Tik k\u0105 pri\u0117mus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105, joje numatytas apkaltos institutas atrod\u0117 labai \u0161iuolaiki\u0161kas ir demokrati\u0161kas teisinis instrumentas, leisiantis \u012fgyvendinti Konstitucijos 5 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 princip\u0105, kad vald\u017eios \u012fstaigos tarnauja \u017emon\u0117ms. Visgi, ilgainiui apkaltos institutas Lietuvoje tapo labai politizuotas, o to nepavyko i\u0161vengti net \u012f \u0161\u012f proces\u0105 \u012fsitraukus ir Konstituciniam Teismui, kuris tur\u0117jo garantuoti \u0161io proceso objektyvum\u0105 ir teisin\u012f neutralum\u0105. Kadangi \u0161\u012f komentar\u0105 ra\u0161au i\u0161 vieno Italijos Universiteto, kur atlieku sta\u017euot\u0119, \u012fdomu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad 1947 m. Italijos Konstitucija apkaltos instituto nenumato, tod\u0117l kartais pagalvoju, kokia b\u016bt\u0173 m\u016bs\u0173 teisin\u0117 ir politin\u0117 patirtis, jei Lietuvos Konstitucijos k\u016br\u0117jai tokio instituto neb\u016bt\u0173 \u012ftvirtin\u0119 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje arba (Latvijos pavyzd\u017eiu) b\u016bt\u0173 nusprend\u0119 prat\u0119sti 1922 m. Lietuvos Valstyb\u0117s Konstitucijos galiojim\u0105, kurioje taip pat tokio instituto nebuvo…<\/p>\n\n\n\n
Kaip \u017einia, pirm\u0105kart apkaltos institutas Lietuvoje buvo pritaikytas 1999 metais Seimo nariui Audriui Butkevi\u010diui (nuo 1997 met\u0173 jis buvo sulaikytas d\u0117l \u012ftarim\u0173 ky\u0161io pa\u0117mimo byloje), tiesa, jo pagrindas buvo ne \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas, o tai, kad jo at\u017evilgiu \u012fsiteis\u0117jo apkaltinamasis nuosprendis korupcijos byloje. \u0160ios apkaltos proceso metu Konstitucinis Teismas 1999 m. gegu\u017e\u0117s 11 d. pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105, kuriame be kita ko, konstatavo, jog tuometinio Seimo Statuto nuostatos ta apimtimi, kuria apkaltos procese buvo ribojama nuteisto asmens teis\u0117 dalyvauti apkaltos procese ir taip pasinaudoti savo teise \u012f gynyb\u0105, prie\u0161taravo Konstitucijai. Ta\u010diau po m\u0117nesio Seime balsuojant d\u0117l \u0161io Seimo nario pa\u0161alinimo i\u0161 pareig\u0173, visgi, neu\u017eteko bals\u0173 j\u012f pa\u0161alinti i\u0161 parlamentaro pareig\u0173, taigi, jis i\u0161 viso apie pustre\u010di\u0173 met\u0173 nelaisv\u0117je \u0117jo Seimo nario pareigas[i]<\/a>. Beje, pana\u0161us atvejis i\u0161kilo ir dabar, kai 2023 m. lapkri\u010dio 22 d. \u012fsigaliojo apkaltinamasis nuosprendis Seimo nario Vytauto Gap\u0161io korupcijos baud\u017eiamojoje byloje. Tod\u0117l ir \u0161iuo atveju, jeigu pastarasis Seimo narys neatsistatydins, jam nelaisv\u0117je ne tik turi b\u016bti garantuota teis\u0117 \u012f gynyb\u0105 apkaltos proceso metu, bet pagal Konstitucij\u0105, turi b\u016bti sudarytos ir visos kitos s\u0105lygos atlikti Seimo nario pareigas. Paradoksalu, bet Konstitucija nenumato galimyb\u0117s Seimo nariui, kuriam suvar\u017eyta laisv\u0117, nevykdyti savo, kaip Tautos atstovo, pareig\u0173 ar negauti Seimo nario atlyginimo. Pagal Konstitucijos 63 straipsn\u012f, Seimo nario \u012fgaliojimai nutr\u016bksta tik tuomet, kai jis atsistatydina arba kai Seimas panaikina jo mandat\u0105 apkaltos proceso tvarka ar dar kai kuriais kitais \u0161iame straipsnyje numatytais atvejais. Taigi, noriu tik\u0117ti, kad \u0161\u012fkart Seimas (skirtingai nuo 1999 met\u0173 patirties) sugeb\u0117s \u012fvykdyti savo konstitucin\u0119 pareig\u0105, jeigu min\u0117tas Seimo narys iki balsavimo d\u0117l jo mandato panaikinimo nuspr\u0119st\u0173 neatsistatydinti.<\/p>\n\n\n\n Pagrindai prad\u0117ti valstyb\u0117s pareig\u016bno apkaltos proces\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Visgi, prie\u0161 pradedant analizuoti Konstitucinio Teismo pateikt\u0105 Seimo nario veiksm\u0173 vertinim\u0105 2023 m. gruod\u017eio 5 d. i\u0161vadoje, b\u016btina pateikti apkaltos konstitucin\u0119 samprat\u0105, \u012ftvirtint\u0105 Konstitucijoje, kiek tai aktualu \u0161ioje apkaltos byloje. Taigi, \u0161iame kontekste svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f keturis dalykus: i) kokie yra apkaltos pagrindai; ii) ar Seimas visuomet privalo pra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados apkaltos proceso metu; iii) kas galutinai sprend\u017eia d\u0117l Seimo nario (ar kito pareig\u016bno), kuriam prad\u0117ta apkaltos byla, veiksm\u0173 konstitucingumo ir iv) kaip \u201eSeimo galutinis sprendimas\u201c tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendintas apkaltos metu?