Spalio prad\u017eioje prane\u0161ta apie tai, kad Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) Did\u017eioji kolegija 2023 m. rugs\u0117jo 27 d. vie\u0161ame pos\u0117dyje nagrin\u0117jo byl\u0105 Duarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105 ir 31 kit\u0105 valstyb\u0119, kurioje 11\u201324-eri\u0173 met\u0173 Portugalijos pilie\u010diai kelia 33 valstybi\u0173, tarp j\u0173 ir Lietuvos, atsakomyb\u0117s u\u017e neigiamus klimato kaitos padarinius klausimus. Tai pirmoji tokia byla prie\u0161 Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Jei prie\u0161 kok\u012f de\u0161imtmet\u012f pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio byl\u0173 pavyzd\u017eius galima buvo skaityti tik vadov\u0117liuose, tai \u0161iuo metu su valstyb\u0117s atsakomyb\u0117s u\u017e klimato kaitos padarinius klausimai tampa viena skaud\u017eiausi\u0173, neretai prioritetini\u0173 ir daugiausia teisini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelian\u010diu nacionalini\u0173 ir tarptautini\u0173 teism\u0173 galvos skausmu.<\/p>\n\n\n\n
Parei\u0161k\u0117jai teigia, kad valstybi\u0173 nesugeb\u0117jimas suma\u017einti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijos padidino klimato kaitos neigiamus padarinius ir taip paveik\u0117 j\u0173 gyvenimo s\u0105lygas bei sveikat\u0105. <\/p>\n\n\n\n
D\u0117l klimato kaitos vasaros metu kyla daug mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173, kelian\u010di\u0173 pavoj\u0173 Parei\u0161k\u0117j\u0173 sveikatai. Jie ken\u010dia nuo alergij\u0173, kv\u0117pavimo ir miego sutrikim\u0173 bei patiria nerim\u0105 d\u0117l ateities. \u017diem\u0105 klimato kaita sukelia labai stiprias audras, o tai gali padaryti \u017eal\u0105 netoli j\u016bros esantiems j\u0173 namams. Parei\u0161k\u0117jai savo skunduose taip pat nurodo, kad visuotinis at\u0161ilimas daro ypa\u010d didel\u012f poveik\u012f j\u0173 kartai ir kad, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 am\u017ei\u0173, j\u0173 teisi\u0173 apribojimas yra didesnis nei vyresni\u0173j\u0173 kart\u0173 atveju.<\/p>\n\n\n\n
Nors pati Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencija (E\u017dTK) nenumato teis\u0117s \u012f sveik\u0105, saugi\u0105 ar \u0161vari\u0105 aplink\u0105, E\u017dTT jau ne kart\u0105 yra sprend\u0119s ir pl\u0117toj\u0119s praktik\u0105, susijusi\u0105 su aplinkosaugos klausimais, turin\u010diais \u012ftakos tinkamam Konvencijos saugom\u0173 teisi\u0173, toki\u0173 kaip 2 straipsnio (teis\u0117 \u012f gyvyb\u0119), 3 straipsnio (kankinim\u0173 draudimas), 8 straipsnio (teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105) ir 14 straipsnio (diskriminacijos draudimas) kartu su 2, 3 ir 8 straipsniu bei pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavyb\u0117s apsauga), \u012fgyvendinimui.<\/p>\n\n\n\n
