Kaunas \u2013 stebukl\u0173 miestas. \u010cia dingsta ir atsiranda vaikai. Po d\u017eiugi\u0173 \u017eini\u0173 radus Kaune dingusi\u0105 mergait\u0119, ne ma\u017eiau svarbu prisiminti ir 2023 m. gruod\u017eio 10 d. Lietuv\u0105 apskriejusi\u0105 \u017eini\u0105 apie Kaune gyvyb\u0117s langelyje palikt\u0105 dvej\u0173 metuk\u0173 mergait\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Gyvyb\u0117s langeliai Lietuvoje veikia nuo 2009 m. J\u0173 atidarymo tikslas buvo i\u0161gelb\u0117ti k\u016bdiki\u0173 gyvybes tais atvejais, kai j\u0173 susilaukusios moterys nenori j\u0173 auginti. Da\u017eniausiai k\u016bdikius nusprend\u017eia palikti moterys, nes vyrai arba ne\u017eino apie art\u0117jan\u010di\u0105 t\u0117vyst\u0119, arba ja visi\u0161kai nesidomi. Palikus k\u016bdik\u012f gyvyb\u0117s langelyje jis tampa pamestinuku arba rastinuku, t. y. vaiku, kurio t\u0117vai ne\u017einomi, o j\u012f pagimd\u017eiusi moteris i\u0161vengia atsakomyb\u0117s u\u017e vaiko neprie\u017ei\u016br\u0105 ar kra\u0161tutiniu atveju palikim\u0105 gr\u0117sm\u0119 gyvybei kelian\u010dioje pad\u0117tyje. Vis d\u0117lto, net ir esant \u012fkurtiems gyvyb\u0117s langeliams, k\u016bdikiai paliekami ir kitose vietose, da\u017eniausiai tai b\u016bna vie\u0161os vietos \u2013 laiptin\u0117s, ligonin\u0117s koridorius, tam tikra vieta gatv\u0117je, pavyzd\u017eiui, prie dar\u017eelio, poliklinikos ir pan., t. y. da\u017enai k\u016bdikiai paliekami vietose, kur tikimasi, kad jie bus greitai pasteb\u0117ti ir rasti. Vadinasi, pagrindinis moter\u0173, paliekan\u010di\u0173 k\u016bdikius, tikslas n\u0117ra pakenkti j\u0173 sveikatai ir gyvybei, bet tiesiog likti ne\u017einomoms, tai yra atsisakymas b\u016bti motina.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.159 str. nustato, kad t\u0117vo ar motinos atsisakymas nuo teisi\u0173 ir pareig\u0173 savo nepilname\u010diams vaikams negalioja. Vadinasi, kiekvienas t\u0117vas, motina, kuris nebenori, nebegali auginti savo vaiko, turi prisiimti u\u017e tai atsakomyb\u0119. Da\u017eniausiai tai pasirei\u0161kia t\u0117v\u0173 vald\u017eios apribojimu d\u0117l vaiko neprie\u017ei\u016bros. Vis d\u0117lto, t\u0117vai da\u017enai gali likti ne\u017einomi, tuo tarpu motinos \u2013 ne, nes moteris, atvykstanti gimdyti, privalo pateikti asmens tapatyb\u0119 patvirtinan\u010dius dokumentus. Jei j\u0173 nepateikia, gimdymo \u012fstaiga kreipiasi \u012f policij\u0105. Taigi Lietuvoje n\u0117ra \u012fteisintas anonimi\u0161kas gimdymas ir motinos tapatyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti nustatoma kaskart, kai vaikas gimsta gimdymo \u012fstaigoje. Tais atvejais, kai vaikas gimdomas kitoje vietoje, viskas priklauso nuo tolesnio moters elgesio, t. y. ar ji kreipsis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105, kad gaut\u0173 pa\u017eym\u0105 apie vaiko gimim\u0105, ar su k\u016bdikiu pasielgs kitaip. Taigi Lietuvoje yra pakankamai ribota moters teis\u0117 pasirinkti b\u016bti motina ar ne. \u017dinoma, Lietuvoje yra \u012fteisintas n\u0117\u0161tumo nutraukimas, kuris kartas nuo karto