<\/p>\n\n\n\n Taigi, Konstitucijos 74 straipsnis numato tris Seimo nario apkaltos pagrindus, kai galima prid\u0117ti apkaltos proces\u0105: \u0161iurk\u0161t\u0173 Konstitucijos pa\u017eeidim\u0105, priesaikos sulau\u017eim\u0105, taip pat paai\u0161k\u0117jim\u0105, jog padarytas nusikaltimas. Ne\u017ei\u016brint to, Konstitucinis Teismas dar 2003 m. gruod\u017eio 30 d. nutarime (d\u0117l Prezidento R. Pakso dekreto, kuriuo jis suteik\u0117 Lietuvos pilietyb\u0119 Jurijui Borisovui, konstitucingumo) konstatavo, jog \u201epriesaikos sulau\u017eymas kartu yra ir \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas, o \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas kartu yra ir priesaikos sulau\u017eymas\u201c. Tokios pozicijos Konstitucinis Teismas laik\u0117si ir v\u0117lesn\u0117je savo jurisprudencijoje, \u012fskaitant ir paskutin\u0119 apkaltos byl\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vertinant toki\u0105 pozicij\u0105, sutik\u010diau, kad Seimo nario priesaikos sulau\u017eymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojamas kartu ir kaip \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas, ta\u010diau, atsakymui, ar (pagal Konstitucij\u0105) Konstitucijos pa\u017eeidimas visuomet turi b\u016bti tapatinamas su pareig\u016bno priesaikos sulau\u017eymu, neb\u016b\u010diau toks tikras. Many\u010diau, kad geresnis Konstitucijos ai\u0161kinimas b\u016bt\u0173, toks, kuris jungtuk\u0105 \u201earba\u201c Konstitucijos nuostatoje \u201e\u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeidus Konstitucij\u0105 arba<\/em> sulau\u017eius priesaik\u0105\u201c traktuot\u0173, kaip leid\u017eiant\u012f \u0161ioje nuostatoje matyti du alternatyvius apkaltos pagrindus (rei\u0161kiant\u012f, kad \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas nevisuomet turi b\u016bti traktuojamas ir kaip priesaikos sulau\u017eymas), nors \u0161iuo metu man b\u016bt\u0173 sunku tok\u012f teigin\u012f pagr\u012fsti konkre\u010diu pavyzd\u017eiu. Visgi, vienas i\u0161 tokio ai\u0161kinimo pagrindim\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti tas, kad Konstitucijos 105 str. 3 dalyje kalbama apie Konstitucinio Teismo i\u0161vad\u0105 d\u0117l to, ar pareig\u016bno \u201ekonkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai<\/em>\u201c, visai neminint priesaikos sulau\u017eymo. O tai savo ruo\u017etu galima b\u016bt\u0173 suprasti ir taip, kad, jei pareig\u016bno apkaltos pagrindas Seime b\u016bt\u0173 formuluojamas, tik kaip \u201epriesaikos sulau\u017eymas\u201c (t.y. nesiejant jo su \u0161iurk\u0161\u010diu Konstitucijos pa\u017eeidimu), tuomet Seimas netur\u0117t\u0173 \u012fgaliojim\u0173 pra\u0161yti, o Konstitucinis Teismas netur\u0117t\u0173 kompetencijos teikti Seimui i\u0161vados tokioje apkaltos byloje.<\/p>\n\n\n\n Ar Seimas visuomet privalo pra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados apkaltos proceso metu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n T\u0119siant svarstymus apie tai, koks yra Konstitucinio Teismo vaidmuo Seimo nari\u0173 apkaltos procese, reikia pasakyti, jog Konstitucija tiesiogiai apie tai u\u017esimina: 107 str. 6 dalyje, kurioje teigiama, jog \u201cpra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados gali Seimas\u201d; 105 str. 3 d. 4 punkte, kuriame teigiama, jog Konstitucinis Teismas teikia i\u0161vad\u0105, \u201car Seimo nari\u0173 […], kuriems prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai\u201d ir 107 str. 4 dalyje, kur teigiama, jog \u201cremdamasis Konstitucinio Teismo i\u0161vadomis, Konstitucijos 105 straipsnio tre\u010diojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprend\u017eia Seimas\u201d.<\/p>\n\n\n\n Taigi, pirmas klausimas \u010dia gali kilti d\u0117l to, ar Seimo nario apkaltos metu Seimas privalo<\/em> ar tik turi diskrecij\u0105 (gali<\/em>) pra\u0161yti Konstitucinio Teismo pateikti i\u0161vad\u0105, kai apkalta pradedama d\u0117l Seimo nario veiksm\u0173 prie\u0161taravimo Konstitucijai? Iki 2004 met\u0173 Rolando Pakso apkaltos tai nebuvo taip ai\u0161ku, ta\u010diau, kaip \u017einia, Konstitucinis Teismas savo 2004 m. baland\u017eio 15 d. nutarime konstatavo, jog pareig\u016bn\u0173 \u201cpa\u0161alinimo i\u0161 pareig\u0173 ar Seimo nario mandato panaikinimo klausim\u0105 Seimas gali spr\u0119sti tik gav\u0119s Konstitucinio Teismo i\u0161vad\u0105<\/em>\u201d, nors ir niekaip nepagr\u012fsdamas tokio teiginio. Be to, \u010dia \u012fdomu atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, jog Konstitucinis Teismas n\u0117 vienoje i\u0161 savo iki \u0161iol priimt\u0173 penki\u0173 i\u0161vad\u0173 Seimo nario apkaltos proceso metu (pateikt\u0173 iki 2023 m. gruod\u017eio 5 d. Konstitucinio Teismo i\u0161vados imtinai), apibendrindamas savo jurisprudencij\u0105 apkaltos procese, n\u0117ra pakartoj\u0119s \u0161ios prievol\u0117s. Tod\u0117l prima facie<\/em> gali kilti nuomon\u0117, jog