Iki \u0161ios dienos E\u017dTT jau yra i\u0161nagrin\u0117j\u0119s beveik tris \u0161imtus su aplinkosauga susijusi\u0173 byl\u0173. Pvz., E\u017dTT yra nusprend\u0119s, kad reik\u0161minga aplinkos tar\u0161a gali paveikti \u017emogaus gerov\u0119 ir u\u017ekirsti keli\u0105 visapusi\u0161kai naudotis savo namais, tokiu b\u016bdu ribodama \u0161io asmens privat\u0173 ir \u0161eimos gyvenim\u0105,[1]<\/a> o gamyklos ter\u0161al\u0173 poveikis gyventoj\u0173 sveikatai gali pa\u017eeisti j\u0173 teis\u0119 \u012f gyvyb\u0119, tod\u0117l valstyb\u0117 turi pozityvi\u0105 pareig\u0105 imtis prevencini\u0173 priemoni\u0173 aplinkos nelaim\u0117ms i\u0161vengti.[2]<\/a> Teismas yra pripa\u017ein\u0119s, kad valstyb\u0117s turi tur\u0117ti veiksming\u0105 teis\u0117s sistem\u0105 ir imtis praktini\u0173 veiksm\u0173 siekiant nustatyti potencialias aplinkosaugines rizikas, siekiant apsaugoti nuosavyb\u0119 ir \u017emoni\u0173 gyvybes. Valstyb\u0117s turi imtis prevencini\u0173 priemoni\u0173, skirt\u0173 suma\u017einti neigiamus gamtos nelaimi\u0173 padarinius, taip pat u\u017etikrinti visuomen\u0117s dalyvavim\u0105 priimant su aplinkosauga susijusius klausimus bei teis\u0119 gauti vis\u0105 su tuo susijusi\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Primenama apie \u012fsipareigojimus Pary\u017eiaus susitarimui<\/strong><\/p>\n\n\n\n Min\u0117toje Duarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105<\/em> byloje Parei\u0161k\u0117jai apeliuoja ne tik \u012f E\u017dTK konvencijos nuostatas, bet ir valstyb\u0117s pozityvias pareigas pagal 2015 m. Pary\u017eiaus susitarim\u0105, kuriuo 175 valstyb\u0117s pasira\u0161\u0117 sistemin\u012f dokument\u0105, \u012fpareigojant\u012f u\u017etikrinti, kad vidutin\u0117s pasaulio temperat\u016bros did\u0117jimas b\u016bt\u0173 gerokai ma\u017eesnis nei 2 \u00b0C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, taip pat d\u0117ti pastangas, kad temperat\u016bros did\u0117jimas nevir\u0161yt\u0173 1,5\u00b0C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Parei\u0161k\u0117jai taip pat remiasi 1992 m. Rio de \u017daneiro deklaracija d\u0117l aplinkos ir vystymosi, 1992 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 bendr\u0105j\u0105 klimato kaitos konvencija bei Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 konvencija.<\/p>\n\n\n\n Daug\u0117ja valstybi\u0173, pripa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 asmens teis\u0119 \u012f \u0161vari\u0105 aplink\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Teis\u0117s \u012f \u0161vari\u0105, saugi\u0105 ir sveik\u0105 aplink\u0105 svarb\u0105 tarptautiniu mastu parodo 2021 m. spalio 8 d. JT \u017dmogaus teisi\u0173 tarybos rezoliucija, kuria buvo pripa\u017einta teis\u0117 \u012f \u0161vari\u0105, sveik\u0105 ir tvari\u0105 aplink\u0105 kaip \u017emogaus teis\u0117. Nors \u0161i Rezoliucija n\u0117ra privaloma, bet tai buvo rimtas vienas pirm\u0173j\u0173 \u017eingsni\u0173 link tokios teis\u0117s teisinio pripa\u017einimo tarptautiniu mastu. 2021 m. rugs\u0117jo 29 d. Europos Tarybos Parlamentin\u0117 asambl\u0117ja savo Rezoliucija taip pat paskatino Europos Tarybos nares parengti ir priimti atskir\u0105 protokol\u0105 prie E\u017dTK, skirt\u0105 teis\u0117s \u012f sveik\u0105 aplink\u0105 pripa\u017einimui ir gynimui, o 2022 m. rugs\u0117jo 27 d. Rezoliucija paskatino valstybes nares nacionaliniu lygmeniu pripa\u017einti teis\u0119 \u012f \u0161vari\u0105, sveik\u0105 ir tvari\u0105 aplink\u0105, kaip nacionalin\u0117s teis\u0117s saugom\u0105 \u017emogaus teis\u0119. Klimato kaitos ir teis\u0117s \u012f \u0161vari\u0105 aplink\u0105 pripa\u017einimo ir \u012fgyvendinimo problemos tarptautiniu lygiu buvo viena i\u0161 esmini\u0173 tem\u0173 ir \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f vykusio Ketvirtojo Europos