{"id":4246,"date":"2018-06-19T08:33:40","date_gmt":"2018-06-19T05:33:40","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=4246"},"modified":"2018-06-19T23:23:33","modified_gmt":"2018-06-19T20:23:33","slug":"e-leonaite-tarptautineje-teiseje-yra-vietos-visoms-kulturoms","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/06\/19\/e-leonaite-tarptautineje-teiseje-yra-vietos-visoms-kulturoms\/","title":{"rendered":"E. Leonait\u0117: Tarptautin\u0117je teis\u0117je yra vietos visoms kult\u016broms"},"content":{"rendered":"

Kas sieja skirtingas teisines sistemas ir tradicijas turin\u010dias valstybes? Kod\u0117l \u012f tuos pa\u010dius klausimus teis\u0117jai atsako skirtingai? Su kokiais i\u0161\u0161\u016bkiais \u0161iandien susiduria kiekvienas teisininkas ir kod\u0117l ypating\u0105 vaidmen\u012f tarptautini\u0173 teism\u0173 praktikoje vaidina kult\u016briniai skirtumai, sutiko papasakoti VU Teis\u0117s fakulteto ir TSPMI d\u0117stytoja, \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo instituto Teis\u0117s program\u0173 vadov\u0117 dr. Erika Leonait\u0117. <\/strong><\/p>\n

Ne paslaptis, kad kult\u016br\u0173, religij\u0173, istorin\u0117s patirties skirtumai turi \u012ftakos \u0161ali\u0173 vykdomai politikai. Kaip \u0161ie veiksniai atsispindi tarptautin\u0117je teis\u0117je? <\/strong><\/p>\n

\u017dvelgiant per tarptautin\u0117s teis\u0117s \u201eakinius\u201c, reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie pagarb\u0105 skirtumams, \u012fvairovei ir ribas, kurias br\u0117\u017eia b\u016btinyb\u0117 apsaugoti pamatines vertybes, tarp kuri\u0173 svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017eima \u017emogaus teis\u0117s.<\/p>\n

Tarptautin\u0117 teis\u0117 savo esme yra horizontali sistema, pagr\u012fsta savanori\u0161ku \u012fsipareigojim\u0173 prisi\u0117mimu. Valstyb\u0117s pa\u010dios sprend\u017eia, prie koki\u0173 tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 jungtis, \u012f kokias tarptautines organizacijas stoti. Ta\u010diau pamatini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apsauga \u0161iandien jau n\u0117ra vien valstyb\u0117s vidaus reikalas. Tai itin atsiskleid\u017eia kintan\u010dioje suvereniteto sampratoje, kai suverenitetas suvokiamas ne tik kaip kontrol\u0117, bet ir kaip atsakomyb\u0117 gerbti vis\u0173 valstyb\u0117je esan\u010di\u0173 asmen\u0173 orum\u0105 ir pagrindines teises.<\/p>\n

Kitas aspektas yra tai, kad tarptautin\u0117 teis\u0117 gina skirting\u0173 grupi\u0173 ir visuomeni\u0173 kult\u016brin\u0119 \u012fvairov\u0119. Ta\u010diau, kaip pabr\u0117\u017eiama Konvencijoje d\u0117l kult\u016br\u0173 rai\u0161kos \u012fvairov\u0117s apsaugos ir skatinimo, kult\u016br\u0173 \u012fvairov\u0117s argumentas negali b\u016bti naudojamas tarptautin\u0117s teis\u0117s saugom\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimams pateisinti.<\/p>\n

Bene daugiausiai debat\u0173 sukelia \u017emogaus teisi\u0173 sritis \u2013 nors mums priimtina m\u0105styti, kad jos yra universalios bei akivaizd\u017eios, i\u0161 ties\u0173 egzistuoja \u012fvair\u016bs nesutarimai: kult\u016bros reliatyvist\u0173 stovykla mato pasaul\u012f kaip savoti\u0161k\u0105 kult\u016br\u0173 mozaik\u0105, kuri\u0105 galima suprasti tik tapus tos kult\u016bros dalimi; postmodernistai laikosi po\u017ei\u016brio, kad objektyvios tiesos i\u0161vis n\u0117ra, o teiginiai apie visuotini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 egzistavim\u0105 t\u0117ra Vakar\u0173 bandymas primesti savo vertybes kitoms kult\u016broms. Kaip vertinate min\u0117tus po\u017ei\u016brius? <\/strong><\/p>\n

