{"id":42352,"date":"2023-08-07T19:26:24","date_gmt":"2023-08-07T16:26:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=42352"},"modified":"2023-08-07T19:26:26","modified_gmt":"2023-08-07T16:26:26","slug":"j-bartkus-j-draksas-teises-taisykles-pries-teismu-diskrecija-teises-virsenybe-kaip-teises-taisykliu-ar-kaip-teismu-teises-virsenybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/08\/07\/j-bartkus-j-draksas-teises-taisykles-pries-teismu-diskrecija-teises-virsenybe-kaip-teises-taisykliu-ar-kaip-teismu-teises-virsenybe\/","title":{"rendered":"J. Bartkus, J. Drak\u0161as. Teis\u0117s taisykl\u0117s prie\u0161 teism\u0173 diskrecij\u0105: teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117 kaip teis\u0117s taisykli\u0173 ar kaip teism\u0173 teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117?"},"content":{"rendered":"\n

\u012evadas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117s taisykli\u0173 ir teismo diskrecijos santykio problema yra, grei\u010diausiai, tokia pati sena kaip ir pati teis\u0117. Ar teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principu grind\u017eiamoje teis\u0117s sistemoje tur\u0117t\u0173 dominuoti ai\u0161kios, i\u0161 anksto nustatytos teis\u0117s taisykl\u0117s, ar lanksti ir prie aplinkybi\u0173 leid\u017eianti prisitaikyti teisin\u0117 diskrecija? O jeigu pripa\u017e\u012fstame, kad privalome derinti \u0161iuos teisinius instrumentus, kokiais kriterijais tur\u0117tume vadovautis sprend\u017eiant d\u0117l to, kur\u012f i\u0161 \u0161i\u0173 teis\u0117k\u016bros instrument\u0173 pasirinkti?<\/p>\n\n\n\n

\u0160i diskusija Lietuvos teis\u0117s doktrinoje, toli gra\u017eu, n\u0117ra nauja. \u0160ia tema galime rasti\u00a0 nema\u017eai mokslini\u0173 publikacij\u0173[1]<\/a>. Be to, daugiau nei prie\u0161 metus Teis\u0117.pro portale vyko \u012fdomi prof. dr. V. Mikel\u0117no prane\u0161imo \u201ePrincipas v. taisykl\u0117: konfliktas tarp teisinio neapibr\u0117\u017etumo ir teisinio ai\u0161kumo\u201c pagrindu prad\u0117ta diskusija apie teis\u0117s taisykli\u0173 ir teis\u0117s princip\u0173 santyk\u012f[2]<\/a>. Gal\u0173 gale, u\u017esienio teis\u0117s doktrinoje pripa\u017e\u012fstama, kad teismo sprendimai gali b\u016bti skirstomi \u012f dvi teismo sprendim\u0173 koncepcijas. Pirma teismo sprendim\u0173 koncepcija asocijuojasi su ex ante<\/em> nustatytomis teis\u0117s taisykl\u0117mis, kurios atsako \u012f teisin\u012f klausim\u0105 dar prie\u0161 jam i\u0161kylant. \u0160i koncepcija asocijuojasi su tokiais teisininkais kaip A.\u00a0Scalia ar J.\u00a0Bentham. Antra koncepcija, kuri asocijuojasi su W.\u00a0Blackstone, J.\u00a0M.\u00a0Harlan, A.\u00a0Barak darbais, koncentruojasi \u012f poreik\u012f teis\u0117jui leisti prisitaikyti prie konkre\u010dios faktin\u0117s situacijos ir priimti sprendimus kiekvienu konkre\u010diu atveju atsi\u017evelgus \u012f visas faktines aplinkybes[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io komentaro tikslas pateikti trump\u0105 ind\u0117l\u012f \u012f \u0161i\u0105 ilgaam\u017e\u0119 diskusij\u0105. \u0160is komentaras yra paremtas m\u016bs\u0173 \u0161i\u0105 vasar\u0105 skaitytu prane\u0161imu C\u00f4te d’Azur