Naujausia LVAT praktika: pataisa u\u017e vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 pa\u017eeidimus negali b\u016bti automati\u0161kai parenkama pagal rekomenduojamas fiksuotas normas ir privalo b\u016bti individualizuota. Daugelis perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 \u012fgyvendina projektus naudodamos Europos S\u0105jungos (ES) finansavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
I\u0161 ES strukt\u016brini\u0173 fond\u0173 finansuojam\u0173 projekt\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 daug: be Centrin\u0117s projekt\u0173 valdymo, Aplinkos projekt\u0173 valdymo ar Inovacij\u0173 agent\u016br\u0173, projekt\u0105 bet kada gali patikrinti ir ne\u012fpareigojan\u010dius, bet fakti\u0161kai privalomus pasteb\u0117jimus teikianti Valstyb\u0117s kontrol\u0117 ar patikrinimus atliekanti Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 tarnyba. I\u0161skirtiniais atvejais \u2013 Europos kovos su suk\u010diavimu tarnyba (OLAF).<\/p>\n\n\n\n
Esant daug vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 tikrintoj\u0173, su netinkamu vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fgyvendinimu susijusi\u0173 pa\u017eeidim\u0173 nustatoma nema\u017eai.<\/p>\n\n\n\n
Nusta\u010dius vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 taisykli\u0173 pa\u017eeidim\u0105, privalo b\u016bti susigr\u0105\u017eintos netinkamai panaudotos l\u0117\u0161os, jei \u012fmanoma nustatyti tiksl\u0173 su pa\u017eeidimu susijusi\u0173 projekto l\u0117\u0161\u0173 dyd\u012f. Kadangi tikslus l\u0117\u0161\u0173 dydis nustatomas retai, da\u017eniausiai taikomos fiksuoto 5 %, 10 %, 25 % ar 100 % dyd\u017eio finansin\u0117s korekcijos, kurios parenkamos pagal Europos Komisijos (EK) gaires[1]<\/a> (Gair\u0117s). <\/p>\n\n\n\n Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ai\u0161kiai nurod\u0119s, kad parenkant tinkam\u0105 finansin\u0117s pataisos dyd\u012f b\u016btina toki\u0105 patais\u0105 individualizuoti atsi\u017evelgiant \u012f proporcingumo princip\u0105. Ta\u010diau pa\u017eeidim\u0173 tyrimus atliekan\u010dios institucijos iki \u0161iol laik\u0117si pozicijos, kad kitoki\u0173 nei Gair\u0117se nurodyt\u0173 fiksuoto 5 %, 10 %, 25 % ar 100 % dyd\u017eio finansini\u0173 patais\u0173 taikymas n\u0117ra galimas.<\/p>\n\n\n\n \u0160i praktika prival\u0117s pasikeisti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2023 m. spalio 25 d. nutartimi[2]<\/a> patikslino, kad Gair\u0117se nurodytos fiksuotos finansini\u0173 korekcij\u0173 normos t\u0117ra rekomendacinio pob\u016bd\u017eio \u2013 kiekvieno pa\u017eeidimo atveju \u012fgyvendinan\u010dioji institucija privalo \u012fvertinti visas su pa\u017eeidimu susijusias aplinkybes ketinamos taikyti finansin\u0117s korekcijos proporcingumo po\u017ei\u016briu.<\/p>\n\n\n\n Lig\u0161iolin\u0117 praktika \u2013 patogi, bet ydinga<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gair\u0117se pateikiamas tipini\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 pa\u017eeidim\u0173 s\u0105ra\u0161as ir u\u017e tokius pa\u017eeidimus taikytin\u0173 finansini\u0173 korekcij\u0173 dyd\u017eiai. Pavyzd\u017eiui, nepagrindus, kod\u0117l pirkimo objektas neskaidomas \u012f dalis, pagal Gaires taikoma 5 % korekcija, pritaikius tiek\u0117j\u0173 konkurencij\u0105 apribojusius kvalifikacinius reikalavimus \u2013 25 %, procentine dalimi apribojus subrang\u0105 \u2013 5 % ir pan.