{"id":44518,"date":"2024-02-17T09:09:00","date_gmt":"2024-02-17T06:09:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=44518"},"modified":"2024-02-17T04:10:28","modified_gmt":"2024-02-17T01:10:28","slug":"j-bartkus-irodinejimo-sunkenybes-ir-standartai-arba-kaip-lietuvos-auksciausiasis-teismas-laikosi-tradiciju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/02\/17\/j-bartkus-irodinejimo-sunkenybes-ir-standartai-arba-kaip-lietuvos-auksciausiasis-teismas-laikosi-tradiciju\/","title":{"rendered":"J. Bartkus. \u012erodin\u0117jimo sunkenyb\u0117s ir standartai, arba Kaip Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas laikosi tradicij\u0173?"},"content":{"rendered":"\n<p>2024 m. vasario 8 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) civilin\u0117je byloje Nr. <a href=\"https:\/\/liteko.teismai.lt\/viesasprendimupaieska\/tekstas.aspx?id=c49ecc0d-d883-4e1e-9601-ce7233c55945\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">e3K-3-9-1075\/2024 <\/a>pri\u0117m\u0117 nutart\u012f (Nutartis), kurioje pateik\u0117 aktualius i\u0161ai\u0161kinimus, susijusius su \u012frodin\u0117jimu Lietuvos civiliniame procese. \u0160io komentaro tikslas \u2013 konceptualiau ap\u017evelgti LAT Nutartyje pateiktus i\u0161ai\u0161kinimus. Komentaras suskirstytas \u012f keturias dalis: 1) Trumpa Nutarties faktini\u0173 ir teisini\u0173 aplinkybi\u0173 ap\u017evalga; 2) LAT i\u0161ai\u0161kinimai d\u0117l teismo pareigos kvalifikuoti teisinius santykius ir \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos sampratos; 3) LAT i\u0161ai\u0161kinimai d\u0117l \u012frodin\u0117jimo standarto; 4) Trumpos i\u0161vados.<\/p>\n\n\n\n<ol type=\"1\"><li><strong>Nutarties faktini\u0173 ir teisini\u0173 aplinkybi\u0173 ap\u017evalga<\/strong><\/li><\/ol>\n\n\n\n<p>Civilin\u0117je byloje gin\u010das kilo d\u0117l ie\u0161kovo reikalaujamos skolos priteisimo i\u0161 atsakovo. Ie\u0161kovas teig\u0117, kad tarp ie\u0161kovo ir atsakovo buvo sudaryti \u017eodiniai susitarimai, kuriais ie\u0161kovas, veikdamas juridinio asmens vardu, sutiko \u012fkeisti juridiniam asmeniui priklausant\u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 sudaromos paskolos su atsakovu susijusio juridinio asmens naudai. D\u0117l \u0161io susitarimo, anot ie\u0161kovo, atsakovas d\u0117l galim\u0173 ie\u0161kovo nuostoli\u0173 i\u0161dav\u0117 du paprastuosius neprotestuotinus vekselius.<\/p>\n\n\n\n<p>Klaip\u0117dos apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ie\u0161kin\u012f tenkino. Pirmosios instancijos teismas, \u012fvertin\u0119s byloje pateiktus ra\u0161ytinius \u012frodymus, padar\u0117 labiau tik\u0117tin\u0105 i\u0161vad\u0105, kad 2014 m. rugs\u0117jo 10 d. veksel\u012f fiksuotai 34 754 Eur sumai (kaip garant\u0105) atsakovas i\u0161dav\u0117, prisiimdamas asmenin\u0119 prievol\u0119 d\u0117l b\u016bsim\u0173 nuostoli\u0173 atlyginimo ir prievol\u0117s \u012fvykdymo u\u017etikrinimo, o 2014 m. spalio 10 d. veksel\u012f 7650 Eur sumai atsakovas i\u0161dav\u0117, siekdamas u\u017etikrinti ie\u0161kovui fiksuot\u0105 atlyg\u012f u\u017e tai, kad ie\u0161kovas \u012fkeis tre\u010diojo asmens nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 atsakovo \u012fmon\u0117s paskolos \u012fvykdymui u\u017etikrinti.