{"id":44564,"date":"2024-02-23T03:46:30","date_gmt":"2024-02-23T00:46:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=44564"},"modified":"2024-02-23T03:46:30","modified_gmt":"2024-02-23T00:46:30","slug":"pasaulio-darbo-teises-tendencijos-kokiu-praktikos-pokyciu-galime-tiketis-netolimoje-ateityje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/02\/23\/pasaulio-darbo-teises-tendencijos-kokiu-praktikos-pokyciu-galime-tiketis-netolimoje-ateityje\/","title":{"rendered":"Pasaulio darbo teis\u0117s tendencijos: koki\u0173 praktikos poky\u010di\u0173 galime tik\u0117tis netolimoje ateityje?"},"content":{"rendered":"\n

\u0160iuo metu darbo teis\u0117s srityje, be visada aktuali\u0173 klausim\u0173 kaip darbo sutarties sudarymas ar nutraukimas, matome \u012fvairi\u0173 jau aktualijomis tapusi\u0173 tendencij\u0173: dirbtinis intelektas (AI), tvarumas (ESG), smurto ir priekabiavimo darbe prevencija \u2013 tai tik keletas i\u0161 \u0161iuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose \u0161alyse vyraujan\u010di\u0173 \u201etrend\u0173\u201c<\/em> darbo teis\u0117s srityje.<\/p>\n\n\n\n

Advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c advokatas, darbo teis\u0117s ekspertas Art\u016bras Tukleris ap\u017evelgia pasaulines tendencijas: koki\u0173 pakeitim\u0173 ar praktik\u0173 darbo teis\u0117s srityje artimiausiu metu gal\u0117tume tik\u0117tis ir m\u016bs\u0173 \u0161alyje.<\/p>\n\n\n\n

Susitarim\u0173 d\u0117l nekonkuravimo ateitis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Anot \u201eGlimstedt\u201c darbo teis\u0117s eksperto, kai kuriose JAV valstijose pastaruoju metu \u012fsigaliojo teis\u0117s aktai, kuriais bus u\u017edrausti nekonkuravimo susitarimai su darbuotojais (pavyzd\u017eiui, Minesotoje, Kalifornijoje). Teis\u0117s aktas, draud\u017eiantis nekonkuravimo susitarimus su darbuotojais, buvo priimtas ir viename did\u017eiausi\u0173 pasaulio ekonomikos centr\u0173 \u2013 Niujorke, ta\u010diau vetavus gubernatoriui kol kas ne\u012fsigaliojo. Kita dalis JAV valstij\u0173 kitais b\u016bdais grie\u017etino reikalavimus nekonkuravimo susitarimams, pvz., nustatytas algos dydis darbuotojui, kad su juo b\u016bt\u0173 galima sudaryti nekonkuravimo susitarim\u0105, ar nustatytas ribojimas sudaryti nekonkuravimo susitarimus su kai kuriomis pareigyb\u0117mis. Bene \u012fdomiausia yra tai, kad JAV Federalin\u0117 prekybos komisija 2024 m. ketina oficialiai si\u016blyti drausti nekonkuravimo susitarimus federaliniu lygmeniu. \u017dvelgiant ar\u010diau Lietuvos, Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s (JK) Vyriausyb\u0117 2023 m. pateik\u0117 si\u016blymus sugrie\u017etinti nekonkuravimo susitarimus \u2013 riboti j\u0173 maksimal\u0173 termin\u0105 iki 3 m\u0117nesi\u0173 po darbo sutarties nutraukimo, o konkre\u010di\u0173 sprendim\u0173 laukiama 2024 m. Kalbama, kad nekonkuravimo susitarim\u0173 reglamentavimas per\u017ei\u016brimas ir kitose Europos \u0161alyse.<\/p>\n\n\n\n

Gali kilti klausimas: kod\u0117l apie tai kalbame? Vis d\u0117lto JAV ar JK yra atskiros teis\u0117s sistemos, kitokie teis\u0117s aktai, teismin\u0117 praktika ir pan.<\/p>\n\n\n\n