<\/p>\n\n\n\n Tokiu pa\u017eeidim\u0173 \u201emeniu\u201c prievaizdams vadovautis lengva ir patogu. \u201eMeniu\u201c radus bent \u0161iek tiek nagrin\u0117jam\u0105 situacij\u0105 primenant\u012f pa\u017eeidim\u0105, be didesnio galvos\u016bkio pritaikoma tokios neatitikties atveju rekomenduojama procentin\u0117 korekcija ir pa\u017eeidimo tyrimas rezultatyviai u\u017ebaigiamas.<\/p>\n\n\n\n Tokia praktika iki \u0161iol buvo gana populiari ir pla\u010diai taikoma. Be to, toki\u0105 institucin\u0119 praktik\u0105 i\u0161 dalies palaik\u0117 ir administracini\u0173 teism\u0173 formuojama pozicija, pripa\u017einusi, jog Gair\u0117se \u012ftvirtintos fiksuoto dyd\u017eio korekcijos parengtos jau atsi\u017evelgus \u012f proporcingumo princip\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tokia praktika buvo ydinga, nes fiksuoto dyd\u017eio korekcijos prisidengiant Gair\u0117mis \u201epagal analogij\u0105\u201c buvo taikomos u\u017e Gair\u0117se tiesiogiai ne\u012fvardintus ir ma\u017eareik\u0161mius pa\u017eeidimus.<\/p>\n\n\n\n Po naujausios LVAT praktikos finansini\u0173 korekcij\u0173 taikymo tvarka tur\u0117s keistis. Pasak LVAT, \u201e<…> net ir nusta\u010dius, jog u\u017e konkret\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 srities pa\u017eeidim\u0105 Gair\u0117se yra nustatyta fiksuota finansin\u0117 korekcija, tai neeliminuoja pareigos \u012fvertinti individualias nustatyto pa\u017eeidimo savybes ir, atsi\u017evelgus \u012f jas, nukrypti nuo Gair\u0117se fiksuoto finansin\u0117s korekcijos dyd\u017eio.<\/em>\u201c<\/p>\n\n\n\n Nesvarbu, pa\u017eeidimas ty\u010dinis ar ne, \u2013 jei jis yra, finansin\u0117 korekcija turi b\u016bti taikoma<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pagal ES teis\u0119, pa\u017eeidimu finansini\u0173 korekcij\u0173 taikymo tikslais laikomas bet koks ES nacionalini\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 taisykli\u0173 pa\u017eeidimas, d\u0117l kurio bent hipoteti\u0161kai gal\u0117jo b\u016bti padaryta \u017ealos ES fondams.<\/p>\n\n\n\n Taigi n\u0117ra svarbu ar, pavyzd\u017eiui, pirkimo s\u0105lygos fakti\u0161kai suma\u017eino konkurencij\u0105 pirkime. Pa\u017eeidimui konstatuoti pakanka nustatyti tikimyb\u0119, kad tokia konkurencija min\u0117tomis s\u0105lygomis gal\u0117jo b\u016bti apribota. LVAT ne kart\u0105 yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad teis\u0117s aktai nenustato, jog finansin\u0117s korekcijos negali b\u016bti taikomos, jei pa\u017eeidimai nesuk\u0117l\u0117 tiesiogini\u0173, matom\u0173 neigiam\u0173 padarini\u0173.<\/p>\n\n\n\n Svarbu prisiminti, kad padarius vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 pa\u017eeidim\u0105 turi b\u016bti gr\u0105\u017einamos netinkamai panaudotos ES l\u0117\u0161os. Kaip nurodoma teism\u0173 praktikoje, ES l\u0117\u0161\u0173 gra\u017einimas n\u0117ra sankcija, nes nesilaikant taisykli\u0173 gautos l\u0117\u0161os apskritai negal\u0117jo b\u016bti gautos ir privalo b\u016bti gr\u0105\u017eintos.