\u0160\u012f m\u0117nes\u012f publikuotas Tre\u010diojo Lietuvos Statuto vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, kur\u012f reng\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto teis\u0117s istorijos profesorius dr. (HP) Jevgenij Machovenko kartu su Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s instituto istoriku Ri\u010dardu Jarami\u010diumi ir kitais mokslininkais. 1588 m.\u00a0 i\u0161leistas ir iki 1840 m. galioj\u0119s teisynas lig \u0161iolei buvo skaitomas rus\u0117n\u0173, lenk\u0173 ir kitomis slav\u0173 kalbomis. Reik\u0161minga ir tai, kad ateityje lietuvi\u0173 kalba bus galima skaityti ir Antr\u0105j\u012f Lietuvos Statut\u0105, kurio vertim\u0105 rengia VU TF mokslininkai.<\/p>\n\n\n\n
XVI a. Lietuvos teisei buvo turtingas laikotarpis. Pirmasis Lietuvos Statutas buvo patvirtintas 1529 m., Antrasis Lietuvos Statutas \u2013 1566 m., o ilgiausiai galioj\u0119s Tre\u010diasis Lietuvos Statutas priimtas 1588 m.<\/p>\n\n\n\n
Iki \u0161iol lietuvi\u0173 kalba buvo i\u0161verstas tik Pirmasis Lietuvos Statutas, kur\u012f, kaip pasteb\u0117jo rus\u0117n\u0173 kalb\u0105 i\u0161manantis profesorius J. Machovenko, \u012fprastai cituoja doktorantai: \u201eJeigu \u017emogus nemoka rus\u0117n\u0173 ir senosios lenk\u0173 kalbos, tada jis negal\u0117s skaityti nei Antrojo, nei Tre\u010diojo Lietuvos Statuto\u201c. Galimyb\u0117 skaityti Statutus lietuvi\u0173 kalba atveria studentams, mokslininkams ir visai visuomenei platesnes galimybes tyrin\u0117ti Lietuvos teis\u0117s istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tre\u010diasis Lietuvos Statutas yra reik\u0161mingas pasiekimas Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s (LDK) istorijoje, \u0161is teisynas pralenk\u0117 savo laik\u0105: \u201eStatutas savo strukt\u016bra, teisine terminija prakti\u0161kai pilnai atitinka reikalavimus keliamus teisei, teis\u0117s sisteminimui, kodifikavimui ir teis\u0117k\u016brai\u201c, \u2013 tvirtina J. Machovenko. Anot jo, tai buvo kartu Baud\u017eiamasis ir Civilinis kodeksai bei Konstitucija. Teis\u0117s istorijos specialistas pabr\u0117\u017eia: \u201eTai pagrindinis \u0161alies \u012fstatymas, kuriam negal\u0117jo prie\u0161tarauti visi kiti \u012fstatymai, tai buvo pagrindin\u0117 m\u016bs\u0173 valstybingumo garantija\u201c.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iuolaikin\u0117je teis\u0117je \u012ftvirtinti principai, tokie kaip jud\u0117jimo ir \u017eod\u017eio laisv\u0117, jau gyvavo Tre\u010diajame Lietuvos Statute, ta\u010diau skyr\u0117si subjekt\u0173 ratas, ai\u0161kina J. Machovenko. \u201eTais laikais pilietin\u0117s visuomen\u0117s nariai buvo tik bajorai, dabar \u2013 visi gyventojai. Nors vald\u017ei\u0173 padalijimo tokio, koks yra dabar, dar nebuvo, ta\u010diau problema jau buvo sprend\u017eiama neleid\u017eiant sukoncentruoti vald\u017eios vienos institucijos rankose. Tod\u0117l buvo sukurta sistema, kurioje didysis kunigaik\u0161tis negali imtis tam tikr\u0173 veiksm\u0173 be Pon\u0173 Tarybos pritarimo, o \u0161i negali spr\u0119sti dalies klausim\u0173 be bajor\u0173 Seimo\u201c, \u2013 pasakoja mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos teis\u0117s istorijai reik\u0161mingas ir kitas VU Teis\u0117s fakulteto mokslinink\u0173 komandos darbas \u2013 2018 m. buvo prad\u0117ti Antrojo Lietuvos Statuto vertimo darbai, o 2022 m. paskirta VU TF vidin\u0117 dotacija projektui \u201e1566 met\u0173 Antrojo Lietuvos Statuto vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105\u201c. \u0160iuo metu tyr\u0117j\u0173 komandos nariai: prof. dr. (HP) J. Machovenko (projekto vadovas), doc. dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis ir dr. Dovil\u0117 Valan\u010dien\u0117. Planuojama iki \u0161.m. pabaigos u\u017ebaigti vertim\u0105, kuris bus paskelbtas online, o ateityje \u2013 i\u0161leisti spausdint\u0105 versij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Antrasis Lietuvos Statutas yra vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 istorini\u0173 Lietuvos teis\u0117s akt\u0173 \u2013 bajori\u0161ka LDK Konstitucija ir kartu jos teis\u0117s kodifikacija, \u012ftvirtinusi 1564\u20131566 m. reform\u0173 (parlamento, valstyb\u0117s s\u0105rangos, vietos valdymo, teism\u0173 sistemos, \u016bkio) padarinius, \u012fvedusi \u201ebajor\u0173 demokratijos re\u017eim\u0105\u201c, baigusi formuoti luomin\u0119 visuomen\u0117s strukt\u016br\u0105 ir luominiu principu grind\u017eiam\u0105 teisin\u0119 sistem\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Kadangi Tre\u010diasis Statutas parengtas Antrojo pagrindu, buvo itin svarbu abej\u0173 Statut\u0173 vertimuose i\u0161saugoti vienod\u0105 terminij\u0105 ir i\u0161laikyti toki\u0105 pat sutampan\u010di\u0173 nuostat\u0173 ir formuluo\u010di\u0173 interpretavim\u0105 ir \u017eodin\u0119 rai\u0161k\u0105. J. Machovenko dalyvavimas vienu metu tiek 1588 m. Statuto, tiek ir 1566 m. Statuto vertim\u0173 projektuose, ir kolegos Ri\u010dardo Jarami\u010diaus (LDK institutas) pasi\u016blytos formuluot\u0117s ir taiklios pastabos d\u0117l vartojam\u0173 termin\u0173 labai pad\u0117jo i\u0161spr\u0119sti \u0161i\u0105 nelengv\u0105 u\u017edavin\u012f. Nors abu projektai nebuvo sinchronizuojami specialiai, j\u0173 rezultatai bus pateikti Lietuvos visuomenei vienas po kito, su minimalia pertrauka.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160\u012f m\u0117nes\u012f publikuotas Tre\u010diojo Lietuvos Statuto vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, kur\u012f reng\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto teis\u0117s istorijos profesorius dr. (HP) Jevgenij Machovenko kartu su Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s instituto istoriku Ri\u010dardu Jarami\u010diumi ir kitais mokslininkais. 1588 m.\u00a0 i\u0161leistas ir iki 1840 m. galioj\u0119s teisynas lig \u0161iolei buvo skaitomas rus\u0117n\u0173, lenk\u0173 ir kitomis slav\u0173 kalbomis. Reik\u0161minga ir …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43583,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[116],"tags":[2672,3279,121],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43582"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43582"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43582\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":43585,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43582\/revisions\/43585"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43583"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43582"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43582"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43582"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}