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos apeliacinis teismas, i\u0161nagrin\u0117j\u0119s civilin\u0119 byl\u0105 pagal atsakovo apeliacin\u012f skund\u0105, 2023 m. bir\u017eelio 14 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105 panaikino ir pri\u0117m\u0117 nauj\u0105 sprendim\u0105 \u2013 ie\u0161kovo ie\u0161kin\u012f atsakovui d\u0117l skolos priteisimo atmet\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Apeliacin\u0117s instancijos teismas nustat\u0117, kad ie\u0161kovas reikalavo nuostoli\u0173 atlyginimo, tod\u0117l ie\u0161kovas tur\u0117jo \u012frodyti, kad tarp jo ir atsakovo egzistuoja teisinis santykis, kur\u012f atsakovas pa\u017eeid\u0117, ir d\u0117l to jam kilo \u017eala. Apeliacin\u0117s instancijos teismas nustat\u0117, kad byloje n\u0117ra n\u0117 vieno \u012frodymo, kuris pagr\u012fst\u0173, kad tiek ie\u0161kovas, tiek atsakovas b\u016bt\u0173 dalyvav\u0119 juridini\u0173 asmen\u0173 dvi\u0161aliuose santykiuose. Teis\u0117j\u0173 kolegija atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad&nbsp; ie\u0161kovas nepateik\u0117 joki\u0173 \u012frodym\u0173, kad atsakovas b\u016bt\u0173 prisi\u0117m\u0119s prievoles, susijusias su juridinio asmens prievoli\u0173 u\u017etikrinimu, ar \u012frodym\u0173, jog ie\u0161kovas b\u016bt\u0173 per\u0117m\u0119s teises reikalauti prievol\u0117s \u012fvykdymo.<\/p>\n\n\n\n<p>Ie\u0161kovas pateik\u0117 kasacin\u012f skund\u0105, kuriame be kit\u0173 argument\u0173 nurodo, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas ne\u012fvykd\u0117 CPK 3 straipsnyje nustatytos pareigos tinkamai teisi\u0161kai kvalifikuoti gin\u010do teisinius santykius. Teisini\u0173 santyki\u0173 kvalifikavimas yra teismo pareiga, tod\u0117l, anot ie\u0161kovo, nors ir nekonstatav\u0119s ie\u0161kovo \u012frodin\u0117jam\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173, teismas tur\u0117jo <em>ex officio<\/em> pareig\u0105 pats kvalifikuoti byloje susiklos\u010diusius teisinius santykius.<\/p>\n\n\n\n<ul><li><strong>LAT i\u0161ai\u0161kinimai d\u0117l teismo pareigos kvalifikuoti teisinius santykius ir \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos<\/strong><\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>LAT nesutiko su ie\u0161kovo kasaciniame skunde pateiktais argumentais. LAT, atsi\u017evelgdamas \u012f Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) reglamentavim\u0105, civilinio proceso tikslus ir rungimo princip\u0105, paai\u0161kino teismo pareigos kvalifikuoti teisin\u012f santyk\u012f prielaidas.<\/p>\n\n\n\n<p>LAT nurod\u0117, kad teismas turi pareig\u0105 kvalifikuoti gin\u010do teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teis\u0117s normas (teisin\u012f ie\u0161kinio pagrind\u0105). Nepaisant to, teismas gali teisi\u0161kai kvalifikuoti tarp \u0161ali\u0173 susiklos\u010diusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis \u012frodin\u0117jim\u0105 ir \u012frodym\u0173 vertinim\u0105 reglamentuojan\u010di\u0173 civilinio proceso teis\u0117s taisykli\u0173, yra konstatuojamos \u012frodin\u0117jimo dalyk\u0105 byloje sudaran\u010dios faktin\u0117s aplinkyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>Kitaip tariant, teismui atsiranda pareiga taikyti \u0161alies pra\u0161om\u0105 teis\u0117s norm\u0105 tik konstatavus bylos faktin\u012f pagrind\u0105 sudaran\u010dias aplinkybes. O \u0161i\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173 \u012frodymo na\u0161ta tenka ne teismui, bet \u012frodin\u0117jimo na\u0161t\u0105 turin\u010diai \u0161aliai. Jeigu \u0161alis nei\u0161pildo jai tenkan\u010dios \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos ir ne\u012ftikina teismo d\u0117l faktin\u0117s aplinkyb\u0117s egzistavimo, teismui neatsiranda pareiga \u0161alies pra\u0161ymu kvalifikuoti teisini\u0173 santyki\u0173. \u0160iuo aspektu LAT pateik\u0117 svarbius \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos sampratos i\u0161ai\u0161kinimus \u2013 LAT i\u0161skyr\u0117 pozityv\u0173j\u012f ir negatyv\u0173j\u012f \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos aspekt\u0105. Pozityvusis apima pareig\u0105 pateikti \u012frodymus. Tuo tarpu \u2013 ir tai labai svarbu \u2013 negatyvusis aspektas pasirei\u0161kia tais atvejais, kai byloje nepakanka \u012frodym\u0173 patvirtinti \u0161alies nurodomoms aplinkyb\u0117ms, sprendimas priimamas tos \u0161alies, kuriai priklauso ne\u012frodyt\u0173 aplinkybi\u0173 \u012frodin\u0117jimo na\u0161ta, nenaudai. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Nutartyje pateikta \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos samprata n\u0117ra i\u0161skirtin\u0117. Pavyzd\u017eiui, teis\u0117s doktrinoje nurodoma, kad kai ie\u0161kovas arba atsakovas ne\u012ftikina teismo, t. y. kai \u0161ali\u0173 parei\u0161kimai d\u0117l esmini\u0173 fakt\u0173 n\u0117ra ai\u0161kiai \u012frodyti, byla tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiama \u0161alies, kuriai tenka \u012frodin\u0117jimo na\u0161ta, nenaudai<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>. Pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio i\u0161ai\u0161kinim\u0173 galime rasti ir u\u017esienio teism\u0173 sprendimuose. Pavyzd\u017eiui, JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo byloje <em>Murel v. Baltimore City Criminal Court <\/em>teis\u0117jas William O. Douglas nurod\u0117: \u201eTaigi su ie\u0161kiniu susijusi\u0173 teisini\u0173 reikalavim\u0173 pob\u016bdis lemia \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos paskirstym\u0105 ir laipsn\u012f, taigi ir \u0161al\u012f, kuriai tenka fakt\u0173 nustatymo procese klaid\u0173 rizika\u201c<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Negana to, \u0161is Teismo i\u0161ai\u0161kinimas yra suderinamas ir su Lietuvos teis\u0117s tradicija. Pavyzd\u017eiui, garsus tarpukario procesualistas prof. Vladas Ma\u010dys savo veikale \u201eCivilinio proceso paskaitos\u201c nurodo: \u201eSakinys, jog \u012frodin\u0117jimo sunkenyb\u0117 pirmiausia dedama tam bylininkui, kuris pralaim\u0117t\u0173 byl\u0105, jei neb\u016bt\u0173 pateikta \u012frodym\u0173 ir prezumpcij\u0173, rei\u0161kia, kad bylininkas turi \u017ei\u016br\u0117ti, ko reikalauja jo interesas; jei bylininkas nesir\u016bpina savo intereso \u012frodymais, jis ir pralaim\u0117s byl\u0105\u201c<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi, LAT Nutartyje ne tik nustat\u0117 pagrindin\u0119 prielaid\u0105 teismo pareigai \u0161alies pra\u0161ymu kvalifikuoti teisinius santykius \u2013 \u0161alies \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos i\u0161pildym\u0105, bet ir atskleid\u0117 \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos samprat\u0105, kuri suderinama ne tik su \u0161iuolaikine teis\u0117s doktrina ir kai kuri\u0173 u\u017esienio teism\u0173 praktika, bet ir su m\u016bs\u0173 teis\u0117s tradicija.<\/p>\n\n\n\n<ul><li><strong>LAT i\u0161ai\u0161kinimai d\u0117l \u012frodin\u0117jimo standarto<\/strong><\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>\u012erodin\u0117jimo na\u0161tos analiz\u0117 nei\u0161vengiamai kelia klausim\u0105 \u2013 kada laikysime, kad \u0161alis i\u0161pild\u0117 savo \u012frodin\u0117jimo na\u0161t\u0105, arba kaip, grei\u010diausiai, pasakyt\u0173 prof. Vl. Ma\u010dys \u2013 kada laikysime, kad \u0161alis pak\u0117l\u0117 \u012frodin\u0117jimo sunkenyb\u0119? Atsakymas \u2013 kai teismas \u012fsitikina fakto egzistavimu. \u0160\u012f \u012fsitikinim\u0105 atskleid\u017eia \u012frodin\u0117jimo standartas, kuris da\u017eniausiai apibr\u0117\u017eiamas kaip \u012fsitikinimo laipsnis, kuris turi susiformuoti teis\u0117jui \u012frodin\u0117jimo metu<a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a>. Tai lyg \u012fsitikinimo laipsnis, kur\u012f pasiekus teis\u0117jui \u0161alis, turinti \u012frodin\u0117jimo na\u0161t\u0105, \u012fgyja teis\u0119 laim\u0117ti byl\u0105 ar \u012fgyja teis\u0119 \u012f jai palankaus \u012frodin\u0117jamo fakto konstatavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Kada tas \u012fsitikinimo laipsnis bus pasiektas? Kai pasieksime 100 %, 80 %, o