{"id":4251,"date":"2018-06-19T09:16:42","date_gmt":"2018-06-19T06:16:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=4251"},"modified":"2018-06-19T11:40:09","modified_gmt":"2018-06-19T08:40:09","slug":"a-grumulaitis-kodel-ch-l-montesquieu-pasisake-uz-laisvaji-mandata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/06\/19\/a-grumulaitis-kodel-ch-l-montesquieu-pasisake-uz-laisvaji-mandata\/","title":{"rendered":"A. Grumulaitis. Kod\u0117l Ch. L. Montesquieu pasisak\u0117 u\u017e laisv\u0105j\u012f mandat\u0105?"},"content":{"rendered":"

Ch. L. Montesquieu (1689-1755) yra laikomas vienu reik\u0161mingiausi\u0173 XVIII a. pranc\u016bz\u0173 politini\u0173 filosof\u0173. Net du de\u0161imtme\u010dius ra\u0161ytas jo veikalas \u201eApie \u012fstatym\u0173 dvasi\u0105\u201c apima i\u0161ties pla\u010di\u0105 vald\u017eios princip\u0173 analiz\u0119. Akivaizdu, kad svarbiausia jo veikalo dalis buvo skirta \u201ci\u0161analizuoti konstitucines s\u0105lygas, nuo kuri\u0173 priklauso laisv\u0117, ir \u0161itaip atrasti priemones atkurti senosioms pranc\u016bz\u0173 laisv\u0117ms. Ta\u010diau jo gyvenimas Anglijoje pir\u0161o kit\u0105 mint\u012f \u2013 kad laisv\u0117 gali b\u016bti ne didesnio pilietinio dorumo, o teisingo valstyb\u0117s organizavimo rezultatas\u201c. Kaip mat\u0117me v\u0117liau, Ch. L. Montesquieu vald\u017ei\u0173 atskyrimo teorija buvo to organizavimo pagrindas. Kaip Ch. L. Montesquieu eina nuo pilietin\u0117s dorov\u0117s, t.y. \u201emeil\u0117s \u012fstatymams ir t\u0117vynei\u201c respublikoje link jo \u012fsitikinimu teisingiausio valstyb\u0117s valdymo modelio konstitucin\u0117je monarchijoje? Ar yra jo teorijoje ka\u017ekoks elementas, jungiantis skirtingo tipo valstyb\u0117s valdymo formas? Jo manymu, ta \u201eri\u0161an\u010dioji grandis\u201c yra b\u016btinyb\u0117 \u201eteikti pirmenyb\u0119 visuomen\u0117s, o ne asmeninei, gerovei\u201c, t.y. deramam tautos atstovavimui. B\u016btent \u0161i teisin\u0117 kategorija, v\u0117liau i\u0161pl\u0117tota ir pavadinta \u201elaisvuoju mandatu\u201c yra verta detalesnio nagrin\u0117jimo.<\/p>\n

Laisvojo mandato samprata ir istorin\u0117 raida iki Ch. L. Montesquieu<\/strong><\/p>\n

Laisvasis mandatas rei\u0161kia tok\u012f atstovaujamosios institucijos (parlamento) nario ry\u0161\u012f su rink\u0117jais, kai jis teisi\u0161kai nesaistomas vadinamaisiais rink\u0117j\u0173 priesakais, neprivalo \u012fgyvendinti rink\u0117j\u0173 valing\u0173 nurodym\u0173 ir negali b\u016bti at\u0161auktas prie\u0161 laik\u0105, tai yra nutrauktas mandato galiojimas nepasibaigus parlamento kadencijos laikui. Laisvojo mandato turinio samprat\u0105 \u0161iuolaikin\u0117je konstitucin\u0117je teis\u0117je kontinentin\u0117s teis\u0117s \u0161alyse formuluoja Konstituciniai teismai, kai kur \u0161i\u0105 funkcij\u0105 vykdo Auk\u0161\u010diausieji teismai. Svarbu suvokti, kad laisvasis mandatas \u2013 tai ne asmenin\u0117 parlamento nario privilegija, o teis\u0117 deramai atstovauti tautai ir veikti i\u0161skirtinai tautos ir savo valstyb\u0117s interesais.<\/p>\n