\u017dmogaus teisi\u0173 visuotinumo id\u0117j\u0105, kylan\u010di\u0105 i\u0161 prigimtin\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 sampratos, \u00a0galima laikyti \u0161iuolaikin\u0117s bendrosios tarptautin\u0117s teis\u0117s dalimi. Savoti\u0161koje tarptautin\u0117s bendruomen\u0117s konstitucijoje \u2013 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartijoje \u2013 skelbiamas pasiry\u017eimas \u201ev\u0117l \u012ftvirtinti tik\u0117jim\u0105 pagrindin\u0117mis \u017emogaus teis\u0117mis\u201c. Prigimtiniu \u017emogaus teisi\u0173 pob\u016bd\u017eiu grind\u017eiama ir \u00a0Visuotin\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 deklaracija, nuorodos \u012f \u017emogaus teisi\u0173 visuotinum\u0105 \u012ftrauktos \u012f svarbiausias sutartis \u017emogaus teisi\u0173 srityje. Pavyzd\u017eiui, Tarptautinio pilietini\u0173 ir politini\u0173 teisi\u0173 pakto \u0161alimis yra 170 valstybi\u0173, Tarptautinio ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 pakto \u2013 167 valstyb\u0117s. Nors vienos valstyb\u0117s labiau akcentuoja asmenines teises ir laisves, kitos, tokios kaip Kinija, pabr\u0117\u017eia ekonomines, socialines pilie\u010di\u0173 teises, tai rodo itin plat\u0173, net jei ir formal\u0173, visuotini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 id\u0117jos pri\u0117mim\u0105 tarptautiniu lygiu.<\/p>\n

Tiesa, egzistuoja po\u017ei\u016bris, kad pati tarptautin\u0117 teis\u0117 did\u017ei\u0105ja dalimi yra vakarieti\u0161kos civilizacijos \u201eproduktas\u201c ir neretai valstyb\u0117s tik formaliai prisiima \u012fsipareigojimus \u017emogaus teisi\u0173 srityje, pasiduodamos Vakar\u0173 \u201ekult\u016briniam imperializmui\u201c. I\u0161 to kyla bene did\u017eiausias reliatyvizmo i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 kiek \u0161alys realiai laikosi prisiimt\u0173 \u012fsipareigojim\u0173? Paradoksas, bet netgi \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja yra Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 konvencijos \u0161alis.<\/p>\n

Vis tik many\u010diau, kad \u0161iandienin\u0117mis globalizacijos, informacijos sklaidos, erdv\u0117s bei laiko suglaudinimo s\u0105lygomis reliatyvist\u0173 kalb\u0117jimas apie tai, kad tik konkre\u010dioje kult\u016broje susiformav\u0119s asmens ir valstyb\u0117s santykio modelis yra priimtinas konkre\u010diai kult\u016brai, atrodo dirbtinis ir menkai \u012ftikinantis. \u0160iandienos pasaulyje vargu ar galima kalb\u0117ti apie homogeni\u0161kas, stati\u0161kas kult\u016bras, egzistuojan\u010dias tarsi izoliuotos salos.<\/p>\n

Da\u017eniausiai kult\u016brinio reliatyvizmo id\u0117jas i\u0161sako nedemokratini\u0173 valstybi\u0173 valdantysis sluoksnis arba grup\u0117s, kurios d\u0117l lyties, religijos, etnin\u0117s kilm\u0117s ar kit\u0173 istori\u0161kai susiklos\u010diusi\u0173 aplinkybi\u0173 naudojasi galios pozicijomis konkre\u010dioje visuomen\u0117je. Reliatyvizmo argumentai \u0161iems subjektams yra naudingi siekiant i\u0161laikyti ir legitimuoti savo dominavim\u0105, tod\u0117l nat\u016bralu, kad visuotini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 id\u0117ja n\u0117ra patogi tiems, kas siekia i\u0161saugoti status quo<\/em> nepalankesn\u0117je pad\u0117tyje esan\u010di\u0173 asmen\u0173 ar grupi\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n

Taip pat ironi\u0161ka, kad reliatyvistai savo pozicij\u0105 grind\u017eia remdamiesi vakarieti\u0161koje tradicijoje kartu su modernia tautin\u0117s valstyb\u0117s samprata i\u0161vystytomis tautinio ir kult\u016brinio identiteto id\u0117jomis.<\/p>\n