Pasak \u201eGlimstedt” darbo teis\u0117s eksperto Art\u016bro Tuklerio, pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l susitarim\u0173 d\u0117l nekonkuravimo reglamentavimo poky\u010diai JAV ar JK mums gali b\u016bti aktual\u016bs, susijusi su toki\u0173 poky\u010di\u0173 motyvais: tokie pakeitimai JAV ir JK i\u0161 esm\u0117s grind\u017eiami tuo, kad d\u0117l nekonkuravimo susitarim\u0173: ribojamas darbuotoj\u0173 mobilumas; ma\u017einama darbdavi\u0173 konkurencija d\u0117l darbuotoj\u0173; atitinkamai ma\u017e\u0117ja darbuotoj\u0173 galimyb\u0117s i\u0161sider\u0117ti ir gauti geresnes s\u0105lygas; ma\u017einama galimyb\u0117 konkre\u010diai \u012fmonei rasti geriausi\u0105 kandidat\u0105; kas neleid\u017eia kurtis naujoms \u012fmon\u0117ms, slopina verslum\u0105 ir u\u017ekerta keli\u0105 naujov\u0117ms; d\u0117l ko ma\u017e\u0117ja inovacijos, \u012fvairumas, verslo dinami\u0161kumas, galimyb\u0117s dalintis naujomis id\u0117jomis ir pan. Taigi teigiama, jog nekonkuravimo susitarimai i\u0161 esm\u0117s riboja konkurencij\u0105 ir visoje \u0161ioje grandin\u0117je gali nukent\u0117ti galutinis vartotojas.<\/p>\n\n\n\n

Atid\u017eiau paanalizavus, pana\u0161i\u0173 teigini\u0173 su konkurencija susijusioje srityje rasime ir m\u016bs\u0173 \u0161alyje, o b\u016btent, 2023 m. vasar\u0105 Konkurencijos taryba pateik\u0117 vie\u0161\u0105 nuomon\u0119 ir atmintin\u0119 d\u0117l nes\u0105\u017einingos konkurencijos darbo santykiuose, teigiama, kad \u012fmoni\u0173 susitarimai d\u0117l darbuotoj\u0173 neviliojimo, j\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173, u\u017emokes\u010dio ir pan. gali riboti konkurencij\u0105 ir b\u016bti pripa\u017e\u012fstami draud\u017eiamais susitarimais. Konkurencijos taryba i\u0161 esm\u0117s ai\u0161kina, jog darbdavi\u0173 susitarimai nekonkuruoti d\u0117l darbuotoj\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173, pavyzd\u017eiui, nesamdyti konkuruojan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 personalo, gali reik\u0161mingai apriboti konkurencij\u0105, d\u0117l ko gal\u0173 gale gali nukent\u0117ti vartotojai.<\/p>\n\n\n\n

Taigi argumentacija, kod\u0117l inicijuojami poky\u010diai JAV ar JK, yra pana\u0161i \u012f argumentacij\u0105, kuri\u0105 nurodo Konkurencijos taryba, pasisakydama d\u0117l draud\u017eiam\u0173 susitarim\u0173 tarp \u012fmoni\u0173 d\u0117l tarpusavio darbuotoj\u0173 neviliojimo, darbo s\u0105lyg\u0173 nustatymo ar kit\u0173 klausim\u0173, t. y. abiem atvejais ribojama konkurencija, d\u0117l ko gali nukent\u0117ti vartotojai. Nors Lietuvoje tokie klausimai oficialiai dar n\u0117ra keliami, ta\u010diau ateityje, atlikus atitinkamus tyrimus ir vertinimus, to galime tik\u0117tis.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNors artimiausiu metu realios gr\u0117sm\u0117s nekonkuravimo susitarim\u0173 likimui n\u0117ra, ta\u010diau \u0161i tema tur\u0117t\u0173 atkreipti verslo d\u0117mes\u012f ir paskatinti ie\u0161koti kit\u0173 galim\u0173 sprendim\u0173 savo interes\u0173 apsaugai sustiprinti, pavyzd\u017eiui, daugiau d\u0117mesio gal\u0117t\u0173 ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama konfidencialios informacijos \/ komercini\u0173 paslap\u010di\u0173 apsaugai, konfidencialumo susitarimams ir j\u0173 tobulinimui, taip pat neviliojimo ir pan. susitarimams\u201c, \u2013 sako advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c darbo teis\u0117s ekspertas Art\u016bras Tukleris.<\/p>\n\n\n\n