Laisvojo mandato samprat\u0105 \u012fprasta sieti su pirm\u0173j\u0173 ra\u0161ytini\u0173 konstitucij\u0173 atsiradimu, jose \u012ftvirtintu vald\u017ei\u0173 padalijimo principu ir kalbant apie \u012fstatymus leid\u017eian\u010di\u0105 vald\u017ei\u0105. Daugelis autori\u0173 \u0161ia tema i\u0161eities ta\u0161ku laiko demokratin\u0119 1791m. Pranc\u016bzijos konstitucij\u0105, kur ne\u012fpareigojantis mandatas tiesiogiai pamin\u0117tas konstitucijos tekste.<\/p>\n

Ta\u010diau tai b\u016bt\u0173 ne visai tikslu, juolab, kad Ch. L. Montesquieu gyveno gerokai anks\u010diau, o mes siekiame atskleisti jo po\u017ei\u016br\u012f laisv\u0105j\u012f mandat\u0105 ir i\u0161siai\u0161kinti, kas gal\u0117jo b\u016btent tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f suformuoti. Laisvojo mandato, kaip tautos atstovo laisv\u0117s \u012fgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevar\u017eant \u0161ios laisv\u0117s rink\u0117j\u0173 priesakais ar j\u012f i\u0161k\u0117lusi\u0173 politini\u0173 partij\u0173 reikalavimais, formavimosi i\u0161tak\u0173 vis\u0173 pirma reikt\u0173 ie\u0161koti senov\u0117s Graikijoje, siejant j\u012f ne tiek su ra\u0161ytin\u0117mis konstitucijomis, kiek su pirmine atstovaujam\u0105ja demokratija. Nes tik esant atstovavimui, galima kalb\u0117ti apie atstov\u0173 teises laisvai (ar ribotai) veikti. JAV politologas H. Zeigler nurodo, kad burt\u0173 keliu atrinkti Penki\u0173 \u0161imt\u0173 tarybos nariai At\u0117nuose buvo tokios atstovaujamosios demokratijos pavyzdys. At\u0117nie\u010diai tik\u0117josi, kad \u201eburtais \u012fsteigs atstovaujam\u0105j\u012f organ\u0105, bet kadangi jis buvo sudarytas tik i\u0161 politi\u0161kai aktyvios ir mobilizuotos gyventoj\u0173 dalies, jis negal\u0117jo taip s\u0117kmingai kalb\u0117ti \u017emoni\u0173 vardu, kaip tai daro \u0161iuolaikin\u0117 \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji vald\u017eia\u201c. Be to, pradedant rinkim\u0173 proced\u016bra, baigiant sprendim\u0173 pri\u0117mimu tvyrojo manipuliacijos \u2013 \u201epareig\u0173 vykdymas <…> buvo elito veiklos sritis\u201c; \u201e\u017emon\u0117s <…> buvo garb\u0117tro\u0161kos, steng\u0117si pasiekti savo tiksl\u0173 valstybiniuose reikaluose, jie nor\u0117jo papildom\u0173 pajam\u0173\u201c… Nebuvo \u201eproced\u016bros pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173, nebuvo mechanizmo, kuris apsaugot\u0173 galutin\u012f\u00a0balsavimo rezultat\u0105 nuo oratori\u0173 gra\u017ebylyst\u0117s\u201c.\u00a0Taigi, nors At\u0117n\u0173 demokratij\u0105 ir galima vadinti atstovaujam\u0105ja,\u00a0ji nebuvo pakankamai tvari ir laisvasis mandatas, kaip mes j\u012f suvokiame \u0161iandien, dar tik formavosi.<\/p>\n

Senov\u0117s Romoje respublikos laikotarpiu subalansuotu tautos (vieno, ma\u017eumos ir daugumos interes\u0173)
\natstovavimo modeliu gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma jos konsul\u0173, Senato ir liaudies trib\u016bn\u0173 sistema. Ta\u010diau, kaip parod\u0117\u00a0laikas,\u00a0Romos respublikai transformuojantis \u012f Romos imperij\u0105, pilietin\u0117s dorov\u0117s, kaip pamatin\u0117s teisingo\u00a0atstovavimo normos, samprata buvo visi\u0161kai sugriauta.<\/p>\n