Tarybos Valstybi\u0173 ir Vyriausybi\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 susitikimo Reikjavike metu. \u0160iuo metu jau gana nema\u017eai Europos Tarybos valstybi\u0173 nari\u0173 savo nacionalin\u0117se sistemose toki\u0105 teis\u0119 vienokiu ar kitokiu lygmeniu pripa\u017e\u012fsta. Kita vertus, nacionalini\u0173 teism\u0173 po\u017ei\u016bris sprend\u017eiant individualius asmen\u0173 skundus ir konkre\u010dias bylas labai i\u0161siskiria. Pvz., 2021 m. kovo 24 d. Vokietijos Federacinis Konstitucinis Teismas savo sprendimu byloje Neubauer ir kt. prie\u0161 Vokietij\u0105[3]<\/strong><\/a><\/em> pripa\u017eino klimato kaitos poveik\u012f konstitucin\u0117s teis\u0117ms ir atitinkamai valstyb\u0117s pareig\u0105 imtis papildom\u0173 priemoni\u0173, skirt\u0173 tiek su\u0161velninti klimato kaitos padarinius, tiek imtis priemoni\u0173, skirt\u0173 sustabdyti \u017emogaus veiklos nulemt\u0105 visuotin\u012f at\u0161ilim\u0105 ir apriboti kylan\u010di\u0105 klimato kait\u0105. Teismas konstatavo, jog \u0161i pareiga reik\u0161minga ne tik \u012fvykus pa\u017eeidimui, bet ir orientuota \u012f ateit\u012f, siekiant apsaugoti ir ateities kartas. Kita vertus, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi pakankamai pla\u010di\u0105 diskrecijos laisv\u0119 nuspr\u0119sti, kaip konkre\u010diai turi b\u016bti kovojama su kylan\u010diais pavojais ir savo nuo\u017ei\u016bra nustatyti apsaugos nuo j\u0173 strategijas bei jas \u012fgyvendinti, priimdamas atitinkam\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105. Tod\u0117l teismo galimyb\u0117 vertinti, koki\u0173 konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173 turi b\u016bti imtasi ir kiek jos efektyvios, siekiant nepa\u017eeisti vald\u017ei\u0173 padalijimo principo, yra gana ribota. Taigi, konkre\u010dioje byloje konstatuoti parei\u0161k\u0117j\u0173 individuali\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ar juo labiau priteisti \u017ealos atlyginim\u0105 gali b\u016bti gana sud\u0117tinga.<\/p>\n\n\n\n Garsiuoju 2019 m. gruod\u017eio 20 d. Nyderland\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimu byloje Urgenda prie\u0161 Nyderland\u0173<\/em> valstyb\u0119[4]<\/strong><\/a><\/em> teismas taip pat pripa\u017eino, kad valstyb\u0117 privalo imtis priemoni\u0173 kovoti su gr\u0117sm\u0117mis d\u0117l pavojingos klimato kaitos. Teismo vertinimu, pavojingos klimato kaitos gr\u0117sm\u0117 reali ir tiesiogin\u0117, tod\u0117l atitinka minimalius E\u017dTT formuojamus teisi\u0173 apsaugos pa\u017eeidimo standartus. \u0160iuo sprendimu Nyderland\u0173 Auk\u0161\u010diausiasis teismas pripa\u017eino pagr\u012fstais \u017eemesni\u0173 instancij\u0173 teism\u0173 sprendimus, \u012fpareigojan\u010dius Vyriausyb\u0119 iki 2020 met\u0173 pabaigos ma\u017eiausiai 25 proc. suma\u017einti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisij\u0105 (palyginti su 1990 m.).