Konstitucinis Teismas nebesilaiko ankstesn\u0117s pozicijos, jog Konstitucija \u012fpareigoja Seim\u0105 pra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados apkaltos bylose. <\/p>\n\n\n\n Taigi, pam\u0117ginkime pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f Konstitucijos nuostatas ir paie\u0161koti pagrindimo tokiai pozicijai. Vis\u0173 pirma, matome, jog Konstitucijos 106 str. 6 dalyje vartojamas terminas ne \u201eturi\u201c, o \u201cgali\u201d (\u201cPra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados gali<\/em> Seimas<\/em>, o d\u0117l Seimo rinkim\u0173 ir tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 \u2013 ir Respublikos Prezidentas\u201d), kuris, ai\u0161ku, apima ir Seimo nario veiksm\u0173 konstitucingumo vertinim\u0105 apkaltos bylose. Ta\u010diau, kaip jau buvo min\u0117ta, Konstitucijos 107 str. 4 dalyje teigiama, jog Seimas d\u0117l to, ar \u201cpareig\u016bn\u0173, kuriems prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai\u201d galutinai sprend\u017eia, \u201cremdamasis Konstitucinio Teismo i\u0161vadomis\u201d. Taigi, pastar\u0105j\u0105 nuostat\u0105 galima suprasti, kaip sukonkretinan\u010di\u0105 Konstitucijos 106 str. 6 dalies nuostat\u0105 (numatan\u010dia, kad Seimas gali pra\u0161yti i\u0161vados) ir kaip nustatan\u010di\u0105 speciali\u0105 norm\u0105 \u2013 pagal maksim\u0105 lex specialis derogat legis generali<\/em>. Tod\u0117l \u0161iuo atveju reik\u0117t\u0173 pritarti Konstitucinio Teismo nuostatai, suformuluotai 2004 m. baland\u017eio 15 d. nutarime d\u0117l Seimo prievol\u0117s pra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados apkaltos bylose ir paskatinti j\u012f apie tai u\u017esiminti ir savo v\u0117lesn\u0117je jurisprudencijoje.<\/p>\n\n\n\n Kas galutinai sprend\u017eia<\/em> d\u0117l Seimo nario (ar kito pareig\u016bno), kuriam prad\u0117ta apkaltos byla, veiksm\u0173 konstitucingumo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Galb\u016bt gali atrodyti paradoksalu, bet pagal dabartin\u0119 m\u016bs\u0173 Konstitucij\u0105, b\u016btent Seimas, o ne Konstitucinis Teismas \u201egalutinai sprend\u017eia\u201c klausim\u0105, \u201car Seimo nari\u0173 ir valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173, kuriems prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai\u201d (kaip, beje, ir tai, pavyzd\u017eiui, \u201ear Lietuvos Respublikos tarptautin\u0117s sutartys prie\u0161tarauja Konstitucijai\u201c). Tai yra \u012ftvirtinta jau min\u0117toje Konstitucijos 107 str. 4 dalies nuostatoje, teigian\u010dioje, kad, \u201cremdamasis Konstitucinio Teismo i\u0161vadomis, Konstitucijos 105 straipsnio tre\u010diojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprend\u017eia Seimas<\/em>\u201d. Tuo tarpu 105 str. 3 dalyje numatyta, kad vienas i\u0161 \u0161i\u0173 klausim\u0173 yra klausimas, \u201ear Seimo nari\u0173 […], kuriems prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai<\/em>\u201c. Ai\u0161ku, kaip mat\u0117me anks\u010diau, tai Seimas turi nuspr\u0119sti, i\u0161 anksto gav\u0119s Konstitucinio Teismo i\u0161vad\u0105 \u0161iuo kausimu. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties Konstitucijos 107 str. 2 dalyje \u201cgalutiniais\u201d yra \u012fvardijami \u201eKonstitucinio Teismo sprendimai\u201c (o ne i\u0161vados), kuriais pagal Konstitucijos 105 str. 1 ir 2 dalis, i\u0161sprend\u017eiamas teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo klausimas.<\/p>\n\n\n\n \u010cia reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Konstitucijoje yra \u012fvardinti dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 Konstitucinio Teismo aktai: sprendimai<\/em> (105 str. 1 dalyje[ii]<\/a>, 107 str. 2 dalyje[iii]<\/a> ir 107 str. 3 dalyje[iv]<\/a>) ir i\u0161vados (88 str. 1 d. 6 punkte[v]<\/a>, 105 str. 3 dalyje[vi]<\/a>, 106 str. 6 ir 7 dalyse[vii]<\/a>, 107 str. 4 dalyje[viii]<\/a>). Pagal Konstitucij\u0105, Konstitucinis Teismas sprendimus \u201epriima\u201c, tuo tarpu i\u0161vadas \u201eteikia (Seimui)\u201c. Taigi, pagal Konstitucij\u0105, Konstitucinio Teismo \u201ei\u0161vada\u201c negali b\u016bti vadinama \u201egalutine\u201c, nes d\u0117l jos galutinai sprend\u017eia Seimas<\/em>. Beje, toki\u0105 i\u0161vados<\/em> konstitucin\u0119 samprat\u0105 patvirtina ir tai, kad Konstitucija i\u0161vados<\/em> s\u0105voka dar vartoja ir 134 str. 2 dalyje, kur teigiama, jog \u201eValstyb\u0117s kontrolierius teikia Seimui i\u0161vad\u0105<\/em> apie metin\u0119 biud\u017eeto \u012fvykdymo apyskait\u0105\u201c. Ta\u010diau reikia apgailestauti, jog dar 1993 m. priimtas Konstitucinio Teismo \u012fstatymas Konstitucinio Teismo aktus, kuriais i\u0161sprend\u017eiamas teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo klausimus ka\u017ekod\u0117l pavadino ne sprendimais<\/em> (kaip yra nurodyta Konstitucijoje), o nutarimais<\/em>, kurie Konstitucijoje, vis\u0173 pirma, priskiriami Seimui ir Vyriausybei[ix]<\/a>, o Konstitucinio Teismo<\/em> sprendimams<\/em> \u0161iame \u012fstatyme suteik\u0117 visai kit\u0105 (nei Konstitucijoje \u012ftvirtint\u0105) reik\u0161m\u0119.