universitete Kanuose, Pranc\u016bzijoje. Komentaras suskirstytas \u012f tris dalis. Pirmoje dalyje pateikiama pozicija, kuri pagrind\u017eia teis\u0117s taisykli\u0173 naud\u0105 teis\u0117s sistemoje. Antroje dalyje i\u0161ry\u0161kinami teis\u0117s taisykli\u0173 tr\u016bkumai ir pateikiami argumentai u\u017e teisin\u0119 diskrecij\u0105. Tre\u010dioje dalyje pateikiamos apibendrinan\u010dios i\u0161vados, kurios suformuoja tam tikrus kriterijus, leid\u017eian\u010dius teis\u0117k\u016bros subjektui tikslingiau nuspr\u0119sti, kada tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasirinktos teis\u0117s taisykles, o kada tam tikrus klausimus gal\u0117tume palikti teismo diskrecijai.<\/p>\n\n\n\n

1. Argumentai u\u017e teis\u0117s taisykles<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Toliau pateikiami penki argumentai, kurie pagrind\u017eia teis\u0117s taisykli\u0173 naud\u0105 teis\u0117s sistemoje.<\/p>\n\n\n\n

Pirma<\/em>, teis\u0117s taisykl\u0117s u\u017etikrina teisin\u012f ai\u0161kum\u0105, kuris yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Dar XVII a. Johno Locke Antrajame traktate apie vald\u017ei\u0105 nurodoma, kad nat\u016bralioje \u017emoni\u0173 b\u016bsenoje: \u201ereikia, kad b\u016bt\u0173 nustatyta, nusistov\u0117jusi ir \u017einoma teis\u0117, priimta ir leid\u017eianti… bendruoju mastu spr\u0119sti visus gin\u010dus tarp [\u017emoni\u0173]\u201c[4]<\/a>. Naujesn\u0119 teisin\u0117s valstyb\u0117s samprat\u0105, atitinkan\u010di\u0105 \u0161iuos samprotavimus, pateik\u0117 ekonomistas F. von Hayek: \u201eTai rei\u0161kia, kad vald\u017eia visuose savo veiksmuose vadovaujasi i\u0161 anksto nustatytomis ir paskelbtomis taisykl\u0117mis, t. y. taisykl\u0117mis, leid\u017eian\u010diomis pakankamai tiksliai numatyti, kaip vald\u017eia tam tikromis aplinkyb\u0117mis panaudos savo prievartos galias, ir, remiantis \u0161iomis \u017einiomis, planuoti savo asmeninius reikalus\u201c[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Teisin\u012f ai\u0161kum\u0105, kaip neatsiejam\u0105 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo dal\u012f, pripa\u017eino ir garsus mokslininkas L. L. Fuller. Savo garsiajame veikale \u201eThe Morality of Law\u201c L. L. Fuller i\u0161skyr\u0117 a\u0161tuonis teis\u0117s reikalavimus, kuri\u0173 visuma sudaro vidin\u0119 teis\u0117s moral\u0119. Vienas i\u0161 \u0161i\u0173 reikalavim\u0173 yra teisinis ai\u0161kumas. Pasak L. L. Fuller: \u201eAi\u0161kumas yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 teis\u0117tumo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173\u201c[6]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kaip matyti i\u0161 auk\u0161\u010diau, teisinis ai\u0161kumas ir atitinkamai teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principas yra u\u017etikrinami konkre\u010diomis ir i\u0161 anksto nustatytomis teis\u0117s taisykl\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, \u012fsivaizduokite, kad tam tikrame kelyje draud\u017eiama va\u017eiuoti didesniu nei 100 km\/val. grei\u010diu, o tada \u012fsivaizduokite, kad tame pa\u010diame kelyje leid\u017eiama va\u017eiuoti protingu grei\u010diu. Pirmasis pavyzdys yra konkreti teis\u0117s taisykl\u0117, kuri siun\u010dia ai\u0161ki\u0105 \u017einut\u0119 teis\u0117s subjektams, \u0161iuo atveju \u2013 automobili\u0173 vairuotojams, koks elgesys yra teis\u0117tas, o koks ne. Antras pavyzdys sukuria visi\u0161kai prie\u0161ing\u0105 situacij\u0105 \u2013 kas yra tas protingas greitis? 