{"id":44197,"date":"2024-01-17T21:29:46","date_gmt":"2024-01-17T18:29:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=44197"},"modified":"2024-01-17T21:29:47","modified_gmt":"2024-01-17T18:29:47","slug":"reiksmingiausiu-kasdienei-praktikai-2023-m-lietuvos-auksciausiojo-teismo-darbo-bylu-apzvalga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2024\/01\/17\/reiksmingiausiu-kasdienei-praktikai-2023-m-lietuvos-auksciausiojo-teismo-darbo-bylu-apzvalga\/","title":{"rendered":"Reik\u0161mingiausi\u0173 kasdienei praktikai 2023 m. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo darbo byl\u0173 ap\u017evalga"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) toliau teikia aktualius i\u0161ai\u0161kinimus Darbo kodekso (DK) norm\u0173 taikymo klausimais. 2023 m. kasacinis teismas nagrin\u0117jo daug \u012fdomi\u0173 ir kasdienei praktikai svarbi\u0173 byl\u0173. Tad, kaip ir kiekvienais metais, \u201eGlimstedt\u201c vyresnysis teisininkas, advokatas\u00a0Art\u016bras Tukleris\u00a0ir teisinink\u0117\u00a0Goda Dugnait\u0117<\/em>, glaustai ap\u017evelgia reik\u0161mingiausius 2023 metais priimtus LAT i\u0161ai\u0161kinimus darbo bylose.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161skaitos i\u0161 darbuotojo darbo u\u017emokes\u010dio<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vienoje i\u0161 byl\u0173<\/a> LAT nagrin\u0117jo i\u0161skaitos i\u0161 darbo u\u017emokes\u010dio klausim\u0105. Byloje nustatyta, kad tarp darbuotojo ir darbdavio buvo sudarytas susitarimas, kuriame numatyta, kad darbuotojas, nutrauk\u0119s darbo sutart\u012f be svarbios prie\u017easties, kompensuoja darbdavio patirtas i\u0161laidas proporcingai nei\u0161dirbtam 12 m\u0117nesi\u0173 terminui po kvalifikacijos k\u0117limo kurs\u0173 pabaigimo, o jeigu apskai\u010diuotas skolos likutis ma\u017eesnis u\u017e darbo sutarties nutraukimo dien\u0105 darbuotojui mok\u0117tin\u0105 galutin\u012f atsiskaitym\u0105, i\u0161 galutinio atsiskaitymo i\u0161skaitoma visa suma skolai padengti. Bylos duomenimis, darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo parei\u0161kimu be svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o nutraukiant darbo sutart\u012f darbdavys i\u0161 galutinio atsiskaitymo i\u0161skai\u010diavo tam tikr\u0105 skolos likut\u012f min\u0117toms kvalifikacijos k\u0117limo kurs\u0173 i\u0161laidoms padengti. Analizuodamas byl\u0105 LAT ai\u0161kiai atsak\u0117 \u012f praktikoje da\u017enai kelt\u0105 klausim\u0105 ir i\u0161ai\u0161kino, kad negalima atlikti i\u0161skait\u0173 i\u0161 darbuotojo darbo u\u017emokes\u010dio tais pagrindais, kurie nenustatyti DK ar kituose \u012fstatymuose, pavyzd\u017eiui, siekiant i\u0161skaityti darbdavio i\u0161laidas, patirtas darbuotojo mokymams. I\u0161imtys galimos tais atvejais, kai darbuotojas ir darbdavys d\u0117l tokios, \u012fstatyme nenumatytos, i\u0161skaitos susitaria darbo sutartimi ar kitu susitarimu, jeigu tai atitinka visas DK 33 str. 4 d. nustatytas s\u0105lygas.<\/p>\n\n\n\n

Pasyvusis bud\u0117jimas vs. pasyvusis bud\u0117jimas namie<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje \u012fdomioje byloje<\/a> LAT analizavo pasyviojo bud\u0117jimo namie problematik\u0105. Bylos duomenimis, darbdavys ir darbuotojas susitar\u0117 d\u0117l pasyviojo bud\u0117jimo namuose ir u\u017e \u0161\u012f bud\u0117jimo laik\u0105 darbdavys mok\u0117jo pagal DK 118 str. 4 d. taisykles (u\u017e pasyv\u0173j\u012f bud\u0117jim\u0105 namie mokama ne ma\u017eesn\u0117 kaip 20 % dyd\u017eio vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio priemoka, o u\u017e fakti\u0161kai atliktus veiksmus \u2013 kaip u\u017e fakti\u0161kai dirbt\u0105 darbo laik\u0105). Darbuotojas byloje teig\u0117, jog jo bud\u0117jimas namie turi b\u016bti laikomas darbo laiku, o ne poilsio laiku. LAT nurod\u0117, kad bud\u0117jimas turi b\u016bti kvalifikuojamas arba kaip darbo laikas, arba kaip poilsio laikas, kadangi DK nenumato tarpini\u0173 kategorij\u0173 tarp \u0161i\u0173 laikotarpi\u0173. Pagrindiniai kriterijai, atribojantys darbo laik\u0105 ir poilsio laik\u0105, yra darbuotojui taikom\u0173 apribojim\u0173 (vietos ir laiko) intensyvumas, t. y. pareiga b\u016bti darbdavio nurodytoje vietoje, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, ar ji sutampa su darbuotojo gyvenam\u0105ja vieta, bei darbuotojui taikom\u0173 