Santyki\u0173 kvalifikavimo problematika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Darbo ir civilini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 atskyrimas ir netinkamas j\u0173 kvalifikavimas \u2013 viena i\u0161 problemi\u0161kiausi\u0173 \u0161iuo metu pasaulyje vyraujan\u010di\u0173 tendencij\u0173, teigia advokatas. Nors \u0161ios problemos pirmiausia pasirei\u0161kia skaitmenin\u0117se platformose, ta\u010diau problem\u0173 egzistuoja ir kalbant apie kitus nepriklausomus paslaug\u0173 teik\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n

Darbas skaitmenin\u0117se platformose \u2013 viena i\u0161 u\u017eimtumo form\u0173, kai organizacijos arba asmenys internetin\u0119 platform\u0105 naudoja tam, kad gal\u0117t\u0173 pasinaudoti kit\u0173 organizacij\u0173 arba asmen\u0173 paslaugomis konkre\u010dioms problemoms spr\u0119sti arba konkre\u010dioms paslaugoms teikti u\u017e atlyg\u012f. Tai gali b\u016bti daikt\u0173 pristatymas, vertimas, duomen\u0173 \u012fvedimas, aukli\u0173 paslaugos ir kit\u0173 asmen\u0173 prie\u017ei\u016bra, taksi paslaugos ir t. t. Skai\u010diuojama, kad Europos S\u0105jungoje (ES) \u0161iuo metu veikia daugiau nei 500 skaitmenini\u0173 darbo platform\u0173, kuriose dirba daugiau nei 28 mln. \u017emoni\u0173, ir numatoma, kad 2025 m. \u0161is skai\u010dius pasieks 43 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu dauguma skaitmenin\u0117se platformose ES ar kitose \u0161alyse dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 oficialiai yra \u012fforminami kaip savaranki\u0161kai dirbantys asmenys. Ta\u010diau pastebima, kad tarp toki\u0173 skaitmenini\u0173 platform\u0173 ir jose dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 neretai egzistuoja darbo santyki\u0173 po\u017eymi\u0173, t. y. ir dalis platformose dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 fakti\u0161kai yra saistomi darbo santyki\u0173. ES institucij\u0173 skai\u010diavimais, daugiau nei 5 mln. platformose dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 santykiai netinkamai kvalifikuojami, d\u0117l ko jie praranda \u012fvairias darbo teis\u0117s suteikiamas garantijas.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u017dinant \u0161ias problemas, ES lygmeniu \u0161iuo metu yra derinama direktyva d\u0117l asmen\u0173 darbo platformose reguliavimo, santyki\u0173 kvalifikavimo ir kt. Ta\u010diau \u0161i direktyva kol kas nepriimta ir neai\u0161ku, kada bus priimta, kadangi ES institucijos nesutaria d\u0117l galutinio galimos direktyvos turinio, o pats direktyvos projektas kritikuojamas d\u0117l planuojam\u0173 nustatyti s\u0105lyg\u0173, kriterij\u0173 ir kit\u0173 klausim\u0173 grie\u017etumo ir neai\u0161kumo”, – sako Art\u016bras Tukleris, \u201eGlimstedt” advokatas.
 <\/p>\n\n\n\n

Kol ES institucijos derasi d\u0117l min\u0117tos direktyvos projekto, kai kurios ES valstyb\u0117s individualiai pri\u0117m\u0117 ar planuoja priimti pakeitimus, susijusius su darbu skaitmenin\u0117se platformose (pvz., Belgija, Portugalija, Nyderlandai, Norvegija, Malta ir kt.). Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra ir u\u017e ES rib\u0173 (pvz., Kanada, JAV, \u010cil\u0117, Australija, Singap\u016bras ir kt.).<\/p>\n\n\n\n