Reik\u0161minga pamin\u0117ti, jog galimyb\u0117, kad \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji vald\u017eia b\u016bt\u0173 sudaryta ne i\u0161 vis\u0173 pilie\u010di\u0173, o i\u0161
\nj\u0173 rinkt\u0173 atstov\u0173, daugel\u012f met\u0173 buvo beveik nepanaudota nei demokratin\u0117s ar respublikin\u0117s vald\u017eios teorijoje,\u00a0nei praktikoje. Daugel\u012f met\u0173 nekito ir pati atstovavimo (laisvojo mandato) samprata.\u00a0Svarb\u016bs poky\u010diai \u012fvyko tik\u00a01066m., kai normanai, nukariav\u0119 Anglij\u0105, \u012fved\u0117 pla\u010di\u0105 ir efektyvi\u0105 administracin\u0119 strukt\u016br\u0105, biurokratij\u0105.\u00a01215m. priimta Did\u017eioji laisvi\u0173 chartija reikalavo bendradarbiavimo tarp karaliaus ir didik\u0173. 1240m. Did\u017eioji\u00a0Taryba oficialiai \u0161it\u0105 bendradarbiavim\u0105 \u012fformino.\u00a0Tiesa, bandym\u0173 \u201e\u012fvairiai ir net prie\u0161taringai\u201c interpretuoti\u00a0\u201erespublikin\u0119 tradicij\u0105\u201c b\u016bta v\u0117lyvajame Renesanso laikotarpyje toki\u0173 autori\u0173 kaip F. Guicciardini ir N.\u00a0Machiavelli, realiai \u201eperm\u0105styta, performuluota ir perinterpretuota ji buvo tik XVII a. Anglijoje\u201c. 1688m. \u0160lovingosios revoliucijos Anglijoje jos valdymo modelis ap\u0117m\u0117 tris institucijas \u2013 monarch\u0105, Lord\u0173 r\u016bmus ir\u00a0Bendruomeni\u0173 r\u016bmus.\u00a01689m. priimtas \u201cTeisi\u0173 bilis\u201c, ir juo nustatytos konstitucin\u0117s parlamento vald\u017eios\u00a0garantijos, apribota karaliaus vald\u017eia, o devintame skyriuje ir pirm\u0105 kart\u0105 \u012ftvirtinta ra\u0161ytin\u0117 laisvojo mandato\u00a0samprata \u2013 nevar\u017eoma, necenz\u016bruojama \u017eod\u017eio (nuomon\u0117s) laisv\u0117 ir debat\u0173 laisv\u0117. Tokia laisvojo mandato\u00a0samprata pasiek\u0117 XVIIIa. prad\u017ei\u0105, kai gyveno ir k\u016br\u0117 Ch. L. Montesquieu.<\/p>\n

Ch. L. Montesquieu mintys laisvojo mandato tema knygoje \u201cApie \u012fstatym\u0173 dvasi\u0105\u201d<\/strong><\/p>\n

Savo knygoje Ch. L. Montesquieu tiesiogiai nevartoja s\u0105vokos \u201elaisvasis mandatas\u201c. Vis d\u0117lto principines
\n\u0161ios kategorijos nuostatas galima \u012f\u017evelgti jo pasisakymuose apie \u201e\u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0173 susirinkimo narius\u201c, t.y.
\nrenkamus atstovus.\u00a0Ra\u0161ydamas apie respublikin\u012f valdym\u0105 ir demokratij\u0105 jis puikiai atskleid\u017eia jau pamin\u0117tas At\u0117n\u0173, o kartu ir\u00a0senov\u0117s Romos atstovavimo ydas ir teikia savo \u012f\u017evalgas k\u0105 reikt\u0173 keisti. Jis kalba apie politin\u0119 dorov\u0119 kaip\u00a0meil\u0119 \u012fstatymams ir t\u0117vynei. Tai meil\u0117, reikalaujanti i\u0161 tautos atstovo \u201enuolatos teikti pirmenyb\u0119\u00a0visuomen\u0117s, o ne asmeninei, gerovei yra vis\u0173 priva\u010di\u0173 dorovi\u0173 pagrindas: visos jos yra ne kas kita kaip\u00a0pirmenyb\u0117\u201c. Senatas, kaip institucija, tur\u0117t\u0173 jungti asmenis, \u201eatsi\u017evelgiant \u012f am\u017ei\u0173, dorov\u0119, solidum\u0105,\u00a0nuopelnus. Liaud\u017eiai tokie \u012f dievus pana\u0161\u016bs senatoriai \u012fkv\u0117pt\u0173 jausmus, kurie ilgam \u012fsi\u0161aknyt\u0173 visose\u00a0\u0161eimose\u201c.<\/p>\n