apribojim\u0173 turinys \u2013 j\u0173 poveikio asmeniniams ir socialiniams interesams stiprumas. Nustatant apribojim\u0173 poveikio stiprum\u0105 \u012fvertintinas terminas, per kur\u012f budintis darbuotojas turi imtis darbo (vykdyti pagrindin\u0119 darbo funkcij\u0105). Kiti kriterijai taikytini esant poreikiui, kur\u012f lemia konkre\u010dios bylos faktin\u0117s aplinkyb\u0117s. Atitinkamai teismas nurod\u0117, jog, pagal DK 118 str., pasyviojo bud\u0117jimo, kaip ir aktyviojo bud\u0117jimo, laikas vertinamas kaip darbo laikas, o pasyviojo bud\u0117jimo namie laikas nelaikomas darbo laiku, i\u0161skyrus fakti\u0161kai atlikt\u0173 veiksm\u0173 laik\u0105. Ta\u010diau kiekvienu konkre\u010diu atveju b\u016btina, taikant min\u0117tus kriterijus, atskirti ir nustatyti, ar darbuotojo bud\u0117jimas laikytinas pasyviuoju bud\u0117jimu, ar pasyviuoju bud\u0117jimu namie. Kasacinis teismas pa\u017eym\u0117jo, jog pasyviuoju bud\u0117jimu bus laikomas toks bud\u0117jimas, kai darbdavio nustatyti apribojimai smarkiau veikia darbuotojo asmeninius ir socialinius interesus, galimyb\u0119 laisvai disponuoti savo laiku \u2013 darbuotojas privalo b\u016bti darbdavio nurodytoje vietoje, pasireng\u0119s prireikus nedelsdamas prad\u0117ti atlikti savo darbo funkcijas, atitinkamai taikom\u0173 ribojim\u0173 poveikis toks stiprus, kad bud\u0117jimo laikas vertinamas kaip darbo laikas. Pasyviuoju bud\u0117jimu namie laikomas toks darbuotojo bud\u0117jimas, kai darbuotojui nepriskiriama pareiga b\u016bti darbdavio nurodytoje vietoje, jis \u012fprastiniu poilsio laiku, b\u016bdamas ne darboviet\u0117je, b\u016bna pasireng\u0119s atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti \u012f darboviet\u0119 kilus b\u016btinybei, o tokie ribojimai turi tik silpnai veikti darbuotojo galimyb\u0119 disponuoti laisvu laiku, ir atitinkamai \u0161is laikas nepatenka \u012f darbo laiko apibr\u0117\u017et\u012f. Atsi\u017evelg\u0119s \u012f \u0161iuos bei kitus nutartyje i\u0161samiau i\u0161d\u0117stytus i\u0161ai\u0161kinimus, taip pat \u012fvertin\u0119s byloje nustatytas aplinkybes d\u0117l darbuotojui taikyt\u0173 vietos ir laiko apribojim\u0173 intensyvumo, LAT pripa\u017eino, kad yra pagrindas darbuotojo bud\u0117jim\u0105 kvalifikuoti ne kaip poilsio (t.\u00a0y. ne kaip pasyv\u0173j\u012f bud\u0117jim\u0105 namie), o kaip darbo laik\u0105 (t.\u00a0y. kaip pasyv\u0173 bud\u0117jim\u0105). Atitinkamai darbuotojui turi b\u016bti priteistas visas \u0161ali\u0173 sutartas darbo u\u017emokestis u\u017e pasyviojo bud\u0117jimo laikotarp\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Kasmetin\u0117s vadovo atostogos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Aptariamoje byloje<\/a> LAT analizavo klausim\u0105 d\u0117l darbdavio pareigos, nutraukiant darbo sutart\u012f, i\u0161mok\u0117ti \u012fmon\u0117s vadovui kompensacij\u0105 u\u017e nepanaudotas atostogas. LAT i\u0161ai\u0161kino, jog \u012fmon\u0117s vadovas n\u0117ra \u012fgaliotas savo nuo\u017ei\u016bra nuspr\u0119sti d\u0117l savo kasmetini\u0173 atostog\u0173 suteikimo ar tokio poilsio laiko apskaitos. \u012emon\u0117s vadovas nesprend\u017eia savo kasmetini\u0173 atostog\u0173 suteikimo klausim\u0173 ne tik tod\u0117l, kad tai nenustatyta DK 103 str., bet ir tod\u0117l, kad toks \u0161io klausimo sprendimas prie\u0161taraut\u0173 darbo teis\u0117s principams, taip pat CK 2.134 str. 1 d., pagal kuri\u0105 atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandori\u0173 su pa\u010diu savimi. Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad darbuotojo teis\u0117 \u012f atostogas yra \u012fgyvendinama esant teisinei reik\u0161ming\u0173 fakt\u0173 sud\u0117\u010diai, t. y. (i) kasmetin\u0117s mokamos atostogos yra suteikiamos darbuotojo iniciatyva, tam reikalingas darbuotojo pra\u0161ymas; (ii) atostogoms suteikti yra reikalinga darbdavio valia \u2013 atostog\u0173 suteikimas yra \u012fforminamas darbdavio sprendimu. Vadinasi, darbdavys, siekdamas \u012frodyti, kad darbuotojas yra i\u0161naudoj\u0119s kasmetines mokamas atostogas, privalo \u012frodyti buvus b\u016btent \u0161iuos du min\u0117tam juridiniam faktui reik\u0161mingus elementus \u2013 darbuotojo pra\u0161ym\u0105 ir darbdavio sprendim\u0105 d\u0117l atostog\u0173 suteikimo. Kadangi nagrin\u0117jamo gin\u010do atveju nenustatyta, kad darbuotojas b\u016bt\u0173 