Ne ma\u017eiau svarbu tai, kad tiek ES, tiek kitose u\u017esienio \u0161alyse vis daug\u0117ja teism\u0173 sprendim\u0173, kuriais skaitmenin\u0117se platformose dirbantiems asmenims pripa\u017e\u012fstamas arba darbuotojo, arba jam artimas statusas (pvz., Nyderlanduose, \u0160veicarijoje, Ispanijoje, Airijoje, JK, Kanadoje ir kt.).<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje santykiai i\u0161 esm\u0117s forminami tik per civilin\u0117s teis\u0117s prizm\u0119, nepaisant to, kad tam tikrais atvejais egzistuoja darbo santyki\u0173 po\u017eymi\u0173. Galima pamin\u0117ti, jog yra pateikti si\u016blymai d\u0117l Keli\u0173 transporto kodekso pakeitim\u0173, kuriais si\u016blomi tam tikri su pave\u017e\u0117j\u0173 darbo ir poilsio laiko apskaita susij\u0119 reikalavimai, ta\u010diau toki\u0173 pave\u017e\u0117j\u0173 traktavimas kaip savaranki\u0161k\u0173 verslinink\u0173 nesikeist\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u201eGlimstedt\u201c darbo teis\u0117s ekspertas Art\u016bras Tukleris \u012fsitikin\u0119s, kad ES institucij\u0173 veiksmai, kit\u0173 \u0161ali\u0173 teis\u0117k\u016bros ir teism\u0173 praktika rodo, kad artimiausiu metu pakeitim\u0173, susijusi\u0173 su skaitmenin\u0117se platformose dirban\u010diais asmenimis, neabejotinai tur\u0117tume tik\u0117tis ir Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Art\u016bras Tukleris<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

 <\/strong><\/em>Kit\u0173 nepriklausom\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 darbas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117s aktai nedraud\u017eia asmeniui savo darb\u0105 \u012fforminti sudarant civilin\u0117s teis\u0117s reguliuojamas sutartis, u\u017esiimti savaranki\u0161ka veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajam\u0173 ar kitokios ekonomin\u0117s naudos. Tad asmuo gali veikl\u0105 vykdyti ne tik darbo santyki\u0173 pagrindu, bet ir civilin\u0117s teis\u0117s pagrindu, t. y. kaip individualiai veikiantis asmuo, o tokiu atveju asmuo i\u0161 esm\u0117s laikomas verslininku. Ta\u010diau problem\u0173 kyla ne tuo atveju, kai fizinis asmuo i\u0161 ties\u0173 pats savaranki\u0161kai, individualiai ir nepriklausomai u\u017esiima savo verslu, bet kai teikia paslaugas kitam konkre\u010diam asmeniui, paprastai, tik vienam \u016bkio subjektui.<\/p>\n\n\n\n

Praktikoje tokie fiziniai asmenys, teikiantys paslaugas civilin\u0117s sutarties pagrindu, da\u017enai vadinami nepriklausomais paslaug\u0173 teik\u0117jais, freelancer\u2018iais, contractor\u2018iais, provider\u2018iais <\/em>ir pan. Pastaruoju metu galime gird\u0117ti ir dar problemi\u0161kesni\u0173 termin\u0173, pvz., kidfluenceris.<\/em> \u0160i\u0173 fizini\u0173 asmen\u0173 santykiai su kitu \u016bkio subjektu, t. y. paslaug\u0173 gav\u0117ju, formalizuojami civilin\u0117s sutarties pagrindu, ta\u010diau \u0161i\u0173 asmen\u0173 darbo problema yra pana\u0161i \u012f asmen\u0173, dirban\u010di\u0173 skaitmenin\u0117se platformose, problemas, o b\u016btent, pastebima, kad tarp toki\u0173 nepriklausom\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 ir j\u0173 paslaug\u0173 gav\u0117j\u0173 egzistuoja tam tikr\u0173 darbo santyki\u0173 po\u017eymi\u0173, pavyzd\u017eiui, teikiamos nuolatinio pob\u016bd\u017eio r\u016b\u0161iniais po\u017eymiais apibr\u0117\u017etos paslaugos (pvz., programavimas), nustatomas t\u0119stinio pob\u016bd\u017eio reguliarus apmok\u0117jimas u\u017e paslaugas (pvz., m\u0117nesinis honoraras), o tarp nepriklausomo paslaug\u0173 teik\u0117jo ir paslaug\u0173 gav\u0117jo egzistuoja tam tikro lygio pavaldumas (pvz., paslaug\u0173 gav\u0117jo teik\u0117jas pri\u017ei\u016bri paslaug\u0173 teikim\u0105 ir j\u012f kontroliuoja).<\/p>\n\n\n\n