100, 110, 150, 200 km\/h? \u0160i diskrecijos teis\u0119 suteikianti nuostata teis\u0117s subjektus palieka \u201epilkoje zonoje\u201c, kuri taip ir nepateikia konkretaus atsakymo, koks elgesys yra teis\u0117tas.<\/p>\n\n\n\n

Antra<\/em>, teis\u0117s taisykl\u0117s u\u017etikrina, kad teis\u0117 vir\u0161enyb\u0117 nevirstu \u017emoni\u0173 vir\u0161enybe. Vien i\u0161 pa\u017eodinio teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principo ai\u0161kinimo galime matyti, kad teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117 yra grind\u017eiama b\u016btent teis\u0117s, o ne \u017emoni\u0173, j\u0173 jausm\u0173, \u012fsitikinim\u0173, poj\u016b\u010di\u0173 vir\u0161enybe. Teis\u0117s taisykl\u0117s leid\u017eia u\u017etikrinti teis\u0117s, o ne \u017emoni\u0173 vir\u0161enyb\u0119. Prisiminkime leistino grei\u010dio kelyje situacij\u0105. Diskrecijos teis\u0119 suteikian\u010dios nuostatos da\u017enai tik ir kvie\u010dia sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jus spr\u0119sti teisin\u0119 problem\u0105 vadovaujantis ne ex ante<\/em> nustatyta teis\u0117s taisykle, o savo asmenine patirtimi, jausmais, \u012fsitikinimais. Pradedan\u010diajam vairuotojui protingas greitis bus iki 100 km\/h. I\u0161 kitos pus\u0117s, patyr\u0119s vairuotojas bus \u012fsitikin\u0119s, kad protingas greitis \u0161iame kelyje gali siekti 150 km\/h ar net 200 km\/h greit\u012f. Tuo tarpu ai\u0161kiai suformuluota teis\u0117s taisykl\u0117, nustatanti konkre\u010dius grei\u010dio reikalavimus, padeda eliminuoti subjektyv\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 ir taip i\u0161saugo teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s princip\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia<\/em>, teis\u0117s taisykl\u0117s padeda u\u017etikrinti vienod\u0105 teism\u0173 praktik\u0105. Kita svarbi teis\u0117s taisykli\u0173 savyb\u0117 yra ta, kad jos u\u017etikrina sprendim\u0173 vienodum\u0105. Kitaip tariant, u\u017etikrina dar vien\u0105 svarb\u0173 teisin\u0117s vir\u0161enyb\u0117s aspekt\u0105 \u2013 pana\u0161ios bylos turi b\u016bti sprend\u017eiamos pana\u0161iai.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017ekime prie m\u016bs\u0173 pavyzd\u017eio: jei vairuotojas va\u017eiuoja grei\u010diau nei 100 km\/val., teism\u0173 sprendimai grei\u010dio vir\u0161ijimo bylose bus daugiau ar ma\u017eiau vienodi. Tuo tarpu reikalavimo va\u017eiuoti nevir\u0161ijant protingo grei\u010dio interpretavimas nei\u0161vengiamai atne\u0161 \u012fvairi\u0173 rezultat\u0173. Teis\u0117jai, tur\u0117dami pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105, nei\u0161vengiamai, ypa\u010d sud\u0117tingose bylose, prieis prie skirting\u0173, o kartais ir prie\u0161taring\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ketvirta<\/em>,\u00a0 teis\u0117s taisykl\u0117s u\u017etikrina