pateik\u0119s pra\u0161ymus d\u0117l kasmetini\u0173 atostog\u0173 suteikimo, o darbdavys b\u016bt\u0173 pri\u0117m\u0119s sprendimus d\u0117l atostog\u0173 darbuotojui suteikimo, i\u0161mok\u0117j\u0119s atostoginius, taip pat kadangi byloje ne\u012frodytas darbuotojo neformalaus pasinaudojimo atostogomis faktas, LAT konstatavo, kad darbuotojas atleidimo i\u0161 darbo metu nebuvo i\u0161naudoj\u0119s jam priklausan\u010di\u0173 kasmetini\u0173 atostog\u0173, tad darbuotojui priteistina kompensacija u\u017e nepanaudotas atostogas ir netesybos u\u017e u\u017edelst\u0105 atsiskaityti laik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pamin\u0117tina, jog aktual\u0173 klausim\u0105, susijus\u012f su kasmetin\u0117mis atostogomis, analizavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas nagrin\u0117jo praktikoje problem\u0173 kelian\u010di\u0105 DK 127 str. 5 d. d\u0117l teis\u0117s pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetini\u0173 atostog\u0173 praradimo. I\u0161samesnis komentaras \u0161ia tema pateikiamas kitame straipsnyje<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Komandiruoto darbuotojo atsakomyb\u0117 u\u017e darbdaviui padaryt\u0105 \u017eal\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje<\/a> teismas analizavo aktual\u0173 klausim\u0105 d\u0117l komandiruoto darbuotojo atsakomyb\u0117s u\u017e darbdaviui padaryt\u0105 \u017eal\u0105 s\u0105lyg\u0173. Bylos duomenimis, darbdavys buvo sudar\u0119s rangos darb\u0173 sutart\u012f u\u017esienio \u0161alyje, kuriai vykdyti pasisamd\u0117 keturis darbuotojus. Su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, priimti \u012fsakymai d\u0117l j\u0173 komandiruo\u010di\u0173, taip pat avansu sumok\u0117ta dalis u\u017emokes\u010dio, i\u0161laidos kelionei ir kt. Visgi darbuotojai nurod\u0117, kad \u012f darb\u0105 eiti nesiruo\u0161ia, tod\u0117l darbdavys, siekdamas tinkamo prisiimt\u0173 rangos \u012fsipareigojim\u0173 \u012fvykdymo, tur\u0117jo skubiai samdyti brangesn\u0119 darbo j\u0117g\u0105. \u0160ios brangesn\u0117s darbo j\u0117gos kainos skirtum\u0105 darbdavys laik\u0117 tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais d\u0117l darbuotoj\u0173 kalt\u0117s. Analizuodamas situacij\u0105 LAT nurod\u0117, kad darbdavys buvo atsakingas u\u017e tai, kad darbai b\u016bt\u0173 atlikti laiku, kad tur\u0117t\u0173 pakankamai darbuotoj\u0173 jiems atlikti ir nusimatyti atsarginius variantus. Susiklos\u010diusias aplinkybes teismas vertino kaip darbdavio rizik\u0105, kuriai suvaldyti jis pri\u0117m\u0117 atitinkam\u0105 organizacin\u012f sprendim\u0105. Teismo vertinimu, darbuotojas negal\u0117jo numatyti, kad jo neteis\u0117ti veiksmai (atsisakymas dirbti komandiruot\u0117s metu) lems tokio pob\u016bd\u017eio padarinius. Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad veiklos organizavimas yra paties darbdavio rizika ir darbuotojui, kuris neturi joki\u0173 s\u0105saj\u0173 su darbdavio sudarytu rangos sandoriu, negali b\u016bti perkeliama atsakomyb\u0117 d\u0117l galimo darb\u0173 neatlikimo nustatytais terminais ar d\u0117l \u0161i\u0173 darb\u0173 atlikimo kainos padid\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

Dienpinigi\u0173 \u012fskaitymas nustatant negaut\u0173 pajam\u0173 dyd\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Aktualioje byloje<\/a> LAT analizavo klausim\u0105 d\u0117l subjekto, atsakingo u\u017e darbuotojo sveikatai sukelt\u0105 \u017eal\u0105, dienpinigi\u0173 \u012fskaitymo skai\u010diuojant darbuotojo negautas pajamas. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad dienpinigiai gali b\u016bti vertinami dvejopai \u2013 kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo u\u017emokes\u010dio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelion\u0117s, apgyvendinimo ir maitinimo i\u0161laid\u0173 kompensavimo funkcijas. Tuo atveju, jeigu darbuotojui mok\u0117ti dienpinigiai neatliko jo i\u0161laid\u0173 kompensavimo funkcijos ir buvo \u012fskaitomi \u012f minimal\u0173 komandiruojamam darbuotojui mok\u0117t\u0105 darbo u\u017emokest\u012f, dienpinigiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftraukiami ir skai\u010diuojant darbuotojo vidutin\u012f darbo u\u017emokest\u012f padarytos \u017ealos jo sveikatai atveju. Tod\u0117l siekiant nustatyti, ar dienpinigiai gali b\u016bti \u012fskaitomi \u012f darbuotojui mok\u0117tin\u0105 darbo u\u017emokest\u012f, turi b\u016bti \u012fvertinta konkre\u010diu atveju darbuotojui mok\u0117t\u0173 dienpinigi\u0173 paskirtis.<\/p>\n\n\n\n