Kita vertus, kult\u016brinio reliatyvizmo metamas i\u0161\u0161\u016bkis \u017emogaus teisi\u0173 universalumo id\u0117jai neabejotinai svarbus ta prasme, kad ver\u010dia diskutuoti apie konkre\u010di\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 turin\u012f ir naudojimosi jomis ribas, pusiausvyros tarp skirting\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 ar asmens ir visuomen\u0117s interes\u0173 nustatym\u0105. Pavyzd\u017eiui, ar teis\u0117 \u012f pagarb\u0105 priva\u010diam gyvenimui apima nepagydoma liga sergan\u010dio asmens teis\u0119 \u012f eutanazijos atlikim\u0105? Kokie naudojimosi savirai\u0161kos arba religijos laisve ribojimai laikytini pagr\u012fstais?\u00a0 Tai klausimai, aktual\u016bs visoms visuomen\u0117ms.<\/p>\n

Galima gerbti kiekvien\u0105 kult\u016br\u0105, ta\u010diau skirtumai tarp valstybi\u0173, j\u0173 teisini\u0173 tradicij\u0173 bei teisin\u0117s kult\u016bros yra nei\u0161vengiami. Kokia yra tarptautini\u0173 teism\u0173 (pavyzd\u017eiui, Strasb\u016bro teismo) praktika, susid\u016brus su kult\u016bri\u0161kai, istori\u0161kai jautriomis bylomis?<\/strong><\/p>\n

Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT) nuolat susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiu nustatyti pusiausvyr\u0105 tarp bendro \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos standarto ir nacionalini\u0173 sprendim\u0173, grind\u017eiam\u0173 konkre\u010dios valstyb\u0117s teisin\u0117mis, kult\u016brin\u0117mis tradicijomis, istorine patirtimi. Tai yra tarptautinis teismas, vertinantis, ar valstyb\u0117s, kurioms tenka pirmin\u0117 atsakomyb\u0117 u\u017e veiksming\u0105 Konvencijos teisi\u0173 u\u017etikrinim\u0105, nepa\u017eeid\u0117 savo \u012fsipareigojim\u0173. Ta\u010diau netur\u0117damas tiesiogin\u0117s s\u0105veikos su konkre\u010dios valstyb\u0117s visuomene jis negali \u017einoti vis\u0173 nacionalini\u0173 ypatum\u0173, kiek vienas ar kitas klausimas jautrus ir svarbus konkre\u010diai visuomenei. Kitaip tariant, i\u0161 ties\u0173 egzistuoja tam tikra \u012ftampa tarp vienov\u0117s ir \u012fvairov\u0117s.<\/p>\n

Instrumentas, kurio pagalba E\u017dTT siekia nustatyti pusiausvyr\u0105 tarp \u0161i\u0173 poli\u0173, yra valstybi\u0173 vertinimo laisv\u0117s doktrina \u2013 valstyb\u0117ms pripa\u017e\u012fstama tam tikra diskrecija priimant sprendimus, susijusius su Konvencijos ginamomis teis\u0117mis. Valstybi\u0173 vertinimo laisv\u0117 grind\u017eiama tuo, kad nacionalin\u0117s institucijos turi geresnes galimybes \u012fvertinti konkre\u010dios visuomen\u0117s poreikius, surinkti duomenis, reikalingus nustatyti konkuruojan\u010di\u0173 interes\u0173 pusiausvyr\u0105, tad \u0161i doktrina itin svarbi nagrin\u0117jant bylas, kuriose keliami jautr\u016bs klausimai, tokie kaip eutanazijos ar abort\u0173 reguliavimas, religin\u0117s simbolikos naudojimas.<\/p>\n

Ar skirting\u0173 valstybi\u0173 teis\u0117jai, priklausomai nuo j\u0173 nacionalin\u0117s patirties ar politini\u0173 aplinkybi\u0173, yra link\u0119 suprasti Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencij\u0105 (Konvencij\u0105) skirtingai?<\/strong><\/p>\n