efektyvesn\u0119 prevencij\u0105 prie\u0161 neteis\u0117tus veiksmus. Kitas teis\u0117s taisykli\u0173, lyginant jas su teisine diskrecija, privalumas yra tai, kad teis\u0117s taisykl\u0117 ex ante <\/em>nustatydama, koks elgesys yra laikomas neteis\u0117tu, veikia kaip prevencija prie tok\u012f elges\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, kaip pastebima teis\u0117s doktrinoje, d\u0117l neai\u0161ki\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 \u012fstatym\u0173 potencial\u016bs nusikalt\u0117liai bus link\u0119 daryti nusikalstamas veikas ne tik d\u0117l \u012fsitikinimo, kad nebus sugauti, bet ir d\u0117l \u012fsitikinimo, kad j\u0173 veiksmai gali b\u016bti nelaikomi nusikaltimu d\u0117l neai\u0161kaus \u012fstatymo pob\u016bd\u017eio[7]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Penkta<\/em>, teis\u0117s taisykli\u0173 naud\u0105 pagrind\u017eia ir ekonomin\u0117s teis\u0117s analiz\u0117. Ekonomin\u0117s teis\u0117s analiz\u0117s literat\u016broje pripa\u017e\u012fstama, kad vienas i\u0161 teis\u0117s taisykli\u0173 privalum\u0173 yra tai, kad teis\u0117s taisykl\u0117s i\u0161 anksto suteikia vis\u0105 reikiam\u0105 informacij\u0105, reikaling\u0105 priimti teisin\u012f sprendim\u0105[8]<\/a>. Pasitelkime kit\u0105 pavyzd\u012f, \u012fsivaizduokite teis\u0117s taisykl\u0119, kad \u0161alies neteis\u0117tai surinktas \u012frodymas yra per se<\/em> neleistinas civilin\u0117je byloje. Teismui civilin\u0117je byloje susid\u016brus su neteis\u0117tai surinktu \u012frodym\u0173, pakakt\u0173 konstatuoti, kad \u012frodymas yra surinktas neteis\u0117tai ir \u012frodymas tur\u0117s b\u016bti pripa\u017eintas neleistinu. Kitaip tariant, teis\u0117jas i\u0161 anksto \u017eino, kokios informacijos jam reikia priimti sprendim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 kitos pus\u0117s, \u012fsivaizduokite diskrecijos teis\u0119 suteikian\u010di\u0105 nuostat\u0105, kad \u0161alies neteis\u0117tai surinktas \u012frodymas gali b\u016bti pripa\u017eintas neleistinu, atsi\u017evelgiant \u012f teisingumo ir s\u0105\u017einingumo principus. \u0160i nuostata suteikia \u017eenkliai ma\u017eiau informacijos. Teis\u0117jui ne tik reik\u0117s nustatyti, k\u0105 sako s\u0105\u017einingumo ar teisingumo principas, bet ir atskleisti j\u0173 konkret\u0173 turin\u012f neteis\u0117tai surinkt\u0173 \u012frodym\u0173 kontekste. Atitinkamai, teis\u0117s taisykl\u0117s ma\u017eina vadinamuosius informacijos ka\u0161tus, t. y. ka\u0161tus, naudojamus surinkti informacij\u0105, reikaling\u0105 sprendimui priimti.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, auk\u0161\u010diau pateikti penki argumentai, toli gra\u017eu, n\u0117ra baigtiniai. Nepaisant to, \u0161ie argumentai pagrind\u017eia teis\u0117s taisykli\u0173 naud\u0105 ir privalumus teisin\u0117je sistemoje, grind\u017eiamoje teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principu. Kaip matyti, teis\u0117s taisykl\u0117s ne tik u\u017etikrina pamatinius teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s elementus, bet ir atlieka prevencin\u0119 ir ekonomin\u0119 funkcijas.<\/p>\n\n\n\n