Prastovos fakto pripa\u017einimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje<\/a> LAT nagrin\u0117jo klausimus, susijusius su teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 prastov\u0105, ai\u0161kinimu ir taikymu. Bylos duomenimis, darbdavys nesuteik\u0117 darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, taip pat nepaskelb\u0117 prastovos, o darbuotojo neatvykim\u0105 \u012f darb\u0105 pati darbdav\u0117 traktavo kaip darbuotojo buvim\u0105 nemokamose atostogose, nors darbuotojas nebuvo i\u0161rei\u0161k\u0119s valios d\u0117l nemokam\u0173 atostog\u0173 suteikimo. Analizuodamas prastovos pripa\u017einimo fakt\u0105 LAT nurod\u0117, jog prastovai b\u016bdinga tai, jog darbdavys d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 viena\u0161ali\u0161kai nevykdo \u012fsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, o darbuotojas b\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo \u012fsipareigojimo \u2013 dirbti tam tikros profesijos, specialyb\u0117s, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikr\u0173 pareig\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f darbuotojo interesus, teis\u0117s normos nustato tam tikras teis\u0117s \u012f darb\u0105, darbo u\u017emokest\u012f garantijas darbuotojui, negalin\u010diam d\u0117l nuo jo nepriklausan\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. \u012evertin\u0119s situacij\u0105 LAT konstatavo, kad situacija, kada darbdavio \u012fsakymu nebuvo paskelbta darbuotojo prastova, nebuvo darbuotojo valios d\u0117l nemokam\u0173 atostog\u0173 suteikimo, darbuotojas neatvykdavo \u012f darb\u0105, nes jam nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtas darbas, darbdavys\u00a0d\u0117l darbuotojo neatvykimo \u012f darb\u0105 pretenzij\u0173 jam nerei\u0161k\u0117 ir joki\u0173 nurodym\u0173 d\u0117l darbo funkcij\u0173 nedav\u0117, pagr\u012fstai kvalifikuotina kaip prastova.<\/p>\n\n\n\n

Prastovos teis\u0117tumas ir darbuotoj\u0173 atstov\u0173 garantijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje su prastovos paskelbimu susijusioje byloje<\/a> LAT pasisak\u0117 d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 prastovos paskelbimo pagrindus darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 darbdavio lygmeniu \u012fgyvendinantiems asmenims. Analizuojamoje situacijoje darbdavys atliko strukt\u016brinius pertvarkymus, kuri\u0173 metu buvo panaikintos darbuotojos pareigos. Kadangi darbuotoja \u0117jo profesin\u0117s s\u0105jungos pirmininko pareigas, DK nustatyta tvarka darbdavys kreip\u0117si \u012f Valstybin\u0117s darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadov\u0105 (VDI) su pra\u0161ymu suteikti sutikim\u0105 nutraukti darbo sutart\u012f su darbuotoja. VDI suteik\u0117 \u0161\u012f sutikim\u0105, ta\u010diau \u0161\u012f VDI sutikim\u0105 darbuotoja apskund\u0117 administracine tvarka. Taigi darbdavys paskelb\u0117 darbuotojai prastov\u0105, iki bus i\u0161nagrin\u0117tas gin\u010das d\u0117l min\u0117to sutikimo teis\u0117tumo, remdamasis tuo, kad pagal DK draud\u017eiama nutraukti darbo sutart\u012f su darbuotoja tol, kol vyksta darbo gin\u010das. LAT nusprend\u0117, kad pareigyb\u0117s panaikinimas d\u0117l vykdom\u0173 strukt\u016brini\u0173 pertvarkym\u0173\u00a0nepasibaigus teisminiam gin\u010dui d\u0117l\u00a0VDI sprendimo duoti sutikim\u0105 atleisti darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 \u012fgyvendinant\u012f asmen\u012f teis\u0117tumo nelaikytina objektyvia prie\u017eastimi darbuotojui skelbti prastov\u0105, nes tai darbdavio viena\u0161ali\u0161kai priimtas sprendimas d\u0117l strukt\u016brini\u0173 pertvarkym\u0173, kuriuos atlikus naikinama darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 darbdavio lygmeniu \u012fgyvendinan\u010dio asmens pareigyb\u0117, t.\u00a0y. laikytina subjektyvia prie\u017eastimi. Darbuotojos pareigyb\u0117 buvo panaikinta i\u0161imtinai d\u0117l darbdavio veiksm\u0173 ir sprendim\u0173\u00a0nesulaukus gin\u010d\u0173 d\u0117l VDI sprendimo duoti sutikim\u0105 atleisti darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 \u012fgyvendinant\u012f asmen\u012f teis\u0117tumo pabaigos. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad kai darbdavio inicijuojami strukt\u016briniai pertvarkymai susij\u0119 su pareigyb\u0117s, kuri\u0105 u\u017eima darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 \u012fgyvendinantis darbuotojas, panaikinimu ir tokio darbuotojo atleidimu, strukt\u016briniai pertvarkymai netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendinami tol, kol n\u0117ra gautas\u00a0VDI sutikimas atleisti darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 \u012fgyvendinant\u012f asmen\u012f ir n\u0117ra pasibaig\u0119 gin\u010dai d\u0117l tokio sutikimo teis\u0117tumo. Teismas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad, darbuotojui paskelbus prastov\u0105, laikinai pabloginamos tokios darbo sutartyje sulygtos b\u016btinosios darbo sutarties s\u0105lygos kaip darbo funkcija ir darbo apmok\u0117jimas, o tai nagrin\u0117jamu atveju galima tik laikantis DK 168 str. 3 d. nustatytos tvarkos. Atitinkamai LAT pa\u017eym\u0117jo, kad darbdavys neatsi\u017evelg\u0117 \u012f DK 168 str. 3 d. nustatyt\u0105 draudim\u0105 bloginti b\u016btin\u0105sias darbo sutarties s\u0105lygas, palyginti su ankstesn\u0117mis j\u0173 b\u016btinosiomis darbo sutarties s\u0105lygomis ar palyginti su kit\u0173 tos pa\u010dios kategorijos darbuotoj\u0173 b\u016btinosiomis darbo sutarties s\u0105lygomis, be VDI sutikimo. Teismas nurod\u0117, kad kai darbuotojo pareigyb\u0117 panaikinama d\u0117l darbdavio vykdom\u0173 strukt\u016brini\u0173 pertvarkym\u0173, darbuotojas negali b\u016bti atleistas i\u0161 darbo ir jo b\u016btinosios darbo sutarties s\u0105lygos negali b\u016bti pabloginamos d\u0117l DK 168 str. 3 d. \u012ftvirtinto draudimo, kol vyksta darbo gin\u010das d\u0117l VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimo atleisti darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 \u012fgyvendinant\u012f asmen\u012f teis\u0117tumo.<\/p>\n\n\n\n

Darbo ir civilini\u0173 santyki\u0173 atribojimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vienoje i\u0161 byl\u0173<\/a> LAT analizavo itin svarb\u0173 klausim\u0105 d\u0117l civilini\u0173 ir darbo santyki\u0173 atribojimo. Detali nutarties analiz\u0117 ir praktiniai patarimai pateikiami kitame straipsnyje<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojui praradus specialias teises dirbti tam tikr\u0105 darb\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje<\/a> kasacinis teismas analizavo darbo sutarties nutraukim\u0105 nesant darbo sutarties \u0161ali\u0173 valios, kai darbuotojui \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka buvo atimtos specialios teis\u0117s dirbti tam tikr\u0105 darb\u0105. Bylos duomenimis, darbuotojas, eidamas keli\u0173 transporto priemoni\u0173 kontrolieriaus pareigas, prival\u0117jo tur\u0117ti teis\u0119 atlikti privalom\u0105j\u0105 technin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105. U\u017e labai sunk\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105 darbuotojui Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus \u012fsakymu \u0161i teis\u0117 buvo panaikinta, tod\u0117l darbdav\u0117 nutrauk\u0117 su darbuotoju sudaryt\u0105 darbo sutart\u012f DK 60 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Visgi darbuotojui pateikus skund\u0105 administracin\u0117je byloje, teismo sprendimu LTSA direktoriaus \u012fsakymas buvo pripa\u017eintas neteis\u0117tu. LAT pa\u017eym\u0117jo, kad esant tokiai situacijai, kai darbuotojas atleistas i\u0161 darbo remiantis tuo metu galiojusiu, ta\u010diau neteis\u0117tu \u012fsakymu, teismo sprendimo sukeliami teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai, juo yra atkuriama iki panaikinto LTSA direktoriaus \u012fsakymo pri\u0117mimo buvusi pad\u0117tis, t. y. atkurta darbuotojo tur\u0117ta teis\u0117 atlikti privalom\u0105j\u0105 technin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, LAT nurod\u0117, kad yra pagrindas konstatuoti, jog darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo metu teis\u0117to pagrindo j\u0105 nutraukti pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. nebuvo.<\/p>\n\n\n\n