Tam tikras subjektyvumo elementas manau yra nei\u0161vengiamas kiekvienu atveju, kai tenka priimti sprendim\u0105, nesant galimyb\u0117s vadovautis matematiniais metodais. Teis\u0117jai vadovaujasi vidiniu \u012fsitikinimu ir teisingumo jausmu, kuris gali skirtis ir d\u0117l psichologini\u0173 \u017emogaus savybi\u0173, konservatyvi\u0173 ar liberali\u0173 \u012fsitikinim\u0173, kult\u016brini\u0173 nuostat\u0173, skirtingo teisinio i\u0161silavinimo. Ta\u010diau kad ir kokios b\u016bt\u0173 individuali\u0173 teis\u0117j\u0173 nuostatos, E\u017dTT pirmiausia vadovaujasi Konvencija, taip pat vertina nacionalini\u0173 teism\u0173 argumentacij\u0105, kiekvienos situacijos aplinkybi\u0173 visum\u0105, \u012fskaitant ir kontekst\u0105. B\u016btinyb\u0117 pasverti \u0161i\u0105 aplinkybi\u0173 gaus\u0105 ir priimti sprendim\u0105 yra i\u0161ties rimtas i\u0161\u0161\u016bkis.<\/p>\n

Beje, teis\u0117s teoretikas R. Dworkinas yra pasak\u0119s, kad m\u0105stantys teisininkai da\u017enai nesutars d\u0117l sud\u0117ting\u0173 byl\u0173. Taigi visi\u0161kai nat\u016bralu ir suprantama, kai sud\u0117tingoje byloje teis\u0117j\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskiria. Civiliniame kodekse nustatyta, kad vaisiai nuo \u0161ak\u0173, nusvirusi\u0173 \u012f kaimyno sklyp\u0105, priklauso kaimynui. Ta\u010diau da\u017enai teis\u0117s akt\u0173 formuluot\u0117s nepateikia vienareik\u0161mi\u0173 atsakym\u0173, ypa\u010d \u017emogaus teisi\u0173 srityje. Teisei svarbus tikslumas, bet ji n\u0117ra tikslusis mokslas, ji yra ir menas, joje tikrai yra erdv\u0117s ir filosofijai. Ta\u010diau svarbu, kad ir patys teisininkai tai suprast\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Valstybei jautriose bylose E\u017dTT kartais pakei\u010dia savo anks\u010diau priimt\u0105 sprendim\u0105. Ar tam gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s aplinkyb\u0117, kad nebuvo pakankamai atsi\u017evelgta \u012f nacionalin\u0119 specifik\u0105? Kokios pastar\u0173j\u0173 met\u0173 bylos, susij\u0119 su valstyb\u0117s savitumu, J\u016bs\u0173 nuomone, yra \u012fdomiausios? <\/strong><\/p>\n

Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 itin daug d\u0117mesio sulauk\u0117 byla susijusi su ilgamete Italijos istorine tradicija kabinti kry\u017eius (krucifiksus) valstybini\u0173 mokykl\u0173 klas\u0117se. 2009 m. byloje S. Lautsi ir kiti prie\u0161 Italij\u0105<\/em> E\u017dTT septyni\u0173 teis\u0117j\u0173 kolegija vienbalsiai pripa\u017eino, kad tokia praktika pa\u017eeid\u0117 mokini\u0173 t\u0117v\u0173 teis\u0119 aukl\u0117ti vaikus pagal savo \u012fsitikinimus ir mokini\u0173 religijos laisv\u0119. Italijos pra\u0161ymu byl\u0105 i\u0161 naujo nagrin\u0117jant Did\u017eiajai kolegijai, de\u0161imt valstybi\u0173, tarp j\u0173 ir Lietuva, pateik\u0117 E\u017dTT savo pozicijas, ragindamos pripa\u017einti valstyb\u0117s vertinimo laisv\u0119 ir atsi\u017evelgti \u012f valstyb\u0117s kult\u016br\u0105, jos tradicijas ir vertybes. 2011 m. Did\u017eioji kolegija nusprend\u0117, kad min\u0117ta istorin\u0117 tradicija neprilygo mokini\u0173 indoktrinacijai ir Konvencija nebuvo pa\u017eeista, nes klas\u0117je kaban\u010dio krucifikso vaidmuo buvo pasyvus, nebuvo privalomo krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokymo, buvo leid\u017eiama naudoti ir kit\u0173 religij\u0173 simbolius.<\/p>\n