<\/p>\n\n\n\n Kit\u0173 \u0161ali\u0173 teism\u0173 sprendimai n\u0117ra tokie palank\u016bs. Pvz., 2020 m. gruod\u017eio 22 d. Norvegijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas sprendimu People v Arctic Oil<\/em>. byloje[5]<\/a> konstatavo \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo diskrecij\u0105 priimant su aplinka susijusius sprendimus. Teismas nepripa\u017eino \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimo ir nusprend\u0117, kad sprendimas d\u0117l licencijos \u017evalgyti naftos telkinius neprie\u0161tarauja E\u017dTK, nes netenkina E\u017dTT praktikoje i\u0161vystyt\u0173 realaus ir tiesioginio pavojaus reikalavim\u0173 E\u017dTK 2 ir 8 straipsni\u0173 kontekste. <\/p>\n\n\n\n Valstybi\u0173 atsakomyb\u0117s klausimai klimato kaitos kontekste skirtingais aspektais jau ne kart\u0105 spr\u0119sti ar sprend\u017eiami Airijos, \u0160veicarijos, Belgijos, Austrijos, Pranc\u016bzijos teismuose[6]<\/a>. Tendencija kol kas tokia, kad, nors teismai pripa\u017e\u012fsta valstyb\u0117s pozityvi\u0105 pareig\u0105 imtis priemoni\u0173 klimato kaitai ir jos padariniams ma\u017einti, vertinant individuali\u0173 skund\u0173 pagr\u012fstum\u0105 ir gana auk\u0161t\u0173 teis\u0117s standart\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 pritaikyti valstyb\u0117s atsakomyb\u0119 konkre\u010di\u0173 subjekt\u0173 at\u017evilgiu, ai\u0161kinim\u0105, nacionalini\u0173 teism\u0173 po\u017ei\u016bris lieka gana konservatyvus.<\/p>\n\n\n\n Nepalank\u016bs nacionalini\u0173 teism\u0173 sprendimai \u0161ioje srityje lemia tai, kad individuali\u0173 skund\u0173 pagrindu b\u016btent E\u017dTT pradeda nagrin\u0117ti individuali\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidimais pagr\u012fstus skundus, kuriais pra\u0161oma \u012fvertinti E\u017dTK valstybi\u0173 nari\u0173 veiksm\u0173, stabdant klimato kait\u0105, pakankamum\u0105.[7]<\/a><\/p>\n\n\n\n \u0160veicarijoje i\u0161kelta byla d\u0117l kylan\u010di\u0173 kar\u0161\u010dio bang\u0173, Pranc\u016bzijoje \u2013 d\u0117l j\u016bros skalaujamo namo<\/p>\n\n\n\n Gr\u012f\u017etant prie E\u017dTT pozicijos, tai \u0161iuo metu \u0161iame teisme be min\u0117tos Portugalijos bylos nagrin\u0117jama daugiau kaip de\u0161imt su klimato kaitos poveikiu ir i\u0161 to kylan\u010diais valstyb\u0117s \u012fpareigojimais susijusios bylos, i\u0161 kuri\u0173 Did\u017eiajai kolegijai[8]<\/a> perduotos Verein Klimaseniorinnes Schweiz ir kt. prie\u0161 \u0160veicarij\u0105<\/em> ir Car\u00eame<\/em> prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105 <\/em>bylos. J\u0173 vie\u0161as nagrin\u0117jimas vyko \u0161i\u0173 met\u0173 kovo m\u0117nes\u012f.<\/p>\n\n\n\n KlimaSeniorinnen prie\u0161 \u0160veicarij\u0105<\/em> byloje[9]<\/a> vyresnio am\u017eiaus moteris vienijanti nevyriausybin\u0117 organizacija skunde nurod\u0117, kad \u0160veicarijos vyriausyb\u0117s nepakankami veiksmai, \u012fgyvendinant Pary\u017eiaus susitarimo tikslus, pa\u017eeid\u0117 E\u017dTK 2 ir 8 straipsnius. Anot Parei\u0161k\u0117jos, kar\u0161\u010dio bangos neigiamai veikia pagyvenusi\u0173 moter\u0173 sveikat\u0105, tod\u0117l Valstyb\u0117 privalo imtis veiksm\u0173 \u0161velninat klimato kaitos padarinius. \u0160veicarijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas atmet\u0117 skund\u0105, nurodydamas, kad vis dar yra pakankamai laiko i\u0161vengti temperat\u016bros pakilimo pagal Pary\u017eiaus reikalavimus, tod\u0117l moter\u0173 teis\u0117s n\u0117ra pakankamai \u0161iuo metu paveiktos, kad atitikt\u0173 nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 status\u0105 pagal E\u017dTK. \u0160veicarijos vyriausyb\u0117 neigia prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f tarp kar\u0161\u010dio