sukelia nauj\u0173 diskusij\u0173 ir si\u016blym\u0173 grie\u017etinti jo nutraukimo tvark\u0105, bet tam tikrais atvejais moteris apie n\u0117\u0161tum\u0105 gali su\u017einoti v\u0117liau, jos po\u017ei\u016bris \u012f k\u016bdikio gimim\u0105 ir auginim\u0105 gali keistis priklausomai nuo besikei\u010dian\u010di\u0173 jos pa\u010dios gyvenimo aplinkybi\u0173, pavyzd\u017eiui, palieka vyras, nepriima t\u0117vai, neturi pakankamai l\u0117\u0161\u0173 pati save i\u0161laikyti, k\u016bdikis gali b\u016bti smurto \u0161eimoje ir (ar) prievartos padarinys ir pan., tod\u0117l galimyb\u0117 jai apsispr\u0119sti b\u016bti motina ar ne, yra vienas svarbiausi\u0173 jos gyvenimo sprendim\u0173. <\/p>\n\n\n\n
Anonimi\u0161kas gimdymas n\u0117ra \u012fprasta praktika daugelyje Europos \u0161ali\u0173, vis d\u0117lto, kai kuriose jis yra leid\u017eiama. Pavyzd\u017eiui, nuo 1990 m. anonimi\u0161kas gimdymas, nors ir nebuvo \u012fteisintas \u012fstatymu, bet buvo leid\u017eiamas kai kuriose Vokietijos ligonin\u0117se. Nuo 2000 m. \u0161ioje \u0161alyje prad\u0117jo veikti ir gyvyb\u0117s langeliai, o nuo 2014 m. \u012fteisintas konfidencialus gimdymas, t. y. gimdyv\u0117s palyd\u0117jimas ir jai bei k\u016bdikiui pagalbos suteikimas, i\u0161saugant jos konfidencialum\u0105, ta\u010diau suteikiant teis\u0119 16 m. sulaukusiam vaikui su\u017einoti duomenis apie savo kilm\u0119. Italijoje ir Belgijoje \u012fstatymai taip pat leid\u017eia anonimi\u0161k\u0105 gimdym\u0105, ta\u010diau diskusij\u0173 kelia tinkamos interes\u0173 pusiausvyros paie\u0161ka tarp vaiko teis\u0117s \u017einoti savo kilm\u0119 ir motinos teis\u0117s i\u0161saugoti teis\u0119 \u012f anonimi\u0161kum\u0105. Pranc\u016bzija yra bene did\u017eiausia anonimi\u0161ko gimdymo \u0161alinink\u0117, \u012fteisinusi j\u012f dar 20 a. prad\u017eioje, kai buvo panaikinti gyvyb\u0117s langeliai. Pranc\u016bzijoje anonimi\u0161kas gimdymas vadinamas gimdymu po X, kuriuo siekiama u\u017etikrinti moters ir k\u016bdikio sveikat\u0105 bei u\u017ekirsti keli\u0105 n\u0117\u0161tumo nutraukimams, ypa\u010d neteis\u0117tiems, bei vaik\u0173 palikimams be prie\u017ei\u016bros. \u0160iais atvejais moteris gali atvykusi \u012f gimdymo \u012fstaig\u0105 papra\u0161yti gimdyti po X ir net jei jos tapatyb\u0117 gimdymo \u012fstaigai yra \u017einoma, pavyzd\u017eiui, gimdo ne pirm\u0105 kart\u0105, gydymo \u012fstaiga turi gerbti jos apsisprendim\u0105 ir laikyti \u0161iuos duomenis konfidencialiai. Austrijoje nuo 2001 m. taip pat leid\u017eiamas anonimi\u0161kas gimdymas, Liuksemburge moteris irgi gali nuspr\u0119sti taip gimdyti.<\/p>\n\n\n\n