U\u017esienio valstyb\u0117se vis pla\u010diau kalbama, kad riba tarp darbo santyki\u0173 ir individualios veiklos jau yra i\u0161nykusi, o savaranki\u0161ko darbo santykis yra pana\u0161us \u012f darbo santyk\u012f, kur savaranki\u0161kai dirbantis asmuo pana\u0161esnis \u012f darbuotoj\u0105, negu \u012f savaranki\u0161k\u0105 verslinink\u0105 ar \u012fmon\u0119. Galima pasteb\u0117ti, jog u\u017esienyje daug\u0117ja ir teis\u0117s akt\u0173 pakeitim\u0173, kuriais siekiama labiau atskirti darbuotojo ir nepriklausomo paslaug\u0173 teik\u0117jo santykius (pvz., Belgijoje, Nyderlanduose, Suomijoje), ir byl\u0173, kuriose sprend\u017eiami klausimai d\u0117l savaranki\u0161k\u0173 santyki\u0173 kvalifikavimo kaip darbo santyki\u0173 (JAV, Kanada, JK ir t. t.). Net Lietuvoje 2023 m. tur\u0117jome netipin\u0119 byl\u0105, kurioje buvo pra\u0161oma civilinius santykius pagal autorin\u0119 sutart\u012f pripa\u017einti darbo santykiais.<\/p>\n\n\n\n

Anot pa\u0161nekovo, galima prognozuoti, jog, daug\u0117jant toki\u0173 nepriklausom\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173, daug\u0117s ir teisini\u0173 gin\u010d\u0173 tiek su institucijomis (d\u0117l nelegalaus darbo ar mokes\u010di\u0173), tiek ir su tokiais nepriklausomais paslaug\u0173 teik\u0117jais (pvz., d\u0117l santyki\u0173 pripa\u017einimo darbo santykiais). Nors sunku tik\u0117tis, kad Lietuvoje bus si\u016bloma ai\u0161kiau reglamentuoti darbo santyki\u0173 atskyrim\u0105 nuo civilini\u0173 santyki\u0173 ar toki\u0173 nepriklausom\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 darbo s\u0105lygas, ta\u010diau, jau esant i\u0161nykusiai ribai tarp darbo ir civilini\u0173 santyki\u0173, gali kilti klausimas, ar esamas reglamentavimas yra pakankamas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iuo metu darbo teis\u0117s srityje, be visada aktuali\u0173 klausim\u0173 kaip darbo sutarties sudarymas ar nutraukimas, matome \u012fvairi\u0173 jau aktualijomis tapusi\u0173 tendencij\u0173: dirbtinis intelektas (AI), tvarumas (ESG), smurto ir priekabiavimo darbe prevencija \u2013 tai tik keletas i\u0161 \u0161iuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose \u0161alyse vyraujan\u010di\u0173 \u201etrend\u0173\u201c darbo teis\u0117s srityje. Advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c advokatas, darbo teis\u0117s …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":44568,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[215,896,3323,3008],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44564"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44564"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44564\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44569,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44564\/revisions\/44569"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44568"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44564"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44564"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44564"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}