bang\u0173, poveikio vyresnio am\u017eiaus moterims bei \u0160veicarijos veiksm\u0173 (neveikimo) ir klimato at\u0161ilimo, kuris yra globalus rei\u0161kinys, u\u017e kur\u012f \u0160veicarija negali b\u016bti atsakinga, kaip ma\u017e\u0105 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiek\u012f i\u0161metanti valstyb\u0117. <\/p>\n\n\n\n Car\u00eame prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105 byloje[10]<\/strong><\/a> <\/em>Parei\u0161k\u0117jas yra buv\u0119s Pranc\u016bzijos miesto Grande-Synthe meras. \u0160is miestas yra vietov\u0117je, kuri laikoma ypa\u010d didel\u0117s rizikos d\u0117l galimo klimato kaitos poveikio. Parei\u0161k\u0117jas, kaip meras ir kaip privatus asmuo, kreip\u0117si \u012f Valstyb\u0117s taryb\u0105, pra\u0161ydamas panaikinti Vyriausyb\u0117s atsisakym\u0105 imtis papildom\u0173 priemoni\u0173, skirt\u0173 \u012fgyvendinti Pary\u017eiaus susitarimo tiksl\u0105 suma\u017einti emisijas 40 proc. iki 2030 met\u0173. Nesi\u0117mus \u0161i\u0173 priemoni\u0173, pasak Parei\u0161k\u0117jo, jo namas gali b\u016bti nuplautas. B\u016btent \u0161i\u0173 ir Portugalijos byl\u0173 baigtis tur\u0117s lemiamos reik\u0161m\u0117s su klimato kaita susijusi\u0173 teisini\u0173 klausim\u0173 sprendimui.<\/p>\n\n\n\n Klausim\u0173 daugiau nei atsakym\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vertinant auk\u0161\u010diau nurodyt\u0173 byl\u0173 fabulas teis\u0117s po\u017ei\u016briu, problema ta, kad tradiciniai galiojantys atsakomyb\u0117s teisiniai mechanizmai n\u0117ra pritaikyti spr\u0119sti tokio pob\u016bd\u017eio bylas, tod\u0117l reikalauja i\u0161 nacionalini\u0173 ir tarptautini\u0173 teism\u0173 lankstaus novatori\u0161ko po\u017ei\u016brio.<\/p>\n\n\n\n Esminis dalykas prad\u017eioje, kur\u012f E\u017dTT tur\u0117s i\u0161spr\u0119sti nurodytose bylose, tai jurisdikcijos ir priimtinumo reikalavim\u0173 atitikties klausimai. Pirma, \u0161iose bylose i\u0161kyla teisinis klausimas d\u0117l to, ar Parei\u0161k\u0117jai atitinka nukent\u0117jusiam asmeniui keliamus reikalavimus. Pagal bendr\u0105 taisykl\u0119, su abstrak\u010diu klausimu (actio popularis <\/em>kreipimasis), kaip pvz. d\u0117l teisinio reguliavimo pakankamumo ar valstyb\u0117s veiksm\u0173 potencialaus poveikio asmens teis\u0117ms, negalima, nebent asmuo teikia pagr\u012fstus ir \u012ftikinamus \u012frodymus d\u0117l tikimyb\u0117s, kad j\u012f asmeni\u0161kai paveiksiantis pa\u017eeidimas \u012fvyks. Ar \u0161ios bylose E\u017dTT u\u017eteks \u012frodym\u0173 ir argument\u0173 konstatuoti potencialaus nukent\u0117jusiojo status\u0105 bei jo s\u0105sajas su valstyb\u0117s netinkamai vykdoma aplinkosaugos politika, kurioje \u012fprastai paliekama valstyb\u0117ms nar\u0117ms daug diskrecijos laisv\u0117s, sunku prognozuoti, ypa\u010d kai kalba eina ne tik apie poveik\u012f sveikatai d\u0117l dabar kylan\u010di\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 Parei\u0161k\u0117jams, bet ir galim\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 ateities kartoms.