Vis d\u0117lto, moters teis\u0117 i\u0161laikyti save paslaptyje neabejotinai pa\u017eeid\u017eia vaiko teis\u0119 \u017einoti savo kilm\u0119. B\u016btent \u0161i\u0173 dviej\u0173 interes\u0173 pusiausvyros paie\u0161ka yra bene sunkiausia valstybi\u0173 u\u017eduotis, siekiant i\u0161saugoti k\u016bdiki\u0173 gyvybes ir u\u017etikrinti j\u0173 tinkam\u0105 prie\u017ei\u016br\u0105. Pavyzd\u017eiui, Ispanijoje nuo 1999 m. buvo u\u017edrausti anonimi\u0161ki gimdymai, motyvuojant tuo, kad tai pa\u017eeid\u017eia vaiko teis\u0119 \u017einoti savo kilm\u0119. O daugelyje valstybi\u0173, vienu ar kitu b\u016bdu \u012fteisinusi\u0173 toki\u0105 galimyb\u0119, vis labiau \u012fsigali teisin\u0117 praktika d\u0117l duomen\u0173 apie biologin\u0119 \u0161eim\u0105 gavimo. Pavyzd\u017eiui, toje pa\u010dioje Pranc\u016bzijoje, po 2002 m. priimto \u012fstatymo, yra \u012fkurta net speciali institucija, padedanti rasti biologinius t\u0117vus.<\/p>\n\n\n\n
Kalbant apie \u0161i\u0173 dviej\u0173 interes\u0173 \u2013 vaiko teis\u0117s \u017einoti savo kilm\u0119 ir moters teis\u0117s i\u0161saugoti savo anonimi\u0161kum\u0105 pusiausvyr\u0105, svarbu pamin\u0117ti dvi Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 teismo (E\u017dTT, Teismas) bylas. Pirmojoje Odievre prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105<\/em> Did\u017eioji Kolegija pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 2003 m. vasario 13 d., paskelbdama, kad Pranc\u016bzijos teis\u0117s sistema nepa\u017eeid\u017eia Europos \u017dmogaus teisi\u0173 konvencijos (E\u017dTK) 8 str. \u012ftvirtintos teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo apsaug\u0105. Byloje susiklost\u0117 tokia faktin\u0117 situacija, kad moteris gimdymo namuose pagimd\u0117 mergait\u0119, pra\u0161ydama neatskleisti jos asmens duomen\u0173 ir nurodydama paliekanti naujagim\u0119 valstyb\u0117s globai. Mergait\u0117 buvo \u012fvaikinta Odievre \u0161eimoje. B\u016bdama 25 m. am\u017eiaus p. Odievre kreip\u0117si \u012f socialines tarnybas pra\u0161ydama gauti informacij\u0105 apie savo gimim\u0105. Jai buvo pateikta neidentifikuojanti informacija apie jos gimim\u0105 ir biologini\u0173 t\u0117v\u0173 situacij\u0105. Nepaisant to, p. Odievre nor\u0117jo gauti tikslesnius duomenis apie savo biologin\u0119 \u0161eim\u0105, t. y. biologin\u0119 motin\u0105, t\u0117v\u0105 ir brolius bei seseris, kuriuos ji i\u0161siai\u0161kino turinti. Teismai atsisak\u0117 jai suteikti toki\u0105 teis\u0119, nes motina buvo i\u0161rei\u0161kusi pra\u0161ym\u0105 gimdyti po X ir i\u0161likti ne\u017einoma. Pirmiausia E\u017dTT sprend\u0117, kad \u0161iuo atveju yra kalbama ne apie \u0161eimos, bet apie privataus gyvenimo apsaug\u0105, nes p. Odievre ir jos biologini\u0173 t\u0117v\u0173 nesieja jokie emociniai, socialiniai ry\u0161iai, kurie patenka \u012f \u0161eimos gyvenimo apibr\u0117\u017et\u012f. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad asmens gimimas, ypa\u010d gimimo aplinkyb\u0117s, formuoja vaiko ir v\u0117liau suaugusiojo \u017emogaus privat\u0173 gyvenim\u0105, tod\u0117l duomenys susij\u0119 su asmens kilme neabejotinai turi \u012ftakos asmens vystymuisi ir tapatyb\u0117s suvokimui. Vis d\u0117lto, Teismas sprend\u0117, kad identifikuojan\u010dios informacijos atskleidimas be biologin\u0117s motinos sutikimo pa\u017eeist\u0173 interes\u0173 pusiausvyr\u0105 ir ne tik biologin\u0117s motinos, bet ir galimai tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173, t. y. biologinio t\u0117vo, broli\u0173, seser\u0173 