Mykolo Romerio universitetas i\u0161leido monografij\u0105 \u201eStatutinis Teismas\u201c. Klaip\u0117dos konvencijos pasira\u0161ymo 100-osioms metin\u0117ms skirtos monografijos autor\u0117, universiteto Teis\u0117s mokyklos profesor\u0117 dr. Ieva Deviatnikovait\u0117, knygoje atskleid\u017eia to meto Lietuvos istorin\u012f kontekst\u0105, painius Klaip\u0117dos autonominio kra\u0161to ir Did\u017eiosios Lietuvos santykius, Lietuvos diplomat\u0173 ir teisinink\u0173 mil\u017eini\u0161kas pastangas kurti bei ginti Lietuvos valstybingum\u0105, Statutinio Teismo steigimo aplinkyb\u0117s. Monografija \u201eStatutinis Teismas\u201c \u2013 jau penktoji prof. dr. I. Deviatnikovait\u0117s knyga.<\/p>\n\n\n\n
Monografijos autor\u0117s teigimu, kai 1924 m. gegu\u017e\u0117s 8 d. Lietuva ir Brit\u0173 imperija, Pranc\u016bzija, Italija bei Japonija pasira\u0161\u0117 Klaip\u0117dos kra\u0161to konvencij\u0105, kurios vienas i\u0161 pried\u0173 vadinosi \u201eKlaip\u0117dos kra\u0161to statutas\u201c, \u0161ie dokumentai galutinai legitimizavo Klaip\u0117dos kra\u0161to perdavim\u0105 Lietuvai.<\/p>\n\n\n\n
\u201eStatutas buvo Klaip\u0117dos kra\u0161to konstitucija, kurioje \u012ftvirtintos svarbiausios autonomin\u0117s institucijos, j\u0173 kompetencija, ry\u0161ys su Did\u017ei\u0105ja Lietuva\u201c, – sako prof. dr. I. Deviatnikovait\u0117, pasteb\u0117dama, kad vis d\u0117lto nei Statutas, nei Lietuvos Konstitucija negal\u0117jo u\u017etikrinti rami\u0173, produktyvi\u0173 ry\u0161i\u0173 tarp Did\u017eiosios Lietuvos ir Klaip\u0117dos kra\u0161to – nuolat kildavo konfliktai, kurie b\u016bdavo skatinami vokie\u010di\u0173 noro susigr\u0105\u017einti Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 ir lietuvi\u0173 noro kuo grei\u010diau j\u012f sulietuvinti.<\/p>\n\n\n\n
I\u0161kilusis to meto Lietuvos teisininkas Mykolas Romeris buvo \u012fsitikin\u0119s, kad tokio pob\u016bd\u017eio gin\u010dus geriausia spr\u0119sti teisminiu keliu, tod\u0117l kartu su dar keliais teisininkais pasi\u016bl\u0117 Lietuvoje \u012fsteigti Statutin\u012f Teism\u0105 – institucij\u0105, kuri tur\u0117jo nagrin\u0117ti konfliktus tarp Klaip\u0117dos kra\u0161to ir Did\u017eiosios Lietuvos, t. y. saugoti Klaip\u0117dos kra\u0161to autonomij\u0105 ir Lietuvos suvereno teises, \u012ftvirtintas Statute. M. Romerio nuomone, Statutinis Teismas tur\u0117jo sukurti lankst\u0173, objektyv\u0173, teising\u0105, civilizuot\u0105 autonomin\u0117s teritorijos ir valstyb\u0117s santyki\u0173 b\u016bd\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Prof. dr. I. Deviatnikovait\u0117 pastebi, kad Statutinio Teismo steigimas buvo ne\u012ftik\u0117tinai sud\u0117tingas. \u201eNenor\u0117ta, kad Lietuvoje toks teismas veikt\u0173, nor\u0117ta, kad konfliktai, kylantys Lietuvos valstyb\u0117s viduje (tarp Klaip\u0117dos ir Kauno) b\u016bt\u0173 nagrin\u0117jami tarptautin\u0117se organizacijose, Taut\u0173 S\u0105jungoje ar Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme. \u017dinoma, Lietuva to nenor\u0117jo tur\u0117dama suvereno teises Klaip\u0117dos at\u017evilgiu, tod\u0117l siek\u0117 savo valstyb\u0117je kylan\u010dias problemas reguliuoti pati, o ne tarptautini\u0173 institucij\u0173 pagalba\u201c, – teigia ji. Nepaisant