{"id":43075,"date":"2023-10-14T10:35:09","date_gmt":"2023-10-14T07:35:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=43075"},"modified":"2023-10-14T14:29:19","modified_gmt":"2023-10-14T11:29:19","slug":"v-a-vaicaitis-neparasyta-atskirojo-nuomone-galimybiu-paso-konstitucineje-byloje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/10\/14\/v-a-vaicaitis-neparasyta-atskirojo-nuomone-galimybiu-paso-konstitucineje-byloje\/","title":{"rendered":"V.A. Vai\u010daitis. Nepara\u0161yta atskiroji nuomon\u0117 “Galimybi\u0173 paso” konstitucin\u0117je byloje"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 4 d. nutarimu[1]<\/a>, pra\u0117jus vieneri\u0173 met\u0173 ir a\u0161tuoni\u0173 m\u0117nesi\u0173 laikotarpiui po vadinamojo \u201egalimybi\u0173 paso\u201c Lietuvoje panaikinimo (jis buvo \u012fvestas 2021 m. gegu\u017e\u0117s 24 d., o jo galiojimas \u201esustabdytas\u201c 2022 m. vasario 4 d.[2]<\/a>), simboli\u0161kai pa\u017eym\u0117jo savo veiklos trisde\u0161imtmet\u012f. \u0160i byla buvo viena i\u0161 penki\u0173 Konstitucinio Teismo (2022-2023 metais nagrin\u0117t\u0173) kovidin\u0117s sagos<\/em> byl\u0173, ta\u010diau ji iki \u0161iol yra pati svarbiausia i\u0161 min\u0117t\u0173 byl\u0173, nes nagrin\u0117jo pa\u010di\u0105 grie\u017e\u010diausi\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 suvar\u017eymo priemon\u0119 karantino (tiksliau \u2013 ekstremaliosios situacijos) metu, t.y. \u017emogaus teisi\u0173 suvar\u017eymus, susijusius su min\u0117tu \u201egalimybi\u0173 pasu\u201c, tuo tarpu ankstesn\u0117s bylos buvo susijusios su darbuotoj\u0173 privalomomis u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 kontrol\u0117s priemon\u0117mis; su \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimais karantino metu; su darbdavio teise nu\u0161alinti darbuotoj\u0105, jei pastarasis n\u0117ra pasitikrin\u0119s d\u0117l u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir su asmen\u0173 skai\u010diaus u\u017edarose erdv\u0117se ribojimu karantino metu[3]<\/a>. Kaip \u017einia, visose ankstesn\u0117se bylose buvo pripa\u017eintas taikyt\u0173 ribojim\u0173 teis\u0117tumas ir konstitucingumas, tod\u0117l nenuostabu, kad analogi\u0161ka i\u0161vada buvo padaryta ir \u0161iame Konstitucinio Teismo nutarime. Visgi, su visa pagarba, negaliu sutikti su daugumos nuomone \u0161ioje byloje, tod\u0117l pam\u0117ginkime \u012fsivaizduoti, kaip joje gal\u0117jo atrodyti (nepara\u0161yta) atskiroji nuomon\u0117.<\/p>\n\n\n\n

2023 met\u0173 antroje pus\u0117je \u017ei\u016brint pro lang\u0105 Saul\u0117tekio al\u0117joje Vilniuje, sunku patik\u0117ti, kad kiek daugiau nei prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173 Lietuvoje tvyrojo teisinis chaosas su taisykle, kad galima tik tai, kas leid\u017eiama Vyriausyb\u0117s, kai \u012f\u0117jimui \u012f savo studij\u0173 ar darbo viet\u0105 bei prakti\u0161kai \u012f bet kurias kitas vie\u0161as patalpas visiems asmenims reik\u0117jo atskleisti savo asmens ir sveikatos duomenis, o kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 teis\u0117s buvo drasti\u0161kai ribojamos vien d\u0117l to, kad jie tiesiog buvo sveiki ir nepersirg\u0119 viena i\u0161 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173. \u0160is laikas primena patirt\u012f, kai Lietuvoje tam tikra prasme galiojo \u201ekaltumo prezumpcija\u201c, nes visi asmenys buvo traktuojami, kaip sergantys ir pavojingi visuomenei viruso ne\u0161iotojai, nebent, parod\u017eius \u201egalimybi\u0173 pas\u0105\u201c galima buvo \u201e\u012frodyti\u201c prie\u0161ingai. Visa tai s\u0105lygojo situacij\u0105, kad vis\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu buvo drasti\u0161kai apribotos pagrindin\u0117s konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s, o viena asmen\u0173 grup\u0117, neatitinkanti Vyriausyb\u0117s nustatyt\u0173 kriterij\u0173, prakti\u0161kai buvo izoliuota nuo socialinio gyvenimo.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, tai buvo tikrov\u0117, o ne koks nors fantastinis filmas. Ne\u017ei\u016brint, kad visa \u0161i patirtis n\u0117ra visapusi\u0161kai teisi\u0161kai \u012fvertinta ir apsvarstyta, visgi, atrod\u0117, kad ji tyliai nu\u0117jo u\u017emar\u0161tin. Ta\u010diau 2023 m. spalio 4 dienos Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas v\u0117l visk\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117 \u012f dienos \u0161vies\u0105. Bet kuriuo atveju, tie keli metai (o ypa\u010d \u201egalimybi\u0173 paso\u201c galiojimo 8 m\u0117nesiai) buvo pats did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis m\u016bs\u0173 konstitucionalizmui po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, kai net nema\u017ea dalis teisinink\u0173 teig\u0117, jog karantino metu Konstitucijos galiojimas yra suspenduotas. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u0161is Konstitucinio Teismo nutarimas yra ypatingos reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinio Teismo nutarimo teisin\u0117 fabula<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, kad \u0161i byla Konstituciniam Teisme prad\u0117ta pagal dviej\u0173 teism\u0173 kreipim\u0105si baud\u017eiamosiose bylose, kuriose buvo nagrin\u0117ta atsakomyb\u0117 asmen\u0173, nuteist\u0173 pagal Baud\u017eiamojo kodekso 302 straipsn\u012f \u201eAntspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas\u201c u\u017e tai, kad \u0161ie asmenys, siekdami patekti \u012f u\u017edaras komercines patalpas, pateik\u0117 kito asmens vardu i\u0161duot\u0105 \u201egalimybi\u0173 pas\u0105\u201c. Gaila, bet \u0161iame nutarime nebuvo keliamas klausimas d\u0117l to, ar mobiliajame \u012frenginyje sugeneruoti asmens sveikatos duomenys Baud\u017eiamojo Kodekso 302 straipsnio prasme gali b\u016bti vadinami \u201edokumentu\u201c, t. y., ar jis turi oficialaus dokumento po\u017eymius ir \u0161ia prasme, ar gali b\u016bti nusikaltimo objektas. Be to, \u010dia kyla klausimas, ar baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s taikymas \u0161iuo atveju neprie\u0161tarauja konstituciniam proporcingumo principui, nes pagal Konstitucinio Teismo praktik\u0105 baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 gali b\u016btu taikoma tik kaip ultima ratio<\/em>., t. y., kaip paskutin\u0117 grie\u017e\u010diausia