\u017dinoma, vien referavimas \u012f tradicij\u0173 t\u0119stinum\u0105, kult\u016brin\u012f savitum\u0105, moral\u0117s ar religini\u0173 jausm\u0173 apsaug\u0105 negali pateisinti nepagr\u012fst\u0173 naudojimosi teis\u0117mis ribojim\u0173. Tai ai\u0161kiai parod\u0117 vadinamoji \u201eJ\u0117zaus d\u017eins\u0173 byla\u201c (UAB \u201eSekmadienis\u201c prie\u0161 Lietuv\u0105)<\/em>. Joje \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo institutas atstovavo parei\u0161k\u0117j\u0105, kuriam buvo skirta bauda u\u017e visuomen\u0117s moral\u0119 neva pa\u017eeid\u017eiant\u012f J\u0117zaus ir Marijos atvaizd\u0173 naudojim\u0105 drabu\u017ei\u0173 kolekcijos reklamoje. E\u017dTT atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad moral\u0117s apsauga grind\u017eiami ribojimai neturi b\u016bti kildinami tik i\u0161 kurios nors vienos religijos princip\u0173. Ta\u010diau esminis vaidmuo konstatuojant savirai\u0161kos laisv\u0117s pa\u017eeidim\u0105 teko aplinkybei, kad Lietuvos institucij\u0173 argumentai apie krik\u0161\u010dionyb\u0117s svarb\u0105 ir religini\u0173 simboli\u0173 menkinim\u0105 buvo deklaratyv\u016bs, pavir\u0161utini\u0161ki ir nepakankamai paai\u0161kinantys, kas konkre\u010diai reklamose \u012f\u017eeid\u0117 tikin\u010diuosius.<\/p>\n

Reik\u0161mingas valstyb\u0117s vertinimo laisv\u0117s apimt\u012f lemiantis kriterijus yra tai, ar konkre\u010diu klausimu egzistuoja Europos Tarybos valstybi\u0173 konsensusas, t. y. bendras po\u017ei\u016bris, standartas. Srityse, kur valstybi\u0173 praktika i\u0161siskiria (kaip kad d\u0117l religini\u0173 simboli\u0173 mokymo \u012fstaigose), valstyb\u0117ms paliekama platesn\u0117 vertinimo laisv\u0117, o nusta\u010dius, kad daugumoje valstybi\u0173 \u012fsitvirtin\u0119s vieningas po\u017ei\u016bris, valstyb\u0117s vertinimo laisv\u0117 reik\u0161mingai siaur\u0117ja.<\/p>\n

Galimyb\u0117 nukrypti nuo bendro standarto nepa\u017eeid\u017eiant \u012fsipareigojim\u0173 pagal Konvencij\u0105 laikytina i\u0161imtiniu atveju. Tokio i\u0161imtinio atvejo pavyzdys yra byla A, B ir C prie\u0161 Airij\u0105. <\/em>Nepaisant Europoje egzistuojan\u010dio ai\u0161kaus konsensuso d\u0117l liberalesnio nei Airijoje abort\u0173 reguliavimo, E\u017dTT nustat\u0117, kad Airijoje galiojantis grie\u017etas abort\u0173 draudimas, kai n\u0117\u0161tumas gali b\u016bti nutrauktas tik esant gr\u0117smei motinos gyvybei, nepa\u017eeid\u0117 parei\u0161k\u0117j\u0173 teis\u0117s \u012f pagarb\u0105 priva\u010diam gyvenimui. Gr\u012fsdamas sprendim\u0105 E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo tiek mokslinio sutarimo \u017emogaus gyvyb\u0117s prad\u017eios klausimu nebuvim\u0105 ir itin jautr\u0173 \u0161io klausimo pob\u016bd\u012f, tiek ir aplinkyb\u0119, kad Airijos konstitucin\u0117mis nuostatomis grind\u017eiamas abort\u0173 reguliavimas yra \u201eilgos, sud\u0117tingos ir jautrios diskusijos\u201c Airijos visuomen\u0117je rezultatas. \u0160is nevienareik\u0161mi\u0161kai vertinamas sprendimas parod\u0117, kad sud\u0117tingas etines dilemas kelian\u010diais klausimais E\u017dTT kartais link\u0119s sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 palikti pa\u010diai visuomenei ir pripa\u017e\u012fsta valstyb\u0117ms pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105. Beje, \u0161iuo metu Airijos visuomen\u0117 kaip tik sprend\u017eia klausim\u0105 d\u0117l abort\u0173 reguliavimo liberalizavimo.<\/p>\n

