Vakar\u0173 Europai pasitinkant vis nema\u017e\u0117jan\u010dius migrant\u0173 srautus, kartu su saugumo ir geresnio gyvenimo galimybi\u0173 ie\u0161kan\u010diais asmenimis atkeliauja ir j\u0173 kult\u016brinio fono ypatumai bei skirtingos religijos. Nors ry\u0161kios religij\u0173 \u012fvairov\u0117s Europoje prad\u017eia siekia de\u0161imtme\u010dius atgal, ir, atrodo, tokios valstyb\u0117s kaip Vokietija ar Belgija, jau senokai pasi\u017eymi svetinga laikysena ir tolerancija, kai kurie klausimai i\u0161lieka jautr\u016bs.<\/p>\n\n\n\n
Musulmoni\u0161ki galvos apdangalai ir r\u016bbai bei j\u0173 ne\u0161iojimas vie\u0161ose erdv\u0117se, valstyb\u0117s \u012fstaigose, universitetuose ar mokyklose vis dar yra vieni labiausiai visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f patraukian\u010di\u0173 klausim\u0173. Gin\u010dai d\u0117l galvos apdangal\u0173 bei r\u016bb\u0173 neretai pasiekia ir Europos valstybi\u0173 teismus. Prie\u0161 kelerius metus Belgijos teismams (\u012fskaitant Konstitucin\u012f teism\u0105) nusta\u010dius, kad draudimas ne\u0161ioti musulmoni\u0161kus galvos apdangalus, numatytas \u0161vietimo \u012fstaigos sprendimu, neprie\u0161tarauja Konstitucijai ir \u0161alies \u012fstatymams, kilo protest\u0173 keliuose \u0161alies miestuose. Pranc\u016bzijos Konstitucin\u0117 Taryba (Conseil d’\u00c9tat<\/em>) \u0161\u012f rugs\u0117j\u012f taip pat pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, kad vyriausyb\u0117s priimtas draudimas d\u0117v\u0117ti musulmoni\u0161kus drabu\u017eius abaja mokyklose yra teis\u0117tas, kas suk\u0117l\u0117 \u0161alies musulmon\u0173 bendruomen\u0117s pasipiktinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Galvos apdangal\u0173 klausimas buvo nagrin\u0117jamas ir Europos S\u0105jungos Teisingumo Teisme (ESTT, ES Teismas). \u0160i\u0173 met\u0173 lapkri\u010dio 28 d., \u0161is ES Teismas pri\u0117m\u0117 naujausi\u0105 sprendim\u0105 \u0161ioje srityje \u2013 sprendim\u0105 byloje OP prie\u0161 Commune d\u2018Ans<\/em> (C-148\/22). \u0160ioje byloje klausimas kilo d\u0117l darbdavio \u2013 vie\u0161osios vald\u017eios institucijos \u2013 numatyto draudimo ne\u0161ioti religinius galvos apdangalus darbo metu. K\u0105 nagrin\u0117jo Teismas ir kokios pozicijos jis laik\u0117si?<\/p>\n\n\n\n \u0160ioje byloje gin\u010das kilo tuomet, kai Belgijos Ans savivaldyb\u0117 (komuna) u\u017edraud\u0117 savo darbuotojams ne\u0161ioti religinius ar filosofinius \u012fsitikinimus atskleid\u017eian\u010dius \u017eenklus darbo vietoje. Buvo priimtos naujos darbo tvarkos taisykles, \u012ftvirtinan\u010dios grie\u017et\u0105 neutralum\u0105 darbo vietoje visiems darbuotojams be i\u0161imties. Islamo religij\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstanti komunos darbuotoja (teisinink\u0117, ma\u017eai bendraujanti su klientais), kuriai toks ribojimas buvo nepriimtinas, kreip\u0117si \u012f Belgijos teism\u0105 siekdama pripa\u017einimo, jog ji buvo diskriminuojama bei pa\u017eeista jos religijos laisv\u0117. Teismas, suabejoj\u0119s, ar tokios darbo tvarkos taisykl\u0117s yra suderinamos su ES direktyva 2000\/78, nustatan\u010dia vienodo po\u017ei\u016brio u\u017eimtumo ir profesin\u0117je srityje bendruosius pagrindus, kreip\u0117si \u012f ESTT i\u0161ai\u0161kinimo. Teismas pirmiausia klaus\u0117, ar vie\u0161ojo administravimo institucija gali sukurti visi\u0161kai neutrali\u0105 administracin\u0119 aplink\u0105, kurioje visiems darbuotojams b\u016bt\u0173 draud\u017eiama d\u0117v\u0117ti \u012fsitikinim\u0173 simbolius, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai bendrauja su klientais, ar ne. Antra, ar \u0161is neutralus draudimas, daugiausia veikiantis moteris, negali b\u016bti laikomas pasl\u0117pta diskriminacija d\u0117l lyties.