priemon\u0117, kai visos kitos teisin\u0117s atsakomyb\u0117s formos yra i\u0161naudotos. Beje, prie \u0161ios bylos buvo prijungtas ir garsusis Seimo nari\u0173 grup\u0117s pra\u0161ymas konstitucin\u0117s justicijos byloje Nr. 21\/2021, kurioje Konstitucinis Teismas 2022 m vasario 9 d. sprendimu buvo nusprend\u0119s nutraukti prad\u0117t\u0105 teisen\u0105[4]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, parei\u0161k\u0117jai \u0161iose bylose teig\u0117, jog 2020 m. vasario 26 d. Vyriausyb\u0117s nutarime Nr. 152 \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c (2021 m. rugs\u0117jo 8 d. ir v\u0117lesn\u0117se redakcijose) nustatyti \u201egalimybi\u0173 paso\u201c konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai galimai prie\u0161tarauja Konstitucijai: tiek pagal form\u0105, tiek pagal turin\u012f. Pagal form\u0105<\/em> \u2013 nes konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai buvo numatyti ne \u012fstatyme, o po\u012fstatyminiame akte. Be to, parei\u0161k\u0117j\u0173 buvo keliamas klausimas, ar \u0161io Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostatos neprie\u0161taravo tuometinio Civilin\u0117s saugos \u012fstatymo 8 straipsnio nuostatoms, ta prasme, kad \u0161is po\u012fstatyminis teis\u0117s aktas galimai i\u0161pl\u0117t\u0117 min\u0117tame \u012fstatyme nustatyt\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo turin\u012f. Tuo tarpu min\u0117to Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0173 galimas prie\u0161taravimas pagal turin\u012f<\/em> parei\u0161k\u0117j\u0173 buvo siejamas su prie\u0161taravimu \u0161ioms konstitucin\u0117ms \u017emogaus teis\u0117ms: \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamumo principui (Konstitucijos 20 str. 1 d.), nes ribojo \u017emogaus teis\u0119 pasirinkti skiepytis (testuotis) ar ne; \u017emogaus asmens nelie\u010diamumo princip\u0105 (21 str. 1 d.), apimant\u012f \u017emogaus teis\u0119 pa\u010diam laisvai spr\u0119sti d\u0117l bet kokios intervencijos \u012f savo k\u016bn\u0105; \u017emogaus privataus gyvenimo apsaug\u0105 (22 str. 1 d. ir 3 d.), apiman\u010di\u0105 teis\u0119 neatskleisti savo asmens duomen\u0173 tretiesiems asmenims bei \u2013 asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo princip\u0105 (29 str.), kai asmen\u0173, neturin\u010di\u0173 \u201egalimybi\u0173 paso\u201c ar atsisakan\u010di\u0173 juo naudotis teis\u0117s buvo drasti\u0161kai apribotos, palyginus su asmen\u0173, kurie naudojosi \u201egalimybi\u0173 pasu\u201c, teis\u0117mis. Ta\u010diau \u010dia reikia pasakyti, kad Konstitucinis Teismas n\u0117ra apribotas parei\u0161k\u0117j\u0173 nurodytais Konstitucijos straipsniais, kuriems galimai prie\u0161tarauja min\u0117tas Vyriausyb\u0117s nutarimas, nes pagal Konstitucij\u0105 (102 str. 1 d. ir 105 str. 1 d.) \u2013 jis turi i\u0161tirti \u0161io teis\u0117s akto atitikt\u012f visai Konstitucijai, o ne kuriems nors atskiriems jo straipsniams.<\/p>\n\n\n\n

Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0173 prie\u0161taravimas Konstitucijai pagal teis\u0117s akto form\u0105<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, jog \u0161ioje byloje prakti\u0161kai ne\u012fmanoma atriboti gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo prie\u0161taravimo Konstitucijai pagal form\u0105 nuo jo prie\u0161taravimo pagal turin\u012f, nes \u0161ie abu aspektai yra tarpusavyje persipyn\u0119, tod\u0117l tokio skirstymo parodymas \u010dia yra s\u0105lyginis. Vis d\u0117l to pam\u0117ginkime tai padaryti, nes tai gali \u012fne\u0161ti tam tikro ai\u0161kumo \u0161ioje byloje.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, gin\u010dijamas Vyriausyb\u0117s nutarimas 2020 m. vasario 26 dien\u0105 buvo priimtas, remiantis tuometiniu Civilin\u0117s saugos \u012fstatymu, kurio 8 straipsnyje buvo numatyta, jog likviduojant ekstremal\u0173j\u012f \u012fvyk\u012f ir \u0161alinant jo padarinius, gali b\u016bti laikinai apribota asmens jud\u0117jimo laisv\u0117, nuosavyb\u0117s ir b\u016bsto nelie\u010diamumo teis\u0117s, o 2020 m. baland\u017eio 28 d. \u0161is straipsnis buvo papildytas nuostata, kad \u2013 \u201csusidarius valstyb\u0117s lygio ekstremaliajai situacijai [gali b\u016bti laikinai apribota] ir \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117 bei vie\u0161\u0173j\u0173 ir administracini\u0173 paslaug\u0173 teikimas\u201c[5]<\/a>. Tuo tarpu \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 detalizuojan\u010di\u0173 Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0173 formuluo\u010di\u0173 pagrindin\u0117 (teis\u0117k\u016brin\u0117) problema buvo ta, kad jose tiesiogiai nebuvo \u012fvardintas konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimas (i\u0161skyrus \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s). \u0160iame Vyriausyb\u0117s nutarime \u012fvair\u016bs ribojimai apskirtai nebuvo siejami su \u017emogaus teis\u0117mis ir j\u0173 ribojimais (i\u0161skyrus \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimus), ta\u010diau buvo i\u0161vedami i\u0161 ribojim\u0173 juridiniams asmenims teikti tam tikras paslaugas. Ta\u010diau visa tai praktikoje s\u0105lygojo, kad juridini\u0173 asmen\u0173 veiklos ribojimai daugiau ar ma\u017eiau s\u0105lygojo beveik vis\u0173 pagrindini\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 ribojimus: \u017emogaus (pasirinkimo) laisv\u0117s (Konstitucijos 20 str.), \u017emogaus orumo (Konstitucijos 21 str. 2 d.), \u017emogaus teis\u0117s, kad be jo sutikimo su juo neb\u016bt\u0173 atliekami medicinos bandymai (Konstitucijos 21 str. 4 d.), informacijos apie \u017emogaus privat\u0173 gyvenim\u0105 apsaugos (Konstitucijos 22 str. 3 d.), s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s (Konstitucijos 26 str.), jud\u0117jimo laisv\u0117s (Konstitucijos 32 str.), \u017emogaus teis\u0117s vienytis \u012f bendrijas, politines partijas ar asociacijas (Konstitucijos 35 str.), susirinkim\u0173 laisv\u0117s (Konstitucijos 36 str.) ir kitas.