{"id":44760,"date":"2024-03-08T13:17:49","date_gmt":"2024-03-08T10:17:49","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=44760"},"modified":"2024-03-08T13:17:51","modified_gmt":"2024-03-08T10:17:51","slug":"m-boruseviciute-gyvosios-konstitucijos-konkurentas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/03\/08\/m-boruseviciute-gyvosios-konstitucijos-konkurentas\/","title":{"rendered":"M. Borusevi\u010di\u016bt\u0117. \u201eGyvosios\u201c konstitucijos konkurentas"},"content":{"rendered":"\n

\u0160iandien sunku b\u016bt\u0173 \u012fsivaizduoti, kad teismin\u0117s vald\u017eios vienintel\u0117 pareiga teb\u016bt\u0173 tokia, koki\u0105 j\u0105 apra\u0161\u0117 JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jas O. Roberts\u2019as: paimti konstitucijos tam tikr\u0105 straipsn\u012f, kuris svarbus konstituciniame gin\u010de, sulyginti \u0161\u012f straipsn\u012f su gin\u010dijamu \u012fstatymu ir nuspr\u0119sti, ar pastarasis atitinka pirm\u0105j\u012f[1]<\/a>. Tai, \u017einoma, b\u016bt\u0173 formalisto rojus, kurio teikiamais privalumais, deja, teismin\u0117 vald\u017eia negali m\u0117gautis realiame konstitucini\u0173 gin\u010d\u0173 pasaulyje. Norint konstitucijos straipsn\u012f lyginti su gin\u010dijamu \u012fstatymu \u0161\u012f straipsn\u012f pirmiausiai reikia ne tik tur\u0117ti, bet ir j\u012f suprasti. I\u0161 ties\u0173 klausim\u0173 niekam praktikoje nekyla d\u0117l to, kas sudaro konstitucijos pat\u012f tekst\u0105 (dalys, sakiniai, \u017eod\u017eiai ir t. t.). <\/p>\n\n\n\n

Visos problemos pradeda kilti tik tada, kai reikia ai\u0161kintis, k\u0105 i\u0161 raid\u017ei\u0173 sudaryti \u017eod\u017eiai konstitucijos tekste rei\u0161kia, k\u0105 tam tikra \u017eod\u017ei\u0173 serija, pateikta sakinyje, t. y. konstitucin\u0117je nuostatoje, nor\u0117ta pasakyti, arba kitaip \u2013 nustatyti, \u012ftvirtinti. Ir jeigu pa\u017eod\u017eiui ai\u0161kinant konstitucin\u0117je nuostatoje \u012ftvirtintus \u017eod\u017eius, konstitucin\u0117 nuostata vis tiek yra neai\u0161ki, tai \u017ei\u016br\u0117jimo \u012f \u017eod\u017eius konstitucin\u0117je nuostatoje intensyvumo padidinimas nelems jos supratimo. Problemos darosi dar didesn\u0117s, kai paai\u0161k\u0117ja, kad tam tikro atsakymo \u012f konstitucinio gin\u010do klausim\u0105 i\u0161 viso jokia konstitucin\u0117 nuostata su joje \u012ftvirtinta \u017eod\u017ei\u0173 serija nepateikia ir reikia itin kruop\u0161\u010diai \u0161io atsakymo ie\u0161koti analizuojant konstitucijos tekst\u0105 kaip visum\u0105 bei darnoje su egzistuojan\u010dios konstitucin\u0117s sistemos dalimis. Teis\u0117jui reikia priemoni\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 jam interpretuoti konstitucijos tekst\u0105. Priemon\u0117s, kurias tur\u0117t\u0173 pasirinkti teis\u0117jas, taip pat priklausys nuo konstitucijos interpretavimo teorijos \/ filosofijos, kuria teis\u0117jas prieis prie konstitucijos dokumento analiz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucijos interpretavimo praktikoje yra du po\u017ei\u016briai \u012f tai, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti interpretuojama konstitucija. Juos komentaro tikslais galima laikyti konstitucijos interpretavimo teorijomis. Viena j\u0173, kurios \u0161aknys gl\u016bdi JAV, yra konstitucin\u0117je teorijoje \u017einoma \u201egyvojo\u201c konstitucionalizmo pavadinimu ir bendriausiu\u00a0 po\u017ei\u016briu yra suprantama kaip konstitucijos interpretavimo teorija, kuri \u017ei\u016bri \u012f konstitucij\u0105 kaip \u012f evoliucionuojant\u012f, \u201egyv\u0105\u201c dokument\u0105, besikei\u010diant\u012f laikui b\u0117gant, kai n\u0117ra kei\u010diamas pats dokumento tekstas. B\u016btent tokia konstitucijos kaip \u201egyvo\u201c dokumento samprata yra pla\u010diai palaikoma tiek Lietuvos teis\u0117s mokslinink\u0173, tiek ir Konstitucinio Teismo teis\u0117j\u0173. Ir turb\u016bt i\u0161ties labai sunku b\u016bt\u0173 gin\u010dytis su JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117ju O. Holmes\u2019u, anot kurio, JAV Konstitucijos k\u016br\u0117jai suk\u016br\u0117 organizm\u0105 \u2013 Konstitucij\u0105, kurios interpretacija turi atspind\u0117ti besikei\u010diant\u012f gyvenim\u0105[2]<\/a>, nes \u0161ios Konstitucijos k\u016br\u0117jai galimai i\u0161mintingai suformulavo ir \u012ftvirtino bendro pob\u016bd\u017eio frazes Konstitucijoje tam, kad ateinan\u010dios kartos gal\u0117t\u0173 jas pritaikyti prie besikei\u010dian\u010di\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173, bet kartu atsi\u017evelgiant ir \u012f susiklos\u010diusi\u0105 tradicij\u0105, istorij\u0105 bei vis\u0105 \u201ekonstitucin\u012f re\u017eim\u0105\u201c. Ir grei\u010diausiai ne tam, kad b\u016bt\u0173 galima keisti pa\u010dius \u017emones, kad juos priderinti prie pasikeitusi\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173. Ta\u010diau, kad ir kokia beb\u016bt\u0173 \u201egyvosios konstitucijos\u201c koncepcijos id\u0117ja patraukli, jog tapt\u0173, kaip teigia G. Mesonis, \u201eEuropos valstybi\u0173 konstitucin\u0117s justicijos raidos realija\u201c[3]<\/a>, vis d\u0117lto \u201egyvojo organizmo\u201c koncepcija kontinentin\u0117s Europos statutin\u0117s teis\u0117s dirvoje, kad ir akceptavusioje common law<\/em> tradicijos bruo\u017eus, turb\u016bt negali reik\u0161ti rib\u0173 nebuvimo ir negali suteikti konstitucin\u0117s justicijos institucij\u0173 teis\u0117jams diskrecijos ten, kur konstitucijos tekstas yra ai\u0161kus. Lietuvoje moksli\u0161kai, pasitelkus teorinius argumentus, kol kas niekas taip ir nesi\u0117m\u0117 u\u017eduoties pam\u0117ginti paai\u0161kinti detaliai koncepcijos \u201egyvoji konstitucija\u201c. <\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l \u0161iame kontekste yra neai\u0161ku ne tik tai, kokia \u201egyvosios\u201c konstitucijos forma yra tapusi min\u0117ta \u201eEuropos valstybi\u0173 konstitucin\u0117s justicijos raidos realija\u201c, bet kartu sunku suprasti tai, kaip atsitinka taip, kad tam tikrais klausimais Lietuvos Konstitucija pradeda reik\u0161ti Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pagrindu tiek daug dalyk\u0173, kuri\u0173 n\u0117ra ir j\u0173 negalima Lietuvos Konstitucijos tekste aptikti ne tik tuomet, kai yra padidintas \u017ei\u016br\u0117jimo \u012f teksto eksplicitin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105 intensyvumas, bet net ir latentin\u0117je min\u0117to dokumento dalyje, i\u0161keliant d\u0117l to Konstitucinio Teismo teis\u0117j\u0173 turimos diskrecijos problem\u0105. Net ir pri\u0117mus id\u0117j\u0105, kad Lietuvos Konstitucija yra teis\u0117 be sprag\u0173, turinti E. K\u016brio \u201esk\u0117\u010dio\u201c, apgaubian\u010dio vis\u0105 nacionalin\u0119 teis\u0117s sistem\u0105[4]<\/a>, form\u0105, \u0161ioje Lietuvos Konstitucijoje, kaip teis\u0117je be sprag\u0173, \u201egyvoji\u201c jos dalis, manoma, vis d\u0117lto turi tur\u0117ti ir savo tam tikras ribas, d\u0117l kuri\u0173 galima nesutarti, jas nustatyti skirtingas ir skirtingai, bet apie jas