Laisv\u0173 darbo viet\u0173 si\u016blymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje<\/a> LAT analizavo darbdavio pareig\u0105 si\u016blyti laisvas darbo vietas darbuotojui, atleid\u017eiamam darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalt\u0117s, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklin\u0117. Teismas pa\u017eym\u0117jo, jog tokiose situacijose b\u016btina vertinti: (i) objektyvias darbdavio galimybes perkelti darbuotoj\u0105 \u012f kit\u0105 darb\u0105, t. y. ar darboviet\u0117je yra kit\u0173 laisv\u0173 darbo viet\u0173, kurias gal\u0117t\u0173 u\u017eimti atleid\u017eiamas darbuotojas; (ii) darbuotojo vali\u0105 b\u016bti perkeltam \u012f kit\u0105 laisv\u0105 darbo viet\u0105 ir tokiu b\u016bdu t\u0119sti darbo teisinius santykius pas t\u0105 pat\u012f darbdav\u012f. Teismo vertinimu, byloje buvo nustatytos aplinkyb\u0117s, patvirtinan\u010dios, kad darbdavio \u012fmon\u0117je buvo laisv\u0173 konkursini\u0173 pareigybi\u0173, kurioms keliamus i\u0161silavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus darbuotojas atitiko, ta\u010diau d\u0117l to, kad darbdavys nepagr\u012fstai vertino, jog \u012f \u0161ias pareigybes darbuotojas negali b\u016bti perkeltas, o nor\u0117damas jas u\u017eimti privalo dalyvauti konkurse, darbuotojui nebuvo sudaryta galimyb\u0117 i\u0161reik\u0161ti vali\u0105 b\u016bti perkeltam \u012f pareigas, kurioms keliamus i\u0161silavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus darbuotojas atitiko. LAT konstatavo, kad nesudarydama galimyb\u0117s \u012fsp\u0117jimo laikotarpiu darbuotojui i\u0161reik\u0161ti valios b\u016bti perkeltam su jo sutikimu \u012f laisvas konkursines pareigybes be konkurso, kai toki\u0173 laisv\u0173 pareigybi\u0173 i\u0161 ties\u0173 buvo, darbdavys pa\u017eeid\u0117 DK nuostatas.<\/p>\n\n\n\n

Konfidenciali informacija ir komercin\u0117 paslaptis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Trumpai aptariamoje byloje<\/a> teismas aptar\u0117 komercin\u0117s paslapties ir kitos konfidencialios informacijos samprat\u0105 ir po\u017eymius, taip pat darbuotojo pareig\u0105 saugoti darbdavio konfidenciali\u0105 informacij\u0105 pasibaigus darbo santykiams. Teismas, be kita ko, primin\u0117, kad nei konfidencialumo susitarimo, nei komercin\u0117s paslapties apsaugos institutu nesiekiama suvar\u017eyti darbuotojo galimyb\u0117s \u012fsidarbinti ar u\u017esiimti tam tikra veikla. Po darbo sutarties nutraukimo vykdydamas darbo veikl\u0105 pagal darbo sutart\u012f su kitu darbdaviu ar su darbo funkcijomis susijusi\u0105 savaranki\u0161k\u0105 veikl\u0105, darbuotojas nei\u0161vengiamai naudojasi ankstesn\u0117s darbo sutarties galiojimo metu \u012fgytomis \u017einiomis ir geb\u0117jimais, tod\u0117l draudimas darbuotojui naudotis tokia informacija i\u0161 esm\u0117s reik\u0161t\u0173 konstitucin\u0117s asmens teis\u0117s pasirinkti darb\u0105 bei versl\u0105 (apiman\u010dios, be kita ko, ir teis\u0119 konkuruoti su buvusiu darbdaviu) ribojim\u0105. Atsi\u017evelgiant \u012f aptariamos teis\u0117s svarb\u0105, tokio pob\u016bd\u017eio ribojimas visais atvejais turi b\u016bti terminuotas ir nustatoma adekvati ribojimui kompensacija. Taigi teismas pabr\u0117\u017e\u0117, jog d\u0117l susitarimo d\u0117l nekonkuravimo teisinio reglamentavimo imperatyvumo nekonkuravimo susitarimas negali b\u016bti pakei\u010diamas kitais susitarimais, kurie tur\u0117t\u0173 t\u0105 pat\u012f praktin\u012f poveik\u012f, ta\u010diau b\u016bt\u0173 ma\u017eiau palank\u016bs darbuotojui.<\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje<\/a> teismas taip pat pasisak\u0117 d\u0117l komercin\u0117s paslapties sampratos ir komercin\u0117s paslapties tur\u0117tojo pa\u017eeist\u0173 teisi\u0173 gynimo b\u016bd\u0173. Pl\u0117todamas savo praktik\u0105 teismas nurod\u0117, jog tai, kad dalis darbdav\u0117s turimos informacijos, susijusios su lygiagretaus importo veikla, yra pasiekiama vie\u0161ai prieinamomis priemon\u0117mis, savaime nepaneigia galimyb\u0117s, jog tokie duomenys kartu su kita papildoma informacija, kaip visuma, gali b\u016bti laikomi komercine paslaptimi. Tokia informacija, kaip visuma, turi komercin\u0119 vert\u0119 d\u0117l to, kad jos ne\u017eino tretieji asmenys, o j\u0105 turin\u010diam asmeniui \u0161i informacija sukuria konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105 prie\u0161 kitus rinkos dalyvius. LAT taip pat patvirtino, jog bylos \u0161ali\u0173 susitarimuose nustatyti netesyb\u0173 u\u017e \u012fsipareigojimo saugoti komercines paslaptis pa\u017eeidim\u0105 dyd\u017eiai, sudarantys 12 darbuotojo vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173, buvo pagr\u012fsti ir proporcingi, tod\u0117l j\u0173 nema\u017eino.<\/p>\n\n\n\n