<\/p>\n\n\n\n ESTT atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad tokie galvos apdangal\u0173 draudimai gali b\u016bti laikomi netiesiogine diskriminacija, ta\u010diau kartu pateik\u0117 kelet\u0105 argument\u0173, pagrind\u017eian\u010di\u0173, kad \u0161ie ribojimai gali b\u016bti pateisinami. Konkre\u010diai, ES Teismas pasisak\u0117, kad grie\u017eto neutralumo politika, kuri\u0105 vie\u0161ojo administravimo institucija taiko savo darbuotojams, siekdama sukurti visi\u0161kai neutrali\u0105 administracin\u0119 aplink\u0105, gali b\u016bti laikoma objektyviai pateisinama teis\u0117tu tikslu. Taip pat buvo pabr\u0117\u017eta, jog valstyb\u0117s bei j\u0173 administraciniai vienetai turi diskrecij\u0105 pasirinkti, kaip vie\u0161ajame sektoriuje jie ketina traktuoti religinius ar filosofinius \u012fsitikinimus konkre\u010dioje darbo vietoje. Be to, jiems suteikta laisv\u0117 nuspr\u0119sti, pavyzd\u017eiui, ar draudimas taikytinas tik tiems darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, ar visiems be i\u0161imties.<\/p>\n\n\n\n Pa\u017eym\u0117tina, kad ESTT galvos apdangal\u0173 klausimu i\u0161 viso yra pasisak\u0119s \u0161e\u0161is kartus[1], ta\u010diau iki \u0161iol nagrin\u0117tose bylose galvos apdangal\u0173 draudimus buvo numat\u0119 privat\u016bs darbdaviai. Naujasis sprendimas byloje OP prie\u0161 Commune d\u2018Ans<\/em> pirm\u0105kart ne tik pasisako valstybinio sektoriaus at\u017evilgiu, ta\u010diau ir ai\u0161kiai suteikia pla\u010di\u0105 diskrecijos laisv\u0119 Europos S\u0105jungos antidiskriminacijos teis\u0117s ribose.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 ankstesni\u0173 ESTT sprendim\u0173 pamin\u0117tinas 2022 m. spalio 13 d. sprendimas byloje L.F. prie\u0161 S.C.R.L. <\/em>(C-344\/20), kuriame klausimas kilo d\u0117l galvos apdangal\u0173 ne\u0161iojimo dirbant priva\u010diame sektoriuje. \u0160ioje byloje parei\u0161k\u0117ja \u2013 Belgijos student\u0117 \u2013 kandidatavo \u012f praktik\u0105 \u012fmon\u0117je. Nors interviu buvo \u012fvertintas teigiamai, paklausus parei\u0161k\u0117jos, d\u0117vin\u010dios musulmoni\u0161k\u0105 skar\u0105, ar sutiks laikytis neutralumo politikos \u012fmon\u0117je, \u0161i atsisak\u0117 ir \u012f pozicij\u0105 mergina nebuvo priimta. Kreipdamasi \u012f nacionalin\u012f teism\u0105 parei\u0161k\u0117ja teig\u0117, jog buvo diskriminuojama d\u0117l religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173. Bylai pasiekus ESTT, \u0161is pabr\u0117\u017e\u0117, jog neutralumo politik\u0105 \u012fmon\u0117 gali taikyti, jei tai daroma bendrai ir nediferencijuojant. Darbdavio siekis sukurti neutralumo politikos \u012fgyvendinimo klient\u0173 at\u017evilgiu \u012fvaizd\u012f patenka \u012f laisv\u0119 u\u017esiimti verslu ir i\u0161 principo yra teis\u0117tas, ypa\u010d kai darbdavys siekti \u0161io tikslo \u012fpareigoja tik tuos darbuotojus, kurie gali tur\u0117ti kontakt\u0173 su jo klientais.