der\u0117t\u0173 prad\u0117ti diskutuoti. Bendriausia prasme yra \u017einoma, kad Konstitucinio Teismo u\u017edavinys yra garantuoti b\u016btent Lietuvos Konstitucijos vir\u0161enyb\u0119; kad \u201evir\u0161\u201c Lietuvos Konstitucijos n\u0117ra jokios teis\u0117s, o atsakymas, kaip reikia ai\u0161kinti Lietuvos Konstitucij\u0105, gl\u016bdi joje pa\u010dioje[5]<\/a>. Tai savo ruo\u017etu neturi b\u016bti suprantama ir ai\u0161kinama taip, kad tai yra Lietuvos Konstitucijos \u201eraid\u0117s\u201c absoliutizmo argumentas ir \u0161io absoliutizmo ka\u017ekoks propagavimas ar ka\u017ekas pana\u0161aus. Su \u0161iuo konstitucijos \u201eraid\u0117s\u201c absoliutizmu yra siejama kita konstitucijos interpretavimo teorija, teikianti prioritet\u0105 \u201eautenti\u0161kosios konstitucijos\u201c sampratai ir yra \u017einoma \u201eoriginalizmo\u201c pavadinimu.<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent originalizmui yra prie\u0161prie\u0161inama miglota \u201egyvosios konstitucijos\u201c id\u0117ja ir \u0161iame kontekste yra visi\u0161kai neai\u0161ku, kod\u0117l Lietuvos mokslini\u0173 debat\u0173 platformoje vien tik d\u0117l mokslinio objektyvumo palaikymo tikslo yra visi\u0161kai nutylimas originalizmas, kurio i\u0161takos taip pat yra JAV. \u010cia b\u016bt\u0173 galima pripa\u017einti, kad \u201eautenti\u0161kosios konstitucijos\u201c sampratos jau pats pavadinimas pakerta kojas, stabdant bet kokias intelektualines diskusijas, nes \u0161is pavadinimas kelia asociacij\u0173 su JAV Konstitucijos \u201eraid\u0117s\u201c absoliutizmo \u012fvedimu, kai JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jai turi taikyti \u0161i\u0105 \u201eraid\u0119\u201c tik toki\u0105, kokia ji yra u\u017efiksuota \u0161io dokumento pri\u0117mimo momentu, ir visi\u0161kai nepaisyti pasikeitusi\u0173 realij\u0173 bei pakitusi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 visuomen\u0117je, nes Konstitucijos sampratos kait\u0105 lemia tik padarytos faktin\u0117s pataisos pa\u010diame  Konstitucijos tekste[6]<\/a>. Taip visa dabarties visuomen\u0117 tarsi \u012fpareigojama gyventi pagal t\u0105 politin\u0119 tvark\u0105, kuri\u0105 nustat\u0117 istoriniai \u017emon\u0117s. Ta\u010diau tai turb\u016bt b\u016bt\u0173 galima laikyti tiesa, jeigu kalbama apie originalizmo krypt\u012f, susiformavusi\u0105 originalizmo raidos pirmuosiuose etapuose, kuri\u0105 lietuvi\u0161kai b\u016bt\u0173 galima \u012fvardyti \u201epirmini\u0173 intencij\u0173 originalizmo\u201c pavadinimu. Bet tai negali b\u016bti laikoma tiesa \u0161iandien, nes \u0161i teorija yra kintanti teorija, kuri savo raidoje d\u0117ka ir Lietuvos teis\u0117s mokslui labai gerai \u017einomo R. Dworkin\u2019o ir jo i\u0161sakytos pagr\u012fstos kritikos, neapsiribojo pirmini\u0173 intencij\u0173 originalizmo argumentais.<\/p>\n\n\n\n

Originalizmas yra konstitucijos interpretavimo teorija, kuri ne tik savo raidos procese sugeb\u0117jo atlaikyti ar\u0161i\u0105 kritik\u0105, skatinusi\u0105 jo teorin\u0119 evoliucij\u0105, bet ir \u012fsitvirtinti gerbtinoje vietoje konstitucijos teorij\u0173 panteone. Originalizmo visame raidos procese, kuris dar n\u0117ra pasibaig\u0119s, galima steb\u0117ti, kad jo propaguotas teis\u0117jo suvar\u017eymo principas yra palaipsniui kei\u010diamas \u012f i\u0161tikimyb\u0117s Konstitucijos tekstui argument\u0105, nebereikalaujant tokiu b\u016bdu var\u017eyti teis\u0117jo diskrecijos; kad jo siekis i\u0161siai\u0161kinti subjektyvi\u0105sias intencijas t\u0173, kurie