{"id":42470,"date":"2023-08-20T19:34:52","date_gmt":"2023-08-20T16:34:52","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=42470"},"modified":"2023-08-20T19:50:37","modified_gmt":"2023-08-20T16:50:37","slug":"specialus-review-of-central-and-east-european-law-numeris-skirtas-lietuvos-konstitucionalizmo-problematikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/08\/20\/specialus-review-of-central-and-east-european-law-numeris-skirtas-lietuvos-konstitucionalizmo-problematikai\/","title":{"rendered":"Specialus \u201eReview of Central and East European Law\u201c numeris skirtas Lietuvos konstitucionalizmo problematikai"},"content":{"rendered":"\n

I\u0161\u0117jo specialus tarptautinio teis\u0117s mokslinio \u017eurnalo Review of Central and East European Law<\/em> numeris (48 tomo 2 numeris). Bendradarbiaudama su Graco (Austrija), Tartu (Estija) ir Leideno (Nyderlandai) universitetais, \u0161\u012f \u017eurnal\u0105 leid\u017eia viena pasaulyje labiausiai pripa\u017eint\u0173 teisin\u0117s literat\u016bros leidykl\u0173 \u2013 Brill Academic Publishers<\/em> (Nyderlandai); jis \u012ftrauktas \u012f Scopus<\/em> ir Web of Science<\/em> duomen\u0173 bazes ir turi cituojamumo rodikl\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Leidinys skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo veiklos 30-me\u010diui. Lietuvos teis\u0117s mokslui ir lyginamajai konstitucinei teis\u0117tyrai \u0161is leidinys reik\u0161mingas, be kita ko, d\u0117l to, kad jis yra pirmasis angl\u0173 kalba leid\u017eiamo recenzuojamo tarptautinio mokslinio \u017eurnalo numeris, visas skirtas moderniam Lietuvos konstitucionalizmui. Specialusis numeris yra orientuotas pirmiausia \u012f u\u017esienio skaitytoj\u0105, kur\u012f pasiekia ne tiek jau daug Lietuvos teis\u0117s problematikai skirt\u0173 publikacij\u0173, tod\u0117l straipsniuose nagrin\u0117jami klausimai yra aptariami platesniame kit\u0173, daugiausia \u2013 bet ne tik \u2013 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos, \u0161ali\u0173 kontekste. Ta\u010diau tyrimai, kuri\u0173 rezultatai yra \u0161iame leidinyje paskelbti penki straipsniai, neabejotinai bus \u012fdom\u016bs ir konstitucionalizmo problematika besidomin\u010diam Lietuvos skaitytojui.<\/p>\n\n\n\n

Leidinyje skelbiam\u0173 straipsni\u0173 autoriai \u2013 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto mokslininkai: prof. dr. (HP) Egidijus K\u016bris, doc. dr. Haroldas \u0160ink\u016bnas, dr. Dovil\u0117 P\u016brait\u0117-Andrikien\u0117, dr. Agn\u0117 Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117 ir dr. Karolina Bubnyt\u0117-\u0160irmen\u0117. Specialiojo numerio redaktoriai ir \u012f\u017eanginio straipsnio \u201eTrisde\u0161imt Lietuvos Konstitucijos met\u0173\u201c (Thirty Years of the Constitution of Lithuania \u2013 Introduction to the Special Issue<\/em>) autoriai \u2013 E. K\u016bris ir D. P\u016brait\u0117-Andrikien\u0117.<\/p>\n\n\n\n