Analizuodamas Anglijos konstitucin\u0119 monarchij\u0105, jis taip apib\u016bdina renkamus atstovus:
\n\u201eNeb\u016btina, kad atstovai, gav\u0119 i\u0161 savo rink\u0117j\u0173 bendr\u0105 instrukcij\u0105, gaut\u0173 i\u0161 j\u0173 dar ir priva\u010dius nurodymus\u00a0kiekvienu ypatingu atveju, kaip tai daroma Vokietijos seimuose. Tiesa, paskutiniu atveju deputato \u017eod\u017eiai b\u016bt\u0173\u00a0tikresnis nacijos balso atgarsis; bet tai vest\u0173 \u012f begalinius vilkinimus, kiekvienas deputatas \u012fgyt\u0173 vald\u017ei\u0105 likusi\u0173\u00a0deputat\u0173 at\u017evilgiu, ir pa\u010diais skubiausiais atvejais visa tautos vald\u017eia gal\u0117t\u0173 b\u016bti paraly\u017eiuota kieno nors\u00a0kaprizo\u201c.<\/p><\/blockquote>\n

\u010cia verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f raktinius \u017eod\u017eius \u2013 \u201epriva\u010dius nurodymus\u201c, \u201edeputato \u012fgyjam\u0105 vald\u017ei\u0105\u201c,
\n\u201etautos vald\u017ei\u0105, paraly\u017eiuot\u0105 kieno nors kaprizo\u201c. Ch. L. Montesquieu ai\u0161kiai pasisako, kad tautos
\natstovas \u012fstatym\u0173 leidybos veikloje vadovaut\u0173si tik \u201erink\u0117j\u0173 bendr\u0105ja instrukcija\u201c, t.y. tautos bendraisiais
\ninteresais, o ne jam \u012ftak\u0105 per \u201epriva\u010dius nurodymus\u201c galin\u010dia daryti tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 valia. Prie\u0161ingu atveju,
\ntautos atstovas \u012fgyt\u0173 i\u0161skirtin\u0119 vald\u017ei\u0105 kit\u0173 tautos atstov\u0173 at\u017evilgiu, nes jis siekt\u0173 asmenin\u0117s ar grupin\u0117s
\nnaudos, o tai savo ruo\u017etu vest\u0173 prie esminio atstovaujamosios demokratijos principo pa\u017eeidimo. Ma\u017ea to, tokia\u00a0pasikartojanti situacija vest\u0173 prie ilg\u0173 debat\u0173 ir \u201ebegalini\u0173 vilkinim\u0173\u201c, ir \u012fstatym\u0173 leidyba b\u016bt\u0173 visi\u0161kai
\nparaly\u017eiuota. Ch. L. Montesquieu konkre\u010diai nenurodo, i\u0161 koki\u0173 rink\u0117j\u0173 grupi\u0173 \u2013 asmenini\u0173, verslo, ar politini\u0173\u00a0\u2013 b\u016bt\u0173 gaunami tokie \u201eprivat\u016bs nurodymai\u201c, bet jis ne atsitiktinai mini Vokietijos seimus. XVIII a. vidurio\u00a0Vokietija dar nebuvo vienalyt\u0117 valstyb\u0117 \u2013 j\u0105 sudar\u0117 daugyb\u0117 savaranki\u0161k\u0173 kunigaik\u0161tys\u010di\u0173 su savo atskirais\u00a0seimais. Vokietis Ch. M\u00fcller, nagrin\u0117j\u0119s Europos konstitucij\u0173 istorij\u0105 ir j\u0173 s\u0105sajas su laisvuoju mandatu, be\u00a0kita ko akcentuoja, kad to meto Vokietijos deputatai (vok. Abgeordnete) gal\u0117jo b\u016bti susaistyti juos\u00a0delegavusi\u0173j\u0173 asmen\u0173 nurodym\u0173 ir reikalavim\u0173. Ir nors seniausi \u0161ioje knygoje cituojami dokumentai apima\u00a01789 \u2013 1833m. laikotarpio Vokietijos kunigaik\u0161tys\u010di\u0173 konstitucijas ir \u012fstatymus, kuriuose jau ai\u0161kiai minimas\u00a0laisvojo mandato principas – \u201edeputatas <…> n\u0117ra saistomas joki\u0173 ypating\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 t\u0173, kurie j\u012f i\u0161rinko\u201c,\u00a0\u201ekiekvienas Landtago deputatas atstovauja <…> be ypatingo ry\u0161io klas\u0117ms, kurioms jis priklauso\u201c