k\u016br\u0117 ir pri\u0117m\u0117 JAV Konstitucij\u0105, siekiant nustatyti Konstitucijos nuostat\u0173 prasm\u0119, pakei\u010diamas siekiu nustatyti objektyvizuot\u0105 Konstitucijos nuostat\u0173 prasm\u0119; kad jo praktika pa\u017eod\u017eiui interpretuoti Konstitucijos tekst\u0105 yra kei\u010diama \u012f kontekstin\u012f Konstitucijos teksto interpretavim\u0105; kad jo nepripa\u017einimas stare decisis <\/em>doktrinos yra kei\u010diamas \u012f pragmatin\u012f jos inkorporavim\u0105, negriaunant tokiu b\u016bdu susiklos\u010diusio n\u016bdienos gyvenimo pagal t\u0105 konstitucin\u0119 teis\u0119, kuri neatitinka autenti\u0161ko Konstitucijos teksto reikalavim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017ea to, besikei\u010diantis originalizmas neatmeta \u201egyvosios konstitucijos\u201c sampratos teorini\u0173 argument\u0173 inkorporavimo \u012f konstitucin\u0119 teis\u0119 galimybi\u0173. Toks prie\u0161ing\u0173 konstitucini\u0173 teorij\u0173 teorinis suart\u0117jimas atrodo, kad i\u0161sprend\u017eia j\u0173 teorinio nesuderinamumo svarbi\u0105 problem\u0105, bet tuo pat metu i\u0161kelia kit\u0105 klausim\u0105: o kuo tada originalizmas skiriasi nuo \u201egyvojo\u201c konstitucionalizmo, nes pastarasis nekvestionuoja originalizmo ginam\u0173 ai\u0161kiai suformuluot\u0173 konstitucini\u0173 nuostat\u0173, o visi nesutarimai kyla d\u0117l t\u0173 vadinam\u0173 \u201emiglot\u0173\u201c konstitucini\u0173 nuostat\u0173, d\u0117l kuri\u0173 interpretavimo originalizmo tam tikri proponentai sutinka priimti \u201egyvojo\u201c konsitucionalizmo argumentus? <\/p>\n\n\n\n

Atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 n\u0117ra \u0161io komentaro apr\u0117ptyje, nors galima b\u016bt\u0173 pa\u017eym\u0117ti, kad originalizmo tam tikri proponentai mato \u0161iuo aspektu didelius skirtumus, skirtingai nei juos \u012f\u017evelgia j\u0173 kritikai. I\u0161 ties\u0173 originalizmas susiduria su \u012fvairiausiais sunkumais ir ne visuomet gali pateikti atsakymus \u012f visus klausimus, taip pat ne visuomet jo argumentus palaikan\u010diam teis\u0117jui pavyksta juos pritaikyti sprend\u017eiant konkret\u0173 konstitucin\u012f gin\u010d\u0105. Ta\u010diau tai negali nei daryti, nei rodyti, kad originalizmas vien tuo jau yra bloga teorija neverta jokio mokslinio smalsumo. Nepaistant to, kad originalizmas susiduria su \u012fvairiausiais sunkumais ir ne visuomet jis gali pateikti atsakymus \u012f visus klausimus, \u0161i teorija vis d\u0117lto si\u016blo labai ai\u0161kias konstitucijos interpretavimo taisykles ir ji nerei\u0161kia konstitucijos \u201eraid\u0117s\u201c absoliutizmo \u012fvedimo \u012f konstitucin\u0119 teis\u0119, pagal kuri\u0105 turi b\u016bti orientuojama visa ordinarin\u0117s teis\u0117s sistema su joje veikian\u010diais dalyviais, tod\u0117l g\u0105sdintis \u0161ios teorijos argument\u0173 nereik\u0117t\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Tiriant \u0161i\u0105 teorij\u0105 be joki\u0173 i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 galb\u016bt gal\u0117t\u0173 paai\u0161k\u0117ti ne vien tai, kad jos interpretacinis sprendinys d\u0117l to, kokia toji konstitucija yra, skiriasi nuo \u201egyvojo\u201c konstitucionalizmo teikiamo sprendinio, o ir tai, kad b\u016btent savo konstitucijos interpretavimo taisykl\u0117mis originalizmas vis d\u0117lto gali b\u016bti laikomas ta konstitucijos interpretavimo teorija, kuri savo tam tikrais argumentais gal\u0117t\u0173 b\u016bti svarbi kontinentin\u0117s Europos