galb\u016bt 51 % tikrum\u0105? \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 taip pat atsako LAT. Nutartyje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teis\u0117jas b\u016bt\u0173 pagr\u012fstai ir asmeni\u0161kai \u012fsitikin\u0119s d\u0117l bylos faktini\u0173 aplinkybi\u0173 egzistavimo. Kaip nurodo LAT, pagr\u012fstas \u012fsitikinimas formuoja teis\u0117jo vidin\u012f tikrum\u0105 d\u0117l bylos fakt\u0173. \u0160is standartas nereikalauja pa\u0161alinti visas abejones d\u0117l bylos faktini\u0173 aplinkybi\u0173 \u2013 teis\u0117jas privalo tur\u0117ti tokio laipsnio tikrum\u0105, kuris tik pa\u0161alina esmines abejones, abejoni\u0173 visi\u0161kai nepanaikindamas.<\/p>\n\n\n\n<p>Pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standartas da\u017eniausiai aptinkamas kontinentin\u0117je Europoje ir yra siejamas socialinio civilinio proceso modeliu, kuriuo paremtas ir m\u016bs\u0173 CPK. Pavyzd\u017eiui, pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standartas yra taikomas Vokietijos civiliniame procese. Vokietijos Federalinis Auk\u0161\u010diausiasis Teismas yra nurod\u0119s, kad \u201eteis\u0117jas turi ir privalo tur\u0117ti tokio laipsnio tikrum\u0105, kuris b\u016bt\u0173 naudingas praktiniame gyvenime, kuris nutildo abejones, j\u0173 visi\u0161kai nepanaikindamas\u201d<a href=\"#_ftn5\">[5]<\/a>. Tod\u0117l \u0161iuo aspektu LAT taip pat gr\u012f\u017eta prie Lietuvos civilinio proceso teis\u0117s tradicij\u0173, t. y. socialinio civilinio proceso modelio.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi, LAT Nutartyje laikosi Lietuvos civilinio proceso tradicij\u0173 ir nurodo, kad teis\u0117jas privalo pasiekti ne bet kok\u012f, bet pagr\u012fst\u0105 \u012fsitikinim\u0105. Tik pasiekus pagr\u012fsto laipsnio \u012fsitikinim\u0105, \u012frodin\u0117jimo na\u0161t\u0105 turin\u010dios \u0161alies \u012frodin\u0117jama faktin\u0117 aplinkyb\u0117 tur\u0117s b\u016bti laikoma \u012frodyta.<\/p>\n\n\n\n<ul><li><strong>Trumpos i\u0161vados<\/strong><\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>LAT Nutartyje pateikti i\u0161ai\u0161kinimai yra svarb\u016bs \u012frodin\u0117jimo kontekste. Galiu i\u0161skirti bent du auk\u0161\u010diau ap\u017evelgtus aspektus, kurie yra aktual\u016bs Lietuvos civiliniam procesui:<\/p>\n\n\n\n<p>Pirma, Nutartyje suformuluota pagrindin\u0117 prielaida, leid\u017eianti teismui \u0161alies pra\u0161ymu teisi\u0161kai kvalifikuoti santykius \u2013 \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos i\u0161pildymas. \u0160aliai nei\u0161pild\u017eius \u0161ios na\u0161tos, turi \u201e\u012fsijungti\u201c nuo tarpukario laik\u0173 Lietuvos civiliniame procese \u017einomas neigiamas \u0161io instituto aspektas. Tai \u2013 be abejon\u0117s \u2013 leid\u017eia teismams i\u0161eiti i\u0161 faktini\u0173 aklavie\u010di\u0173, kai nei vienos i\u0161 \u0161ali\u0173 \u012frodym\u0173 nepakanka pasiekti reikalaujamo \u012fsitikinimo laipsnio. \u0160i\u0105 aklaviet\u0119 i\u0161sprend\u017eia \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos nustatymo taisykl\u0117, kuri atsako \u012f klausim\u0105 \u2013 kuri i\u0161 \u0161ali\u0173 tokiu atveju turi pralaim\u0117ti byl\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Antra, Nutartyje \u012ftvirtintas pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standartas. \u017demesni\u0173j\u0173 instancij\u0173 teismai, nei\u0161vengiamai, prival\u0117s vadovautis \u0161iuo standartu. Tai tikrai n\u0117ra revoliucija. Kaip min\u0117ta, pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standartas yra suderinamas su socialinio civilinio proceso modeliu. Nepaisant to, pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standarto turinio atskleidimas gali kelti sunkum\u0173. Garsus procesualistas