ir \u012ft\u0117vi\u0173 interesus. <\/p>\n\n\n\n \u0160ioje byloje pateiktose trijose atskirose nuomon\u0117se teis\u0117jai, sutik\u0119 su Did\u017eiosios Kolegijos sprendimu, i\u0161sak\u0117 tik papildan\u010dius ar skirtingus tokio sprendimo argumentus, did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skirdami teis\u0117s \u012f gyvyb\u0119 apsaugai, pabr\u0117\u017edami, kad asmenys, kurie beatodairi\u0161kai siekia atskleisti j\u0173 biologin\u0119 motin\u0105 identifikuojan\u010di\u0105 informacij\u0105 be jos pa\u010dios sutikimo, tur\u0117t\u0173 pirmiausia sav\u0119s paklausti, ar jie i\u0161vis b\u016bt\u0173 gim\u0119, jei neb\u016bt\u0173 buvusi sudaryta galimyb\u0117 motinoms gimdyti anonimi\u0161kai. Prie\u0161taraujan\u010dioje nuomon\u0117je teis\u0117jai labiausiai pabr\u0117\u017e\u0117 vaik\u0173, taip pat ir t\u0173 kurie yra \u012fvaikinti, poreik\u012f \u017einoti savo \u0161aknis, biologin\u0119 kilm\u0119 ir kad biologin\u0117 motina, atsisakanti atskleisti toki\u0105 informacij\u0105, i\u0161 esm\u0117s pa\u017eeid\u017eia ne tik vaiko, bet ir tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173, t. y. biologinio t\u0117vo, broli\u0173, seser\u0173 teis\u0119 \u017einoti apie \u0161\u012f vaik\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u0160is E\u017dTT sprendimas buvo sutiktas kontraversi\u0161kai, nes nei\u0161sprend\u0117 klausimo d\u0117l vaiko teis\u0117s \u017einoti savo kilm\u0119 ir galimyb\u0117s gimdyti saugiai, bet anonimi\u0161kai. Vis d\u0117lto, kaip pa\u017eym\u0117ta pirmiau, \u0161i byla paskatino teis\u0117s reformas Pranc\u016bzijoje, ko pas\u0117koje buvo sukurta sistema, leid\u017eianti tam tikrais gimdymo po X atvejais atskleisti duomenis apie biologin\u0119 \u0161eim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Po de\u0161imtme\u010dio byloje Godelli prie\u0161 Italij\u0105<\/em> 2013 m. kovo 18 d. E\u017dTT nusprend\u0117, kad Italija, nesuteikdama asmeniui jokios informacijos apie jo gimim\u0105, i\u0161 esm\u0117s pa\u017eeid\u017eia interes\u0173 pusiausvyr\u0105 ir E\u017dTK 8 str. \u0160iuo atveju p. Godelli taip pat gim\u0117 anonimi\u0161kai ir buvo \u012fvaikinta, ta\u010diau ji niekada netur\u0117jo galimyb\u0117s gauti \u017eini\u0173 apie savo gimim\u0105. Teismas nurod\u0117, kad nepaisant to, kad kreipimosi metu p. Godelli jau buvo vyresnio am\u017eiaus (vir\u0161 60 m.), asmens interesas \u017einoti savo kilm\u0119 nedingsta su am\u017eiumi. Tod\u0117l tai, kad Italijos teisin\u0117 sistema neu\u017etikrino p. Godelli galimyb\u0117s gauti nei biologin\u0117s motinos neidentifikuojan\u010dios, bet gimimo aplinkybes atskleid\u017eian\u010dios informacijos, nei galimai t\u0117vus identifikuojan\u010dios informacijos, pa\u017eeid\u017eia jos teis\u0119 \u012f privataus gyvenimo apsaug\u0105. <\/p>\n\n\n\n \u0160iuo metu net ir tose valstyb\u0117se, kuriose anonimi\u0161kas gimdymas buvo leid\u017eiamas, jis vis labiau u\u017eleid\u017eia viet\u0105 konfidencialiam gimdymui, t. y. kai duomenys apie gimdyv\u0119 yra surenkami, jai