<\/p>\n\n\n\n Lyginant su L.F. prie\u0161 S.C.R.L <\/em>sprendimu, auk\u0161\u010diau aptartame sprendime OP prie\u0161 Commune d\u2018Ans<\/em> ESTT vie\u0161ojo administravimo \u012fstaig\u0173 at\u017evilgiu \u012ftvirtina platesnes ribas \u2013 draudimas ne\u0161ioti matom\u0105 atributik\u0105, atskleid\u017eian\u010di\u0105 religinius ar filosofinius \u012fsitikinimus gali b\u016bti taikomas ir tiems darbuotojams, kurie kontakto su klientais neturi. Be to, ES Teismo pripa\u017einta administracini\u0173 vienet\u0173 teis\u0117 rinktis politik\u0105 religini\u0173 \u017eenkl\u0173 at\u017evilgiu i\u0161ple\u010dia valstybi\u0173 diskrecij\u0105 labiau, nei ankstesn\u0117se bylose.<\/p>\n\n\n\n Taigi 2022 m. bei naujausias, 2023 m. ESTT sprendimai, teisiniu po\u017ei\u016briu, gerokai skiriasi. Viena vertus, toks jurisprudencijos poky\u010di\u0173 \u0161uolis per tok\u012f trump\u0105 laik\u0105 gali b\u016bti vertinamas kaip ne tik politi\u0161kai, ta\u010diau ir teisi\u0161kai pavojingas. Nusta\u010dius platesnes valstybi\u0173 pasirinkimo laisv\u0117s ribas, dalis religinius \u012fsitikinimus turin\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 gali b\u016bti i\u0161stumiami i\u0161 darbo rinkos, o bendrieji antidiskriminacijos siekiai tyliai paminami. Kita vertus, naujausi\u0105j\u012f sprendim\u0105 galima laikyti siekiu atrasti pusiausvyr\u0105 ir tvirtu parei\u0161kimu, suponuojan\u010diu, jog darbdaviai turi teis\u0119 pasirinkti grie\u017et\u0105 neutralumo politik\u0105 darbo vietoje.<\/p>\n\n\n\n[1] OP prie\u0161<\/em> <\/em>Commune d\u2019Ans<\/em> (C-148\/22), LF prie\u0161 SCRL<\/em> (C-344\/20), Wabe ir M\u00fcller<\/em> (C-804\/18, C-341\/19), Achbita<\/em> (C-157\/15), Bougnaoui<\/em> (C-188\/15).<\/p>\n\n\n\n Komentar\u0105 pareng\u0117 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto ir Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto doktorant\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika \u0160ukyt\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vakar\u0173 Europai pasitinkant vis nema\u017e\u0117jan\u010dius migrant\u0173 srautus, kartu su saugumo ir geresnio gyvenimo galimybi\u0173 ie\u0161kan\u010diais asmenimis atkeliauja ir j\u0173 kult\u016brinio fono ypatumai bei skirtingos religijos. Nors ry\u0161kios religij\u0173 \u012fvairov\u0117s Europoje prad\u017eia siekia de\u0161imtme\u010dius atgal, ir, atrodo, tokios valstyb\u0117s kaip Vokietija ar Belgija, jau senokai pasi\u017eymi svetinga laikysena ir tolerancija, kai kurie klausimai i\u0161lieka jautr\u016bs. Musulmoni\u0161ki …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43813,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1338,108,3280,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43811"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43811"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43811\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":43814,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43811\/revisions\/43814"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43813"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43811"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43811"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43811"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}