2. Argumentai u\u017e teism\u0173 diskrecij\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors auk\u0161\u010diau pristatyti argumentai kritikuoja teism\u0173 diskrecij\u0105, kritika gali b\u016bti nukreipta ir \u012f teis\u0117s taisykles. \u017demiau pateiktais argumentais bus siekiama \u012frodyti, kod\u0117l diskrecijos pasitelkimas, o ne grie\u017et\u0173 teis\u0117s taisykli\u0173 nustatymas, gali suteikti daugiau naudos efektyviam teis\u0117s sistemos funkcionavimui.<\/p>\n\n\n\n

Pirmasis<\/em> ir, galb\u016bt papras\u010diausias, argumentas yra tai, kad teis\u0117s taisykl\u0117s gali prie\u0161tarauti viena kitai. Teis\u0117jams gali tekti sud\u0117tingiems teisiniams santykiams taikyti skirtingas taisykles, kurios neretai kyla i\u0161 skirting\u0173 \u0161altini\u0173, ir kartais gali skirtingai reguliuoti santykius. Tokiais atvejais diskrecija padeda i\u0161spr\u0119sti susiklos\u010diusias situacijas pasirenkant tinkam\u0105 taisykl\u0119 arba randant b\u016bd\u0105, kaip \u0161ios taisykl\u0117s gal\u0117t\u0173 papildyti viena kit\u0105, o ne veikti prie\u0161taroje. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie teis\u0117s spragas, ar situacijas, kai n\u0117ra jokio reguliavimo. Kai kurie santykiai gali vystytis taip greitai, kad reguliavimas nesp\u0117t\u0173 paskui juos, kaip da\u017enai b\u016bna, tarkime, nauj\u0173 technologij\u0173 srityje. \u0160iose situacijose diskrecija gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti lanks\u010diau spr\u0119sti sud\u0117tingus, daug faktini\u0173 aplinkybi\u0173 apiman\u010dius klausimus bei \u012fveikti kai kurias kli\u016btis, su kuriomis taisykl\u0117s gali susidurti d\u0117l savo ribotumo. Diskrecija gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti reguliuoti santykius taikant protingumo, teisingumo, s\u0105\u017einingumo ir kitus atitinkamus principus, kai negalima rasti tiksli\u0173 ir apibr\u0117\u017et\u0173 taisykli\u0173. Ta\u010diau tai, \u017einoma, reikalaut\u0173 k\u016brybingo, s\u0105\u017einingo ir protingo teis\u0117s ai\u0161kintojo.<\/p>\n\n\n\n

Kas priveda prie antrojo<\/em> argumento. Diskrecija gali pasirodyti ne tik kaip naudingas instrumentas (kaip kad pildant teis\u0117s spragas), ta\u010diau ji apskritai yra nei\u0161vengiama. Teis\u0117jai nuolatos susiduria su teis\u0117s ai\u0161kinimu, kuris yra nei\u0161vengiama teis\u0117jo darbo dalis. Juk net teiginys, kad tam tikr\u0105 taisykl\u0119 reikia ai\u0161kinti arba ne, taip pat savaime yra tos taisykl\u0117s ai\u0161kinimas. O ten, kur atsiranda galimyb\u0117 ai\u0161kinti tam tikr\u0105 taisykl\u0119, taip pat atsiranda ir diskrecija[9]<\/a>. Tod\u0117l galima b\u016bt\u0173 teigti, kad jos atsisakymas apskritai yra ne\u012fmanomas ir bet kokie si\u016blymai tai padaryti \u2013 nerealisti\u0161ki. Diskrecija i\u0161liks, kol liks teis\u0119 ai\u0161kinan\u010dios bei \u012fgyvendinan\u010dios institucijos. Vienintelis dalykas, kurio \u0161ioje vietoje galima b\u016bt\u0173 klausti \u2013 kaip tinkamai \u012fgyvendinti \u0161i\u0105 diskrecij\u0105? Tai gali priklausyti nuo daugyb\u0117s kriterij\u0173, tarp kuri\u0173 labai didel\u0119 svarb\u0105 u\u017eima teis\u0117j\u0173 asmenin\u0117s savyb\u0117s