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u010dia galime daryti i\u0161vad\u0105, jog gin\u010dijamas Vyriausyb\u0117s nutarimas, ne detalizavo \u012fstatyme numatyt\u0105 \u201easmens jud\u0117jimo laisv\u0117s\u201c ar \u201e\u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s\u201c ribojimo galimyb\u0119, o i\u0161pl\u0117t\u0117 \u012fstatyme numatyt\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo apimt\u012f toki\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 at\u017evilgiu, kaip \u017emogaus asmens laisv\u0117, \u017emogaus orumas, \u017emogaus teis\u0117 be jo sutikimo su juo neatlikin\u0117ti medicinos bandym\u0173, informacijos apie \u017emogaus privat\u0173 gyvenim\u0105 apsauga, \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117, \u017emogaus teis\u0117 vienytis \u012f bendrijas, politines partijas ar asociacijas ir susirinkim\u0173 laisv\u0117 ir kt. Tod\u0117l \u0161ia prasme Vyriausyb\u0117, priimdama min\u0117tas Vyriausyb\u0117s nuostatas, veik\u0117 ultra vires<\/em>, vir\u0161ydama savo \u012fgaliojimus (Konstitucijos 94 str. 2 p.), ir taip pa\u017eeid\u0117 vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105, numatyt\u0105 Konstitucijos 5 straipsnyje.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, pagrindinis \u0161io Vyriausyb\u0117s nutarimo prie\u0161taravimo pagal form\u0105<\/em> aspektas gl\u016bdi tame, kad konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s demokratin\u0117je valstyb\u0117je paprastai gali b\u016bti ribojamos tik \u012fstatymu, o ne Vyriausyb\u0117s nutarimu ar kitu po\u012fstatyminiu teis\u0117s aktu (\u017er. pvz., Konstitucijos 32 str. 2 d.[6]<\/a>, 36 str. 2 d.[7]<\/a>), kuris \u012fstatymo nuostatas gali tik detalizuoti. Kaip dar vienas to pavyzdys gal\u0117t\u0173 b\u016bti Konstitucijos 22 straipsnis, kurio 3 dalyje teigiama, jog informacija apie privat\u0173 asmens gyvenim\u0105 gali b\u016bti renkama tik pagal \u012fstatym\u0105<\/em>. Taigi, vien tas faktas, kad \u0161is Vyriausyb\u0117s nutarimas (o ne kuris nors \u0161\u012f Vyriausyb\u0117s nutarimo pri\u0117mim\u0105 pagrind\u017eiantis \u012fstatymas) numat\u0117 vald\u017eios institucijoms teis\u0119 kaupti ir tvarkyti asmens duomenis (o \u017emon\u0117ms \u2013 prievol\u0119 tretiesiems asmenims atskleisti savo asmens duomenis), susijusius su priva\u010diais asmens duomenimis, prie\u0161taravo \u012fstatymui ir kartu Konstitucijai pagal form\u0105. Skirtingai nei teig\u0117 dauguma \u0161iame nutarime, tas faktas, kad informacijos apie privat\u0173 asmens gyvenim\u0105 rinkimas ir tvarkymas buvo numatytas Bendrajame asmens duomen\u0173 reglamente (BDAR)[8]<\/a>, niekaip nekei\u010dia \u0161ios situacijos, nes min\u0117tas Reglamentas n\u0117ra \u201e\u012fstatymas\u201c Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies prasme, be to, priimant min\u0117t\u0105 Vyriausyb\u0117s nutarim\u0105, juo ir nebuvo remiamasi[9]<\/a>. Taigi, toks informacijos apie privat\u0173 asmens gyvenim\u0105 rinkimas, numatytas ne \u012fstatyme, o Vyriausyb\u0117s nutarime, prie\u0161taravo Konstitucijos 20 str. 3 daliai, o \u012fpareigojimas atskleisti tokius duomenis tretiesiems asmenims \u2013 Konstitucijos 20 str. 4 daliai, pagal kuri\u0105 \u201e\u012fstatymas<\/em> ir teismas saugo, kad niekas nepatirt\u0173 savavali\u0161ko ar neteis\u0117to ki\u0161imosi \u012f jo asmenin\u012f ir \u0161eimynin\u012f gyvenim\u0105…\u201c. Bet kuriuo atveju, tokio m\u0105sto konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai, kuriuos suk\u0117l\u0117 \u201egalimybi\u0173 pasas\u201c ir kuriais buvo ribojamos prakti\u0161kai visos pagrindin\u0117s konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s, galimi b\u016bt\u0173 buv\u0119 nustatyti tik \u012fstatyme (jeigu i\u0161 viso tokie gal\u0117t\u0173 b\u016bti galimi pagal turin\u012f), o ne po\u012fstatyminiame teis\u0117s akte, kuris gali \u012fstatym\u0105 tik detalizuoti.<\/p>\n\n\n\n

Beje, analizuojant Civilin\u0117s saugos \u012fstatymo ir gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0173 turin\u012f, galime pasteb\u0117ti, jog ateityje b\u016btina keisti \u012fstatym\u0173 ir Vyriausyb\u0117s nutarim\u0173 projekt\u0173 rengimo praktik\u0105 (ir Teis\u0117k\u016bros pagrind\u0173 \u012fstatym\u0105<\/em>) tokiu b\u016bdu, kai teis\u0117s akte konkre\u010di\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimas tiesiogiai b\u016bt\u0173 \u012fvardintas rengiamame \u012fstatymo ir po\u012fstatyminio teis\u0117s akto projekte, nurodant konkret\u0173 ribojamos konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s straipsn\u012f Konstitucijoje, kaip kad, pavyzd\u017eiui, yra numatyta Vokietijos Pagrindinio \u012estatymo 19 straipsnyje (\u201e\u012fstatymas turi \u012fvardinti ribojam\u0105 pagrindin\u0119 \u017emogaus teis\u0119 ir nurodyti jos straipsn\u012f<\/em> [Vokietijos Pagrindiniame \u012estatyme]”). Tuo tarpu, jeigu teigtume (kaip man\u0117 dauguma \u0161iame nutarime), kad \u012fstatyme u\u017etenka nurodyti vien\u0105 ribojam\u0105 \u017emogaus teis\u0119 (\u0161ios bylos kontekste \u2013 jud\u0117jimo laisv\u0119 ar \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0119) ir, remiantis ja, riboti visas kitas konstitucines \u017emogaus teises (pvz., \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamum\u0105, teis\u0119 \u012f susirinkimus, asociacij\u0173 laisv\u0119 ir pan.), teigiant, kad jos yra tarpusavyje susijusios, tai apskritai neb\u016bt\u0173 prasm\u0117s Konstitucijos atskiruose straipsniuose \u012fvardinti skirtingas \u017emogaus teises, nes jos i\u0161 ties\u0173 visos siejasi viena su kita. Tik taip gal\u0117tume garantuoti teis\u0117s akt\u0173 hierarchijos laikym\u0105si ir i\u0161vengti Vyriausyb\u0117s piktnaud\u017eiavimo savo galiomis, kai yra poreikis riboti konstitucines \u017emogaus teises.