E. K\u016brio straipsnis \u201eDoktrininis eksperimentavimas su Konstitucija Lietuvoje: Apie Konstitucijos strukt\u016br\u0105, konstitucini\u0173 nuostat\u0173 nekei\u010diamum\u0105 ir \u201evir\u0161konstitucini\u0173\u201c akt\u0173 teisin\u0119 gali\u0105\u201c (Doctrinal Experimenting with the Constitution in Lithuania: On the Structure of the Constitution, the Non-Amendability of Constitutional Provisions, and the Legal Force of \u2018Pre-Constitutional\u2019 Acts<\/em>) skirtas daugiausia konstitucin\u0117s teis\u0117s sampratai, susiformavusiai nuo 1993 m., kai Lietuvoje prad\u0117ta vykdyti teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo kontrol\u0117, taip pat labai specifiniams Lietuvos Konstitucijos strukt\u016bros ypatumams. Autorius aptaria Konstitucijos projekto rengim\u0105 ir Konstitucijos pri\u0117mim\u0105, leisdamas skaitytojui susidaryti gil\u0173 ir i\u0161sam\u0173 vaizd\u0105 apie \u0161io proceso prie\u0161taringum\u0105, detaliai aptaria per 30 met\u0173 padarytas Konstitucijos pataisas, taip pat tai, kaip Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleid\u017eiamas Konstitucijos nuostat\u0173 (kuri\u0173 ne vis\u0173 tekstin\u0117 i\u0161rai\u0161ka yra nepriekai\u0161tinga) turinys. Straipsnyje nuodugniai aptariamas vadinam\u0173j\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 (numatyt\u0173 Konstitucijos 69 str. 3 d.) institutas ir pagrind\u017eiama, kad \u0161io instituto turinys neatitinka jo pavadinimo. Atskleid\u017eiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje \u012ftvirtinta konstitucin\u0117s teis\u0117s kaip auk\u0161\u010diausiosios teis\u0117s samprata, kurios susiformavimas rei\u0161k\u0117 paradigmin\u012f pokyt\u012f Lietuvos teisin\u0117je sistemoje, ir parodoma, kad \u0161i samprata leid\u017eia Konstitucij\u0105, kuri\u0105 sudaro ne vienas, bet keli \u012fvairiu metu priimti atskiri aktai, traktuoti kaip viening\u0105 teisin\u0119 tikrov\u0119 \u2013  \u201evientis\u0105 akt\u0105\u201c (kaip ir skelbiama Konstitucijos 6 str. 1 d.). \u0160iame kontekste kriti\u0161kai analizuojama Konstitucinio Teismo 2014\u20132020 m. pl\u0117tota Konstitucijos patais\u0173 doktrina, kurioje suformuluoti materialieji ir procesiniai Konstitucijos keitimo apribojimai. Autorius atskleid\u017eia, kad, viena vertus, atitinkam\u0173 apribojim\u0173 \u201ei\u0161vedimas i\u0161 Konstitucijos\u201c leid\u017eia tirti ir Konstitucijos patais\u0173 konstitucingum\u0105 (tai atitinka tendencijas kitose \u0161alyse); kita vertus, Konstitucijos patais\u0173 doktrina siejama su 2020 m. postuluota vadinam\u0173j\u0173 \u201eikikonstitucini\u0173\u201c ir tuo pat metu \u201evir\u0161konstitucini\u0173\u201c akt\u0173 koncepcija, kaip obiter dicta<\/em> sukurta ai\u0161kinant vadinam\u0173j\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 institut\u0105, ir \u012ftikinamai parodoma, jog pastaroji kelia dideli\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l savo nekoherenti\u0161kumo ir su Lietuvos konstitucin\u0117s teis\u0117s samprata, ir su kai kuriomis referendumui teikto Konstitucijos projekto rengimo faktin\u0117mis aplinkyb\u0117mis, tad pra\u0161osi pakoreguojama taip, kad atitikt\u0173 visuotinai pripa\u017eintus Konstitucijos ai\u0161kinimo kanonus.<\/p>\n\n\n\n