pasi\u016bloma pagalba, palyd\u0117jimas, ta\u010diau jei jos sprendimas yra i\u0161likti ne\u017einoma, duomenys apie j\u0105 vaiko gimimo \u012fra\u0161e neatskleid\u017eiami, ta\u010diau esant \u012fstatyme nustatytoms s\u0105lygoms, jie gali b\u016bti atskleisti gimusiam vaikui. Be to, motina turi teis\u0119 per tam tikr\u0105 laik\u0105 at\u0161aukti savo sprendim\u0105 i\u0161likti ne\u017einoma ir susigr\u0105\u017einti vaik\u0105. Tokia vaiko teis\u0117s \u012f gyvyb\u0119 apsauga turb\u016bt yra labiausia galinti u\u017etikrinti vaiko teis\u0117s \u017einoti savo kilm\u0119 ir motinos teis\u0117s i\u0161likti paslaptyje pusiausvyr\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tuo tarpu vaiko palikimas gyvyb\u0117s langelyje apskritai atima bet koki\u0105 galimyb\u0119 vaikui kokiu nors b\u016bdu su\u017einoti ka\u017ek\u0105 apie savo kilm\u0119. O situacija, kokia susiklost\u0117 Lietuvoje, kai gyvyb\u0117s langeliuose paliekami ne naujagimiai, o jau vaik\u0161tantys vaikai, apskritai kelia daug teisini\u0173, socialini\u0173 ir psichologini\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n\n\n\n Vis\u0173 pirma, kokia yra \u0161io vaiko tapatyb\u0117? Juk dvej\u0173 met\u0173 vaikas neabejotinai tur\u0117jo b\u016bti registruotas, vadinasi, pripa\u017e\u012fstant j\u012f pamestinuku, rastinuku, jam bus suteikta nauja tapatyb\u0117, kuri neatitiks jo tikrosios (gimimo data nustatoma gydytoj\u0173 komisijos, vardas ir pavard\u0117 suteikiami vaiko teis\u0173 apsaugos specialist\u0173). Be to, i\u0161lieka neai\u0161kus jo biologin\u0117s motinos statusas, t. y. ji vis dar yra to vaiko, kuris tebeegzistuoja popieriuje, biologin\u0117 motina, bet, jei niekas nepasidom\u0117s, kur ir kaip jis gyvuoja, jis ir liks tokiu \u201epopieriniu\u201c vaiku vis\u0105 laik\u0105. Dar \u012fdomiau tai, kad \u017einiasklaidoje skelbiama, jog \u0161ios motinos tapatyb\u0117 nustatyta, ta\u010diau jei ji nei\u0161reik\u0161 noro susigr\u0105\u017einti vaik\u0105, vaikas bus laikomas rastu. O koks likimas i\u0161tiks \u0161ios motinos \u201epopierin\u012f\u201c vaik\u0105? Ir ar rastas vaikas, kuris v\u0117liau, suaug\u0119s nor\u0117s gauti duomenis apie savo kilm\u0119, gal\u0117s rasti informacij\u0105, kad ir neidentifikuojan\u010di\u0105, apie savo biologin\u0119 \u0161eim\u0105 ir prie\u017eastis, kod\u0117l ji buvo palikta?<\/p>\n\n\n\n Nors, kaip pa\u017eym\u0117ta pirmiau, atsisakyti savo teisi\u0173 ir pareig\u0173 vaikui t\u0117vai negali, ta\u010diau praktikoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai t\u0117vai atveda savo jau paaugusius vaikus ir tiesiog palieka vaiko teisi\u0173 apsaugos skyriuje, nes nebegali, nebenori daugiau j\u0173 auginti. \u017dinoma, pirmiausia valstyb\u0117 tokiems t\u0117vams siekia suteikti paslaugas, kad b\u016bt\u0173 i\u0161siai\u0161kintos kriz\u0119 t\u0117vyst\u0117je suk\u0117lusios prie\u017eastys ir pad\u0117ta jas pa\u0161alinti, ta\u010diau jei t\u0117vai atsisako priimti toki\u0105 pagalb\u0105, vaikas lieka pamestu. Nekalb\u0117siu apie tai, kaip jau\u010diasi