vis\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, ekonomini\u0173 boikot\u0173, brit\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 diplomat\u0173 atkalbin\u0117jim\u0173, Lietuvos teisininkai suk\u016br\u0117 Statutinio Teismo \u012fstatymo projekt\u0105 ir 1935 m. kovo 13 d. \u012fstatymas buvo paskelbtas. Taip buvo \u012fsteigtas pirmas Lietuvoje konstitucinis ir administracinis teismas, nes jam buvo pavesta pri\u017ei\u016br\u0117ti centrini\u0173 ir autonomini\u0173 \u012fstatym\u0173 bei administracini\u0173 akt\u0173 atitikim\u0105 Klaip\u0117dos kra\u0161to statutui. Kaip tik d\u0117l \u0161ios prie\u017easties jis ir buvo pavadintas Statutiniu.<\/p>\n\n\n\n
Monografijos autor\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Lietuva buvo viena pirm\u0173j\u0173 pasaulyje \u012fsisteigusi tokio pob\u016bd\u017eio teismin\u0119 institucij\u0105, tod\u0117l sulauk\u0117 i\u0161skirtinio kit\u0173 \u0161ali\u0173 d\u0117mesio: \u201eU\u017esienio akademiniuose diskursuose mezg\u0117si mokslin\u0117s diskusijos, polemikos, pavyzd\u017eiui, tarp Lietuvos teis\u0117s mokslinink\u0173 ir u\u017esienio teisinink\u0173. Vokietijos teisininkai, d\u0117l suprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, smerk\u0117 Statutinio teismo \u012fsteigim\u0105\u201c, – pastebi prof. dr. Ieva Deviatnikovait\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Pasak prof. dr. I. Deviatnikovait\u0117s, \u0161i monografija gali b\u016bti \u012fdomi ne tik teisininkams, istorikams, bet ir visiems, besidomintiems Lietuvos valstybingumo vystymusi. Monografij\u0105 \u201eStatutinis Teismas\u201c galima \u012fsigyti knygynuose Humanitas<\/em>, Patogu pirkti<\/em>, taip pat galima \u012fsigyti para\u0161ius el. pa\u0161tu jonasdzi@mruni.eu<\/a> Monografijos egzempliori\u0173 i\u0161leista vos keliasde\u0161imt.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Mykolo Romerio universitetas i\u0161leido monografij\u0105 \u201eStatutinis Teismas\u201c. Klaip\u0117dos konvencijos pasira\u0161ymo 100-osioms metin\u0117ms skirtos monografijos autor\u0117, universiteto Teis\u0117s mokyklos profesor\u0117 dr. Ieva Deviatnikovait\u0117, knygoje atskleid\u017eia to meto Lietuvos istorin\u012f kontekst\u0105, painius Klaip\u0117dos autonominio kra\u0161to ir Did\u017eiosios Lietuvos santykius, Lietuvos diplomat\u0173 ir teisinink\u0173 mil\u017eini\u0161kas pastangas kurti bei ginti Lietuvos valstybingum\u0105, Statutinio Teismo steigimo aplinkyb\u0117s. Monografija \u201eStatutinis Teismas\u201c …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":44287,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[116],"tags":[1653,460,121],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44286"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44286"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44286\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44288,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44286\/revisions\/44288"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44287"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44286"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44286"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44286"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}