D. P\u016brait\u0117s-Andrikien\u0117s straipsnis \u201eLink efektyvios Konstitucijos Lietuvoje: Konstitucinio Teismo vaidmuo\u201c (Towards an Effective Constitution in Lithuania: The Role of the Constitutional Court<\/em>) skirtas Konstitucijos efektyvumo problematikai. Autor\u0117 Konstitucijos efektyvum\u0105 ypa\u010d susieja su Konstitucinio Teismo vaidmeniu ai\u0161kinant Konstitucij\u0105 bei \u0161alinant i\u0161 teis\u0117s sistemos antikonstitucines nuostatas ir \u0161itaip ginant konstitucines vertybes. \u0160is \u0161iaip jau \u201elietuvi\u0161kai temai\u201c skirtas straipsnis yra ir lyginamasis, nes aptariami klausimai \u201e\u012fpinti\u201c \u012f plat\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 konstitucin\u012f jurisprudencin\u012f kontekst\u0105. Atliekamas tyrimas grind\u017eiamas prielaida, kad Konstitucinio Teismo veiklos rezultatyvum\u0105 lemia ne vien jo paties gali\u0173 apimtis, bet ir visuomenin\u0117, politin\u0117 bei teisin\u0117 aplinka, kurioje jis veikia. I\u0161ry\u0161kinama jurisprudencin\u0117s (\u201egyvosios\u201c) Konstitucijos\u201c reik\u0161m\u0117. Autor\u0117 daro i\u0161vad\u0105, kad konstitucin\u0117s teis\u0117s svarbos augimui \u012ftak\u0105 padar\u0117 ne vien tai, kad nema\u017eai tiriam\u0173 akt\u0173 Konstitucinio Teismo yra pripa\u017e\u012fstama prie\u0161taraujan\u010diais Konstitucijai, bet ir tai, kad (ir kaip) Teismas nuolat pl\u0117toja oficiali\u0105j\u0105 konstitucin\u0119 doktrin\u0105, kuri pati yra tapusi Konstitucijos oficialaus ai\u0161kinimo \u0161altiniu. Parodoma, kad Teismo pl\u0117tojama oficialioji konstitucin\u0117 doktrina padeda u\u017etikrinti tai, jog Konstitucija, b\u016bdama stabili, tuo pat metu paj\u0117gia prisitaikyti prie nuolat besikei\u010dian\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173 visuomen\u0117je ir valstyb\u0117je; nepaisant pasitaikan\u010di\u0173 jurisprudencijos netolygum\u0173, oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos pl\u0117tojimas leid\u017eia konstitucin\u0117s kontrol\u0117s raid\u0105 Lietuvoje apskritai vertinti kaip s\u0117km\u0117s istorij\u0105. Autor\u0117s manymu, prie \u0161ios s\u0117km\u0117s nema\u017eai prisid\u0117jo ir tai, kad Konstitucinio Teismo galios stipr\u0117jo palaipsniui, jam savo jurisprudencijoje jo \u012fgaliojim\u0173 konstitucin\u0119 samprat\u0105 tolyd\u017eio ai\u0161kinant taip, kad ji atitikt\u0173 konstituciocentrin\u0119 teis\u0117s sistemos samprat\u0105. Teismo \u012fgaliojimai buvo dar labiau prapl\u0117sti 2019 m., Seimui padarius Konstitucijos pataisas, kuriomis Lietuvos teis\u0117je buvo \u012fvestas individualaus konstitucinio skundo institutas. Laipsni\u0161kas Konstitucinio Teismo gali\u0173 stipr\u0117jimas yra vienas veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173, kad jis yra viena i\u0161 did\u017eiausi\u0105 visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 turin\u010di\u0173 institucij\u0173 Lietuvoje. Tad nors Teismas nuolat patiria nauj\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, taip pat ir susijusi\u0173 su spaudimu i\u0161 politini\u0173 vald\u017ei\u0173 pus\u0117s, kurios ypa\u010d sustipr\u0117ja krizi\u0173 (ekonomini\u0173, epidemiologini\u0173 ir kit\u0173) laikotarpiu, \u0161is spaudimas neb\u016bna toks ry\u0161kus ir intensyvus kaip kai kuriose kitose Vidurio ir Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