Michele Taruffo teig\u0117, kad pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standartas d\u0117l savo neai\u0161kaus turinio ir keliam\u0173 reikalavim\u0173 gali priminti juod\u0105j\u0105 d\u0117\u017e\u0119<a href=\"#_ftn6\">[6]<\/a>. Klausimai \u2013 1) kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017epildoma \u0161i juodoji d\u0117\u017e\u0117?; 2) kada laikysime, kad \u0161i d\u0117\u017e\u0117 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 u\u017epildyta t. y. pagr\u012fstas \u012fsitikinimas yra pasiektas? \u2013 ateityje gali kelti nema\u017eai keblum\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Dr. Jurgis Bartkus yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto jaunesnysis asistentas<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> Gaboardi, M. (2018). How Judges Can Think. The Use of Expert\u2019s Knowledge as Proof in Civil Proceedings. De Gruyter. Global Jurist. Volume 18 Issue 1, p. 7 [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: <a href=\"https:\/\/www.degruyter.com\/document\/doi\/10.1515\/gj-2017-0027\/html\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">https:\/\/www.degruyter.com\/document\/doi\/10.1515\/gj-2017-0027\/html<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimas byloje <em>Murel v. Baltimore<\/em> <em>City Criminal Court<\/em>, 407 U.S. 355, 362 (1972).<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> Ma\u010dys, Vl. (1924). Civilinio proceso paskaitos. Teisi\u0173 fakulteto leidinys. Kaunas: Varpo spaustuv\u0117, p. 229.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> Glover, R. (2017). Murphy on Evidence. 15th Edition. Oxford University Press, p. 124<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref5\">[5]<\/a> Schweizer, M. (2013). The Civil Standard of Proof \u2013 What is it Actually? Max Planck Institute for Research on Collective Goods, 1\u201331 [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: http:\/\/homepage.coll.mpg.de\/pdf_dat\/2013_12online.pdf [\u017ei\u016br\u0117ta 2024-02-12].<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref6\">[6]<\/a> Taruffo, M. (2003). Rethinking the Standards of Proof. The American Journal of Comparative Law, Vol. 51, No. 3, p. 667. Detaliau apie pagr\u012fsto \u012fsitikinimo standarto kritik\u0105 \u017er. Clermont, K., Sherwin, E. (2002). Comparative View of Standards of Proof. The American Journal of Comparative Law, Vol. 50, No. 2, p. 243.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2024 m. vasario 8 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-9-1075\/2024 pri\u0117m\u0117 nutart\u012f (Nutartis), kurioje pateik\u0117 aktualius i\u0161ai\u0161kinimus, susijusius su \u012frodin\u0117jimu Lietuvos civiliniame procese. \u0160io komentaro tikslas \u2013 konceptualiau ap\u017evelgti LAT Nutartyje pateiktus i\u0161ai\u0161kinimus. Komentaras suskirstytas \u012f keturias dalis: 1) Trumpa Nutarties faktini\u0173 ir teisini\u0173 aplinkybi\u0173 ap\u017evalga; 2) LAT i\u0161ai\u0161kinimai d\u0117l teismo pareigos &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":44519,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[220,1148,2576,97],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44518"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44518"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44518\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44520,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44518\/revisions\/44520"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44519"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44518"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44518"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44518"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}