ir t.t.,\u00a0galima numanyti, jog Ch. L. Montesquieu 1731-1748m. savo knygoje min\u0117damas Vokietijos seimus,\u00a0grei\u010diausiai tur\u0117jo omenyje b\u016btent teritorini\u0173 bendruomeni\u0173 ir klasin\u0117s priklausomyb\u0117s \u012ftakas tautos\u00a0atstovo apsisprendimo laisvei, t.y. laisvajam mandatui. Reikia pridurti, kad rinkim\u0173 teis\u0119 tuo metu Vokietijoje\u00a0tur\u0117jo tik turtingi \u017eemvald\u017eiai arba mokantys tam tikro dyd\u017eio mokes\u010dius, tod\u0117l j\u0173 \u012ftaka buvo did\u017eiausia. Politin\u0117s\u00a0partijos Vokietijoje prad\u0117jo formuotis tik XIX a. prad\u017eioje (i\u0161 prad\u017ei\u0173 pietin\u0117se Badeno, Wiurtenbergo ir\u00a0Bavarijos \u017eem\u0117se), tad apie j\u0173 \u012ftak\u0105 Vokietijos seimuose Ch. L. Montesquieu dar negal\u0117jo \u017einoti. Vienintelis\u00a0galimas, nors ir ma\u017eai tik\u0117tinas, politini\u0173 partij\u0173 \u012ftakos laisvajam mandatui modelis gal\u0117jo b\u016bti pasufletuotas\u00a0tuometin\u0117s Anglijos, kur XVIIIa. prad\u017eioje jau veik\u0117 Lord\u0173 ir Bendruomeni\u0173 r\u016bmai \u2013 pirmosios atstovaujamos\u00a0institucijos ir formavosi pirmosios politin\u0117s partijos.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kod\u0117l Ch. L. Montesquieu pasisak\u0117 u\u017e laisv\u0105j\u012f mandat\u0105?<\/strong><\/p>\n

Svarstant, kod\u0117l Ch. L. Montesquieu pasisako u\u017e laisv\u0105j\u012f mandat\u0105, galima i\u0161sskirti kelet\u0105 svarbi\u0173 moment\u0173.
\nVis\u0173 pirma, tai to meto politinis kontekstas pa\u010dioje Pranc\u016bzijoje. Dar prie\u0161 prad\u0117damas ra\u0161yti savo veikal\u0105
\n\u201cApie \u012fstatym\u0173 dvasi\u0105\u201d Ch. L. Montesquieu dirbo Bordo Parlamento tar\u0117ju, o v\u0117liau ir parlamento pirmininku,\u00a0jis buvo puikiai susipa\u017ein\u0119s su XVIII a. prad\u017eios Pranc\u016bzijos visuomeniniais bei nuosavyb\u0117s santykiais bei\u00a0valstyb\u0117s s\u0105ranga. Pranc\u016bzijos valstyb\u0117s raida XVII a., valdant Richelieu ir Liudvikui XIV, rod\u0117, koks pavojus\u00a0gresia kiekvienai Europos monarchijai ar nacionalinei valstybei, at\u0117mus i\u0161 pranc\u016bz\u0173 aristokratijos teis\u0119 spr\u0119sti\u00a0vietinius reikalus, pakeitus j\u0105 valdininkais, atskaitingais tik savo vir\u0161ininkams Pary\u017eiuje. Taip visa pranc\u016bz\u0173\u00a0visuomen\u0117 tapo priklausoma nuo biurokrat\u0173 \u201cglobos\u201d, kai nepaisoma vietini\u0173 interes\u0173, atmetama vietin\u0117\u00a0nuomon\u0117. Pats Ch. L. Monesquieu buvo kil\u0119s i\u0161 kilming\u0173 bajor\u0173, tod\u0117l gerai suprato, kad biurokratinis\u00a0valdymas veda \u012f centralizuot\u0105 despotij\u0105, b\u016bding\u0105 didel\u0117ms imperijoms. O tai savo ruo\u017etu, gali sugriauti\u00a0nuosaikum\u0105 ir politin\u0119 laisv\u0119, tuo pa\u010diu ribot\u0105 valdym\u0105 daryti neribotu ir skatinti piktnaud\u017eiavim\u0105 vald\u017eia.\u00a0Nesunku suvokti, kad esant tokioms s\u0105lygoms Pranc\u016bzijoje Ch. L. Montesquieu ie\u0161kojo atsakym\u0173 \u012f klausimus\u00a0kaip u\u017etikrinti teising\u0105 tautos atstovavim\u0105, nesaistom\u0105 joki\u0173 savanaudi\u0161k\u0173 interes\u0173.<\/p>\n

