas internete.<\/strong> <\/li>
  20. E\u017dTT primin\u0117, kad \u0161iame naujame kontekste kai kuriose teisin\u0117se sistemose teis\u0117 b\u016bti pamir\u0161tam tapo savaranki\u0161ka teise[12]<\/a>. E\u017dTT nuomone, reikalavimas d\u0117l teis\u0117s b\u016bti pamir\u0161tam n\u0117ra savaranki\u0161ka Konvencijos saugoma teis\u0117 ir tiek, kiek jai taikomas Konvencijos 8 straipsnis, gali b\u016bti susij\u0119s tik su tam tikromis situacijomis ir informacija. DK pripa\u017eino, kad E\u017dTT iki \u0161iol nepatvirtino jokios priemon\u0117s, kuria b\u016bt\u0173 pa\u0161alinta arba pakei\u010diama informacija, teis\u0117tai paskelbta \u017eurnalistiniais tikslais ir suarchyvuota naujien\u0173 kanalo svetain\u0117je, tod\u0117l b\u016btent Hurbain v. Belgium<\/em> byloje E\u017dTT turi i\u0161spr\u0119sti klausim\u0105, ar Belgijos teismo sprendimas, kuriuo parei\u0161k\u0117jas \u012fpareigotas nuasmenininti gin\u010dijamo straipsnio elektronin\u0119 versij\u0105 laikra\u0161\u010dio internetin\u0117je svetain\u0117je, remiantis \u201eteis\u0117 b\u016bti u\u017emir\u0161tas\u201c, prilygo \u017eod\u017eio laisv\u0117s pa\u017eeidimui pagal Konvencijos 10 straipsn\u012f ir tur\u0117s nustatyti, ar \u012fsakymas d\u0117l nuasmeninimo buvo pagr\u012fstas svarbiomis ir pakankamomis prie\u017eastimis konkre\u010diomis \u0161ios bylos aplinkyb\u0117mis ir, vis\u0173 pirma, ar tokia priemon\u0117 buvo proporcinga siekiamam teis\u0117tam tikslui. <\/li>
  21. E\u017dTT ankstesn\u0117je savo jurisprudencijoje yra apibendrin\u0119s bendruosius principus \u0161iuo klausimu ir \u012ftvirtin\u0119s principin\u0119 nuostat\u0105, kad priemoni\u0173, skirt\u0173 u\u017etikrinti, kad b\u016bt\u0173 laikomasi Konvencijos 8 straipsnio asmen\u0173 tarpusavio santyki\u0173 srityje, pasirinkimas i\u0161 esm\u0117s priklauso valstybi\u0173 vertinimo laisvei. E\u017dTT pabr\u0117\u017e\u0117, kad abi teis\u0117s – tiek savirai\u0161kos laisv\u0117, tiek ir asmens teis\u0117 \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105 – nusipelno vienodos pagarbos[13]<\/a>. <\/li>
  22. Pagal nusistov\u0117jusi\u0105 E\u017dTT praktik\u0105, \u201eb\u016btinumo demokratin\u0117je visuomen\u0117je\u201c testas reikalauja, kad\u00a0 E\u017dTT nustatyt\u0173, ar ki\u0161imasis, d\u0117l kurio skund\u017eiamasi, atitiko \u201eneatid\u0117liotin\u0105 socialin\u012f poreik\u012f\u201c, ar jis buvo proporcingas siekiamam teis\u0117tam tikslui ir ar nacionalini\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 pateiktos prie\u017eastys tai pagr\u012fsti yra svarbios ir pakankamos. <\/li>
  23. E\u017dTT DK i\u0161rei\u0161k\u0117 nuomon\u0119, kad nustatant balans\u0105 tarp \u0161i\u0173 vienodai svarbi\u0173 teisi\u0173 (teis\u0117s \u012f savirai\u0161kos laisv\u0119 ir asmens teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105), tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsi\u017evelgta \u012f \u0161iuos septynis kriterijus: 1) archyvuojamos informacijos pob\u016bd\u012f; 2) laik\u0105, pra\u0117jus\u012f nuo \u012fvyki\u0173 ir nuo pirminio\u00a0 internetinio paskelbimo; 3) visuomen\u0117s interes\u0105 toki\u0105 informacij\u0105 \u017einoti; 4) ar asmuo, pretenduojantis \u012f teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tas, yra gerai \u017einomas ir \u012f jo elges\u012f po \u012fvyki\u0173; 5) neigiamus tokios informacijos prieinamumo internete padarinius; 6) skaitmeniniuose archyvuose esan\u010dios informacijos prieinamumo laipsn\u012f; ir 7) priemon\u0117s poveik\u012f savirai\u0161kos laisvei ir spaudos laisvei. <\/li>
