\u0160ioje publikacijoje nepasisakysiu apie moralinius ir etinius dalykus ir nevertinsiu fakto, ar \u0161okiai ant ledo spektakliuose vaikams Rusijoje yra vie\u0161as agresoriaus palaikymas ir kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvos saugumo interesams. Karas sujaukia \u017emoni\u0173 gyvenimus ir reikia labai gerai \u017einoti situacij\u0105, kad gal\u0117tum k\u0105 nors smerkti ar pateisinti.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ioje publikacijoje analizuosiu tik Pilietyb\u0117s \u012fstatymo pakeitimo \u012fstatym\u0105,[1]<\/a> kur\u012f s\u0105lyginai pavadinau Drobiazko \u012fstatymu\u2013 pirmiausia tod\u0117l, kad j\u012f priimant buvo pla\u010diai diskutuojama ir puikiai visi supratome kam pirmiausia \u0161is \u012fstatymas yra skirtas.[2]<\/a><\/p>\n\n\n\n Taip pat keliu klausim\u0105, ar Respublikos Prezidentas gali atimti pilietyb\u0119 ir kaip tai koreliuoja su Konstitucija?<\/p>\n\n\n\n 2023 m. kovo 23 dien\u0105 buvo pakeistas Pilietyb\u0117s \u012fstatymas, inter alia<\/em> priimtas 24 straipsnio papildymas 10 punktu, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netenkama \u201ejeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119 \u012fgijo i\u0161imties tvarka, b\u016bdamas ir kitos valstyb\u0117s pilietis, savo veiksmais kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos saugumo interesams, vie\u0161ai rei\u0161kia palaikym\u0105 valstybei, kelian\u010diai gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos ir (ar) kit\u0173 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 ir (ar) j\u0173 s\u0105junginink\u0173 saugumo interesams.[3]<\/strong><\/a>\u201c<\/em><\/p>\n\n\n\n Kadangi naujoje teis\u0117s normoje pilietyb\u0117s netekimo s\u0105lygos, apibr\u0117\u017eian\u010dios asmens veik\u0105, atskirtos tik kableliu ir tarp j\u0173 n\u0117ra jokio jungtuko, darytina pagr\u012fsta i\u0161vada, jog \u0161ios s\u0105lygos yra kumuliatyvios \u2013 bent vienos i\u0161 j\u0173 nebuvimas eliminuoja galimyb\u0119 taikyti \u0161\u012f pilietyb\u0117s netekimo pagrind\u0105. Taigi, \u0161ios s\u0105lygos negali b\u016bti ai\u0161kinamos kaip alternatyvios, nes tarp j\u0173 n\u0117ra alternatyvos prasm\u0119 sakinio dalims suteikian\u010dio jungtuko (ar, arba).<\/p>\n\n\n\n Tai rei\u0161kia, kad asmuo, kuriam \u0161iuo nauju teisiniu pagrindu galima b\u016bt\u0173 atimti pilietyb\u0119, savo veiksmais turi ne tik kelti gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos saugumo interesams (1), bet taip pat jis turi vie\u0161ai reik\u0161ti palaikym\u0105 valstybei, kelian\u010diai gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos ir (ar) kit\u0173 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 ir (ar) j\u0173 s\u0105junginink\u0173 saugumo interesams (2).<\/p>\n\n\n\n I\u0161 Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 24 straipsnio 10 punkto gramatin\u0117s konstrukcijos matyti, kad pilietyb\u0117 \u0161iuo pagrindu gali b\u016bti atimta tik asmenims, kurie turi daugybin\u0119 (dvigub\u0105) pilietyb\u0119 (1) ir kurie m\u016bs\u0173 \u0161alies pilietyb\u0119 yra gav\u0119 i\u0161imties tvarka (2). Dvigub\u0105 pilietyb\u0119 turintiems asmenims, jeigu jie Lietuvos pilietyb\u0119 \u012fgijo kitu b\u016bdu, tarkim nat\u016bralizacijos , \u0161i teis\u0117s norma negali b\u016bti taikoma.<\/p>\n\n\n\n Taigi naujojoje teis\u0117s normoje i\u0161skirta pilie\u010di\u0173 kategorija, atsi\u017evelgiant \u012f Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fgijimo b\u016bd\u0105 ir turim\u0105 kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, yra traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos pilie\u010diai, t. y. tie, kurie turi dvigub\u0105 pilietyb\u0119, bet m\u016bs\u0173 \u0161alies pilietyb\u0119 yra \u012fgij\u0119 kitais pagrindais, numatytais Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 7 straipsnio 1-7 punktuose ar 9-11 punktuose.