{"id":44199,"date":"2024-01-18T11:31:33","date_gmt":"2024-01-18T08:31:33","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=44199"},"modified":"2024-01-18T11:31:34","modified_gmt":"2024-01-18T08:31:34","slug":"a-bien-kacala-a-juskeviciute-viliene-teisinis-feminizmas-nuo-balsavimo-teises-iki-itakos-2023-m-lenkijos-rinkimu-rezultatams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/01\/18\/a-bien-kacala-a-juskeviciute-viliene-teisinis-feminizmas-nuo-balsavimo-teises-iki-itakos-2023-m-lenkijos-rinkimu-rezultatams\/","title":{"rendered":"A. Bie\u0144-Kaca\u0142a, A. Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117. Teisinis feminizmas: nuo balsavimo teis\u0117s iki \u012ftakos 2023 m. Lenkijos rinkim\u0173 rezultatams"},"content":{"rendered":"\n

Savo knygoje Feminizmo teisin\u0117 teorija (ang. Feminist Legal Theory<\/em> ) autoriai N. Levit ir R. M. Verchick nurodo, kad teisinio feminizmo i\u0161takos buvo susijusios ne su moter\u0173 socialini\u0173 ar ekonomini\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173 ar j\u0173 diskriminacija \u0161ioje srityje, bet  pirmiausiai su reikalavimu tur\u0117ti balsavimo teis\u0119. \u0160i\u0105 teis\u0119 moterys skirtingose valstyb\u0117se \u012fgijo nevienodai, pavyzd\u017eiui, Suomijoje – 1906 m., Lietuvoje ir Lenkijoje – 1918 m., o \u0160veicarijoje tik 1971 m., Saudo Arabijoje – 2015 m.<\/p>\n\n\n\n

Feministin\u0117 politin\u0117 veikla prasid\u0117jo \u017eymiai anks\u010diau nei buvo sukurtos pirmosios feministin\u0117s teisin\u0117s teorijos. Nuo praeito am\u017eiaus vidurio iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 teisinis feminizmas \u012fgijo \u012fvairi\u0173 atmain\u0173 (pavyzd\u017eiui, vienodo po\u017ei\u016brio teorija (ang. Equal Treatment Therory<\/em>), ekofeminizmas, kult\u016brinis feminizmas ir kt.), ta\u010diau visos \u0161ios teorijos pripa\u017e\u012fsta du bendrus dalykus: 1. m\u016bs\u0173 civilizacijoje didesn\u0117 galia ir privilegij\u0173 dalis atiteko vyrams, nes jie yra vie\u0161osios teis\u0117s pagrindiniai k\u016br\u0117jai; 2. nepriklausomai nuo vie\u0161osios teis\u0117s u\u017euomazg\u0173 moterys ir vyrai turi b\u016bti politi\u0161kai, socialiai ir ekonomi\u0161kai lyg\u016bs[1]<\/a>. Viena i\u0161 \u017eymiausi\u0173 moter\u0173 teisi\u0173 gin\u0117j\u0173 JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117ja Ruth Bader Ginsburg (tuo metu dar neidama teis\u0117jos pareig\u0173) tokiose \u017eimiose bylose, kaip Reed v. Reed<\/em> (1971) ar Frontiero v. Richardson<\/em> (1973) \u012frodin\u0117jo, kad \u201emoterys nesiskiria nuo vyr\u0173 tokiais aspektais, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti teisi\u0161kai svarb\u016bs\u201c, o daugelis skirtum\u0173 tarp moter\u0173 ir vyr\u0173 buvo \u201esocialiai sukonstruoti\u201c[2]<\/a>. Ta\u010diau daugiau nei 70 met\u0173 vystomos teisinio feminizmo id\u0117jos nesutrukd\u0117 2020 m. Lenkijos Konstituciniam Tribunolui ar 2022 m. JAV Auk\u0161\u010diausiajam Teismui \u00a0priimti prie\u0161taringus sprendimus, susijusius su moter\u0173 reprodukcini\u0173 teisi\u0173 suvar\u017eymu, t.y. teise \u012f abort\u0105. Ta\u010diau \u0161ie teism\u0173 sprendimai suk\u0117l\u0117 didel\u012f a\u017eiota\u017e\u0105 visuomen\u0117je, kas galimai net nul\u0117m\u0117 2023 m. Lenkijos parlamento rinkim\u0173 rezultatus. Paanalizuokime \u0161\u012f atvej\u012f detaliau:<\/p>\n\n\n\n