  24. Taigi, nors pusiausvyros tarp teis\u0117s \u012f savirai\u0161kos laisv\u0119 ir teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105 kontekste \u0161ios dvi teis\u0117s turi b\u016bti laikomos vienodos vert\u0117s, tai nerei\u0161kia, kad visi nurodyti septyni kriterijai turi t\u0105 pat\u012f svor\u012f. \u0160iame kontekste i\u0161 tikr\u0173j\u0173 turi b\u016bti laikomasi spaudos archyv\u0173 vientisumo i\u0161saugojimo principo, kuris rei\u0161kia, kad archyvuoto turinio pakeitimas ar pa\u0161alinimas b\u016bt\u0173 apribotas tik tiek, kiek b\u016btina, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta tokios priemon\u0117s neigiamo poveikio spaudos laisvei bei archyv\u0173 vientisumui. Taigi, taikant min\u0117tus kriterijus, ypatingas d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas tinkamai subalansuoti, viena vertus, asmen\u0173, pra\u0161an\u010di\u0173 pakeisti ar pa\u0161alinti straipsn\u012f apie juos spaudos archyvuose, interesus ir, kita vertus, interesus. toki\u0173 pra\u0161ym\u0173 poveik\u012f atitinkamiems naujien\u0173 leid\u0117jams ir, atitinkamais atvejais, spaudos veikimui. <\/li>
  25. E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad Belgijos teismas savo sprendim\u0105 grind\u0117 \u0161iais kriterijais, nurodydamas nuasmenininti straipsn\u012f internetiniame archyve, t. y.: 1) faktai nurodyti straipsnyje buvo pavie\u0161inti teis\u0117tai ir straipsnis buvo teisminio pob\u016bd\u017eio; 2) nebuvo \u0161iuolaikinio susidom\u0117jimo G. asmenyb\u0117s atskleidimu; 3) faktai netur\u0117jo istorin\u0117s reik\u0161m\u0117s; 4) tarp pirminio informacijos paskelbimo ir pra\u0161ymo taikyti teis\u0119 b\u016bti paimir\u0161tam buvo pra\u0117j\u0119s pakankamai ilgas laikas; 5) suinteresuotas asmuo nebuvo vie\u0161as asmuo ir 6) \u0161is asmuo buvo suinteresuotas reintegruotis \u012f visuomen\u0119, tod\u0117l tur\u0117jo pagr\u012fst\u0105 l\u016bkest\u012f b\u016bti pamir\u0161tas. <\/li>
  26. E\u017dTT DK nusprend\u0117, kad duomenys, susij\u0119 su baud\u017eiamosiomis bylomis bei teisminiais tyrimais, klasifikuojami kaip \u201especial\u016bs\u201c, t. y. tie, kurie rei\u0161kia didesn\u012f ki\u0161im\u0105si \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105, tod\u0117l asmens duomenims, susijusiems su \u201ekriminaliniais\u201c klausimais, yra taikoma auk\u0161tesn\u0117 apsauga, palyginti su kitais asmens duomenimis. Primintina, kad E\u017dTT visai neseniai priimtame sprendime tokius duomenis, susijusius su baud\u017eiamuoju procesu, apib\u016bdino kaip neskelbtinus[14]<\/a>. <\/li>
  27. DK taip pat pakartoja, kad po\u017ei\u016bris \u012f tam tikros temos aptarim\u0105 yra \u017eurnalist\u0173 laisv\u0117s klausimas ir kad Konvencijos 10 straipsnis leid\u017eia \u017eurnalistams nuspr\u0119sti, kokia informacija turi b\u016bti paskelbta, ta\u010diau spaudos straipsni\u0173 apie baud\u017eiam\u0105j\u012f proces\u0105 atveju individualizuotos informacijos, tokios kaip visas suinteresuotojo asmens vardas, \u012ftraukimas yra svarbus aspektas ir savaime nekelia problem\u0173. pagal Konvencij\u0105, net jei asmens vardas patenka \u012f asmenin\u0119 sfer\u0105, saugom\u0105 Konvencijos 8 straipsnio. <\/li>
  28. E\u017dTT nuomone, ilgas laiko tarpas nuo informacijos paskelbimo iki momento, kai asmuo kreipiasi d\u0117l informacijos pa\u0161alinimo ar nuasmeninimo, turi \u012ftakos klausimui, ar asmuo turi tur\u0117ti \u201eteis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tas\u201c. \u0160ioje byloje E\u017dTT laik\u0117si numon\u0117s, kad 2006 m. reabilituotas G. po viso to laiko tur\u0117jo teis\u0117t\u0105 interes\u0105 siekti, kad jam b\u016bt\u0173 leista reintegruotis \u012f visuomen\u0119 visam laikui neprisiminus apie jo praeit\u012f. <\/li>