statutin\u0117s teis\u0117s tradicijai ir kartu Lietuvos teis\u0117s tradicijai, kurioje teisinis pozityvizmas yra giliai \u012fleid\u0119s savo \u0161aknis. Bet ar tai turi b\u016bti suprantama ir ai\u0161kinama taip, kad dabar reikia pamir\u0161ti \u201egyv\u0105j\u012f\u201c konstitucionalizm\u0105 ir originalizmo argumentais dar ir m\u0117ginti vertinti Konstitucinio Teismo atlikt\u0105 Lietuvos Konstitucijos ai\u0161kinim\u0105? Absoliu\u010diai ne. Argumentai yra visi\u0161kai ne apie tai. Manoma, kad tur\u0117t\u0173 b\u016bti tiriamas i\u0161 esm\u0117s tiek originalizmas, tiek \u201egyvasis\u201c konstitucionalizmas, siekiant \u012fgyvendinti sav\u0173 teorij\u0173, \u012f kuri\u0173 strukt\u016bras nei\u0161vengiamai turi b\u016bti inkorporuota \u201egyvosios konstitucijos\u201c koncepcija, k\u016brimo aspiracijas ir taip reik\u0161mingai prisid\u0117ti prie konstitucijos teorij\u0173 pa\u010dios raidos. Tai juk taip \u012fdomu.<\/p>\n\n\n\n

Miranda Borusevi\u010di\u016bt\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto doktorant\u0117 <\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Philip Bobbitt, Constitutional Fate: Theory of the Constitution<\/em> (Oxford: Oxford University Press, 1982), 29.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 1920 m. baland\u017eio 19 d. sprendimas byloje Missouri v. Holland<\/em>, 252 U.S. 416 (1920).<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Gediminas Mesonis, Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai<\/em> (Vilnius: V\u012e Registr\u0173 centras, 2010), 111.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Egidijus K\u016bris, \u201eKonstitucija kaip teis\u0117 be sprag\u0173,\u201c Jurisprudencija<\/em> 90, 12 (2006): 11.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Egidijus K\u016bris, \u201eKoordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1),\u201c Jurisprudencija<\/em> 26, 18 (2002): 36.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> William H. Rehnquist, \u201cThe Notion of a Living Constitution,\u201c Texas Law Review<\/em> 54, no. 4 (1976): 697.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iandien sunku b\u016bt\u0173 \u012fsivaizduoti, kad teismin\u0117s vald\u017eios vienintel\u0117 pareiga teb\u016bt\u0173 tokia, koki\u0105 j\u0105 apra\u0161\u0117 JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jas O. Roberts\u2019as: paimti konstitucijos tam tikr\u0105 straipsn\u012f, kuris svarbus konstituciniame gin\u010de, sulyginti \u0161\u012f straipsn\u012f su gin\u010dijamu \u012fstatymu ir nuspr\u0119sti, ar pastarasis atitinka pirm\u0105j\u012f[1]. Tai, \u017einoma, b\u016bt\u0173 formalisto rojus, kurio teikiamais privalumais, deja, teismin\u0117 vald\u017eia negali m\u0117gautis realiame …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":44761,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3329,3328,268,157,409,158,3215],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44760"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44760"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44760\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44762,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44760\/revisions\/44762"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44761"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44760"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44760"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44760"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}