{"id":43795,"date":"2023-12-14T09:42:22","date_gmt":"2023-12-14T06:42:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=43795"},"modified":"2023-12-14T19:49:53","modified_gmt":"2023-12-14T16:49:53","slug":"streiku-klausimas-tarptautiniame-teisingumo-teisme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/12\/14\/streiku-klausimas-tarptautiniame-teisingumo-teisme\/","title":{"rendered":"Streik\u0173 klausimas \u2013 Tarptautiniame Teisingumo Teisme"},"content":{"rendered":"\n

Tarptautiniame Teisingumo Teisme \u2013 ne tik Rusijos agresijos klausimas. 2023 m. lapkri\u010dio 10 d. Tarptautin\u0117 darbo organizacija (TDO) pri\u0117m\u0117 rezoliucij\u0105, kuria kreip\u0117si<\/a> \u012f teism\u0105, klausdama, ar darbuotoj\u0173 ir j\u0173 organizacij\u0173 teis\u0117 streikuoti yra saugoma pagal 1948 m. TDO konvencij\u0105 d\u0117l asociacij\u0173 laisv\u0117s ir teis\u0117s jungtis \u012f organizacijas gynimo<\/a> (Nr. 87).<\/p>\n\n\n\n

Jungtini\u0173 Taut\u0173 specializuota agent\u016bra TDO veikia pagal tri\u0161al\u0117s tarybos model\u012f \u2013 j\u0105 sudaro darbuotoj\u0173, darbdavi\u0173 ir vyriausyb\u0117s atstovai i\u0161 187 valstybi\u0173 nari\u0173. Nors organizacija nuosekliai pasisako<\/a>, kad teis\u0117 streikuoti kyla i\u0161 min\u0117tos konvencijos ir TDO konvencijos d\u0117l teis\u0117s jungtis \u012f organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip\u0173 taikymo<\/a> (Nr. 98), tokia teis\u0117 \u0161iuose dokumentuose n\u0117ra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta. Nusistov\u0117j\u0119s konvencijos ai\u0161kinimas pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f piktino<\/a> darbdavius. Diskusijas dar labiau u\u017ea\u0161trino ir \u0161iais metais pasi\u016blyti \u012fstatym\u0173<\/a> pakeitimai Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, kuriais b\u016bt\u0173 apribojama pasienie\u010di\u0173, medicinos ir vie\u0161ojo transporto darbuotoj\u0173 teis\u0117 streikuoti.<\/p>\n\n\n\n

TDO Konstitucijos 37 straipsnis numato galimyb\u0119 perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui bet kok\u012f su \u0161ia Konstitucija ar TDO konvencijomis susijus\u012f gin\u010d\u0105 ar klausim\u0105 d\u0117l nuostat\u0173 ai\u0161kinimo. Vadovaujantis \u0161iuo straipsniu ir siekiant i\u0161spr\u0119sti ilgalaikius nesutarimus d\u0117l teis\u0117s \u012f streik\u0105, lapkrit\u012f buvo nuspr\u0119sta papra\u0161yti tokio i\u0161ai\u0161kinimo.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161ios diskusijos kyla ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme (E\u017dTT). Teismas nuosekliai pasisako<\/a>, kad teis\u0117 streikuoti yra saugoma Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos<\/a> (E\u017dTK) 11 straipsnyje, kuriuo u\u017etikrinama susirinkim\u0173 ir asociacijos laisv\u0117 (\u017er. Ognevenko prie\u0161 Rusij\u0105 Nr. 44873\/09<\/a>), Akademik\u0173 asociacija prie\u0161 Islandij\u0105 Nr. 2451\/16<\/a> ir kt.). \u0160iuo po\u017ei\u016briu svarbus ir kontraversi\u0161kas 2021 m. bir\u017eelio 10 d. teismo sprendimas profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 byloje prie\u0161 Norvegij\u0105 (Peticijos Nr. 45487\/17<\/a>). \u0160ioje byloje gin\u010das kilo po to, kai Norvegijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pripa\u017eino neteis\u0117tomis laiv\u0173 remonto dok\u0173 darbuotoj\u0173 protesto akcijas, kuriomis darbuotojai siek\u0117 ginti savo darbo u\u017emokest\u012f ir darbo s\u0105lygas. Nors E\u017dTT nurod\u0117, kad teis\u0117 streikuoti yra svarbesn\u0117 u\u017e bendrosios rinkos ekonomines laisves, tod\u0117l ekonominei laisvei negali b\u016bti teikiama pirmenyb\u0117, ta\u010diau byloje nenustat\u0117 E\u017dTK 11 straipsnio pa\u017eeidimo d\u0117l Norvegijos auk\u0161\u010diausiojo teismo sprendimo.<\/p>\n\n\n\n