<\/p>\n\n\n\n Pagal Konstitucij\u0105 Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s, kaip pilie\u010dio teisinio ry\u0161io su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietyb\u0117s \u012fgijimo b\u016bdo: pilietyb\u0117s tur\u0117jimas, nesvarbu, kuriuo i\u0161 \u012fstatyme nustatyt\u0173 b\u016bd\u0173 ji \u012fgyta, suponuoja vienod\u0105 pilie\u010di\u0173 teisin\u012f status\u0105 ir yra prielaida tur\u0117ti visas pilie\u010dio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus tur\u0117ti valstyb\u0117s glob\u0105 tiek Lietuvoje, tiek u\u017esienyje. Ai\u0161kindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dal\u012f, Konstitucinis Teismas yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad reguliuodamas pilietyb\u0117s \u012fgijimo ir netekimo tvark\u0105 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi diskrecij\u0105, ta\u010diau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos.[4]<\/a><\/p>\n\n\n\n Yra pagrindo teigti, kad Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 24 straipsnio 10 punkte \u012ftvirtinta teis\u0117s norma, ta apimtimi, kuri numato pilietyb\u0117s netekim\u0105 tik vienai pilie\u010di\u0173 kategorijai pagal pilietyb\u0117s suteikimo b\u016bd\u0105, t. y. tik kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119 turintiems pilie\u010diams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117 buvo suteikta i\u0161imtine tvarka, prie\u0161tarauja Konstitucijos 29 straipsniui bei konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui.<\/p>\n\n\n\n \u012egyvendindamas savo diskrecij\u0105 reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekim\u0105 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas gali nustatyti \u012fvairius pilietyb\u0117s netekimo pagrindus, ta\u010diau, tik paisydamas konstitucinio asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principo. Tokie pagrindai tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomi visiems Lietuvos Respublikos pilie\u010diams, kurie kartu yra ir kitos valstyb\u0117s (kit\u0173 valstybi\u0173) pilie\u010diai, nepriklausomai nuo to, kokiu b\u016bdu jie \u012fgijo Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119 ir kokiu pagrindu turi dvigub\u0105 (daugybin\u0119) pilietyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Be to, Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 24 straipsnio 10 punkte nustatyta teisinio reguliavimo formuluot\u0117 yra teisi\u0161kai netiksli ir neai\u0161ki. Pavyzd\u017eiui, teis\u0117s normoje nurodyti veiksmai yra neapibr\u0117\u017eti ir nekonkret\u016bs., tod\u0117l n\u0117ra ai\u0161ku, kokie b\u016btent veiksmai tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi kelian\u010diais gr\u0117sm\u0119 \u201esaugumo interesams.\u201c<\/p>\n\n\n\n I\u0161 teis\u0117s normos turinio yra neai\u0161ku ir tai, kokius konkre\u010dius veiksmus, veikl\u0105 ar neveikim\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti kaip valstyb\u0117s, kelian\u010dios gr\u0117sm\u0119 Lietuvos ir kit\u0173 regiono valstybi\u0173 bei valstybi\u0173 s\u0105jungininki\u0173 saugumui, \u201evie\u0161u palaikymu\u201c. Be to, teis\u0117s normoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti nurodytas ir tam tikras b\u016btinas \u0161io asmens subjektyvus santykis su tokiais veiksmais, ar tokie veiksmai turi b\u016bti ty\u010diniai, ar gali b\u016bti ir neatsarg\u016bs, neai\u0161ku ir kas yra \u201eEuropos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 s\u0105jungininkai,\u201c kuri\u0173 saugumo interesams turi b\u016bti keliama gr\u0117sm\u0117.<\/p>\n\n\n\n Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekimas rei\u0161kia ir Europos S\u0105jungos (ES<\/strong>) pilietyb\u0117s netekim\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas (ESTT<\/strong>)\u00a0 ne kart\u0105 savo praktikoje yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad nors valstyb\u0117s nar\u0117s i\u0161laiko teis\u0119 \u012fgyvendinti savo diskrecij\u0105 pilietyb\u0117s panaikinimo klausimu, tais atvejais, jeigu d\u0117l pilietyb\u0117s netekimo, taip pat yra prarandamas ES pilie\u010dio statusas, turi b\u016bti laikomasi ES teis\u0117s nuostat\u0173 ir, be kita ko, proporcingumo principo reikalavimo.