tokie vaikai, ta\u010diau atkreipsiu d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad t\u0117vai, priimdami tok\u012f sprendim\u0105, neabejotinai, i\u0161gyvena g\u0117d\u0105 ir baim\u0119, bet jie priima sprendim\u0105, kuris nors daugumai ir atrodo ne\u017emogi\u0161kas, bet bent jau yra gyvyb\u0119 vaikui i\u0161saugantis (prisiminkime 2023 m. ruden\u012f Neryje nuskandintas mergaites). Tokiose situacijoje t\u0117vai gali para\u0161yti sutikim\u0105 vaik\u0105 \u012fvaikinti ir nors tai ir n\u0117ra prilyginama vaiko atsisakymui, ta\u010diau suteikia galimyb\u0119 vaikui grei\u010diau ie\u0161koti kit\u0105 \u0161eim\u0105 ir sukelia \u0161velnesnes teisines pasekmes biologiniams t\u0117vams nei j\u0173 t\u0117v\u0173 vald\u017eios apribojimas. O svarbiausia, u\u017etikrina vaiko teis\u0119 \u017einoti savo kilm\u0119.<\/p>\n\n\n\n Pabaigai reikt\u0173 pamin\u0117ti, kad t\u0117vais ne gimstama, o jais tampama ir tapimo t\u0117\u010diu, mama momentas neb\u016btinai sutampa su vaiko gimimu. Tad svarbiausia yra skatinti \u017emoni\u0173 s\u0105moningum\u0105, u\u017etikrinti tinkam\u0105 lytin\u012f \u0161vietim\u0105, \u017emoni\u0173 teis\u0119 \u012f socialines ir psichologines paslaugas, art\u0117jant poky\u010diams \u0161eimoje gimstant vaikui ir jam gimus, o tais atvejais, kai noro ir galimybi\u0173 r\u016bpintis vaiku tr\u016bksta, u\u017etikrinti, kad vaikui kuo grei\u010diau b\u016bt\u0173 suteikta saugi aplinka ir kiti j\u012f mylintys suaug\u0119, nepaneigiant vaiko teis\u0117s \u017einoti savo kilm\u0119 ir \u0161aknis, i\u0161 kuri\u0173 jis i\u0161augo. <\/p>\n\n\n\n Simona Vilkelyt\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto lektor\u0117, Advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos “HITUS Legal” teisinink\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kaunas \u2013 stebukl\u0173 miestas. \u010cia dingsta ir atsiranda vaikai. Po d\u017eiugi\u0173 \u017eini\u0173 radus Kaune dingusi\u0105 mergait\u0119, ne ma\u017eiau svarbu prisiminti ir 2023 m. gruod\u017eio 10 d. Lietuv\u0105 apskriejusi\u0105 \u017eini\u0105 apie Kaune gyvyb\u0117s langelyje palikt\u0105 dvej\u0173 metuk\u0173 mergait\u0119. Gyvyb\u0117s langeliai Lietuvoje veikia nuo 2009 m. J\u0173 atidarymo tikslas buvo i\u0161gelb\u0117ti k\u016bdiki\u0173 gyvybes tais atvejais, kai j\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":44143,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[312,3303,1049,595],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44142"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44142"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44142\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44149,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44142\/revisions\/44149"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44143"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44142"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44142"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44142"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}