Apie 80 % lenk\u0173 i\u0161pa\u017e\u012fsta katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105 bei palaiko tradicin\u0119 hierarchin\u0119 \u0161eimos vizij\u0105. Moterys vertinamos labiausiai kaip motinos, \u012fgyvendinan\u010dios svarbi\u0105 prokreacin\u0119 funkcij\u0105 tiek \u0161eimos, tiek ir valstyb\u0117s labui. Tokia patriarchalin\u0117 \u0161eimos vizija dar labiau sustipr\u0117jo pri\u0117mus min\u0117t\u0105 2020 m. Konstitucinio Tribunolo sprendim\u0105, kuriuo Lenkijoje buvo beveik visi\u0161kai u\u017edrausti abortai. Da\u017enai moterys traktuojamos, kaip ma\u017e\u0173 vaik\u0173 ir ne\u012fgali\u0173 \u0161eimos nari\u0173 slaugytojos – ir tai atsispindi teis\u0117k\u016broje nurodant, kad moterims reikia nustatyti ma\u017eesn\u012f pensin\u012f am\u017ei\u0173, nes jos \u012fgyvendina kitas socialines pareigas (!).<\/p>\n\n\n\n

Lenkijos moterys, nesutinkan\u010dios su ypa\u010d grie\u017etu abort\u0173 draudimu, ne kart\u0105 kreip\u0117si \u012f E\u017dTT d\u0117l j\u0173 reprodukcini\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173, pvz. Tysi\u0105c v. Lenkija<\/em> (2007), R.R. v. Lenkija <\/em>(2011), P. i S. v.<\/em> <\/em>Lenkija<\/em> (2012). Svarbu pamin\u0117ti, kad 2023 m. gruod\u017eio 12 d. E\u017dTT pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 Przybyszewska ir kt. v. Lenkija<\/em> konstatuodamas, kad Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas, d\u0117l kurio buvo apribota parei\u0161k\u0117jos teis\u0117 \u012f nutraukti n\u0117\u0161tum\u0105 (esant vaisiaus apsigimimui), pa\u017eeid\u0117 jos teis\u0119 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105 (E\u017dTK 8 str.).<\/p>\n\n\n\n

Nepaisant Lenkijos visuomen\u0117s konservatyvaus po\u017ei\u016brio \u012f moteris vyksta l\u0117tas liberalizavimo procesas moter\u0173 teisi\u0173 srityje. Jaunos moterys, nesutikdamos su valstyb\u0117s bandymais apriboti aborto proced\u016br\u0173 prieinamum\u0105, 2020 m. i\u0161\u0117jo \u012f gatves protestuodamos prie\u0161 valstyb\u0117s institucij\u0173 ki\u0161im\u0105si \u012f j\u0173 asmenin\u0119 laisv\u0119 ir autonomij\u0105. \u0160ie protestai truko daugiau nei du m\u0117nesius ir vyko nepaisant \u012fvest\u0173 susirinkim\u0173 draudimo d\u0117l COVID-19 pandemijos plitimo gr\u0117sm\u0117s bei policijai ar\u0161iai slopinant \u0161iuos protestus.<\/p>\n\n\n\n