H. \u0160ink\u016bno ir D. P\u016brait\u0117s-Andrikien\u0117s straipsnyje \u201eVald\u017ei\u0173 padalijimo principas: Lietuvos atvejis\u201c (The Principle of Separation of Powers: The Case of Lithuania<\/em>), be kita ko, aptariami tam tikri vald\u017ei\u0173 padalijimo principo, kaip vieno i\u0161 demokratinio valdymo pagrind\u0173, pa\u017eeidimo atvejai, kuriuos yra tek\u0119 nagrin\u0117ti Konstituciniam Teismui. \u0160is tyrimas irgi yra lyginamojo pob\u016bd\u017eio, nes \u201elietuvi\u0161ka problematika\u201c yra nagrin\u0117jama i\u0161\u0161\u016bki\u0173, kuriuos vald\u017ei\u0173 padalijimo principas patiria kitose Vidurio ir Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117se, kontekste. Autoriai parodo, kad nors Lietuvai pavyko i\u0161vengti toki\u0173 drasti\u0161k\u0173 i\u0161puoli\u0173 prie\u0161 vald\u017ei\u0173 padalijim\u0105 kaip, pvz., Lenkijoje ar Vengrijoje, i\u0161 analizuojamos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos matyti, kad \u0161is konstitucinis principas b\u016bna pa\u017eeid\u017eiamas ir Lietuvoje. Da\u017eniausiai j\u012f pa\u017eeid\u017eia Seimas \u2013 \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji vald\u017eia. \u0160ie pa\u017eeidimai daugiausia b\u016bna nukreipti prie\u0161 tok\u012f esmin\u012f vald\u017ei\u0173 padalijimo element\u0105 kaip teism\u0173 \u2013 profesiniu, o ne politiniu pagrindu formuojamos valstyb\u0117s vald\u017eios at\u0161akos \u00ad\u2013 nepriklausomumas . Kita vertus, kitaip nei Lenkijoje ir Vengrijoje, kur tokio pob\u016bd\u017eio i\u0161puoliai yra suk\u0117l\u0119 net permanentines vald\u017ei\u0173 padalijimo krizes, u\u017etikrinant teism\u0173 nepriklausomum\u0105 Lietuvoje itin svarb\u0173 vaidmen\u012f suvaidino Konstitucinis Teismas. Autoriai prieina prie i\u0161vados, kad saugant konstitucin\u012f vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105 labai svarbus yra ir kit\u0173 teism\u0173 vaidmuo, nes b\u016btent jie, kreipdamiesi \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 d\u0117l Seimo  priimt\u0173 akt\u0173 atitikties Konstitucijai patikros, prisideda prie to, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo ir vykdomosios vald\u017eios institucij\u0173 veikla neprie\u0161taraut\u0173 Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n

K. Bubnyt\u0117s-\u0160irmen\u0117s straipsnyje \u201eEuropos \u017emogaus teisi\u0173 konvencija ir Lietuvos Konstitucinis Teismas: E\u017dTK formalus statusas, poveikis ir Konstitucinio Teismo bei E\u017dTT s\u0105veika\u201c (The European Convention on Human Rights and the Lithuanian Constitutional Court: the ECHR\u2019s Formal Status, Impact and Interaction Between the Court and the ECtHR<\/em>) nagrin\u0117jama \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos vertinimo Lietuvos konstitucin\u0117je jurisprudencijoje evoliucija nuo Konstitucinio Teismo \u012fsteigimo 1993 m. iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Konvencijos statusas Lietuvos teis\u0117je ir poveikis Lietuvos konstitucinei jurisprudencijai atskleid\u017eiami keliant klausim\u0105, ar Lietuvos teisin\u0117je sistemoje esama galimybi\u0173 Konvencijos garantuojam\u0173 teisi\u0173 pl\u0117trai. Autor\u0117 parodo, kad didelis Konvencijos poveikis buvo juntamas jau ankstyv\u0173j\u0173 met\u0173 konstitucin\u0117je jurisprudencijoje, kai Konvencijos teise buvo remiamasi kaip pagalbiniu Konstitucijos ai\u0161kinimo \u0161altiniu; v\u0117lesniais metais Konvencijos teis\u0117 buvo vis labiau internalizuojama taip, kad Konvencijos standartams buvo suteikiama ir konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos standart\u0173 galia ir reik\u0161m\u0117. Ilgainiui, i\u0161augus