  29. Pagal E\u017dTT praktik\u0105\u00a0 publikacijos ind\u0117lis \u012f vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 dominan\u010dias diskusijas ilgainiui gali i\u0161likti d\u0117l pa\u010dios informacijos arba d\u0117l nauj\u0173 veiksni\u0173, atsiradusi\u0173 po paskelbimo, pavyzd\u017eiui, v\u0117lesni\u0173 asmens veiksm\u0173. Nesant svaraus ind\u0117lio \u012f visuomenei aktualias diskusijas taip pat turi b\u016bti patikrinta, ar archyvuota informacija yra svarbi kokiais nors kitais svarbiais pirmiau nurodytais tikslais, pavyzd\u017eiui, istoriniais ar moksliniais tikslais. <\/li>
  30. Hurbain v. Belgium<\/em> byloje nacionalinis\u00a0 teismas nusprend\u0117, kad pra\u0117jus keliolikai met\u0173 po \u012fvyki\u0173 asmens, kuris nebuvo vie\u0161as asmuo, tapatyb\u0117 nepadidino visuomen\u0117s\u00a0 intereso, nes \u0161is straipsnis tik statisti\u0161kai prisid\u0117jo prie vie\u0161os diskusijos keli\u0173 eismo saugumo klausimais. Teismo nuomone, straipsnyje apra\u0161yti \u012fvykiai taip pat akivaizd\u017eiai netur\u0117jo istorin\u0117s reik\u0161m\u0117s, nes straipsnis buvo susij\u0119s su i\u0161skirtine, nors ir tragi\u0161ka, trumpa naujien\u0173 istorija, kuri nebuvo teigiama. <\/li>
  31. E\u017dTT\u00a0 ne vien\u0105 kart\u0105 yra pripa\u017ein\u0119s, kad visuomen\u0117 turi teis\u0119 b\u016bti informuota apie tam tikrus vie\u0161\u0173 asmen\u0173 privataus gyvenimo aspektus. \u0160is kriterijus, taikomas ne tik naujai paskelbtai med\u017eiagai, bet taip pat tinka skaitmenin\u0117s spaudos archyv\u0173 kontekste[15]<\/a>. Klausimas, ar suinteresuotas asmuo yra gerai \u017einomas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti nagrin\u0117jamas atsi\u017evelgiant \u012f bylos aplinkybes ir pra\u0161ymo \u201eteis\u0117 b\u016bti pamir\u0161tam\u201c pateikimo laik\u0105, nes asmens vie\u0161umas laikui b\u0117gant gali keistis. Be to asmens elgesys nuo \u012fvyki\u0173, kurie buvo pradinio straipsnio tema, taip pat gali pateisinti \u201eteis\u0117s b\u016bti pamir\u0161tam\u201c pra\u0161ymo atmetim\u0105 tam tikrose situacijose[16]<\/a>, ir atvirk\u0161\u010diai, tai, kad asmuo yra ne vie\u0161as, o privatus, gali nusverti asmens reputacijos apsaug\u0105. <\/li>
  32. \u0160ioje byloje nacionalinai\u00a0 teismai pasteb\u0117jo, kad G. neu\u017e\u0117m\u0117 joki\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pareig\u0173, o vien tai, kad\u00a0 G. buvo gydytojas, jokiu b\u016bdu nepateisina jo nuolatinio identifikavimo internetiniame straipsnyje pra\u0117jus pakankamai ilgam laikotarpiui po \u012fvyki\u0173 ir tod\u0117l E\u017dTT laik\u0117si nuomon\u0117s, kad G. n\u0117ra vie\u0161as asmuo ir nebuvo pla\u010diajai visuomenei \u017einomas tiek \u012fvyki\u0173 metu, tiek tuo metu, kai buvo pateiktas pra\u0161ymas nuasmeninti internete skelbiam\u0105 straipsn\u012f. E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad\u00a0 G. nesiek\u0117 \u017einiasklaidos d\u0117mesio ir visi jo veiksmai rodo nor\u0105 likti nuo\u0161alyje nuo tokio d\u0117mesio. <\/li>
  33. E\u017dTT nuomone, vertinant \u017eal\u0105, padaryt\u0105 suinteresuotam asmeniui, svarbu atsi\u017evelgti \u012f tolesnio informacijos prieinamumo pasekmes to asmens reintegracijai \u012f visuomen\u0119[17]<\/a>. Pirmiausia, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kiek laiko pra\u0117jo nuo informacijos paskelbimo, reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar asmens teistumas i\u0161brauktas i\u0161 teistumo registr\u0173. \u0160ioje byloje Belgijos teismas nusprend\u0117, kad straipsnio apie nusikaltimo padarym\u0105 elektroninis archyvavimas neturi sukurti bausm\u0119 atlikusio ir reabilituoto asmens \u201evirtualaus teistumo registro\u201c.