<\/p>\n\n\n\n Esant tokioms grie\u017etoms taisykl\u0117ms net i\u0161 pa\u017ei\u016bros ma\u017eareik\u0161mis ir nety\u010dinis pa\u017eeidimas gali lemti didel\u0117s apimties finansin\u0117s korekcijos taikym\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pasak LVAT, perkan\u010diosios organizacijos kalt\u0117 ar aplaidumas n\u0117ra b\u016btinoji s\u0105lyga pa\u017eeidimui konstatuoti. Taigi, bet kuriuo atveju negalint atmesti teorinio neigiamo poveikio ES biud\u017eetams, pa\u017eeidimas privalo b\u016bti konstatuotas.<\/p>\n\n\n\n Visgi, LVAT po\u017ei\u016briu, perkan\u010diosios organizacijos veiksm\u0173 pob\u016bdis, pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 vaidmuo procese bei vie\u0161ai formuojama institucij\u0173 pozicija vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 taisykli\u0173 taikymo aspektu gali tur\u0117ti \u012ftakos sprend\u017eiant d\u0117l taikytinos finansin\u0117s pataisos dyd\u017eio.<\/p>\n\n\n\n Ar galimybe ma\u017einti poveik\u012f \u012fgyvendinamiems projektams pasinaudosime?<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n Prievoli\u0173 \u012fvykdymo u\u017etikrinimo neprat\u0119simas prat\u0119sus sutarties galiojimo termin\u0105, nereik\u0161mingo dyd\u017eio netesyb\u0173 nepritaikymas, techniniame projekte \u012fvardinto \u201epigaus\u201c sprendinio pakeitimas nelygiaver\u010diu ir kitos i\u0161 pa\u017ei\u016bros ma\u017eareik\u0161m\u0117s pra\u017eangos gali lemti pareig\u0105 gr\u0105\u017einti \u0161imtat\u016bkstantines sumas bei apsukinti i\u0161 ES l\u0117\u0161\u0173 finansuojamo projekto \u012fgyvendinim\u0105 arba apskritai tok\u012f projekt\u0105 su\u017elugdyti.<\/p>\n\n\n\n Min\u0117ta, kad poveik\u012f ES biud\u017eetams turin\u010diais gali b\u016bti pripa\u017einti ir i\u0161 pa\u017ei\u016bros formal\u016bs bei nedidel\u0117s vert\u0117s pa\u017eeidimai.<\/p>\n\n\n\n Pavyzd\u017eiui, naujausioje savo praktikoje LVAT[3]<\/a> pripa\u017eino, kad draudimas savaranki\u0161kai pasi\u016blym\u0105 pateikusiam tiek\u0117jui b\u016bti kito \u016bkio subjekto subrangovu yra rimtas vie\u0161\u0173j\u0173 princip\u0173 pa\u017eeidimas ir pagrindo ma\u017einti Gair\u0117se kiekybini\u0173 subrangos ribojim\u0173 atveju taikytin\u0105 5 % korekcij\u0105 LVAT nemat\u0117. Svarbu, kad nustatyti tok\u012f ribojim\u0105 tiesiogiai rekomendavo visos pagrindin\u0117s institucijos. Tai nestebina, nes tokios formos kooperacij\u0105 tarp tiek\u0117j\u0173 ekonomine logika pagr\u012fsti yra sunku.<\/p>\n\n\n\n Nors teism\u0173 bei institucin\u0117 praktika n\u0117ra itin nuosekli, tik\u0117tina, kad ai\u0161kiai LVAT patvirtina galimyb\u0117 individualiai spr\u0119sti d\u0117l finansin\u0117s pataisos dyd\u017eio leis daugel\u012f pa\u017eeidim\u0173 tyrim\u0173 u\u017ebaigti projekt\u0173 \u012fgyvendintoj\u0173 po\u017ei\u016briu neutraliu b\u016bdu taip i\u0161vengiant tolimesni\u0173 teismini\u0173 gin\u010d\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tekst\u0105 pareng\u0117 Glimstedt Lithuania partneris, advokatas dr. Feliksas Miliutis<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Patvirtintos Europos Komisijos 2019 m. gegu\u017e\u0117s 14 d. sprendimu, kuriuo nustatomos su Europos S\u0105jungos finansuotomis i\u0161laidomis susijusi\u0173 finansini\u0173 patais\u0173, kurias reikia atlikti d\u0117l taikytin\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 taisykli\u0173 nesilaikymo, nustatymo gair\u0117s C (2019) 3452.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n