<\/p>\n\n\n\n Taigi, Konstitucinis Teismas dar 2004 m. kovo 31 d. i\u0161vadoje Konstitucijos 107 straipsnio 2 \u017eod\u017eius, kad \u201eKonstitucinio Teismo sprendimai<\/em> […] yra galutiniai ir neskund\u017eiami\u201c netinkamai priskyr\u0117 ir Konstitucinio Teismo i\u0161vadoms. Be to, \u010dia Konstitucinis Teismas i\u0161ai\u0161kino, jog teisin\u012f fakt\u0105, kad konkretaus pareig\u016bno, kurio at\u017evilgiu prad\u0117ta apkalta, \u201eveiksmai prie\u0161tarauja (arba neprie\u0161tarauja) Konstitucijai, nustato tik<\/em> Konstitucinis Teismas\u201c, o \u201eSeimas turi \u012fgaliojimus spr\u0119sti ne tai, ar konkret\u016bs Respublikos Prezidento veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai, bet tai, ar pa\u0161alinti Respublikos Prezident\u0105 i\u0161 pareig\u0173\u201c. I\u0161sakydamas toki\u0105 pozicij\u0105 Konstitucinis Teismas r\u0117m\u0117si, be kita ko, ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata (\u201eVald\u017eios galias riboja Konstitucija\u201c) bei konstituciniais vald\u017ei\u0173 padalijimo ir teisin\u0117s valstyb\u0117s principais. Tokios pozicijos Konstitucinis Teismas laikosi iki dabar. Visgi, kaip buvo min\u0117ta, tokia pozicija neatitinka Konstitucijos 107 str. 4 dalies normos, pagal kuri\u0105, remdamasis Konstitucinio Teismo i\u0161vadomis, Konstitucijos 105 straipsnio tre\u010diojoje dalyje nurodytus klausimus (o vienas i\u0161 toki\u0173 klausim\u0173 \u2013 \u201ear Seimo nari\u0173 ir valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173, kuriems prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai<\/em>\u201c) \u201egalutinai sprend\u017eia Seimas\u201c. Konstitucijos terminas \u201egalutinai sprend\u017eia Seimas\u201c yra konstitucin\u0117 norma, kurios negali panaikinti Konstitucinio Teismo pamin\u0117ti (bendro pob\u016bd\u017eio ir plataus turinio) teisin\u0117s valstyb\u0117s ar vald\u017ei\u0173 padalijimo konstitucinis principas. Veikiau atvirk\u0161\u010diai, min\u0117ta konstitucin\u0117 norma kaip tik ir paai\u0161kina, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reik\u0117t\u0173 suprasti teisin\u0117s valstyb\u0117s ir vald\u017ei\u0173 padalijimo principus.<\/p>\n\n\n\n Reikia pamin\u0117ti ir tai, kad Konstitucinis Teismas \u0161ioje i\u0161vadoje taip pat konstatavo, jog \u201eKonstitucijos pa\u017eeidimo nustatymas \u2013 tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas, tod\u0117l teis\u0117s klausimus \u2013 Konstitucijos pa\u017eeidimo fakt\u0105, taigi ir Konstitucijos \u0161iurk\u0161taus pa\u017eeidimo fakt\u0105, gali nustatyti tik<\/em> teismin\u0117s vald\u017eios institucija \u2013 Konstitucinis Teismas\u201c. Visgi, Konstitucinio Teismo teiginiui (kitoje \u0161ios i\u0161vados vietoje), kad Seimas yra \u201epolitinio pob\u016bd\u017eio institucija\u201c galima b\u016bt\u0173 pritarti tik politologiniame diskurse, nes pagal Konstitucij\u0105, Seimas yra ne \u201epolitinio pob\u016bd\u017eio institucija\u201c, o \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas ir Tautos atstovyb\u0117 (\u017er. Konstitucijos 4 str., 33 str. 1 d., 55 str. 1 d., 59 str. 2 d., 82 str. 1 d.), be kita ko, turinti kompetencij\u0105 keisti Konstitucij\u0105 ir b\u016btent d\u0117l Tautos atstovyb\u0117s statuso Seimui Konstitucija (105 str. 3 d. ir 107 str. 4 d.) suteikia teis\u0119 \u201egalutinai spr\u0119sti\u201c klausim\u0105, \u201ear Seimo nari\u0173 ir valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173, kuriems prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai\u201c; ar nebuvo pa\u017eeisti rinkim\u0173 \u012fstatymai per Prezidento ar Seimo rinkimus; ar Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0117 leid\u017eia jam ir toliau eiti pareigas bei tai, ar Lietuvos Respublikos tarptautin\u0117s sutartys neprie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n Be to, tai, kad Konstitucijos 107 str. 4 dalyje minimo termino \u201egalutinai sprend\u017eia Seimas\u201c negalima susiaurinti iki jo balsavimo d\u0117l pareig\u016bno pa\u0161alinimo, leid\u017eia mums suprasti ir Konstitucijos 86 str. 2 dalies nuostata, kurioje tiesiogiai \u012fvardijama, jog \u0161iuo atveju \u201ePrezidento pa\u0161alinimo i\u0161 pareig\u0173 kausim\u0105<\/em> sprend\u017eia Seimas<\/em> apkaltos proceso tvarka\u201c. Tuo tarpu, kaip jau buvo parodyta, Konstitucijos 107 str. 4 dalyje terminas \u201egalutinai sprend\u017eia Seimas\u201c siejamas ne su sprendimu d\u0117l \u201epa\u0161alinimo i\u0161 pareig\u0173 klausimo\u201c, o su 105 str. 3 d. minimu klausimu \u2013 ar \u201epareig\u016bn\u0173 […] veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai\u201c. Taigi, nors pagal Konstitucij\u0105 Seimas negali pakeisti Konstitucinio Teismo i\u0161vados formuluot\u0117s, bet jo i\u0161vada (pavyzd\u017eiui, teigianti, kad Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105 ir sulau\u017e\u0117 priesaik\u0105) nesaisto Seimo \u201egalutinio sprendimo\u201c \u0161iuo klausimu. Visgi, kaip matysime v\u0117liau, Konstitucinio Teismo i\u0161vados formuluot\u0117 apkaltos bylose Seimo balsavim\u0105 saisto visai kita prasme. Tuo tarpu, norint Lietuvoje \u012ftvirtinti tok\u012f apkaltos mechanizm\u0105, kuris buvo pateiktas Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. i\u0161vadoje (ir kuris iki \u0161iol kartojamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje), reik\u0117t\u0173 keisti Konstitucij\u0105 XIV skirsnio nustatyta tvarka.<\/p>\n\n\n\n Koks Seimo galutinio sprendimo<\/em> turinys ir kaip jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendintas apkaltos metu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Taigi, \u010dia gali i\u0161kilti klausimas, k\u0105 tuomet rei\u0161kia \u0161iuo metu galiojanti Konstitucijos nuostata, kad klausim\u0105, ar Seimo nario (ar kito valstyb\u0117s pareig\u016bno), kuriam prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai, galutinai sprend\u017eia Seimas<\/em>? \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti atsakyti analogija su Konstitucijos 88 str. 1 d. 6 punkto nuostata, pagal kuri\u0105 tuo atveju, jei Konstitucinis Teismas Seimo pra\u0161ymu pateikia i\u0161vad\u0105, jog Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0117 neleid\u017eia jam toliau eiti pareig\u0173, tuomet \u201cSeimas, atsi\u017evelgdamas \u012f Konstitucinio Teismo i\u0161vad\u0105, 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma priima nutarim\u0105, kuriuo konstatuojama<\/em>, kad Respublikos Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0117 neleid\u017eia jam eiti savo pareig\u0173\u201d; o pagal t\u0105 pat\u012f Konstitucijos 88 straipsn\u012f, tokio Seimo nutarimo pri\u0117mimas s\u0105lygoja Prezidento \u012fgaliojim\u0173 nutr\u016bkim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Taigi, Konstitucijos 88 str. 1 d. 6 punkto nuostata mums padeda suprasti, kad 107 str. 4 d. formuluot\u0117 \u201cgalutinai sprend\u017eia Seimas\u201d apkaltos proceso metu rei\u0161kia, kad b\u016btent Seimas nutarimu turi \u012fgaliojimus galutinai patvirtinti (Konstitucinio Teismo i\u0161vadoje nurodyt\u0105) teisin\u012f fakt\u0105<\/em>, kad pareig\u016bno veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai. Be to, pastaroji Konstitucijos nuostata rei\u0161kia ir tai, jog po min\u0117tos Konstitucinio Teismo i\u0161vados, kad Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105, Seimas gali balsuoti tik d\u0117l pritarimo Konstitucinio Teismo i\u0161vados formuluotei, (t.y. \u0161iuo atveju \u2013 u\u017e konstatavim\u0105, kad Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105) ir tuo pa\u010diu metu \u2013 u\u017e jo pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 pareig\u0173. Tokiam balsavimui nesurinkus 3\/5 Seimo nari\u0173 bals\u0173, reik\u0161t\u0173, kad Seimas mano, jog Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai nepa\u017eeid\u0117 Konstitucijos (ir jo mandatas n\u0117ra panaikinamas), ne\u017ei\u016brint \u201eneigiamos\u201c Konstitucinio Teismo i\u0161vados. Kitaip tariant, Konstitucijos nuostata, jog Seimas galutin\u012f sprendim\u0105 turi priimti, \u201eremiantis\u201c Konstitucinio Teismo i\u0161vada (107 str. 4 d.), rei\u0161kia tai, kad balsavimo Seime formuluot\u0117 yra saistoma Konstitucinio Teismo i\u0161vadoje pateiktos formuluot\u0117s. Kaip jau buvo min\u0117ta, pagal Konstitucij\u0105, Seimas n\u0117ra saistomas Konstitucinio Teismo pateikto pareig\u016bno veiksm\u0173 vertinimo (nes b\u016btent Seimas turi priimti galutin\u012f sprendim\u0105 \u0161iuo klausimu), ta\u010diau Konstitucijos terminas \u201eremiantis Konstitucinio Teismo i\u0161vada\u201c<\/em>, \u0161iuo atveju rei\u0161kia, jog Seimo balsavimui turi b\u016bti pateikta pritarti Konstitucinio Teismo i\u0161vados formuluotei, kad Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105. Kitaip tariant, pastarosios Konstitucinio Teismo i\u0161vados atveju, Seimo balsavimui negali b\u016bti pateikta formuluot\u0117 balsuoti u\u017e tai, kad Seimo narys nepa\u017eeid\u0117 Konstitucijos, nes tokiu atveju neb\u016bt\u0173 balsuojama, remiantis Konstitucinio Teismo i\u0161vada<\/em>.