\u00a0 Paprasta paie\u0161ka pagal G. vard\u0105 ir pavard\u0119 Le Soir<\/em> interneto svetain\u0117s paie\u0161kos sistemoje arba Google<\/em> i\u0161 karto nurodydavo gin\u010do publikacij\u0105, tod\u0117l, teismo nuomone, tai neabejotinai buvo bent jau psichologinio pob\u016bd\u017eio \u017ealos G. \u0161altinis. D\u0117l tokios situacijos apie jo ankstesn\u012f teistum\u0105 nuolat buvo primenama pla\u010diajai auditorijai, \u012fskaitant, G. pacientus, kolegas ir pa\u017e\u012fstamus, tod\u0117l gal\u0117jo j\u012f stigmatizuoti, rimtai pakenkti jo reputacijai ir neleisti jam v\u0117l integruotis \u012f visuomen\u0119[18]<\/a> , tod\u0117l E\u017dTT nemat\u0117 rimtos prie\u017easties suabejoti tinkamai motyvuotu nacionalinio teismo sprendimu. <\/li>
  34. E\u017dTT, analizuodamas \u0161e\u0161t\u0105j\u012f kriterij\u0173 (skaitmeniniuose archyvuose esan\u010dios informacijos prieinamumo laipsn\u012f) primin\u0117, kad interneto svetain\u0117s yra informacijos ir komunikacijos priemon\u0117, kuri skiriasi nuo spausdintin\u0117s \u017einiasklaidos, ypa\u010d d\u0117l geb\u0117jimo saugoti ir perduoti informacij\u0105, ir kad turinio keliamos \u017ealos rizika. ir komunikacijos internete, skirtos \u017emogaus teis\u0117ms ir laisv\u0117ms, ypa\u010d teisei \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105, ir jomis naudotis, tikrai yra didesn\u0117s nei spausdint\u0173 leidini\u0173[19]<\/a> ypa\u010d d\u0117l svarbaus paie\u0161kos sistem\u0173 vaidmens. <\/li>
  35. Galiausiais E\u017dTT pasisak\u0117 d\u0117l septintojo kriterijaus \u2013 d\u0117l Belgijos teismo pritaikytos priemon\u0117s (straipsnio nuasmeninimo G. vard\u0105 ir pavard\u0119 pakei\u010diant raide X) poveikio savirai\u0161kos laisvei ir konkre\u010diau spaudos laisvei. <\/li>
  36. Nagrin\u0117jamoje byloje Belgijos teismas nustat\u0117, kad veiksmingiausia priemon\u0117 apsaugoti G. privatum\u0105 neproporcingai nesiki\u0161ant \u012f parei\u0161k\u0117jo savirai\u0161kos laisv\u0119 buvo nuasmenininti straipsn\u012f Le Soir<\/em> internetin\u0117je svetain\u0117je, pakei\u010diant G. vard\u0105 ir pavard\u0119 raide X. E\u017dTT primin\u0117, kad jis yra dar anksten\u0117je byloje nusprend\u0119s, kad nuasmeninimas ma\u017eiau kenkia savirai\u0161kos laisvei nei viso straipsnio pa\u0161alinimas[20]<\/a>. Nuasmeninimas, E\u017dTT nuomone, yra\u00a0 ypatingas archyvin\u0117s med\u017eiagos pakeitimo b\u016bdas, nes jis susij\u0119s tik su atitinkamo asmens vardu ir pavarde ir neturi kitokio poveikio perduodamos informacijos turiniui. <\/li>
  37. E\u017dTT skyr\u0117 didel\u0119 reik\u0161m\u0119 rimtai \u017ealai, kuri\u0105 patyr\u0117 G. d\u0117l nuolatinio straipsnio prieinamumo internete su neribota prieiga, o tai prilygo \u201evirtualiam teistumo registrui\u201c, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f tai, kiek laiko buvo pra\u0117j\u0119 nuo pirminio straipsnio paskelbimo. Be to, straipsnio nuasmeninimas\u00a0 nesuk\u0117l\u0117 pernelyg didel\u0117s ir ne\u012fgyvendinamos na\u0161tos internetinei svetainei, bet tuo pa\u010diu yra veiksmingiausia G. privatumo apsaugos priemon\u0117, tod\u0117l E\u017dTT DK konstatavo, kad Konvencijos 10 straipsnis nebuvo pa\u017eeistas. <\/li>
  38. O kaipgi teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam realizuoja ir E\u017dTT DK sprendim\u0105 byloje Hurbain v. Belgij\u0105<\/em> pritaik\u0117 nacionalin\u0117je jurisprudencijoje Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas galima rasti visi\u0161kai naujoje \u0161io teismo nutartyje[21]<\/a>.<\/li><\/ol>\n\n\n\n

    Dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117 yra advokat\u0117, VU Teis\u0117s fakulteto partneryst\u0117s profesor\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

    \n\n\n\n

    [1]<\/a> https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/?uri=CELEX%3A32016R0679.<\/p>\n\n\n\n

    [2]<\/a> https:\/\/www.stanfordlawreview.org\/online\/privacy-paradox-the-right-to-be-forgotten.<\/p>\n\n\n\n

    [3]<\/a> ESTT 2014 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. sprendimas byloje Google Spain SL, Google Inc. v. Agencia Espa\u00f1ola de Protecci\u00f3n de Datos, Mario Costeja Gonz\u00e1lez, <\/em>Nr. C-131\/12.<\/p>\n\n\n\n

    [4]<\/a> ESTT 2003 m. lapkri\u010dio 6 d. sprendimas\u00a0byloje Lindqvist,<\/em> Nr. C\u2011101\/01, EU:C:2003:596, \u00a7 25; https:\/\/www.stanfordlawreview.org\/online\/privacy-paradox-the-right-to-be-forgotten\/<\/a>; https:\/\/www.jipitec.eu\/archive\/issues\/jipitec-2-2-2011\/3084\/jipitec%202%20-%20a%20-%20weber.pdf<\/a>; <\/p>\n\n\n\n

    Edward L. Carter, \u201eThe right to be forgotten\u201c https:\/\/oxfordre.com\/communication\/display\/10.1093\/acrefore\/9780190228613.001.0001\/acrefore-9780190228613-e-189?print;<\/a><\/p>\n\n\n\n

    Andrew Neville, \u201eIs it a human right to be forgotten\u201c; https:\/\/www.google.com\/search?q=Andrew+Neville%2C+%E2%80%9EIs+it+a+human+right+to+be+forgotten&oq=Andrew+Neville%2C+%E2%80%9EIs+it+a+human+right+to+be+forgotten&gs_lcrp=EgZjaHJvbWUyBggAEEUYOTIHCAEQIRigAdIBCTE0NDhqMGoxNagCCLACAQ&sourceid=chrome&ie=UTF-8;<\/a><\/p>\n\n\n\n

    Me\u0161kauskait\u0117 L. Teis\u0117 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105. Konstitucingumas ir pilietin\u0117 visuomen\u0117. Vilnius, 2003.<\/p>\n\n\n\n

    [5]<\/a> E\u017dTT 2012 m. lapkri\u010dio 13 d. sprendimas byloje M. M.<\/em> v. The United Kingdom<\/em>, peticijos Nr. 24029\/07. Sprendimas per\u017ei\u016br\u0117tas Did\u017eiojoje Kolegijoje 2013 m. baland\u017eio 29 d.<\/p>\n\n\n\n