<\/p>\n\n\n\n Antra, kyla klausimas d\u0117l teismo ekstra-teritorin\u0117s jurisdikcijos. Ar gali valstyb\u0117s atsakyti u\u017e padarytus veiksmus ar pasekmes, kilusias u\u017e jos teritorijos rib\u0173? Tradici\u0161kai, E\u017dTT valstyb\u0117s atsakomyb\u0117 grind\u017eiama teritorialumo principu, t. y. valstyb\u0117s atsako u\u017e veiksmus ar ne\u012fveikim\u0105 savo teritorijos ribose ir garantuoja savo teritorijoje esantiems asmenims \u017emogaus teisi\u0173 apsaug\u0105. Kita vertus, pvz. bylose susijusiose su \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimais karini\u0173 konflikt\u0173 metu, pvz. Sakartvelas v. Rusija byloje (Nr. 38263\/08<\/a>) ir Ukraina bei Nyderlandai v. Rusija bylose (Nr. 8019\/16, 43800\/14 ir 28525\/20), E\u017dTT jau yra pri\u017eadin\u0119s valstyb\u0117s jurisdikcij\u0105 ir u\u017e jos teritorijos rib\u0173, pritaikydamas ir i\u0161vystydamas efektyvios kontrol\u0117s koncepcij\u0105. Kokie pagrindai gal\u0117t\u0173 pateisinti jurisdikcijos i\u0161pl\u0117tim\u0105 klimato kaitos bylose, parodys ateitis.<\/p>\n\n\n\n Tre\u010dia, kyla klausimas d\u0117l E\u017dTK reikalavimo i\u0161pildymo, susijusio su vidaus teis\u0117s gynybos priemoni\u0173 i\u0161naudojimu. Pvz. Portugalijos byloje Parei\u0161k\u0117jai teigia, kad jiems b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga kreiptis \u012f vis\u0173 valstybi\u0173 nacionalinius teismus d\u0117l pa\u017eeist\u0173 teisi\u0173, be to, jie netur\u0117t\u0173 tam pakankamai l\u0117\u0161\u0173. Dar daugiau, tik tiesioginis kreipimasis \u012f E\u017dTT gali u\u017etikrinti veiksming\u0105 j\u0173 teisi\u0173 apsaug\u0105. I\u0161imtinais atvejais, jei priemon\u0117 neveiksminga, E\u017dTT yra leid\u0119s kreiptis \u012f teism\u0105 tiesiogiai. Ar Portugalijos byloje i\u0161d\u0117styt\u0173 argument\u0173 pakanka, dar tur\u0117s b\u016bt\u0173 atsakyta.<\/p>\n\n\n\n E\u017dTT gal\u0117t\u0173 imtis lyderiaujan\u010dio vaidmens klimato kaitos srityje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sprend\u017eiant gin\u010dus i\u0161 esm\u0117s, teismui kils ir kit\u0173 sud\u0117ting\u0173 teisini\u0173 klausim\u0173 d\u0117l valstybi\u0173 tarpusavio atsakomyb\u0117s apimties, prie\u017eastinio ry\u0161io, pa\u017eeidimo intensyvumo\/akivaizdumo, kuris reikalaujamas konstatuojant daugel\u012f E\u017dTK ginam\u0173 teisi\u0173, nuostoli\u0173 adekvatumo ir paskai\u010diavimo bei kt. Be to, teismo praktikoje suteikiama plati veikimo laisv\u0117 valstyb\u0117ms nar\u0117ms (angl. margin of appreciation) tokiose svarbiose srityse, kaip ekonomin\u0117 ir socialin\u0117 politika, tod\u0117l paties E\u017dTT galimyb\u0117 per\u017ei\u016br\u0117ti tokius valstybi\u0173 nari\u0173 sprendimus yra gana ribota. Be to, kyla klausimas, ar teisi\u0161kai pagr\u012fsta b\u016bt\u0173 nustatyti pozityvius valstybi\u0173 \u012fsipareigojimus, kai atitinkinamos E\u017dTK saugomos \u017emogaus teis\u0117s taiko sritis ir turinys i\u0161ple\u010diamas, kad apimt\u0173 \u017eal\u0105 ir interesus, kurie yra labai nutol\u0119 nuo nagrin\u0117jamos teis\u0117s esm\u0117s, pvz. teis\u0117s \u012f gyvyb\u0119 ar teis\u0117s \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105. Taip pat, ar pagr\u012fstai gali b\u016bti reikalaujama, kad b\u016btent vir\u0161nacionalinis \u2013 tarptautinis teismas suteikt\u0173 teisin\u012f pagrind\u0105 valstybi\u0173 pozityviems \u012fsipareigojimams klimato kaitos srityje be tvirto ir legitimaus norminio pagrindimo, kuriuo galima b\u016bt\u0173 remtis. <\/p>\n\n\n\n \u0160ias ir kitas abejones d\u0117l E\u017dTT vaidmens yra i\u0161k\u0117l\u0119s ir buv\u0119s E\u017dTT pirmininkas Robert Spano savo prane\u0161ime \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f vykusioje Europos Tarybos konferencijoje Teis\u0117s \u012f \u0161vari\u0105, sveik\u0105 ir tvari\u0105 aplink\u0105 klausimu.