\u00a0\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Ekstremali situacija, kaip specialus teisinis re\u017eimas, ir jos pasirinkimo teis\u0117tumas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Su Vyriausyb\u0117s nutarimo prie\u0161taravimu Konstitucijai pagal form\u0105 yra susij\u0119s ir klausimas d\u0117l to, ar Vyriausyb\u0117 pagal tuo metu galiojan\u010dius teis\u0117s aktus gal\u0117jo u\u017ekre\u010diamosios ligos epidemij\u0105 sieti su ekstremaliosios situacijos teisiniu re\u017eimu. Kaip \u017einia, Vyriausyb\u0117 ekstremali\u0105j\u0105 situacij\u0105 Lietuvoje paskelb\u0117 2020 m. vasario 26 dien\u0105 \u201ed\u0117l COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo gr\u0117sm\u0117s\u201c[10]<\/a>, remiantis Civilin\u0117s saugos \u012fstatymu[11]<\/a>. \u010cia reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad ekstremaliosios situacijos teisinis re\u017eimas pagal Civilin\u0117s saugos \u012fstatym\u0105 yra skirtas civilinei saugai, kuri savo ruo\u017etu siejama su gamtiniu, techniniu, ekologiniu ar socialiniu \u012fvykiu ir j\u0173 metu vykdomomis gelb\u0117jimo ir kitomis operacijomis<\/em>. \u0160io \u012fstatymo prie\u017ei\u016br\u0105 vykdo Vidaus reikal\u0173 ministerija, \u0161io re\u017eimo metu krizi\u0173 valdymo ir civilin\u0117s saugos sistemos subjektams vadovauti yra skiriamas operacij\u0173<\/em> vadovas, o gelb\u0117jimo darbams i\u0161 esm\u0117s vadovauja Prie\u0161gaisrin\u0117s apsaugos ir gelb\u0117jimo<\/em> departamentas prie VRM. Taigi, \u0161is \u012fstatymas n\u0117ra skirtas u\u017eke\u010diamosioms ligoms reglamentuoti, nes j\u0173 sukeltoms epidemijoms reguliuoti dar 1996 metais buvo priimtas specialus \u2013 \u017dmoni\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s \u012fstatymas<\/em> (U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymas<\/em>), kuris u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 epidemijoms suvaldyti numato ne ekstremaliosios situacijos, o karantino<\/em> teisin\u012f re\u017eim\u0105. I\u0161 to, kas buvo pasakyta, ai\u0161k\u0117ja, jog tiek pats Vyriausyb\u0117s 2020 m. vasario 26 d. originalus nutarimas Nr. 152 \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c (d\u0117l koronoviruso infekcijos plitimo gr\u0117sm\u0117s), tiek ir \u010dia gin\u010dijamos v\u0117lesn\u0117s jo redakcijos, \u012fteisinusios Lietuvoje vadinam\u0105j\u012f \u201egalimybi\u0173 pas\u0105\u201c, besir\u0117musios Civilin\u0117s saugos \u012fstatymu, o ne U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymu, buvo priimtos be teis\u0117to \u012fstatyminio pagrindo, tod\u0117l neteis\u0117tai ir kartu \u2013 prie\u0161taraujant konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, konstatavus \u0161io Vyriausyb\u0117s nutarimo \u201egalimybi\u0173 paso\u201c nuostat\u0173 prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai pagal j\u0173 pri\u0117mimo form\u0105<\/em>, leid\u017eia u\u017ebaigti \u0161ios atskirosios nuomon\u0117s ra\u0161ym\u0105, ta\u010diau kadangi \u0161i byla yra i\u0161skirtin\u0117, tod\u0117l pam\u0117ginkime \u012fsivaizduoti, jog vadinamojo \u201egalimybi\u0173 paso\u201c nuostatos b\u016bt\u0173 buvusios \u012ftvirtintos Lietuvoje ne Vyriausyb\u0117s nutarime, o, pavyzd\u017eiui, U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatyme. Tuomet galima b\u016bt\u0173 kelti klausim\u0105 d\u0117l toki\u0173 nuostat\u0173 atitikimo Konstitucijai pagal j\u0173 ribojimo turin\u012f<\/em>, k\u0105 \u010dia ir pam\u0117ginkime padaryti.<\/p>\n\n\n\n

Su \u201egalimybi\u0173 pasu\u201c susijusi\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0173 konstitucingumas pagal \u0161i\u0173 ribojim\u0173 turin\u012f<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo 2021 m. rugpj\u016b\u010dio 11 d. redakcija[12]<\/a>, \u012ftvirtinusi \u010dia gin\u010dijam\u0173 vadinamojo \u201egalimybi\u0173 paso\u201c ribojim\u0173 apimt\u012f, fakti\u0161kai vienaip ar kitaip apribojo visas pagrindines konstitucines \u017emogaus teises, i\u0161 kuri\u0173 galima i\u0161skirti kelet\u0105 \u0161i\u0173: \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamumas (Konstitucijos 20 str. 1 d.), nes ribojo \u017emogaus teis\u0119 pasirinkti skiepytis (testuotis) ar ne; \u017emogaus asmens nelie\u010diamumo princip\u0105 (21 str. 1 d.), apimant\u012f \u017emogaus teis\u0119 pa\u010diam laisvai spr\u0119sti d\u0117l bet kokios intervencijos \u012f savo k\u016bn\u0105; \u017emogaus privataus gyvenimo apsaug\u0105 (22 str. 1 d. ir 4 d.), apiman\u010di\u0105 teis\u0119 neatskleisti savo asmens duomen\u0173 tretiesiems asmenims; s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 (26 str. 1 d.), kai \u017emogus buvo fakti\u0161kai ver\u010diamas pasiskiepyti vakcina, kurios gaminimo procese buvo naudojamos negimusi\u0173 k\u016bdiki\u0173 kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s[13]<\/a>; jud\u0117jimo laisv\u0119 (32 str.), nes ribojo patekim\u0105 prakti\u0161kai \u012f visas vie\u0161\u0105sias patalpas bei \u2013 asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo princip\u0105 (29 str.), kai asmen\u0173, neturin\u010di\u0173 \u201egalimybi\u0173 paso\u201c ar atsisakan\u010di\u0173 juo naudoti teis\u0117s buvo drasti\u0161kai apribotos, palyginus su asmen\u0173, kurie naudojosi \u201egalimybi\u0173 pasu\u201c, teis\u0117mis. Taip pat de facto<\/em> \u0161ios asmen\u0173 grup\u0117s at\u017evilgiu buvo apribota ir teis\u0117 \u012f darb\u0105 bei moksl\u0105 ir kai kurios asmens politin\u0117s teis\u0117s, pavyzd\u017eiui, pilie\u010di\u0173 teis\u0117 inicijuoti referendum\u0105 ar pasinaudoti \u012fstatym\u0173 leidybos iniciatyvos teise.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, automati\u0161kai \u010dia kyla klausimas d\u0117l to, ar toks intensyvus konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimas, kai de facto<\/em> buvo suspenduota didel\u0117 dalis Konstitucijos nuostat\u0173, neprie\u0161tarauja pa\u010diai Konstitucijos esmei? Atsakant \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, bent jau konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos kontekste, reikia pasakyti, kad Konstitucijos tekstas, kuris atskiruose straipsniuose numato skirtingas \u017emogaus teises ir kiek skirting\u0105 j\u0173 ribojimo pagrind\u0105, mums leid\u017eia suprasti tai, kad paprastai tuo pa\u010diu metu gali b\u016bti ribojama kuri nors viena ar kelios konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s, o ne j\u0173 visuma. Kitaip sakant, Konstitucija beveik vis\u0173 pagrindini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0105 pateisina tik tuomet, kai valstyb\u0117je galioja karo ar nepaprastoji pad\u0117tis, kurios yra grie\u017e\u010diausi specialieji teisiniai re\u017eimai. Tod\u0117l Konstitucijos 144-145 straipsnis teigia, kad tik, kai valstyb\u0117je i\u0161kyla gr\u0117sm\u0117 konstitucinei santvarkai ar visuomen\u0117s rim\u010diai ir d\u0117l to \u012fvedus valstyb\u0117je karo ar nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, tuo pa\u010diu metu gali b\u016bti ribojamos \u0161e\u0161ios pagrindin\u0117s konstitucin\u0117s teis\u0117s: \u017emogaus privatumas, b\u016bsto nelie\u010diamumas, \u012fsitikinim\u0173 laisv\u0117 ir teis\u0117 \u012f informacij\u0105, jud\u0117jimo laisv\u0117, asociacij\u0173 teis\u0117 ir susirinkim\u0173 laisv\u0117. Tuo tarpu ekstremaliosios situacijos (ir karantino) metu Lietuvoje buvo tuo pa\u010diu metu ribojamos ne tik \u0161ios, bet ir kitos pagrindin\u0117s, socialin\u0117s bei politin\u0117s konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s ir laisv\u0117s, t. y. daugiau, nei numatyta Konstitucijos 145 straipsnyje, kuris, pavyzd\u017eiui, nepaprastosios pad\u0117ties metu neleid\u017eia labiau (nei \u012fprastiniu metu) riboti teis\u0117s \u012f darb\u0105, moksl\u0105 bei minties, tik\u0117jimo ir s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s. Taigi, tokios pla\u010dios apimties konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apribojimus tuo pa\u010diu metu, kokie Vyriausyb\u0117s buvo numatyti \u201egalimybi\u0173 paso\u201c galiojimo metu, negalimi net nepaprastosios ar karo pad\u0117ties metu. Be to, kaip jau buvo min\u0117ta, vadinamasis \u201egalimybi\u0173 pasas\u201c ir su juo susij\u0119 auk\u0161\u010diau min\u0117ti pagrindini\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai galiojo Lietuvoje 8 m\u0117nesius, t. y. net dviem m\u0117nesiais ilgiau, nei tai Konstitucijos 144 straipsnis sieja su nepaprastosios pad\u0117ties teisiniu re\u017eimu. Vien jau i\u0161 to galima matyti tai, jog su \u201egalimybi\u0173 pasu\u201c susij\u0119 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai pagal j\u0173 turin\u012f ir apimt\u012f neatitinka Konstitucijos.<\/p>\n\n\n\n

Be to, min\u0117t\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0173 turin\u012f galima vertinti tik atsak\u0119 \u012f klausim\u0105 d\u0117l j\u0173 b\u016btinumo ir proporcingumo. Be atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 visas Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas daugumos argumentavimas netenka prasm\u0117s. Gaila, bet \u0161ioje byloje nebuvo papra\u0161yta Vyriausyb\u0117s pateikti mokslini\u0173 ar kitoki\u0173 \u012frodym\u0173, kuriais remiantis 2021 met\u0173 viduryje Lietuvoje buvo konstatuotas toks u\u017ekre\u010diamos ligos pavojingumo laipsnis, kurio pagrindu buvo \u012fvestas vadinamasis \u201egalimybi\u0173 pasas\u201c. Kaip parod\u0117 v\u0117lesn\u0117 patirtis, baim\u0117 d\u0117l \u0161ios ligos pavojingumo daugeliu atveju pasirod\u0117 neadekvati ir perd\u0117ta. Pana\u0161iai yra ir d\u0117l Vyriausyb\u0117s nutarime nurodyt\u0173 skiep\u0173 bei testavimo efektyvumo, apsaugant \u017emones nuo u\u017esikr\u0117timo ir ligos platinimo. Juk vienas i\u0161 \u201egalimybi\u0173 paso\u201c \u012fvedimo argument\u0173 2021 metais buvo tas, jog pasiskiepij\u0119 asmenys negali u\u017esikr\u0117sti ir u\u017ekr\u0117sti kit\u0173, ta\u010diau v\u0117liau toks pagrindimas pasirod\u0117 neteisingas. Jau nekalbant apie tai, kad \u0161ioje byloje nebuvo svarstytas klausimas ir d\u0117l naujai pagamint\u0173 vakcin\u0173 galimo \u0161alutinio poveikio, kuris gal\u0117jo \u012ftakoti kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 pasirinkim\u0105 nesiskiepyti Vyriausyb\u0117s nutarime nurodytomis vakcinomis. Taigi, Konstitucinis Teismas \u0161ioje byloje tur\u0117jo i\u0161siai\u0161kinti, ar gin\u010dijame Vyriausyb\u0117s nutarime numatytiems \u017emogaus teisi\u0173 ribojimams \u012fvesti buvo realus faktinis pagrindas, t.y., ar u\u017ekre\u010diamos ligos pavojingumo mastas buvo toks didelis ir Vyriausyb\u0117s nutarime nurodyt\u0173 vakcin\u0173 efektyvumas pakankamas, kad gal\u0117t\u0173 pateisinti tokius didelius ribojimus ir asmen\u0173 teisinio statuso skirtumus.<\/p>\n\n\n\n

Tuo pa\u010diu ribojimo b\u016btinumo ir proporcingumo kontekste galima b\u016bt\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f jau min\u0117t\u0105 asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principo galim\u0105 pa\u017eeidim\u0105, nes jeigu u\u017ekre\u010diamoji liga nebuvo tokia pavojinga ir vakcinos nebuvo tokios efektyvios, kaip kad buvo prad\u017eioje manoma, tuomet ir \u201egalimybi\u0173 paso\u201c s\u0105lygoto dalies \u017emoni\u0173 socialin\u012f diskvalifikavim\u0105 sunku b\u016bt\u0173 pateisinti. \u0160iame kontekste gal\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105 gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0105, kad asmenys, neturintys ar atsisak\u0119 parodyti \u201egalimybi\u0173 pas\u0105\u201c, gal\u0117jo b\u016bti \u012fleid\u017eiami tik \u012f tas parduotuves, kuri\u0173 plotas yra ma\u017eesnis nei 1500 kv. m.[14]<\/a> Kaip \u017einia, kuo ma\u017eesn\u0117s u\u017edaros patalpos, tuo galimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti u\u017ekre\u010diam\u0105ja liga yra didesn\u0117, tod\u0117l tokio tam tikros dalies visuomen\u0117s teisi\u0173 ribojimo proporcingumas yra sunkiai paai\u0161kinamas net ne\u017ei\u016brint \u012f ligos pavojingum\u0105 ir vakcin\u0173 poveikio efektyvum\u0105. Jau vien \u0161ios nuostatos pakanka konstatuoti, jog toks teisinis reguliavimas (nesvarbu ar numatytas \u012fstatyme, ar po\u012fstatyminiame akte) prie\u0161tarauja \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamumui ir jud\u0117jimo laisvei, nes neatitinka konstitucini\u0173 proporcingumo ir asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo princip\u0173 ir \u0161ia prasme prie\u0161tarauja Konstitucijai pagal turin\u012f. Tod\u0117l sunku b\u016bt\u0173 sutikti su daugumos teiginiu \u0161iame Konstitucinio Teismo nutarime, jog gin\u010dijame Vyriausyb\u0117s nutarime buvo \u201enustatyti trys alternatyv\u016bs […] kriterijai<\/em>, kuriuos atitik\u0119 asmenys gal\u0117jo naudotis paslaugomis kontaktiniu b\u016bdu\u201c, nes be skiepijimosi nurodyta vakcina (arba persirgimo) buvo numatyta tik viena galimyb\u0117 \u2013 t. y. testavimasis, kuris daugeliu atveju buvo mokamas ir kur\u012f daugeliu atveju reik\u0117jo atlikti kas kelet\u0105 dien\u0173. Taigi, testavimasis negal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas lygiaverte alternatyva skiepijimuisi Vyriausyb\u0117s nutarime nurodyta