Streikai Lietuvoje \u2013 vos trys per pastaruosius \u0161e\u0161erius metus<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Valstybin\u0117 duomen\u0173 inspekcija skelbia metin\u012f streik\u0173 skai\u010di\u0173. J\u0173 2017 \u2013 2022 metais Lietuvoje buvo 151. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio, toks skai\u010dius gali pasirodyti kaip sveikos visuomen\u0117s \u017eenklas \u2013 gyvename demokratin\u0117je valstyb\u0117je, kur streikas yra svarbi kolektyvini\u0173 deryb\u0173 priemon\u0117, reik\u0161minga socialinio dialogo dalis, darbuotojai gina savo teises. Vis d\u0117lto, net 149 i\u0161 \u0161i\u0173 streik\u0173 vyko 2018 metais. Tad jei tuo metu vykus\u012f mokytoj\u0173 streik\u0105 skai\u010diuosime kaip vien\u0105 didel\u012f streik\u0105, skai\u010dius suma\u017e\u0117s iki 3. Toks ma\u017eas streikuojan\u010di\u0173 aktyvumas veikiau primena gyvenim\u0105 totalitarin\u0117je santvarkoje, kur n\u0117ra erdv\u0117s prie\u0161intis primetamai tvarkai ar ginti savo teises.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau streikuojame ma\u017eai ne d\u0117l to, kad n\u0117ra pilietin\u0117s visuomen\u0117s. Ma\u017e\u0105 streik\u0173 skai\u010di\u0173 lemia itin grie\u017eti<\/a> streik\u0105 reglamentuojantys \u012fstatymai. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos<\/a> 51 straipsnyje numatyta, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis\u0119 streikuoti, \u0161i\u0105 teis\u0119 apriboja Darbo kodekso IV dalies III skyriuje<\/a> \u012ftvirtintos nuostatos. Streikas gali b\u016bti skelbiamas tik profesin\u0117s s\u0105jungos, tik d\u0117l ra\u0161tu i\u0161d\u0117styt\u0173 reikalavim\u0173, tik pra\u0117jus gin\u010d\u0173 komisij\u0105, v\u0117liau gali tekti pasitelkti tarpinink\u0105 ar i\u0161nagrin\u0117ti gin\u010d\u0105 darbo arbitra\u017ee. Streiko teis\u0117tumas taip pat gali b\u016bti tikrinamas teisme<\/a>, o tuo metu, kol teismas nagrin\u0117s byl\u0105, darbdavys turi teis\u0119 skelbti lokaut\u0105 ir \u012fdarbinti \u012f streikuojan\u010di\u0173j\u0173 viet\u0105 naujus darbuotojus. Taigi, nuo momento, kai yra pa\u017eeid\u017eiamos darbuotojo teis\u0117s iki momento, kai streikas tampa teis\u0117tu, gali prab\u0117gti ir keleri metai. Jei darboviet\u0117je n\u0117ra profesin\u0117s s\u0105jungos ir kolektyvin\u0117s sutarties \u2013 streiko paskelbti ne\u012fmanoma. Kol \u012fgyvendinami visi proced\u016briniai reikalavimai, pad\u0117tis darbo vietoje pasikei\u010dia kelet\u0105 kart\u0173, gali i\u0161nykti ir streiko reikalavimai.  Taigi, darbuotojai Lietuvoje i\u0161 esm\u0117s neturi derybin\u0117s galios streikuoti. Be to, \u0161alyje taip pat draud\u017eiami solidarumo streikai su kitomis profesin\u0117mis s\u0105jungomis, streikai d\u0117l socialini\u0173, ekonomini\u0173 teisi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ar galime<\/strong> efektyviai ginti tarptautin\u0119 teis\u0119 ginti darbuotoj\u0173 teises?