\u012erodin\u0117jimas diskriminacijos<\/strong> bylose<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje<\/a> LAT sprend\u0117 klausim\u0105 d\u0117l diskriminacijos fakto \u012frodin\u0117jimo. Analizuojamoje situacijoje darbdav\u0117 k\u0117l\u0117 klausim\u0105 d\u0117l darbuotojo seksualinio priekabiavimo prie kitos darbuotojos fakto \u012frodin\u0117jimo ir teig\u0117, kad \u0161iam faktui taikytina teis\u0117s normose \u012ftvirtinta pa\u017eeidimo fakto buvimo prezumpcija, tod\u0117l ji \u012frodin\u0117ti \u0161io fakto neturi. LAT nurod\u0117, jog \u0161ioje byloje n\u0117ra nagrin\u0117jami fizini\u0173 asmen\u0173 skundai ir parei\u0161kimai, taip pat asmen\u0173 gin\u010dai d\u0117l diskriminacijos lyties pagrindu. Byloje nustatyta, kad darbdav\u0117 remiasi darbuotojos teigta patirto seksualinio priekabiavimo aplinkybe, ta\u010diau \u0161i darbuotoja nepadav\u0117 teismui ar kitai institucijai skundo d\u0117l tokio pob\u016bd\u017eio veiksm\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, nagrin\u0117jamas gin\u010das pagal savo pob\u016bd\u012f kvalifikuotinas ne kaip gin\u010das d\u0117l diskriminacijos lyties pagrindu, o kaip darbo gin\u010das d\u0117l tarp \u0161ali\u0173 sudarytos darbo sutarties nutraukimo teis\u0117tumo. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, LAT padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad nagrin\u0117jamu atveju neegzistuoja diskriminacijos fakto pripa\u017einimo preziumuojamu s\u0105lygos. Tod\u0117l darbdavio nurodyta aplinkyb\u0117 d\u0117l seksualinio priekabiavimo prie kitos darbuotojos n\u0117ra preziumuojama pagal \u012fstatym\u0105, o yra \u012frodin\u0117tina pagal bendr\u0105j\u0105 \u012frodin\u0117jimo pareigos paskirstymo taisykl\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Taikos sutarties gin\u010dijimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012edomioje byloje<\/a> LAT sprend\u0117 d\u0117l darbdavio ir darbuotojos sudarytos taikos sutarties galiojimo, kai j\u0105 patvirtin\u0119s darbo gin\u010d\u0173 komisijos (DGK) sprendimas ne\u012fsigaliojo darbuotojai kreipusis \u012f teism\u0105. LAT i\u0161ai\u0161kino, jog \u0161ali\u0173 sudaryta taikos sutartis \u012fsigalioja nuo jos pasira\u0161ymo dienos, tod\u0117l yra galiojanti ir privaloma abiem \u0161alims, nepaisant to, jog j\u0105 patvirtinantis DGK sprendimas ne\u012fsiteis\u0117jo. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad tais atvejais, kai darbo gin\u010do \u0161alys yra sudariusios taikos sutart\u012f d\u0117l darbo gin\u010do i\u0161sprendimo, teisme ie\u0161kin\u012f d\u0117l darbo gin\u010do d\u0117l teis\u0117s i\u0161nagrin\u0117jimo parei\u0161kianti \u0161alis, siekdama, jog teismas darbo gin\u010d\u0105 i\u0161nagrin\u0117t\u0173 i\u0161 esm\u0117s, turi reik\u0161ti reikalavim\u0105 ir nugin\u010dyti galiojan\u010di\u0105, teisi\u0161kai \u012fpareigojan\u010di\u0105, \u0161alis saistan\u010di\u0105 taikos sutart\u012f, nes \u0161ios sutarties sukurti teisiniai padariniai negali b\u016bti ignoruojami, \u0161i sutartis panaikina darbo gin\u010do d\u0117l teis\u0117s i\u0161nagrin\u0117jimo i\u0161 esm\u0117s galimyb\u0119. Prie\u0161ingas ai\u0161kinimas reik\u0161t\u0173, kad taikos sutarties s\u0105lygos j\u0105 sudariusioms \u0161alims neturi jokios teisin\u0117s galios, j\u0173 ne\u012fpareigoja ir nesaisto, o tai nepagr\u012fstai paneigt\u0173 taikos sutarties teisin\u0119 gali\u0105 ir gal\u0117t\u0173 sudaryti s\u0105lygas piktnaud\u017eiauti.<\/p>\n\n\n\n

COVID-19 ligos valdymo klausimai<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Byloje<\/a> buvo sprend\u017eiama d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 pareig\u0105 pasitikrinti, ar neserga u\u017ekre\u010diam\u0105ja liga, d\u0117l kurios yra paskelbta valstyb\u0117s lygio ekstremalioji situacija, bei nu\u0161alinimo nuo pareig\u0173, kai darbuotojas atsisako tikrintis sveikat\u0105. Bylos duomenimis, darbdavys nu\u0161alino nuo darbo darbuotoj\u0105, kuri atsisak\u0117 pateikti atlikto testo d\u0117l COVID-19 atsakym\u0105 ir periodinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Analizuodamas situacij\u0105 LAT