[5]<\/a><\/p>\n\n\n\n Seimas dar 2013 metais ratifikavo Jungtini\u0173 Taut\u0173 Konvencij\u0105 d\u0117l asmen\u0173 be pilietyb\u0117s skai\u010diaus ma\u017einimo (Konvencija). \u0160ios Konvencijos 9 straipsnis imperatyviai draud\u017eia susitarian\u010diajai valstybei, kokia yra Lietuvos Respublika, pripa\u017einti netekusiais pilietyb\u0117s jok\u012f asmen\u012f ar j\u0173 grup\u0119 d\u0117l rasini\u0173, etnini\u0173, religini\u0173 ar politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (pabraukta \u0161ios publikacijos autor\u0117s). Taigi, Lietuvos Respublika tarptautine sutartimi yra \u012fsipareigojusi neatimti i\u0161 asmen\u0173 pilietyb\u0117s d\u0117l politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Primintina, kad Konvencija yra Lietuvos teisin\u0117s sistemos dalis.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l Respublikos Prezidento teis\u0117s atimti Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119 konstitucingumo<\/strong><\/p>\n\n\n\n Konstitucijos 84 straipsnis pateikia baigtin\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 Respublikos Prezidentui priskiriam\u0173 funkcij\u0173. \u0160io straipsnio 1 dalies 21 punktas numato, kad Prezidentas suteikia Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119. Tai rei\u0161kia, kad Respublikos Prezidentas turi teis\u0119, bet ne pareig\u0105 teikti pilietyb\u0119 i\u0161imties tvarka u\u017esienio valstybi\u0173 pilie\u010diams ar asmenims be pilietyb\u0117s, turintiems nuopeln\u0173 Lietuvos Respublikai \u2013 net jeigu u\u017esienio valstyb\u0117s pilietis ar asmuo be pilietyb\u0117s turi nuopeln\u0173 Lietuvos Respublikai, jam Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117 i\u0161imties tvarka gali b\u016bti neteikiama; tai sprend\u017eiama Respublikos Prezidento nuo\u017ei\u016bra.[6]<\/a><\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau i\u0161 Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalies 21 punkto kylanti i\u0161skirtin\u0117 Respublikos Prezidento teis\u0117 teikti Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119 negali b\u016bti ai\u0161kinama ple\u010diamai ir ji neapima Konstitucijoje nenumatytos Prezidento funkcijos – jo teis\u0117s priimti sprendimus d\u0117l pilietyb\u0117s netekimo. Tokia Prezidento teis\u0117 n\u0117ra ekspliciti\u0161kai (lingv. – ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161tas, i\u0161pl\u0117totas) nustatyta Konstitucijos tekste, o taip pat n\u0117ra atskleista Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje konstitucin\u0117je doktrinoje[7]<\/a>. <\/p>\n\n\n\n Pilietyb\u0117s at\u0117mimo procesas yra teisinis aktas, susij\u0119s su tam tikr\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173 nustatymu ir j\u0173 teisiniu \u012fvertinimu, tod\u0117l tokios funkcijos Prezidentas negali atlikti, nes Konstitucijos 84 straipsnis, nustatantis Prezidento kompetencij\u0105, jam tokios teis\u0117s nesuteikia.<\/p>\n\n\n\n Tokia i\u0161vada darytina i\u0161 Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostat\u0173, kuriose teigiama, kad tik Konstitucijoje \u012ftvirtinti Respublikos Prezidento \u012fgaliojimai sudaro valstyb\u0117s vadovo konstitucin\u012f status\u0105, \u012fgaliojim\u0173 \u0161ioje srityje pakeitimas ar apribojimas, taip pat toks \u012fgyvendinimo tvarkos nustatymas, kad Respublikos Prezidento veiksmai b\u016bt\u0173 saistomi Konstitucijoje nenumatyt\u0173 institucij\u0173 ar pareig\u016bn\u0173 sprendim\u0173, reik\u0161t\u0173 ki\u0161im\u0105si \u012f Respublikos Prezidento konstitucin\u0119 kompetencij\u0105.