vakcina, siekiant pasinaudoti apribotomis konstitucin\u0117mis \u017emogaus teis\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamosios dalies \u201eIV. U\u017esienio valstybi\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 jurisprudencija\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160ios nuomon\u0117s pabaigoje galima i\u0161kelti klausim\u0105, kam reikalinga \u0161io Konstitucinio Teismo nutarimo IV konstatuojamoji dalis pavadinimu \u201eU\u017esienio valstybi\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 jurisprudencija\u201c, kurioje yra cituojami keli Austrijos Konstitucinio Teismo bei du Pranc\u016bzijos Konstitucin\u0117s Tarybos sprendimai, susij\u0119 su \u201esveikatos paso\u201c sukeltais ribojimais? Many\u010diau, kad tyrimas apie u\u017esienio \u0161ali\u0173 teism\u0173 sprendimus \u0161iuo klausimu gal\u0117t\u0173 b\u016bti prasmingas nebent Lietuvos ar kitos valstyb\u0117s parlamentui, pateikus u\u017eklaus\u0105, pavyzd\u017eiui, parlamento informacijos analiz\u0117s departamentui apie kit\u0173 \u0161ali\u0173 praktik\u0105, prie\u0161 jam priimant su ribojimais susijusius \u012fstatymus. Toks tyrimas taip pat gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudingas ir mokslininkui, ra\u0161an\u010diam mokslin\u012f straipsn\u012f. Ta\u010diau u\u017esienio valstybi\u0173 teism\u0173 sprendimai negali b\u016bti cituojami Konstitucinio Teismo nutarime d\u0117l Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0173 prie\u0161taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes taip gali sudaryti \u012fsp\u016bd\u012f, jog pastarieji sprendimai gali \u012ftakoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ai\u0161kinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Beje, \u0161ioje nutarimo dalyje teigiama, jog viename 2021 met\u0173 sprendime Pranc\u016bzijos Konstitucin\u0117 Taryba i\u0161sak\u0117 nuomon\u0119, jog \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, remdamasis turimais moksliniais duomenimis, gal\u0117jo pagr\u012fstai manyti, jog COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo rizika buvo \u017eenkliai ma\u017eesn\u0117 tarp pasiskiepijusi\u0173, persirgusi\u0173 ar neigiam\u0105 tam tikro tyrimo rezultat\u0105 turin\u010di\u0173 asmen\u0173. \u012edomu b\u016bt\u0173 su\u017einoti, k\u0105 \u0161i institucija apie tai manyt\u0173 2023 met\u0173 pabaigoje, t.y. pra\u0117jus dvejiems metams, kai jau yra daug daugiau informacijos \u0161iuo klausimu? Be to, svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Pranc\u016bzijoje vadinam\u0105j\u012f \u201esveikatos pas\u0105\u201c reik\u0117jo pateikti ne \u012feinant \u012f daugel\u012f vie\u0161\u0173 patalp\u0173 (kaip kad buvo Lietuvoje), o tik \u201etose vietose, kuriose b\u016bdavo dideli \u017emoni\u0173 susib\u016brimai\u201c. Be to, Pranc\u016bzijoje asmenims, turintiems kontraindikacij\u0173 skiepams, \u201esveikatos pasas\u201c gal\u0117jo b\u016bti i\u0161duodamas ir nesiskiepijant. Taigi, didel\u0117 tikimyb\u0117, kad Pranc\u016bzijoje \u012fvedus tokius \u017emogaus teisi\u0173 ribojimus, kokie buvo Lietuvoje, Pranc\u016bzijos Konstitucin\u0117s Tarybos sprendimas b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s b\u016bti visai kitoks.<\/p>\n\n\n\n

Gaila, bet \u0161ioje dalyje, pavadintoje \u201eU\u017esienio valstybi\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 jurisprudencija\u201c, u\u017esienio konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros institucij\u0173 sprendimai nebuvo analizuojami tuo aspektu, ar po\u012fstatyminiu aktu ribojant konstitucines \u017emogaus teises, nebuvo \u012fsiterpta \u012f \u012fstatymo reguliavimo sfer\u0105, kuris buvo vienas i\u0161 esmini\u0173 klausim\u0173 \u0161ioje Lietuvos Konstitucinio Teismo byloje. Visgi, toki\u0173 sprendim\u0173 galima rasti. Pavyzd\u017eiui, 2021 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. sprendimu Slov\u0117nijos Konstitucinis Teismas nusprend\u0117[15]<\/a>, jog epidemijos metu Vyriausyb\u0117s nutarimu \u012fvesti jud\u0117jimo ir susirinkim\u0173 laisv\u0117s ribojimai prie\u0161taravo Slov\u0117nijos Konstitucijos 32 str. 2 daliai[16]<\/a> ir 42 str. 2 daliai[17]<\/a>. Pana\u0161iai ir 2021 m. lapkri\u010dio 29 d. sprendime Slov\u0117nijos Konstitucinis Teismas konstatavo[18]<\/a>, jog Vyriausyb\u0117s \u012fvesti (analogi\u0161ki kovido pasui) teis\u0117s \u012f darb\u0105 ribojimai valstyb\u0117s tarnautojams prie\u0161taravo \u012fstatymui ir \u0161ia prasme \u2013 Konstitucijai pagal form\u0105. Pagaliau, 2022 m. baland\u017eio 14 d. Slov\u0117nijos Konstitucinio Teismo sprendime[19]<\/a> buvo konstatuota, jog \u201ekovido paso\u201c \u012fvedimas Vyriausyb\u0117s nutarimu prie\u0161taravo Konstitucijai pagal form\u0105, nes, pagal Slov\u0117nijos Konstitucij\u0105[20]<\/a>, asmens informacijos apsaugos ribojimai gal\u0117jo b\u016bti \u012fvesti tik \u012fstatymu. Beje, \u0161iame sprendime Slov\u0117nijos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog min\u0117tas 2016 m. Bendrasis duomen\u0173 apsaugos reglamentas<\/em> pagal Slov\u0117nijos Konstitucij\u0105, negali b\u016bti laikomas tinkamu teis\u0117s \u012f asmens duomen\u0173 apsaug\u0105 ribojimo pagrindu; be to, \u010dia buvo konstatuota, jog asmens sprendimas skiepytis ar testuotis \u0161iuo atveju negali b\u016bti suprantamas, kaip savanori\u0161kas, nes nuo \u0161io pasirinkimo tiesiogiai priklaus\u0117 jo galimyb\u0117 naudotis socialin\u0117mis, politin\u0117mis ir religin\u0117mis teis\u0117mis[21]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame kontekste \u012fdomus yra ir 2021 m. liepos 14 d. Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame buvo konstatuota, jog epidemijos metu vien Vyriausyb\u0117s (o ne parlamento) sprendimu negalima tokiu mastu riboti tokios konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s, kaip jud\u0117jimo laisv\u0117[22]<\/a>. Beje, \u0161is Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendimas sudar\u0117 s\u0105lygas asmenims, nubaustiems u\u017e ribojim\u0173 pa\u017eeidimus, v\u0117liau i\u0161sireikalauti pinig\u0173 gr\u0105\u017einim\u0105 i\u0161 valstyb\u0117s biud\u017eeto. Ai\u0161ku, ne visi \u0161ie u\u017esienio konstitucini\u0173 teism\u0173 sprendimai yra visi\u0161kai tapat\u016bs \u0161ios Lietuvos Konstitucinio Teismo bylos situacijai, ta\u010diau, ai\u0161ku ir tai, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas \u0161i\u0173 sprendim\u0173 ne\u012ftrauk\u0117 \u012f savo argumentavim\u0105 d\u0117l to, kad jie b\u016bt\u0173 sunkiai suderinami su \u0161io Teismo daugumos naratyvo logika. Bet kuriuo atveju, u\u017esienio konstitucini\u0173 teism\u0173 sprendim\u0173 citavimo praktikos Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose b\u016btina kuo grei\u010diau atsisakyti, nes ji ne tik pa\u017eeid\u017eia Lietuvos Respublikos Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s princip\u0105, bet ir leid\u017eia Konstituciniam Teismui piktnaud\u017eiauti u\u017esienio konstitucini\u0173 teism\u0173 jurisprudencijos pasirinkimu, i\u0161sirenkant tik tuos teism\u0173 sprendimus, kurie gali paremti norim\u0105 prieiti i\u0161vad\u0105 (kas angli\u0161kai vadinama cherry picking<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

Vietoj i\u0161vad\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160ios (nepara\u0161ytos) atskirosios nuomon\u0117s pabaigoje nor\u0117t\u0173si pamin\u0117ti dar du dalykus. Pirmasis yra apie tai, kad nagrin\u0117jant ir priimant nutarim\u0105 \u0161ioje byloje nenusi\u0161alino Konstitucinio Teismo teis\u0117jas, kuris, kaip tuometinis Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto pirmininkas, dalyvavo priimant Civilin\u0117s saugos \u012fstatymo 8 straipsnio pataisas, kurioms atitikimo klausim\u0105 parei\u0161k\u0117jai kaip tik ir k\u0117l\u0117 \u0161ioje byloje. O antras yra susij\u0119s su tuo, kad 2023 m. spalio 4 dien\u0105 Konstitucinio Teismo internetin\u0117je svetain\u0117je paskelbus \u010dia analizuoto nutarimo rezoliucin\u0119 dal\u012f bei motyv\u0173 santrauk\u0105, tam tikr\u0105 laik\u0105 nebuvo prieinamas \u0161io nutarimo tekstas. \u010cia tik noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas yra ne kart\u0105 konstatav\u0119s, kad \u012fstatym\u0173 nuostatos ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad prie\u0161 priimant ir vie\u0161ai paskelbiant teismo sprendim\u0105, gali b\u016bti sura\u0161omos tik \u0161io sprendimo \u012f\u017eangin\u0117 ir rezoliucin\u0117 dalys, o apra\u0161omoji ir motyvuojamoji dalys gali b\u016bti sura\u0161omos v\u0117liau \u2013 prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisin\u0117s valstyb\u0117s ir teisingumo principams[23]<\/a>. Taigi, min\u0117to teis\u0117jo nenusi\u0161alinimas ir \u0161io Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojan\u010diosios dalies pavie\u0161inimo u\u017edelsimas kelia abejoni\u0173 d\u0117l to, ar \u0161is nutarimas buvo priimtas nepriklausomo ir be\u0161ali\u0161ko teismo<\/em>, kaip tai numatyta Konstitucijos 31 ir 104 straipsniuose. Ai\u0161ku, teis\u0117jai, kaip ir visi kiti \u017emon\u0117s, turi savo politines ir pasaul\u0117\u017ei\u016brines id\u0117jas bei pa\u017ei\u016bras, kurios daro \u012ftak\u0105 j\u0173 teis\u0117s supratimui, be to, jie gali jausti politin\u012f, visuomenin\u012f ar kitokio pob\u016bd\u017eio spaudim\u0105, ta\u010diau, priimdami teismo sprendimus, teis\u0117jai turi remtis i\u0161skirtinai teise ir, vis\u0173 pirma, Konstitucija, kuri ir yra visos teis\u0117s bei teisin\u0117s sistemos pagrindas. Tuo teis\u0117jai, ir vis\u0173 pirma, Konstitucinio Teismo teis\u0117jai, skiriasi nuo politik\u0173, nes priimdami sprendimus, jie \u201eatstovauja\u201c ne taut\u0105, ne savo rink\u0117jus, ne visuomen\u0117s nuomon\u0119 ar politin\u0117s partijos interesus, o teis\u0119 ar tiksliau \u2013 Konstitucij\u0105. Kitaip sakant, Konstitucinio Teismo teis\u0117jai savo sprendimuose kalba (arba bent jau tur\u0117t\u0173 kalb\u0117ti) Konstitucijos vardu. <\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2905\/content<\/a> . \u0160io nutarimo pri\u0117mime dalyvavo a\u0161tuoni teis\u0117jai i\u0161 devyni\u0173, atskir\u0173j\u0173 nuomoni\u0173 pareik\u0161ta nebuvo, nors mes ir ne\u017einome, kaip balsavo kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 teis\u0117j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/68ead78684b911ecb8b0fe92fb660e20<\/a><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> 2022 m. bir\u017eelio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas: https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2685\/content<\/a>; 2022 m. spalio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimas: https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2746\/content<\/a>; 2023 m sausio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimas: https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2797\/content<\/a>; 2023 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimas: https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2857\/content<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2610\/content<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> TAR, 2020-04-30, Nr. 9205.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> \u201e\u0160ios teis\u0117s [laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 Lietuvoje, laisvai i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos] negali b\u016bti var\u017eomos kitaip, kaip tik \u012fstatymu<\/em> […]\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> \u201e\u0160i teis\u0117 [pilie\u010diams rinktis be ginklo \u012f taikius susirinkimus] negali b\u016bti ribojama kitaip, kaip tik \u012fstatymu<\/em> […]\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> 2016 m. baland\u017eio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2016\/679 \u201eD\u0117l fizini\u0173 asmen\u0173 apsaugos tvarkant asmens duomenis ir d\u0117l laisvo toki\u0173 duomen\u0173 jud\u0117jimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95\/46\/EB\u201c (Bendrasis duomen\u0173 apsaugos reglamentas). OJ L 119, 4.5.2016, p. 1\u201388. https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/?uri=celex%3A32016R0679<\/a><\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Gin\u010dijamo nutarimo preambul\u0117je teigiama, jog jis priimamas \u201evadovaudamasi 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016\/399 d\u0117l taisykli\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 asmen\u0173 