Dar viena \u012fdomi E\u017dTT praktikos sritis, kurioje didelis svoris suteikiamas visuomen\u0117s pasirinkimui, yra bylos, kuriose draud\u017eiama moterims vie\u0161umoje ne\u0161ioti musulmoni\u0161kus galvos apdangalus. Jau pirmojoje i\u0161 \u0161i\u0173 byl\u0173 \u2013 S.A.S. prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105 \u2013 <\/em>E\u017dTT pripa\u017eino, kad sprendimas, ar leisti vie\u0161ose vietose d\u0117v\u0117ti veid\u0105 dengian\u010dius apdarus (tokius kaip burkos, nikabai) yra visuomen\u0117s pasirinkimas ir valstybei \u0161ioje srityje priklauso plati vertinimo laisv\u0117. Kadangi veidas yra svarbus tarpasmeniniam bendravimui, veid\u0105 dengian\u010di\u0173 apdar\u0173 draudimas gali b\u016bti pripa\u017eintas b\u016btinu demokratin\u0117je visuomen\u0117je, siekiant apsaugoti \u201cgyvenim\u0105 kartu\u201d, kaip kit\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos element\u0105. Tokia pati argumentacija buvo pakartota ir v\u0117lesn\u0117se bylose prie\u0161 Belgij\u0105.<\/p>\n

Visi \u0161ie sprendimai neabejotinai \u012fdom\u016bs tuo aspektu, kur\u012f keliate, nes iliustruoja, kad teismas link\u0119s \u012f dialog\u0105 ir gali pripa\u017einti \u00a0konkre\u010dios visuomen\u0117s pasirinkimus.<\/p>\n

Pereikime prie istorini\u0173 pasakojim\u0173 sankirtos Europos S\u0105jungoje. Vakarai po Antrojo pasaulinio karo atk\u016br\u0117 demokratines institucijas, \u017eeng\u0117 \u012f Jungtines Tautas, Europos bendrij\u0105 ir NATO, kai kitapus gele\u017ein\u0117s u\u017edangos atsid\u016brusios Ryt\u0173 \u0161alys patyr\u0117 okupacij\u0105, teror\u0105 ir tr\u0117mimus. Kaip \u0161ie istorini\u0173 pasakojim\u0173 skirtumai rei\u0161kiasi E\u017dTT ir kit\u0173 teisini\u0173 organizacij\u0173 sprendimuose?<\/strong> Kokias pastebite tendencijas?<\/strong><\/p>\n

E\u017dTT neretai susiduria su bylomis, kurios palie\u010dia istorin\u0117s atminties klausimus. Pavyzd\u017eiui, Katyn\u0117s \u017eudyni\u0173 byla ar byla Vasiliauskas prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em>, primenanti apie Lietuvos rezistent\u0173 naikinim\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau sritis, kur tikrai galima kalb\u0117ti apie istorini\u0173 pasakojim\u0173 skirtumus, yra sovietin\u0117s simbolikos demonstravimo vertinimas. \u0160io klausimo jautrum\u0105 Lietuvoje ir valstyb\u0117se, nukent\u0117jusiose nuo totalitarinio sovietinio re\u017eimo, nema\u017ea dalimi lemia dabartin\u0117 geopolitin\u0117 situacija, taip pat sovietinio re\u017eimo normalizavimas Vakar\u0173 Europos visuomen\u0117se, sovietin\u0117s simbolikos komercializavimas. E\u017dTT bylose Vajnai prie\u0161 Vengrij\u0105, Fratanolo prie\u0161 Vengrij\u0105<\/em> nagrin\u0117jo atsakomyb\u0117s u\u017e raudonos penkiakamp\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s d\u0117v\u0117jim\u0105 klausim\u0105, Venecijos komisija Moldovos Konstitucinio Teismo pra\u0161ymu teik\u0117 i\u0161vad\u0105 d\u0117l draudimo naudoti k\u016bjo ir pjautuvo \u017eenkl\u0105. Nors E\u017dTT ir Venecijos komisijos i\u0161vados susijusios su konkre\u010diomis situacijomis, i\u0161 esm\u0117s buvo pasisakyta u\u017e bendr\u0105 princip\u0105, kad sankcijos u\u017e toki\u0173 simboli\u0173 demonstravim\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomos tik nusta\u010dius veiksm\u0173 pavojingum\u0105. Kitais \u017eod\u017eiais, nusta\u010dius, kad sovietini\u0173 simboli\u0173 naudojimas konkre\u010diu atveju prilygo pavojingai propagandai, totalitarini\u0173 id\u0117j\u0173 skleidimui, atsakomyb\u0117s taikymas nepa\u017eeist\u0173 savirai\u0161kos laisv\u0117s.<\/p>\n