<\/p>\n\n\n\n Tuo tarpu tuomet, jei Konstitucinis Teismas pateikt\u0173 i\u0161vad\u0105, jog Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai nepa\u017eeid\u0117 Konstitucijos, tuomet Seimui nebekilt\u0173 pareigos balsuoti ir \u201egalutinai spr\u0119sti\u201c d\u0117l pritarimo i\u0161vadai ir Seimo nario mandato panaikinimo, nes, kaip jau buvo min\u0117ta, galutin\u012f sprendim\u0105 \u0161iuo klausimu pagal Konstitucijos 107 str. 4 dal\u012f, Seimas turi priimti, tik \u201eremdamasis <\/em>Konstitucinio Teismo i\u0161vada\u201c. Pareigos balsuoti \u0161iuo atveju Seimas netur\u0117t\u0173 tod\u0117l, kad Seimas, remdamasis min\u0117ta Konstitucinio Teismo i\u0161vada, gal\u0117t\u0173 balsuoti tik d\u0117l pritarimo Konstitucinio Teismo i\u0161vados formuluotei, kad Seimo narys \u0161iuk\u0161\u010diai nepa\u017eeid\u0117 Konstitucijos, o toks pritarimas tokiai formuluotei (kaip ir nepritarimas, nesurinkus 3\/5 bals\u0173 daugumos) joki\u0173 teisini\u0173 pasekmi\u0173 sukelti negal\u0117t\u0173.<\/p>\n\n\n\n Taigi, Konstitucija leid\u017eia atsirasti tokiai situacijai, kai Konstitucinis Teismas Seimui pateikt\u0173 i\u0161vad\u0105, jog Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105, ta\u010diau Seimas balsavimu (nesurinkus reikiamos 85 bals\u0173 daugumos) galutinai nuspr\u0119st\u0173 prie\u0161ingai. Ta\u010diau toks Konstitucijos ai\u0161kinimas leid\u017eia i\u0161vengti tokios situacijos, kai Seime pareigas gal\u0117t\u0173 eiti tokie Tautos atstovai, kurie b\u016bt\u0173 pripa\u017einti \u0161iuk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0119 Konstitucij\u0105 ir sulau\u017e\u0119 priesak\u0105. B\u016btent tokia situacija, \u012fgyvendinant Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. i\u0161vad\u0105, ir buvo susidariusi, kai Seimo narys Aleksandras Sacharukas dvejus metus (nuo 2010 m. spalio pabaigos iki 2012 m. lapkri\u010dio) Seime balsavo, vykd\u0117 Vyriausyb\u0117s parlamentin\u0119 kontrol\u0119, susitikin\u0117jo su rink\u0117jais ir vykd\u0117 kitas Tautos atstovo pareigas, nors vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 i\u0161liko pripa\u017eintas, kaip \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0119s Konstitucij\u0105 ir sulau\u017e\u0119s Seimo nario priesaik\u0105. Tokia situacija pagal Konstitucij\u0105 n\u0117ra toleruojama, nes Konstitucijos 59 straipsnyje teigiama, jog i\u0161rinktas Seimo narys \u012fgyja visas Tautos atstovo teises tik po savo priesaikos Seime, o neprisiek\u0119s i\u0161rinktas Seimo narys arba prisiek\u0119s lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Visa tai leid\u017eia suprasti, kod\u0117l b\u016btina keisti Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. i\u0161vadoje pateikt\u0105 \u201epolitologin\u0119\u201c Seimo samprat\u0105 ir Seimo galutinio sprendimo apkaltos byloje samprat\u0105.<\/p>\n\n\n\n Keletas min\u010di\u0173 d\u0117l Seimo nari\u0173 veiksm\u0173 vertinimo (apkaltos bylose) Konstitucinio Teismo i\u0161vadose<\/strong><\/p>\n\n\n\n Neabejotinai pats garsiausias apkaltos procesas Lietuvoje buvo 2003 m. pabaigoje \u2013 2004 m. prad\u017eioje vykusi tuometinio Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkalta, kuri tam tikra prasme \u201epralau\u017e\u0117 ledus\u201c apkaltos procesams m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Jei pirmame Konstitucijos galiojimo de\u0161imtmetyje apkalta atrod\u0117, kaip i\u0161imtinis konstitucinis instrumentas, siekiantis \u012ftvirtinti auk\u0161\u010diausi\u0173 valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 atsakomyb\u0119 ir apsaugoti jaun\u0105 demokratij\u0105 nuo pavojing\u0173 ir antikonstitucini\u0173 veiksni\u0173, tai per antr\u0105 ir tre\u010di\u0105 jos galiojimo de\u0161imtmet\u012f apkaltos institutas d\u0117l Seimo nario priesaikos sulau\u017eymo pasidar\u0117 vos ne eilin\u0117 priemon\u0117, kuria (vis\u0173 pirma, politiniais motyvais) stengiasi pasinaudoti kiekviena Seimo kadencija po Prezidento apkaltos patirties (2008-2012 m. kadencijoje \u2013 pirma tokia apkalta; 2012-2016 m. kadencijoje \u2013 antra; 2016-2020 m. kadencija \u2013 dvi ir 2020-2024 m. kadencijoje \u2013 kol kas bent viena).<\/p>\n\n\n\n Kaip, jau buvo min\u0117ta, Rolando Pakso apkaltos metu atrod\u0117, kad Konstitucinio Teismo privalomas \u012ftraukimas \u012f apkaltos proces\u0105, siekiant \u012fvertinti, ar valstyb\u0117s pareig\u016bnas savo veiksmais \u0161iurk\u0161\u010diai nepa\u017eeid\u0117 Konstitucijos, neutralizuos \u0161io proceso politizavimo siekius. Ta\u010diau taip ne\u012fvyko, o Konstitucinis Teismas tam tikra prasme tapo savo gana grie\u017etos jurisprudencijos \u0161iuo klausimu t\u0119stinumo \u012fkaitu, nes kol kas visais penkiais atvejais, kai Seimas pra\u0161\u0117 i\u0161vados, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog konkretus Seimo narys \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105 ir sulau\u017e\u0117 priesaik\u0105. Tiesa, pernyk\u0161t\u0117 Konstitucijos pataisa kiek su\u0161velnino 2004 m. gegu\u017e\u0117s 25 d. Konstitucinio Teismo nutarime i\u0161sakyt\u0105 nuostat\u0105 d\u0117l priesaik\u0105 sulau\u017eiusio pareig\u016bno buvusio \u201cam\u017eino\u201d politinio diskvalifikavimo, \u012fvedus\u012f de\u0161imties met\u0173 kandidatavimo ribojimo termin\u0105.