konstitucin\u0117s jurisprudencijos kokybei ir kiekybei, Konstitucinis Teismas \u0117m\u0117 vadovautis tuo, k\u0105 autor\u0117 vadina maksimizavimo nuostata, pagal kuri\u0105 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo \u012fdiegti \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos standartai yra traktuojami kaip konstituci\u0161kai b\u016btinas minimumas, ta\u010diau nacionaliniai standartai \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos standartai gali b\u016bti ir auk\u0161tesni nei \u012ftvirtintieji Konvencijos teis\u0117je. Ta\u010diau n\u0117ra nieko, kas neleist\u0173 Konstituciniam Teismui nustatyti ir tokius autonominius nacionalinis standartus, kurie neb\u016bt\u0173 auk\u0161tesni nei \u012ftvirtintieji E\u017dTK, \u2013 tokiais atvejais atitinkam\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 bei kit\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 pusiausvyr\u0105 leid\u017eia pasiekti vadinamoji europin\u0117 prie\u017ei\u016bra, kuri\u0105 vykdo Strasb\u016bro Teismas. Autor\u0117 parodo, jog tai skatina jurisprudencin\u012f dialog\u0105 tarp Konstitucinio Teismo ir E\u017dTT \u2013 \u0161is dialogas ne tik yra abipusis, bet ir yra naudingas abiem teismams.<\/p>\n\n\n\n

A. Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117s-Vilien\u0117s straipsnyje \u201eTiesiant tilt\u0105 tarp efektyvios ekonomikos ir aplinkos apsaugos pagal Lietuvos Konstitucij\u0105\u201c (Bridging Between an Effective Economy and Environmental Protection under the Lithuanian Constitution<\/em>) klausiama, ar Lietuva (ir kitos ES valstyb\u0117s nar\u0117s) yra pasirengusi \u201e\u017ealiam ekonomikos etapui\u201c \u2013 pereiti prie naujo verslo vystymo b\u016bdo, suderinamo su aplinkos apsauga ir tvariu ribot\u0173 gamtos i\u0161tekli\u0173 naudojimu, atsi\u017evelgiant \u012f vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u017emogaus teis\u0117ms XXI a. \u2013 klimato kait\u0105 (visuotin\u012f at\u0161ilim\u0105). Straipsnyje nagrin\u0117jamas dviej\u0173 nelengvai suderinam\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 \u2013 aplinkos apsaugos ir asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s bei rinkos ekonomikos \u2013 santykis eksplicitin\u0117se Konstitucijos nuostatose ir oficialiojoje konstitucin\u0117je doktrinoje, aptariamas Lietuvos konstitucin\u0117je teis\u0117je \u012ftvirtint\u0105 \u016bkin\u0117s veiklos reguliavimo modelis, atskleid\u017eiami Konstitucijoje \u012ftvirtinti aplinkos apsaugos pagrindai ir juos ai\u0161kinanti oficialioji konstitucin\u0117 doktrina, \u012fvairiapusi\u0161kai analizuojama, kaip konstituciniai asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s pagrindai br\u0117\u017eia gaires Lietuvos ekonominei politikai ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 jai daro Konstitucijos k\u016br\u0117j\u0173 pasirinkta socialinio teisingumo samprata. Autor\u0117 prieina prie i\u0161vados, kad Lietuvos konstitucinis eksplicitinis reguliavimas ir j\u012f ai\u0161kinanti oficialioji konstitucin\u0117 doktrina leid\u017eia siekti tvarios pusiausvyros tarp efektyvios ekonomikos ir aplinkos apsaugos: Konstitucija yra \u201etiltas\u201c, padedantis rasti pusiausvyr\u0105 tarp min\u0117t\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173, pad\u0117ti suderinti