Many\u010diau, b\u016btent istorinio pasakojimo skirtumai tur\u0117jo nema\u017e\u0105 reik\u0161m\u0119 nustatant pavojingumo reikalavim\u0105, nes, pavyzd\u017eiui, raudona penkiakamp\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117, kuri Ryt\u0173 Europoje asocijuojasi su sovietiniu re\u017eimu, yra daugiaprasmis simbolis. Ji gali simbolizuoti ir kov\u0105 u\u017e darbinink\u0173 socialines teises bei yra naudojama Europoje veikian\u010di\u0173 kairi\u0173j\u0173 partij\u0173. Nors E\u017dTT nenagrin\u0117jo simboli\u0173, kurie neturi daugiaprasmi\u0161kumo dimensijos ir sietini i\u0161imtinai su totalitariniu sovietiniu re\u017eimu, draudimo klausim\u0173, ta\u010diau manau, kad \u0161ioje srityje b\u016bt\u0173 pagr\u012fsta kalb\u0117ti apie platesn\u0119 valstybi\u0173 diskrecij\u0105.<\/p>\n

Teisin\u012f darb\u0105 gali dirbti kiekvienas teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgij\u0119s asmuo. O ko, J\u016bs\u0173 nuomone, reikia, kad teisininkui pavykt\u0173 perprasti skirtingas kult\u016bras, istorinius pasakojimus?<\/strong><\/p>\n

Pusiau juokais sakoma, kad galiausiai visos diskusijos susiveda \u012f kalbas apie \u0161vietim\u0105. I\u0161ties tinkamas teis\u0117s suvokimas ir taikymas daug priklauso nuo teisinio \u0161veitimo kokyb\u0117s \u2013 teis\u0117s studij\u0173 kokyb\u0117s, teis\u0117j\u0173 parengimo, atrankos proceso, kompetencijos. Ta\u010diau svarbus visapusi\u0161kas i\u0161silavinimas, kuris \u012fgyjamas dar iki teis\u0117s studij\u0173. Praturtina ir bendravimas su kolegomis, \u012fskaitant i\u0161 kit\u0173 valstybi\u0173, kurie gali pad\u0117ti suprasti kitok\u012f po\u017ei\u016br\u012f ar naujai pa\u017evelgti \u012f dalykus, kuriuos laikome savaime suprantamais. Vis d\u0117lto, vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 yra paties asmens po\u017ei\u016bris, kiek jis ar ji siekia \u017eini\u0173 ir mato j\u0173 prasm\u0119.<\/p>\n

Teisininko geb\u0117jimas ne tik taikyti \u012fstatymo raid\u0119, bet ir matyti platesn\u012f kontekst\u0105, ypa\u010d \u017emogaus teisi\u0173 srityje, kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f ir \u012f teisininko profesij\u0105. Tereikia neu\u017esidaryti savo kabinete, dom\u0117tis tuo, kas nauja ir dar nepa\u017einta.<\/p>\n

 <\/p>\n

Interviu publikuotas \u017eurnale Teismai.lt Nr. 2(30)<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kas sieja skirtingas teisines sistemas ir tradicijas turin\u010dias valstybes? Kod\u0117l \u012f tuos pa\u010dius klausimus teis\u0117jai atsako skirtingai? Su kokiais i\u0161\u0161\u016bkiais \u0161iandien susiduria kiekvienas teisininkas ir kod\u0117l ypating\u0105 vaidmen\u012f tarptautini\u0173 teism\u0173 praktikoje vaidina kult\u016briniai skirtumai, sutiko papasakoti VU Teis\u0117s fakulteto ir TSPMI d\u0117stytoja, \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo instituto Teis\u0117s program\u0173 vadov\u0117 dr. Erika Leonait\u0117. Ne paslaptis, kad …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4247,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[116],"tags":[270,578,579,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4246"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4246"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4246\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4250,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4246\/revisions\/4250"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4247"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4246"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4246"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4246"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}