[11]<\/a> R. Spano pabr\u0117\u017e\u0117, kad nors Europos Taryba yra pri\u0117musi atskir\u0105 papildom\u0105 protokol\u0105 teis\u0117s \u012f \u0161vari\u0105, sveik\u0105 ir tvari\u0105 aplink\u0105, kaip teis\u0117s saugomos \u017emogaus teis\u0117s, apsaugai, b\u016bt\u0173 naivu tik\u0117tis, kad ET valstyb\u0117s nar\u0117s j\u012f greitai ratifikuos. Be to, E\u017dTT vaidmuo yra ir turi likti subsidiarus, ginant \u017emogaus teises, nes b\u016btent nacionaliniai teismai yra ar\u010diausiai \u017emoni\u0173 bei gali geriausiai \u012fvertinti \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimo problemas nacionaliniame kontekste bei taip u\u017etikrini greit\u0105 ir efektyvi\u0105 teisi\u0173 apsaug\u0105. B\u016btent toks nacionalini\u0173 teism\u0173 ir E\u017dTT teismo tarpusavio santykio modelis ekspliciti\u0161kai \u012ftvirtintas 2021 m. \u012fsigaliojusiame E\u017dTK 11 protokole, tod\u0117l \u0161alys turi prisiimti daugiau atsakomyb\u0117s aplinkosaugos ir klimato kaitos pasekmi\u0173 \u0161velninimo srityje. Prie\u0161ingu atveju, rizikuojame susidurti su E\u017dTT sprendim\u0173 legitimumo problema bei galimu valstybi\u0173 pasiprie\u0161inimu \u012fgyvendinant E\u017dTT sprendimus. E\u017dTT kyla bei kilt\u0173 eil\u0117 ir techninio pob\u016bd\u017eio problem\u0173 renkant bei tiriant faktinius \u012frodymus, nes \u0161is teismas n\u0117ra pritaikytas kompleksini\u0173 byl\u0173 faktin\u0117s med\u017eiagos pirminiam tyrimui bei faktini\u0173 aplinkybi\u0173 nustatymui, tod\u0117l tik nacionaliniai teismai gali b\u016bti paj\u0117g\u016bs \u0161ias problemas i\u0161spr\u0119sti grei\u010diau ir efektyviau..<\/p>\n\n\n\n Tarptautin\u0117je teis\u0117je vir\u0161nacionalini\u0173 teism\u0173, toki\u0173 kaip E\u017dTT, kompetencijos apimtis ir legitimumas priklauso nuo pa\u010di\u0173 valstybi\u0173 susitarimo. Jei bus tokia Europos Tarybos valstybi\u0173 nari\u0173 valia bei sukurta tam efektyvi sistema, E\u017dTT gal\u0117t\u0173 imtis lyderiaujan\u010dio vaidmens klimato kaitos srityje. Bet kuriuo atveju, neigti vis didesn\u0119 \u012ftamp\u0105 bei akivaizd\u017eias neigiamas pasekmes kelian\u010di\u0173 globalaus at\u0161ilimo problem\u0173, permetant atsakomyb\u0119 vienam nuo kit\u0173, matyt kad nebepavyks. Tod\u0117l sprend\u017eiant su klimato kaitos s\u0105lygojamomis problemomis susijusias teisinius klausimus reikalingas visos tarptautin\u0117s teis\u0117s bendruomen\u0117s atstov\u0173 glaudus bendradarbiavimas. <\/p>\n\n\n\n Tekst\u0105 pareng\u0117 prof. dr. Solveiga Vil\u010dinskait\u0117 (Palevi\u010dien\u0117), advokat\u0173 kontoros GLIMSTEDT vadovaujan\u010dioji partner\u0117, advokat\u0117 <\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> AFFAIRE GUERRA ET AUTRES v. Italija byla (Parei\u0161kimo Nr. 116\/1996\/735\/932)<\/a> ; Lopez Ostra v Ispanija byla (Parei\u0161kimo Nr. 16798\/90).<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> E\u017dTT byla \u00d6NERYILDIZ v. Turkija (Parei\u0161kimo Nr. 48939\/99).