i\u0161ai\u0161kino, kad nu\u0161alinimo nuo darbo faktas, jo trukm\u0117 ir atitinkamai \u017emogaus teis\u0117s laisvai pasirinkti darb\u0105 ribojimo apimtis priklauso i\u0161imtinai nuo paties darbuotojo valios ir \u0161iam imantis aktyvi\u0173 veiksm\u0173 (pasitikrinus sveikat\u0105) gali apskritai ne\u012fvykti arba gali b\u016bti sutrumpintas iki minimalios trukm\u0117s. Kadangi darbuotoja pati laisva valia pasirinko nevykdyti teis\u0117s aktuose \u012ftvirtintos pareigos tikrintis sveikat\u0105, tod\u0117l i\u0161 tokio neveikimo kylantys padariniai negal\u0117jo b\u016bti perkelti darbdaviui. Analogi\u0161kus i\u0161ai\u0161kinimus LAT pateik\u0117 ir kitoje nutartyje<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos teism\u0173 jurisdikcijos klausimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vienoje i\u0161 byl\u0173<\/a> LAT sprend\u0117 klausim\u0105 d\u0117l Lietuvos teism\u0173 jurisdikcijos nagrin\u0117ti darbdavio pareik\u0161t\u0105 ie\u0161kin\u012f darbuotojui (u\u017esienio valstyb\u0117s pilie\u010diui) po to, kai darbuotojo iniciatyva darbo gin\u010das Lietuvoje buvo i\u0161nagrin\u0117tas ne teismo tvarka. Analizuodamas bylos teismingum\u0105 LAT pakartojo savo ankstesn\u0119 praktik\u0105, jog tais atvejais, kai darbo gin\u010dui d\u0117l teis\u0117s su tarptautiniu elementu taikoma privaloma \u012fstatyme nustatyta i\u0161ankstin\u0117 toki\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo ne teisme tvarka darbo gin\u010dus nagrin\u0117jan\u010diame organe \u2013 darbo gin\u010d\u0173 komisijoje, tokio gin\u010do tarptautin\u0117s jurisdikcijos klausimas sprend\u017eiamas tik remiantis DK 215 str. 1 d. darbo gin\u010d\u0173 komisijoje pagal kreipimosi \u012f j\u0105 metu buvusias aplinkybes, o tokio darbo gin\u010do \u0161aliai kreipusis \u012f Lietuvos teism\u0105 po darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimo, teismas, spr\u0119sdamas ie\u0161kinio priimtinumo klausim\u0105, tarptautin\u0117s jurisdikcijos klausimo pakartotinai (i\u0161 naujo) nesprend\u017eia.<\/p>\n\n\n\n

Netesyb\u0173 ma\u017einimas<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kitoje byloje<\/a> teismas analizavo netesyb\u0173, nustatyt\u0173 DK 147 str. 2 d., ma\u017einimo klausim\u0105. \u0160ioje byloje LAT pakartojo savo praktik\u0105, nurodydamas, kad DK 147 str. 2 d. \u012ftvirtinta taisykl\u0117 yra imperatyvi teis\u0117s norma ir negali b\u016bti ai\u0161kinama ple\u010diamai, t. y. netesyb\u0173 dydis gali b\u016bti ma\u017einamas tik pa\u010dioje teis\u0117s normoje \u012ftvirtintais pagrindais, kitos netesyb\u0173 ma\u017einimo prielaidos negali b\u016bti taikomos. LAT pabr\u0117\u017e\u0117, kad byloje pateikti argumentai d\u0117l darbdavio teis\u0117s \u012f gynyb\u0105 ribojimo, netesyb\u0173 neproporcingo dyd\u017eio, nes\u0105\u017einingumo ne\u012fsp\u0117jus apie papildomo susitarimo sudarym\u0105 nutraukiant darbo sutart\u012f negali lemti min\u0117toje normoje nustatytos sankcijos suma\u017einimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) toliau teikia aktualius i\u0161ai\u0161kinimus Darbo kodekso (DK) norm\u0173 taikymo klausimais. 2023 m. kasacinis teismas nagrin\u0117jo daug \u012fdomi\u0173 ir kasdienei praktikai svarbi\u0173 byl\u0173. Tad, kaip ir kiekvienais metais, \u201eGlimstedt\u201c vyresnysis teisininkas, advokatas\u00a0Art\u016bras Tukleris\u00a0ir teisinink\u0117\u00a0Goda Dugnait\u0117, glaustai ap\u017evelgia reik\u0161mingiausius 2023 metais priimtus LAT i\u0161ai\u0161kinimus darbo bylose. I\u0161skaitos i\u0161 darbuotojo darbo u\u017emokes\u010dio Vienoje i\u0161 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35155,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,32],"tags":[215,1026,97],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44197"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44197"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44197\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44198,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44197\/revisions\/44198"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35155"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44197"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44197"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44197"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}