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme ginamos pilietin\u0117s ir politin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s, \u012ftvirtintos E\u017dTK. Susirinkim\u0173 ir asociacijos laisv\u0117 \u2013 viena j\u0173. Ta\u010diau Europos Taryboje veikia ir mechanizmas, kuriuo u\u017etikrinamos b\u016btent socialin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s. \u0160io mechanizmo pagrindin\u0117 a\u0161is \u2013 Europos socialin\u0117 chartija<\/a>. Chartijos 6 straipsnyje numatyta teis\u0117 \u012f kolektyvines derybas ir teis\u0117 \u012f streik\u0105. Chartijos \u012fgyvendinimo prie\u017ei\u016br\u0105 u\u017etikrina Europos socialini\u0173 teisi\u0173 komitetas. Nors 2001 m. Lietuva ratifikavo 86 i\u0161 98 per\u017ei\u016br\u0117tos Europos socialin\u0117s chartijos nuostat\u0173, m\u016bs\u0173 \u0161alis dar n\u0117ra pri\u0117musi kolektyvini\u0173 skund\u0173 proced\u016bros. Tai rei\u0161kia, kad Lietuvos darbuotoj\u0173 organizacijos negali teikti skund\u0173 \u0161iam organui.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai yra ir su Jungtini\u0173 Taut\u0173 ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 paktu<\/a>. Pakto 8 straipsnyje ai\u0161kiai \u012ftvirtinta teis\u0117 streikuoti \u201ekuria naudojamasi pagal kiekvienos \u0161alies \u012fstatymus\u201c.  Lietuva yra Jungtini\u0173 Taut\u0173 Tarptautinio ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 pakto \u0161alimi. Jungtini\u0173 Taut\u0173 ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 komitetas u\u017etikrina \u0161io pakto prie\u017ei\u016br\u0105. Europos socialini\u0173 teisi\u0173 komitete nagrin\u0117jami kolektyviniai organizacij\u0173 skundai, ta\u010diau \u012f Jungtini\u0173 Taut\u0173 ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 komitet\u0105 galima kreiptis individualiai. Deja, \u0161is kelias neprieinamas Lietuvos pilie\u010diams. Lietuva n\u0117ra pakto papildomojo protokolo, kuriuo \u012ftvirtina teis\u0117 kreiptis \u012f komitet\u0105, \u0161alimi.<\/p>\n\n\n\n

Tarptautinio Teisingumo Teismo i\u0161ai\u0161kinimas tur\u0117s didel\u0119 \u012ftak\u0105 kaip darbuotoj\u0173 teis\u0117 ginti savo teises streiku bus vertinama Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme ir Tarptautin\u0117je darbo organizacijoje. B\u016btent \u012f E\u017dTT ir TDO Asociacij\u0173 laisv\u0117s komitet\u0105 \u0161iandien gali kreiptis darbuotojai ar j\u0173 organizacijos, kuri\u0173 teis\u0117s streikuoti buvo pa\u017eeistos Lietuvoje. Tod\u0117l Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas m\u016bs\u0173 valstybei bus ypatingai svarbus.<\/p>\n\n\n\n

Viltis poky\u010diams<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 t\u0173 trij\u0173 teis\u0117t\u0173 streik\u0173 Lietuvoje \u2013 \u012fmon\u0117s \u201eAchema\u201c darbuotoj\u0173 streikas. Streikas Jonavoje \u017elugo<\/a> \u0161alyje \u012fvedus nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f. Lietuvos Darbo kodekse \u012ftvirtintas absoliutus draudimas<\/a> streikuoti, kai yra paskelbta nepaprastoji pad\u0117tis.  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnyje ai\u0161kiai nurodyta, kad \u012fvedus karo ar nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, laikinai gali b\u016bti apribojamos teis\u0117s ir laisv\u0117s, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.  