Kitas svarbus veiksnys \u2013 politinis kontekstas kaimynin\u0117je Anglijoje. Tur\u0117damas teisininko i\u0161silavinim\u0105, Ch.
\nL. Montesquieu buvo neabejotinai susipa\u017ein\u0119s ir su angl\u0173 filosofo J. Locke (1632 \u2013 1704) vald\u017ei\u0173 padalijimo
\nteorija, ir su XVII a. Anglijos konstitucine raida: nuo absoliutin\u0117s monarchijos XVII a. pr. iki respublikos XVII a.\u00a0viduryje ir konstitucin\u0117s monarchijos XVII a. pabaigoje. \u0160io laikotarpio analiz\u0117 Ch. L. Montesquieu tur\u0117jo\u00a0atskleisti skirting\u0173 valstyb\u0117s valdymo form\u0173 Anglijoje privalumus ir tr\u016bkumus. Juo labiau, kad ten jis praleido\u00a0kelet\u0105 met\u0173 (1729-1731m.). Veikale \u201eApie \u012fstatym\u0173 dvasi\u0105\u201c Ch.L. Montesquieu ir remiasi Anglijos pavyzd\u017eiu,\u00a0kalb\u0117damas apie vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105 ir laisv\u0105j\u012f mandat\u0105.<\/p>\n

Viena vertus, Anglijoje tuo metu vyravo tokia valdymo forma, kuri formaliai per Lord\u0173 r\u016bmus, o neformaliai per\u00a0Bendruomeni\u0173 r\u016bmus ne tik atspind\u0117jo, bet ir sustiprino aristokratin\u0119 Europos visuomen\u0117s strukt\u016br\u0105, o tai buvo\u00a0ypa\u010d artima pa\u010diam Ch. L. Montesquieu. Angl\u0173 aristokratija dominavo abiejuose Parlamento r\u016bmuose, \u201cteis\u0117ti\u00a0\u012fgaliojimai buvo centralizuoti, o vald\u017eia decentralizuota\u201d, nebuvo \u201ctokio biurokrat\u0173 valdymo, kuris ypa\u010d klest\u0117jo\u00a0Pranc\u016bzijoje\u201d. Svarbu pamin\u0117ti, jog b\u016btent Anglijoje 1689m. priimtame \u201cTeisi\u0173 bilyje\u201c, nusta\u010diusiame\u00a0konstitucines Parlamento nari\u0173 garantijas pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117ta laisvojo mandato s\u0105voka. N\u0117ra abejoni\u0173,\u00a0kad Ch. L. Montesquieu buvo susipa\u017ein\u0119s su \u0161io dokumento turiniu, r\u0117m\u0117si juo pasisakydamas \u201eapie bendr\u0173\u00a0instrukcij\u0173 deputatams sudarym\u0105, <…> siekdamas laisvuoju mandatu greitesnio sprendim\u0173 pri\u0117mimo, <…>\u00a0pakankamai pragmati\u0161k\u0173 tiksl\u0173 pla\u010di\u0105ja prasme efektyvinant valstyb\u0117s valdym\u0105\u201c.<\/p>\n