Lenkijos moter\u0173 visuotin\u012f aktyvum\u0105 paskatino ir 2022 m. lapkri\u010dio m\u0117n. \u012fvyk\u0119 JAV vidurio kadencijos rinkimai. Buvo pasteb\u0117ta, kad 2022 m. JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimas byloje Dobbs v. Jackson Women’s Health Organisation<\/em> suk\u0117l\u0117 didel\u012f rink\u0117j\u0173 (ypatingai i\u0161silavinusi\u0173 moter\u0173) nepasitenkinim\u0105 d\u0117l moter\u0173 teisi\u0173 ribojim\u0173, o tai \u012ftakojo rinkim\u0173 rezultatus. Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161i\u0105 JAV patirt\u012f, Lenkijos liberaliosios visuomen\u0117s dalis tik\u0117josi, kad abort\u0173 klausimas gali suvaidinti svarb\u0173 vaidmen\u012f ir 2023 m. ruden\u012f Lenkijoje vyksian\u010diuose parlamento rinkimuose.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105, ekonomin\u0117s ir saugumo problemos tapo Lenkijos rink\u0117jui svarbesn\u0117s nei moter\u0173 teis\u0117s. Tod\u0117l tik 14 proc. rink\u0117j\u0173 \u0161\u012f klausim\u0105 laik\u0117 svarbiu b\u016bsimoje rinkim\u0173 kampanijoje. Nepaisant to, esmin\u0119 reik\u0161m\u0119 rinkim\u0173 rezultatams tur\u0117jo 2023 m. spalio 1 d. opozicin\u0117s \u201ePilietin\u0117s platformos\u201d organizuota \u201eMilijono \u0161ird\u017ei\u0173 eisena\u201c, kurioje dalyvavo daugiau nei milijonas \u017emoni\u0173 [3]<\/a>. Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161ios eisenos tiksl\u0173 buvo moter\u0173 ir jaunimo teisi\u0173 apsauga bei kvietimas balsuoti ir dalyvauti valstyb\u0117s valdyme.<\/p>\n\n\n\n

2023 m. ruden\u012f Lenkijos parlamento rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 74 proc. rinkim\u0173 teis\u0119 turin\u010di\u0173 rink\u0117j\u0173. Tai buvo did\u017eiausias rink\u0117j\u0173 skai\u010dius, dalyvav\u0119s Lenkijoje balsavime po komunizmo \u017elugimo. Jaunos moterys da\u017eniausiai rinkosi liberalias ir progresyvias partijas. Vis d\u0117lto vyresni nei 50 met\u0173 \u017emon\u0117s l\u0117m\u0117 dabartin\u0117s politin\u0117s stovyklos, kuri laikosi konservatyvaus po\u017ei\u016brio \u012f moter\u0173 teises s\u0117km\u0119. Daugiausiai bals\u0173 gavo valdan\u010dioji partija “\u012estatymas ir teisingumas” (PiS), bet negali suformuoti vyriausyb\u0117s nei pati viena, nei koalicijoje. Taigi konstatuotina, kad socialiniai poky\u010diai Lenkijos visuomen\u0117je jau prasid\u0117jo ir po truput\u012f \u012fsib\u0117g\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

Dr. hab. Agnieszka Bie\u0144-Kaca\u0142a yra \u0160\u010decino universiteto profesor\u0117, Dr. Agn\u0117 Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto docent\u0117 <\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> N. Levit, R. M. Verchick (2016). Feminist Legal Theory<\/em>. Second Edition. NYU Press, p. 11-12.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> R. Bader Ginsburg (2022). Mano \u017eod\u017eiai<\/em>. Alma littera, p. 190.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Bernardinai.lt. Var\u0161uvoje ma\u017edaug milijonas \u017emoni\u0173 susirinko protestuoti prie\u0161 vyriausyb\u0119<\/em>. \u017di\u016br. pla\u010diau: https:\/\/www.bernardinai.lt\/varsuvoje-mazdaug-milijonas-zmoniu-susirinko-protestuoti-pries-vyriausybe\/<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Savo knygoje Feminizmo teisin\u0117 teorija (ang. Feminist Legal Theory ) autoriai N. Levit ir R. M. Verchick nurodo, kad teisinio feminizmo i\u0161takos buvo susijusios ne su moter\u0173 socialini\u0173 ar ekonomini\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173 ar j\u0173 diskriminacija \u0161ioje srityje, bet  pirmiausiai su reikalavimu tur\u0117ti balsavimo teis\u0119. \u0160i\u0105 teis\u0119 moterys skirtingose valstyb\u0117se \u012fgijo nevienodai, pavyzd\u017eiui, Suomijoje – 1906 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":44200,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2422,3305,624,2423],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44199"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44199"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44199\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44201,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44199\/revisions\/44201"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44200"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44199"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44199"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44199"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}