verslo laisv\u0119 ir aplinkos apsaugos reikalavimus; ji leid\u017eia \u0161aliai \u012fgyvendinti Europos S\u0105jungos nuostat\u0105 vykdyti klimato at\u017evilgiu neutrali\u0105 ekonomin\u0119 politik\u0105 \u2013 iki 2050 m. tapti pirmuoju klimato neutraliu kontinentu pasaulyje ir pereiti \u012f kit\u0105 ekonomikos etap\u0105, kai valstyb\u0117s nar\u0117s skatint\u0173 kurti ir pl\u0117toti versl\u0105, atitinkant\u012f klimatui neutralios ekonomikos pagrindus. Kartu numatomi ir \u0161ioje srityje kilsiantys nauji i\u0161\u0161\u016bkiai.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant pasakytina, kad visi leidinyje paskelbti straipsniai yra giliai analitiniai, juose keliami reik\u0161mingi probleminiai klausimai, Konstitucinio Teismo jurisprudencija analizuojama objektyviai ir kriti\u0161kai, teoriniai po\u017ei\u016briai koreliuoja su konkre\u010di\u0173 konstitucini\u0173 nuostat\u0173 ir oficialiosios doktrinos analize. Autoriams pavyko i\u0161vengti kai kurioms Lietuvos konstitucin\u0117s teis\u0117s publikacijoms b\u016bdingo dogmati\u0161ko, apologetinio Konstitucijos ar Konstitucinio Teismo jurisprudencijos komentavimo. Tad \u0161is specialus vieno presti\u017ei\u0161kiausi\u0173 tarptautini\u0173 teisini\u0173 akademini\u0173 \u017eurnal\u0173 numeris n\u0117ra vien Lietuvos (ar Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto) teisinink\u0173 konstitucionalist\u0173 proginis, jubiliejinis \u201epristatymas\u201c platesniam skaitytoj\u0173 ratui, bet ir \u2013 pirmiausia \u2013 dalinis \u201espragos u\u017epildymas\u201c, reik\u0161mingas ind\u0117lis \u012f lyginam\u0105j\u0105 konstitucin\u0119 teis\u0117tyr\u0105, kurios daugeliui atstov\u0173 kitose \u0161alyse Lietuvos konstitucionalizmas vis dar n\u0117ra pakankamai gerai \u017einomas, nors tam tikrais at\u017evilgiais yra apm\u0105stytinas ir pamokomas.<\/p>\n\n\n\n

Leidinys prieinamas \u010dia<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 dr. Johanas Baltrimas bei dr. Vigita V\u0117brait\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I\u0161\u0117jo specialus tarptautinio teis\u0117s mokslinio \u017eurnalo Review of Central and East European Law numeris (48 tomo 2 numeris). Bendradarbiaudama su Graco (Austrija), Tartu (Estija) ir Leideno (Nyderlandai) universitetais, \u0161\u012f \u017eurnal\u0105 leid\u017eia viena pasaulyje labiausiai pripa\u017eint\u0173 teisin\u0117s literat\u016bros leidykl\u0173 \u2013 Brill Academic Publishers (Nyderlandai); jis \u012ftrauktas \u012f Scopus ir Web of Science duomen\u0173 bazes ir turi …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":42471,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[116],"tags":[3010,1111,2419,2946,2735,409,327,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42470"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42470"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42470\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":42476,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42470\/revisions\/42476"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42471"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42470"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42470"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42470"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}