Kita vertus, ne viskas buvo idealu ir Anglijoje. Parlamentas po 1688m. teori\u0161kai atstovavo visai angl\u0173 tautai,
\nbet prakti\u0161kai tik negausiam turting\u0173j\u0173 sluoksniui (stambiesiems \u017eemvald\u017eiams). Deputatai imdavo ky\u0161ius i\u0161\u00a0prekybos kompanij\u0173, bankinink\u0173. Skirtumas buvo tik tas, kad Anglijoje, kur tuo metu jau egzistavo spaudos ir\u00a0\u017eod\u017eio laisv\u0117, buvo galima vie\u0161ai ir nebaud\u017eiamai apie tai ra\u0161yti. Tokia situacija primin\u0117 anks\u010diau apra\u0161yt\u0105\u00a0situacij\u0105 Vokietijos seimuose ir buvo nepriimtina Ch. L. Montesquieu.<\/p>\n

B\u016btent d\u0117l vis\u0173 \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kritikuodamas piktnaud\u017eiavim\u0105 vald\u017eia, ky\u0161ininkavim\u0105, vald\u017eios\u00a0centralizacij\u0105 ir biurokratizm\u0105 Pranc\u016bzijoje Ch. L. Montesquieu mini laisv\u0105j\u012f mandat\u0105 savo k\u016brinyje. Jis siek\u0117\u00a0pa\u0161alinti \u017ealing\u0105 absoliutizmo poveik\u012f Pranc\u016bzijoje taikant konstitucin\u0117s monarchijos Anglijos pavyzd\u012f, kur\u00a0laisv\u0119 jis ai\u0161kino \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios, vykdomosios ir teismin\u0117s vald\u017ei\u0173 atskyrimu ir j\u0173 pusiausvyros\u00a0i\u0161laikymu. Pasak D. Held, \u201ctaip m\u0105stydamas jis nor\u0117jo susieti monarchin\u012f valdym\u0105, \u012fk\u016bnijant\u012f stabilumo, doros\u00a0ir \u0161lov\u0117s siekius, su platesne saugikli\u0173 ir atsvar\u0173 sistema\u201d. Ta\u010diau viso ko a\u0161is slypi giliau.<\/p>\n

Kaip parod\u0117 v\u0117lesni istoriniai \u012fvykiai, \u0161ie Ch. L. Montesquieu laisvojo mandato principai atsispind\u0117jo\u00a0pirmosiose demokratin\u0117se konstitucijose Pranc\u016bzijoje ir JAV, jie \u012ftvirtinti ir Lietuvos konstitucin\u0117je doktrinoje.\u00a0\u0160ios kategorijos \u0161iandienin\u0117je konstitucin\u0117je teis\u0117je glaud\u017eiai sietinos su imuniteto ir indemniteto\u00a0s\u0105vokomis, kaip i\u0161skirtin\u0117mis tautos atstovo teis\u0117mis ir veiklos garantijomis.<\/p>\n

 <\/p>\n

Art\u016bras Grumulaitis, VU TF studentas<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ch. L. Montesquieu (1689-1755) yra laikomas vienu reik\u0161mingiausi\u0173 XVIII a. pranc\u016bz\u0173 politini\u0173 filosof\u0173. Net du de\u0161imtme\u010dius ra\u0161ytas jo veikalas \u201eApie \u012fstatym\u0173 dvasi\u0105\u201c apima i\u0161ties pla\u010di\u0105 vald\u017eios princip\u0173 analiz\u0119. Akivaizdu, kad svarbiausia jo veikalo dalis buvo skirta \u201ci\u0161analizuoti konstitucines s\u0105lygas, nuo kuri\u0173 priklauso laisv\u0117, ir \u0161itaip atrasti priemones atkurti senosioms pranc\u016bz\u0173 laisv\u0117ms. Ta\u010diau jo gyvenimas Anglijoje …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4253,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[443,580,581,582],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4251"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4251"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4251\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4266,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4251\/revisions\/4266"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4253"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4251"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4251"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4251"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}