[8]<\/a> Min\u0117ta, kad Respublikos Prezidento kompetencija yra apibr\u0117\u017eta baigtiniu veiklos s\u0105ra\u0161u, kuris yra Konstitucijos 84 straipsnyje. Respublikos Prezidento funkcija spr\u0119sti d\u0117l konkre\u010di\u0173 asmen\u0173 pilietyb\u0117s netekimo n\u0117ra konstitucin\u0117 Respublikos Prezidento funkcija.<\/p>\n\n\n\n Sprendimai d\u0117l pilietyb\u0117s suteikimo ir jos netekimo pagal teisinius padarinius asmens teisiniam statusui yra skirtingi, nes netekus pilietyb\u0117s nutr\u016bksta asmens teisinis ry\u0161ys su valstybe ir jis netenka vis\u0173 pilie\u010dio teisi\u0173 bei laisvi\u0173 ir valstyb\u0117s globos. Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekimo pagrind\u0105 sudaran\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 nustatymas, t. y. i\u0161tyrimas ir \u012fvertinimas faktini\u0173 aplinkybi\u0173, ar asmuo savo veiksmais suk\u0117l\u0117 gr\u0117sm\u0119 nacionaliniam saugumui ir vie\u0161ai i\u0161rei\u0161k\u0117 palaikym\u0105 valstybei, kelian\u010diai gr\u0117sm\u0119 Lietuvos Respublikos ir (ar) kit\u0173 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 ir (ar) j\u0173 s\u0105junginink\u0173 saugumo interesams, yra teisinio, o ne politinio vertinimo dalykas, tod\u0117l tokius teis\u0117s taikymo klausimus tur\u0117t\u0173 spr\u0119sti tik profesiniu pagrindu sudaromi teismai, kurie vykdo teisingum\u0105, o ne politin\u0117s institucijos, \u012fskaitant vykdom\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105.<\/p>\n\n\n\n Atkreiptinas d\u0117mesys \u012f tai, kad pagal Pilietyb\u0117s \u012fstatym\u0105 sprendimus d\u0117l Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekimo tokiais pagrindais, kuriems nustatyti b\u016btinas teisinis vertinimas, t. y. kai paai\u0161k\u0117ja, kad asmuo \u012fgijo Lietuvos Respublikos pilietyb\u0119 pateik\u0119s suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaul\u0117s b\u016bdu, paai\u0161k\u0117jus \u0161io \u012fstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkyb\u0117ms, d\u0117l kuri\u0173 Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117 negal\u0117jo b\u016bti suteikta, atkurta ar gr\u0105\u017einta, arba paai\u0161k\u0117jus, kad sprendimas d\u0117l asmens Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s priimtas pa\u017eeid\u017eiant Lietuvos Respublikos \u012fstatymus, vidaus reikal\u0173 ministro pra\u0161ymu priima ir nagrin\u0117ja Vilniaus apygardos administracinis teismas (Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 32 straipsnio 4 punktas, 33 straipsnio 5 punktas ir 34 straipsnis). <\/p>\n\n\n\n Konstitucinis Teismas yra konstatav\u0119s, kad Konstitucijoje n\u0117ra numatyta, jog Respublikos Prezidentas spr\u0119st\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apribojimo klausimus, taip pat kad \u012fstatymuose Respublikos Prezidentui nustatom\u0173 \u012fgaliojim\u0173 pob\u016bdis netur\u0117t\u0173 disonuoti ar konkuruoti su konstituciniais Respublikos Prezidento \u012fgaliojimais, prie\u0161tarauti konstituciniam Lietuvos valstyb\u0117s vadovo statusui.[9]<\/a><\/p>\n\n\n\n Darytina pagr\u012fsta i\u0161vada, kad Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teisinis reguliavimas, pagal kur\u012f Lietuvos Respublikos Prezidentas priima sprendimus d\u0117l i\u0161imties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s netekimo \u0161io \u012fstatymo 24 straipsnio 10 punkte nustatytu pagrindu, neatitinka Respublikos Prezidento, kaip politin\u0117s vykdomosios vald\u017eios institucijos, konstitucinio statuso ir prie\u0161tarauja Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 1 dalies 21 punktui bei konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui.<\/p>\n\n\n\n Abejon\u0117s d\u0117l min\u0117t\u0173 teis\u0117s norm\u0173 konstitucingumo i\u0161kilo jau \u0161i\u0173 teis\u0117s norm\u0173 pri\u0117mimo stadijoje Seime. Svarstant Pilietyb\u0117s \u012fstatymo Nr. XI-1196 24, 30, 31, 32, 33 ir 36 straipsni\u0173 pakeitimo \u012fstatymo projekt\u0105 Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamentas 2022 m. rugs\u0117jo 5 d. i\u0161vadoje Nr. XIVP-1914 ir 2022 m. gruod\u017eio 21 d. i\u0161vadoje Nr. XIVP-1914(2) d\u0117l \u012fstatymo projekto[10]<\/a> yra pateik\u0119s vienareik\u0161mi\u0161k\u0105 i\u0161vad\u0105 d\u0117l \u012fstatymo projekto prie\u0161taravimo Konstitucijos 29 straipsniui, neatitikimo Respublikos Prezidento, kaip politin\u0117s vykdomosios vald\u017eios institucijos, konstitucinio statuso ir prie\u0161taravimo Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 1 dalies 21 punktui bei konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui. Analogi\u0161kos nuostatos d\u0117l nauj\u0173 teis\u0117s norm\u0173 konstitucingumo yra nurodytos \u012fstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose, \u012fskaitant Pagrindinio komiteto 2022 m. gruod\u017eio 22 d. i\u0161vad\u0105 Nr. 112-P-46[11]<\/a> ir 2022 m. gruod\u017eio 7 d. i\u0161vad\u0105 Nr. 112-P-43,[12]<\/a> Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto 2022 m. gruod\u017eio 21 d. i\u0161vad\u0105 Nr. 102-P-56[13]<\/a> ir kt.<\/p>\n\n\n\n Beje, balsuojant Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komitete balsai pasiskirst\u0117 po lygiai: keturi Seimo nariai balsavo prie\u0161, o keturi – u\u017e. Taigi projekto pateikim\u0105 Seimui nul\u0117m\u0117 pirmininkaujan\u010diojo, t. y. tuometinio Seimo nario Stasio \u0160edbaro balsas.<\/p>\n\n\n\n Dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117 yra advokat\u0117, VU TF partn. profesor\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatymo Nr. XI-1196 24, 30, 31, 32, 33 ir 36 straipsni\u0173 pakeitimo \u012fstatymas, TAR, 2023 m. baland\u017eio 6 d., Nr. 2023-06681- https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/17e76122cd5411ed9b3c9397e1236c2a<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/2043545\/vsd-nelaiko-drobiazko-gresme-lietuvai-o-ministerija-sprendima-del-jos-pilietybes-zada-artimiausiu-metu<\/a><\/p>\n\n\n\n https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/2077473\/zalimas-apie-prezidento-ketinimus-atimti-pilietybe-is-drobiazko-ponas-nauseda-elgiasi-kaip-lukasenka<\/a><\/p>\n\n\n\n https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/seimas-apsispres-ar-uz-agresoriaus-palaikyma-atimti-lietuvos-pilietybe-56-2027158<\/a><\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s \u012fstatymo Nr. XI-1196 24, 30, 31, 32, 33 ir 36 straipsni\u0173 pakeitimo \u012fstatymas, TAR, 2023 m. baland\u017eio 6 d., Nr. 2023-06681- https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/17e76122cd5411ed9b3c9397e1236c2a<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Konstitucinio Teismo 2003 m. gruod\u017eio 30 d., 2006 m. lapkri\u010dio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> ESTT sprendimas byloje C-689\/21, ESTT sprendimas byloje C\u2011221\/17 ir kt.<\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Konstitucinio Teismo 2003 m. gruod\u017eio 30 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas,<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Oficialioji konstitucin\u0117 doktrina: svarbiausios nuostatos. 1993-2020.- https:\/\/lrkt.lt\/data\/public\/uploads\/2020\/10\/oficialioji-konstitucine-doktrina-web.pdf<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Konstitucinio Teismo 1999 m. gruod\u017eio 21 d., 2006 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. nutarimai ir 2009 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. sprendimas. <\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas,<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/a256088080fa11edbdcebd68a7a0df7e?jfwid=7f0w031c7<\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/116af6f081e511edbdcebd68a7a0df7e?jfwid=-vak475iel<\/a><\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/<\/a>portal\/legalAct\/lt\/TAK\/e4f6fa2179eb11edbdcebd68a7a0df7e?jfwid=-vak475iel<\/a><\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n