jud\u0117jim\u0105 per sienas, S\u0105jungos kodekso (\u0160engeno sien\u0173 kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilin\u0117s saugos \u012fstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstyb\u0117s sienos ir jos apsaugos \u012fstatymo 10 straipsniu, atsi\u017evelgdama \u012f 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacij\u0105 (ES) 2020\/1475 d\u0117l suderinto po\u017ei\u016brio \u012f laisvo jud\u0117jimo apribojim\u0105 reaguojant \u012f COVID-19 pandemij\u0105…\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> \u201eAtsi\u017evelgdama \u012f Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s ekstremali\u0173 situacij\u0173 komisijos 2020 m. vasario 24 d. pos\u0117d\u017eio pasi\u016blym\u0105 ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilin\u0117s saugos \u012fstatymo 9 straipsnio 11 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, […] Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117 nutaria: Paskelbti valstyb\u0117s lygio ekstremali\u0105j\u0105 situacij\u0105 visoje \u0161alyje d\u0117l naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo gr\u0117sm\u0117s\u201c. TAR, 2020-02-26, Nr. 4023.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Nuo 2022 m. gruod\u017eio 8 d. \u0161io \u012fstatymo pavadinimas pakeistas \u012f Krizi\u0173 valdymo ir civilin\u0117s saugos \u012fstatym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/legalAct.html?documentId=8c51f7f0fbfa11eb9f09e7df20500045<\/a><\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Pavyzd\u017eiui, pasak JAV medicinos \u017eurnalo Nebraska Medicine<\/em>, \u012fvair\u016bs vakcin\u0173 gamintojai, kuriant mRNA vakcin\u0105, testavimo procese naudojo vadinam\u0105j\u0105 HEK293 l\u0105steli\u0173 linij\u0105, i\u0161vest\u0105 i\u0161 1973 metais aborto metu Olandijoje pa\u0161alinto vaisiaus audini\u0173: https:\/\/www.nebraskamed.com\/COVID\/you-asked-we-answered-do-the-covid-19-vaccines-contain-aborted-fetal-cells<\/a><\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> \u201e3-1. Asmenys, neatitinkantys n\u0117 vieno i\u0161 \u0161io nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodyto kriterijaus, kontaktiniu b\u016bdu gali b\u016bti aptarnaujami […], tik kai teikiamos \u0161ios paslaugos ir vykdomos \u0161ios \u016bkin\u0117s veiklos:<\/p>\n\n\n\n

prekyba parduotuv\u0117se […], turin\u010diose atskir\u0105 \u012f\u0117jim\u0105 i\u0161 lauko, kuri\u0173 prekybos plotas […] nevir\u0161ija 1 500 kv. m<\/em>. […]\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> https:\/\/www.us-rs.si\/decision\/?lang=en&page=2&order=desc&id=116471<\/a><\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> \u201e\u012estatymai gali riboti <\/em>jud\u0117jimo laisv\u0119, jeigu reikia u\u017etikrinti tinkam\u0105 baud\u017eiamojo proceso eig\u0105, u\u017ekirsti keli\u0105 pavojing\u0173 infekcij\u0173 plitimui, u\u017etikrinti vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105 ar apsaugoti valstyb\u0117s interesus\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> \u0160ios teis\u0117s [susirinkim\u0173 ir asociacij\u0173 laisv\u0117] gali b\u016bti apribotos tik \u012fstatymu<\/em> […].<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> https:\/\/www.us-rs.si\/decision\/?lang=en&q=COVID+certificate&caseId=&df=&dt=&af=&at=&pri=1&vd=&vo=&vv=&vs=&ui=&va=&page=1&sort=&order=&id=117066<\/a><\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> https:\/\/www.us-rs.si\/decision\/?lang=en&q=2022&page=2&order=desc&id=118180<\/a><\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> 1991 m. Slov\u0117nijos Konstitucijos 38 str. 2 dalyje teigiama: \u201cAsmens duomen\u0173 rinkimo, apdorojimo, tikslingo panaudojimo, prie\u017ei\u016bros bei slaptumo taisykl\u0117s nustatomos \u012fstatymu<\/em>\u201d.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Tiesa, \u0161io Slov\u0117nijos Konstitucinio Teismo sprendimo \u012fsigaliojimas buvo atid\u0117tas metams: https:\/\/www.us-rs.si\/odlocba-ustavnega-sodisca-st-u-i-180-21-z-dne-14-4-2022\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Ispanijos Konstitucinio Teismo logika \u0161iame sprendime buvo ta, kad, pagal Ispanijos Konstitucijos 55 ir 116 straipsnius, kriz\u0117s metu norint apriboti pagrindines konstitucines \u017emogaus teises, Vyriausyb\u0117 negali vienasmeni\u0161kai j\u0173 riboti, \u012fvedant ekstremaliosios pad\u0117ties teisin\u012f re\u017eim\u0105 (isp. Estado de alarma<\/em>), bet turi b\u016bti paskelbta nepaprastoji pad\u0117tis (isp. Estado de excepcion<\/em>), kurios paskelbimui reikalingas parlamento \u017eem\u0173j\u0173 r\u016bm\u0173 pritarimas. Tiesa, \u0161i byla nebuvo susijusi su \u201ekovidinio paso\u201c \u012fvedimu: https:\/\/hj.tribunalconstitucional.es\/docs\/BOE\/BOE-A-2021-13032.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> \u017dr. pvz. 2006 m. rugs\u0117jo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarim\u0105: https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta218\/content<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 4 d. nutarimu[1], pra\u0117jus vieneri\u0173 met\u0173 ir a\u0161tuoni\u0173 m\u0117nesi\u0173 laikotarpiui po vadinamojo \u201egalimybi\u0173 paso\u201c Lietuvoje panaikinimo (jis buvo \u012fvestas 2021 m. gegu\u017e\u0117s 24 d., o jo galiojimas \u201esustabdytas\u201c 2022 m. vasario 4 d.[2]), simboli\u0161kai pa\u017eym\u0117jo savo veiklos trisde\u0161imtmet\u012f. \u0160i byla buvo viena i\u0161 penki\u0173 Konstitucinio Teismo (2022-2023 metais nagrin\u0117t\u0173) …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43076,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2181,2808,158,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43075"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43075"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43075\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":43083,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43075\/revisions\/43083"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43076"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43075"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43075"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43075"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}