<\/p>\n\n\n\n Taigi, toliau kalbant apie pirmas dvi Konstitucinio Teismo i\u0161vadas \u0161iuo klausimu, t.y. d\u0117l Seimo nari\u0173 Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko (2010 m. spalio 27 d.) bei Neringos Venckien\u0117s (2014 m. bir\u017eelio 3 d.) \u0161iurk\u0161taus Konstitucijos pa\u017eeidimo ir priesaikos sulau\u017eymo, manu, kad galima b\u016bt\u0173 pateisinti grie\u017et\u0105 \u0161i\u0173 Seimo nari\u0173 veiksm\u0173 vertinim\u0105, nes pirmu atveju du Seimo nariai i\u0161 anksto susitar\u0117, kad vienas i\u0161 j\u0173 ilgiau kaip m\u0117nes\u012f apgaulingai \u201epridengs\u201c kito Seimo nario (be Seimo valdybos leidimo) i\u0161vykim\u0105 atostogauti u\u017esienyje (ir nedalyvavim\u0105 plenariniuose ir komiteto pos\u0117d\u017eiuose) bei neteis\u0117tai naudos pirmojo elektronin\u0119 balsavimo kortel\u0119[x]<\/a>; o antruoju atveju \u2013 tokia i\u0161vada buvo grind\u017eiama tuo, kad visus metus Seimo nar\u0117 slapst\u0117si nuo teis\u0117saugos ir nedalyvavo Seimo veikloje. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo 2017 m. gruod\u017eio 17 d. ir 2017 m. gruod\u017eio 22 d. i\u0161vad\u0173, kad pirmu atveju \u2013 Seimo narys K\u0119stutis P\u016bkas, o antru atveju \u2013 Mindaugas Bastys \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105 ir sulau\u017e\u0117 priesaik\u0105, kelia dideli\u0173 abejoni\u0173 tiek d\u0117l j\u0173 pagrindimo, tiek ir d\u0117l vertinimo proporcingumo.<\/p>\n\n\n\n Pana\u0161iai galima b\u016bt\u0173 vertinti ir paskutin\u0119 Konstitucinio Teismo i\u0161vad\u0105 d\u0117l Seimo nario Petro Gra\u017eulio veiksm\u0173, kai jis s\u0105moningai balsavo u\u017e Seimo nar\u012f Lin\u0105 Jonausk\u0105 (balsavimo pulte u\u017e j\u012f paspaud\u0117 mygtuk\u0105 \u201esusilaikau\u201c), tvirtinant \u0161ios kadencijos Seimo V (rudens) sesijos darb\u0173 program\u0105. Be jokios abejon\u0117s, tokiais veiksmais Seimo narys pa\u017eeid\u0117 Seimo Statut\u0105, ta\u010diau, ar toks Seimo Statuto pa\u017eeidimas rei\u0161kia ir \u0161iurk\u0161t\u0173 Konstitucijos pa\u017eeidim\u0105 ir priesaikos sulau\u017eym\u0105? Dr\u012fs\u010diau abejoti. Vertinant Seimo nario veiksmus, Konstitucinis Teismas ir \u0161ioje i\u0161vadoje pakartojo kai kuri\u0173 ankstesni\u0173 savo i\u0161vad\u0173 mint\u012f, kad \u201ene kiekvienas Konstitucijos pa\u017eeidimas savaime yra \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas; sprend\u017eiant, ar Seimo narys savo veiksmais \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105, kiekvienu atveju b\u016btina \u012fvertinti veiksm\u0173 […] sistemingum\u0105, pakartotinum\u0105, trukm\u0119, veiksmus atlikusio asmens elges\u012f po j\u0173 padarymo, kitas reik\u0161mingas aplinkybes\u201c. Bet ar Konstitucinis Teismas \u010dia vertino \u0161iuos kriterijus?<\/p>\n\n\n\n Juk \u0161ioje byloje nebuvo nustatyta nei Seimo Statuto min\u0117to pa\u017eeidimo sistemingumo ar pakartotinumo; be to, \u0161ioje i\u0161vadoje pamin\u0117ta, kad Specialiajai tyrimo komisijai \u0161is Seimo narys teig\u0117, jog nors neatsimena \u0161io balsavimo u\u017e kit\u0105 Seimo nar\u012f atvejo, ta\u010diau \u201enurod\u0117 atsipra\u0161antis\u201c, jei, visgi, taip buvo. Gaila, bet Konstitucinis Teismas \u0161ioje byloje neatkreip\u0117 d\u0117mesio ir \u012f tai, kad balsavimas buvo ne d\u0117l \u012fstatymo pri\u0117mimo, o d\u0117l Seimo darb\u0173 programos, taip pat jis netyr\u0117, kod\u0117l Seimo narys Liudas Jonauskas (u\u017e kur\u012f balsavo Petras Gra\u017eulis) \u0161iuo atveju nebalsavo ir kokia buvo jo valia, tvirtinant Seimo darb\u0173 program\u0105 (t.y. ar balsuojant d\u0117l darb\u0173 programos \u2013 \u201esusilaikyti\u201c buvo jo valia). Atsakymas \u012f \u0161iuo klausimus niekaip nepakeist\u0173 Petro Gra\u017eulio padaryto Seimo Statuto pa\u017eeidimo fakto, ta\u010diau tai gal\u0117t\u0173 leisti suprasti tokios veikos sukeltos gr\u0117sm\u0117s ir padarytos \u017ealos bei pa\u010dio pa\u017eeidimo pavojingumo laipsn\u012f. Ai\u0161ku, bet koks teis\u0117s pa\u017eeidimas turi susilaukti tam tikros atsakomyb\u0117s, bet konstitucinis proporcingumo principas, kylantis i\u0161 Konstitucijos, kaip skirting\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 ir princip\u0173 balanso, reikalauja, kad ir bet kuri teisin\u0117 sankcija atitikt\u0173 pa\u017eeidimo pavojingumo laipsn\u012f. Gaila, bet \u0161ioje i\u0161vadoje Konstitucinis Teismas nepagrind\u0117 ir nepateik\u0117 joki\u0173 motyv\u0173 d\u0117l kriterij\u0173, kod\u0117l, pirma, \u0161is Seimo Statuto pa\u017eeidimas turi b\u016bti vertinamas, kaip kartu ir Konstitucijos pa\u017eeidimas ir, antra, kod\u0117l toks Konstitucijos pa\u017eeidimas turi b\u016bti vertinamas, kaip \u0161iurk\u0161tus jos pa\u017eeidimas. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties Konstitucinio Teismo 2023 m. gruod\u017eio 5 d. i\u0161vada sunkiai gal\u0117t\u0173 b\u016bti vertinama, kaip pagr\u012fsta ir motyvuota. <\/p>\n\n\n\n Keletas apibendrinim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n Taigi, apibendrinant reikia pasakyti, jog, pirma, paskutinius du de\u0161imtme\u010dius pastebimas Seimo siekis piktnaud\u017eiauti Seimo nario apkaltos institutu. Antra, Konstitucinis Teismas pagal Konstitucij\u0105 turi neutralizuoti apkaltos proceso politizavimo siekius, o tai gal\u0117t\u0173 jam pad\u0117ti ai\u0161kesnio motyvavimo pateikimas ir proporcingumo principo taikymas apkaltos byl\u0173 i\u0161vadose, vertinant, ar pareig\u016bno pa\u017eeidimai turi b\u016bti vertinami, kaip \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas ir priesaikos sulau\u017eymas. Tre\u010dia, ne bet koks Seimo Statuto (ar kitu atveju \u2013 etikos norm\u0173) pa\u017eeidimas turi b\u016bti traktuojamas, kaip Konstitucijos pa\u017eeidimas. Ketvirta, \u010dia pateikta analiz\u0117 leid\u017eia teigti, jog Konstitucinis Teismas ateityje tur\u0117t\u0173 perm\u0105styti vis\u0105 savo iki\u0161iolin\u0119 apkaltos konstitucin\u0117s sampratos jurisprudencij\u0105 tam, kad ji geriau atitikt\u0173 Konstitucij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n [i]<\/a> \u010cia svarbu pamin\u0117ti, jog 2002 met\u0173 kovo 26 d. Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, kuriuo pripa\u017eino, kad Audriaus Butkevi\u010diaus baud\u017eiamajame procese buvo pa\u017eeistas Konvencijos 5 ir 6 straipsniuose garantuojamas nekaltumo prezumpcijos principas ir kaltinamojo teis\u0117 gintis ne\u0161ali\u0161kame teisme (d\u0117l to, kad auk\u0161ti valstyb\u0117s pareig\u016bnai bylos nagrin\u0117jimo metu vie\u0161ai i\u0161sak\u0117 savo \u012fsitikinim\u0105, kad kaltinamasis tikrai padar\u0117 nusikaltim\u0105).<\/p>\n\n\n\n [ii]<\/a> 105 straipsnis. (1) Konstitucinis Teismas nagrin\u0117ja ir priima sprendim\u0105<\/em>, ar neprie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos \u012fstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. (2) Konstitucinis Teismas taip pat nagrin\u0117ja, ar neprie\u0161tarauja Konstitucijai ir \u012fstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausyb\u0117s aktai.<\/p>\n\n\n\n [iii]<\/a> 107 straipsnis. (2) Konstitucinio Teismo sprendimai<\/em> klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskund\u017eiami.<\/p>\n\n\n\n [iv]<\/a> 107 straipsnis. (3) Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipim\u0105si priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas<\/em>, kad Lietuvos Respublikos \u012fstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausyb\u0117s aktas (ar jo dalis) prie\u0161tarauja Konstitucijai, yra pagrindas \u012fstatymo nustatyta tvarka atnaujinti proces\u0105 d\u0117l pa\u017eeist\u0173 to asmens konstitucini\u0173 teisi\u0173 ar laisvi\u0173 \u012fgyvendinimo.<\/p>\n\n\n\n [v]<\/a> 88 straipsnis. Respublikos Prezidento \u012fgaliojimai nutr\u016bksta, kai: […] 6) Seimas, atsi\u017evelgdamas \u012f Konstitucinio Teismo i\u0161vad\u0105<\/em>, 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma priima nutarim\u0105, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0117 neleid\u017eia jam eiti savo pareig\u0173.<\/p>\n\n\n\n [vi]<\/a> 105 straipsnis. (3) Konstitucinis Teismas teikia i\u0161vadas<\/em>: […] 4) ar Seimo nari\u0173 ir valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173, kuriems prad\u0117ta apkaltos byla, konkret\u016bs veiksmai prie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n [vii]<\/a> 106 straipsnis. (6) Pra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados gali Seimas<\/em>, o d\u0117l Seimo rinkim\u0173 ir tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 \u2013 ir Respublikos Prezidentas. (7) Konstitucinis Teismas turi teis\u0119 atsisakyti priimti […] rengti i\u0161vad\u0105<\/em>, jeigu kreipimasis grind\u017eiamas ne teisiniais motyvais.<\/p>\n\n\n\n [viii]<\/a> 107 straipsnis. (4) Remdamasis Konstitucinio Teismo i\u0161vadomis<\/em>, Konstitucijos 105 straipsnio tre\u010diojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprend\u017eia Seimas.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n