<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Pla\u010diau \u017er. pvz. Neubauer et al. versus Germany: Planetary Climate Litigation for the Anthropocene? | German Law Journal | Cambridge Core<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Pla\u010diau \u017er. pvz. Urgenda Foundation v. State of the Netherlands – Climate Change Litigation (climatecasechart.com)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Greenpeace Nordic Association v Ministry of Petroleum and Energy<\/em> (2020) Case no 20-051052SIV-HRET (Norwegian Supreme Court) (People v Arctic Oil<\/em>). Unofficial translation <www.klimas\u00f8ksm\u00e5l.no\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/judgement_translated.pdf<\/a>> accessed 16 February 2021.<\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> \u017dr. Pla\u010diau pvz. 9. Climate Litigation Based on Human Rights – NIM (nhri.no)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> \u017dr. pla\u010diau: A.Keturakien\u0117, D. Murauskas. Klimato kaita ir \u017emogaus teis\u0117s: pirmosios bylos Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme. Teis\u0117 2023, Vol. 126, pp. 38\u201355.<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> E\u017dTT 17 teis\u0117j\u0173 Did\u017eioji kolegija nagrin\u0117ja bylas, kuriose keliami sud\u0117tingi Konvencijos ar jos protokol\u0173 ai\u0161kinimo ar taikymo klausimai arba rimta visuotin\u0117s svarbos problema.<\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> \u017dr. pla\u010diau pvz. KlimaSeniorinnen v Switzerland (ECtHR) – Climate Change Litigation (climatecasechart.com)<\/a> .<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> \u017dr. pla\u010diau pvz. Car\u00eame v. France – Climate Change Litigation % (climatecasechart.com)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> \u017dr. Pvz. Pla\u010diau: High-level conference on the right to a clean, healthy and sustainable environment in practice – Human Rights and Rule of Law (coe.int)<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Spalio prad\u017eioje prane\u0161ta apie tai, kad Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) Did\u017eioji kolegija 2023 m. rugs\u0117jo 27 d. vie\u0161ame pos\u0117dyje nagrin\u0117jo byl\u0105 Duarte Agostinho ir kiti prie\u0161 Portugalij\u0105 ir 31 kit\u0105 valstyb\u0119, kurioje 11\u201324-eri\u0173 met\u0173 Portugalijos pilie\u010diai kelia 33 valstybi\u0173, tarp j\u0173 ir Lietuvos, atsakomyb\u0117s u\u017e neigiamus klimato kaitos padarinius klausimus. Tai pirmoji tokia byla prie\u0161 Lietuv\u0105. Jei prie\u0161 kok\u012f de\u0161imtmet\u012f …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43008,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[2732,164,163,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43007"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43007"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43007\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":43018,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43007\/revisions\/43018"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43008"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43007"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43007"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43007"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\n\n\n