    [6]<\/a>  C\u00e9cile de Terwangne \u201cThe Right to be Forgotten and the Informational Autonomy in the Digital Environment\u201d Report EUR 26434 EN (2013), p. 1.<\/p>\n\n\n\n

    [7]<\/a> https:\/\/archive.google\/advisorycouncil\/.<\/p>\n\n\n\n

    [8]<\/a> https:\/\/www.15min.lt\/verslas\/naujiena\/mokslas-it\/teise-buti-pamirstam-lietuvos-gyventojai-naudojasi-bene-reciausiai-europoje-1290-2022410?utm_medium=copied<\/p>\n\n\n\n

    [9]<\/a> 2003 m. Barbra Streisand \u012f teism\u0105 padav\u0117 fotografus, vie\u0161ai publikavusius jos namo Malibu nuotraukas; ie\u0161kinys buvo atmestas, o internete patalpint\u0173 nuotrauk\u0173 per\u017ei\u016br\u0173 skai\u010dius smarkiai i\u0161augo – https:\/\/www.delfi.lt\/verslas\/nuomones\/m-civilka-asmens-duomenys-teise-isnykti-73365442<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

    [10]<\/a> https:\/\/ec.europa.eu\/justice\/article-29\/documentation\/opinion-recommendation\/files\/2014\/wp225_en.pdf<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

    [11]<\/a> E\u017dTT 2023 m. liepos 4 d. sprendimas byloje Hurbain v. Belgium <\/em>(DK), peticijos Nr.  57292\/16.<\/p>\n\n\n\n

    [12]<\/a>  Anglijos ir Velso Auk\u0161tojo teismo jurisprudencija bei Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendimo 102 ir 107 punktai.<\/p>\n\n\n\n

    [13]<\/a>  E\u017dTT 2015 m. lapkri\u010dio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associ\u00e9s, <\/em>peticijos Nr.  40454\/07<\/a>,\u00a7\u00a7 90-93.<\/p>\n\n\n\n

    [14]<\/a> E\u017dTT 2021 m. lapkri\u010dio 25 d. sprendimas byloje Biancardi v. Italy, <\/em>peticijos Nr.77419\/16<\/a>, <\/em>\u00a7 67.<\/p>\n\n\n\n

    [15]<\/a> E\u017dTT 2018 m. bir\u017eelio 28 d. sprendimas byloje M.L. and W.W. v. Germany<\/em>, peticij\u0173 Nr. 60798\/10 ir 65599\/10, \u00a7 106.<\/p>\n\n\n\n

    [16]<\/a> Ten pat, \u00a7 108.<\/p>\n\n\n\n

    [17]<\/a> Ten pat, \u00a7 100.<\/p>\n\n\n\n

    [18]<\/a> Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

    [19]<\/a> E\u017dTT sprendimas byloje Delfi AS v. Estonia<\/em>, peticijos Nr. 64569\/09, \u00a7 133; E\u017dTT 2016 m. bir\u017eelio 7 d. sprendimas byloje Cicad v. Switzerald<\/em>, peticijos Nr. 17676\/09.<\/p>\n\n\n\n

    [20]<\/a> E\u017dTT 2018 m. bir\u017eelio 28 d. sprendimas byloje M.L. and W.W. v. Germany<\/em>, peticij\u0173 Nr. 60798\/10 ir 65599\/10, \u00a7 105.<\/p>\n\n\n\n

    [21]<\/a> LAT 2023 m. lapkri\u010dio 16 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. Nr. e3K-3-296-1075\/2023<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u0160iek tiek istorijos Kai 2012 m. sausio pabaigoje Europos komisar\u0117 Viviane Reding paskelb\u0117 Europos Komisijos pasi\u016blym\u0105 \u012ftvirtinti asmens teis\u0119 b\u016bti pamir\u0161tam (angl. – The right to be forgotten), d\u0117l kurios Europoje buvo kilusios kar\u0161tos diskusijos ir kuri pagaliau 2018 m. buvo \u012fteisinta Bendrajame Duomen\u0173 Apsaugos Reglamente (BDAR)[1], daugelis man\u0117, kad tai yra \u201cdid\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 \u017eod\u017eio …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45053,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[465,108,163,3219,619],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45052"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45052"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45052\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":45054,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45052\/revisions\/45054"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45053"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45052"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45052"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45052"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}