Tai \u2013 teis\u0117 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105, b\u016bsto nelie\u010diamyb\u0117, \u012fsitikinim\u0173 laisv\u0117, laisv\u0117 pasirinkti gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105, asociacij\u0173 ir susirinkim\u0173 laisv\u0117. Teis\u0117 streikuoti, \u012ftvirtinta Konstitucijos 51 straipsnyje, nepatenka \u012f ribojam\u0173 nepaprastosios pad\u0117ties metu, teisi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas registravo \u012fstatymo projekt\u0105, kuriuo siekiama su\u0161velninti \u0161\u012f draudim\u0105. Dar prie\u0161 tai si\u016blymus teik\u0117 Seimo nariai J. Sabatauskas ir T. Tomilinas. Projektas pasiek\u0117 pri\u0117mimo stadij\u0105, balsavimas numatomas gruod\u017eio 14 dien\u0105.\u00a0 Projektu si\u016bloma, kad streiko ribojimus numatyti gal\u0117s institucijos, atsakingos u\u017e nepaprastosios pad\u0117ties valdym\u0105, vadovas. Tai jis gal\u0117s padaryti tik pasikonsultav\u0119s su tri\u0161ale taryba ir tik teritorijoje, kurioje \u012fvesta nepaprastoji pad\u0117tis. Vadovo sprendimas tur\u0117s b\u016bti per\u017ei\u016br\u0117tas kas 3 m\u0117nesius.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Galima viltis, kad toks parlamentar\u0173 si\u016blymas yra \u017eenklas, kad visuomen\u0117 ima suprasti darbuotoj\u0173 derybin\u0117s galios, asociacij\u0173 laisv\u0117s, demokratijos princip\u0173 ir teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s svarb\u0105. Reikia tik\u0117tis, kad ilgainiui tapsime laisvesni, liberalizuosime streik\u0105 ir prisijungsime ir prie tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173, kurios leis m\u016bs\u0173 \u0161alies pilie\u010diams ginti socialines ir ekonomines savo teises, kai valstyb\u0117 jas pa\u017eeid\u017eia.<\/p>\n\n\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 Emilija \u0160vobait\u0117, Gegu\u017e\u0117s 1-osios Profesin\u0117s S\u0105jungos pirminink\u0117. ReLex vyresnioji teisinink\u0117.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarptautiniame Teisingumo Teisme \u2013 ne tik Rusijos agresijos klausimas. 2023 m. lapkri\u010dio 10 d. Tarptautin\u0117 darbo organizacija (TDO) pri\u0117m\u0117 rezoliucij\u0105, kuria kreip\u0117si \u012f teism\u0105, klausdama, ar darbuotoj\u0173 ir j\u0173 organizacij\u0173 teis\u0117 streikuoti yra saugoma pagal 1948 m. TDO konvencij\u0105 d\u0117l asociacij\u0173 laisv\u0117s ir teis\u0117s jungtis \u012f organizacijas gynimo (Nr. 87). Jungtini\u0173 Taut\u0173 specializuota agent\u016bra TDO …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43796,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[215,304,2957],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43795"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43795"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43795\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":43804,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43795\/revisions\/43804"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43796"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43795"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43795"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43795"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}