bei visokeriopas (moralinis, akademinis, praktinis) pasiruo\u0161imas atlikti teis\u0117jo pareigas. Vien tai, kad tam tikras teis\u0117jas gali netinkamai \u012fgyvendinti savo pareigas, nerei\u0161kia, kad taip pat negali egzistuoti ir \u201eteis\u0117jas filosofas\u201c, galintis tinkamai \u012fgyvendinti diskrecij\u0105 ir konkre\u010di\u0105 byl\u0105 i\u0161spr\u0119sti teisingu, racionaliu bei nagrin\u0117jam\u0173 santyki\u0173 dalyviams priimtinu keliu. O manant, jog reikiamos teis\u0117j\u0173 asmenin\u0117s savyb\u0117s gali b\u016bti i\u0161ugdomos bei tinkamas pasirengimas b\u016bti suteikiamas, \u0161i\u0173 \u201eteis\u0117j\u0173 filosof\u0173\u201c atsiradimas tuomet tampa tam tikros politikos \u012fgyvendinimo, i\u0161tekli\u0173 paskirstymo klausimu, kuris, preziumuojama, gali b\u016bti vienaip ar kitaip i\u0161spr\u0119stas.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia<\/em>, pirmojoje \u0161io komentaro dalyje pateikta teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s koncepcija remiasi vien formaliu po\u017ei\u016briu, pabr\u0117\u017eian\u010diu teis\u0117s nusp\u0117jamum\u0105 ir jos vienod\u0105 taikym\u0105. Ta\u010diau \u0161ios koncepcijos oponentai gal\u0117t\u0173 i\u0161kelti klausim\u0105, ar teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117 turi b\u016bti siejama tik su teisiniu ai\u0161kumu, o galb\u016bt teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117 taip pat suponuoja ir tam tikr\u0105 protingumo bei racionalumo element\u0105 taikant teis\u0119 \u017emoni\u0173 santykiuose[10]<\/a>? Ar tai, kad teis\u0117jas priimt\u0173 teising\u0105, nors neb\u016btinai nusp\u0117jam\u0105 sprendim\u0105, reik\u0161t\u0173 teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principo pa\u017eeidim\u0105? Remiantis min\u0117tu po\u017ei\u016briu, atrodyt\u0173, jog ne. Tod\u0117l ir pla\u010dios diskrecijos pritaikymo galimyb\u0117s savaime neprie\u0161taraut\u0173 teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principui.<\/p>\n\n\n\n

Galiausia, kaip ketvirt\u0105<\/em>, ir kiek \u0161alutin\u012f argument\u0105 galima pamin\u0117ti ir tai, kad \u0161iandienos perspektyvoje daugumoje visuomeni\u0173 galima pasteb\u0117ti didel\u012f susiskaldym\u0105, kai skirtingos visuomen\u0117s dalys pasi\u017eymi radikaliai skirtingais po\u017ei\u016briais, d\u0117l kuri\u0173 viening\u0173 taisykli\u0173 pri\u0117mimas tam tikrais klausimais gali b\u016bti ypa\u010d sud\u0117tingas. Tuo tarpu individualios situacijos (kaip kad konkret\u016bs gin\u010dai), turin\u010dios ribot\u0105 skai\u010di\u0173 dalyvi\u0173, gali b\u016bti daug papras\u010diau i\u0161sprend\u017eiamos pasiekiant bendr\u0105 po\u017ei\u016brio ta\u0161k\u0105 ir pritaikant teism\u0173 diskrecij\u0105. Suteiktus teismams galias lanks\u010diai \u012fvertinti tam tikr\u0105 situacij\u0105 bei rasti k\u016brybing\u0105, tiksliausiai konkre\u010di\u0105 situacij\u0105 atliepiant\u012f sprendim\u0105, b\u016bt\u0173 geriau i\u0161pildomi nagrin\u0117jam\u0173 santyki\u0173 dalyvi\u0173 l\u016bkes\u010diai, poreikiai ir suteikta didesn\u0117 satisfakcija d\u0117l suteikt\u0173 atsakym\u0173 nei ribot\u0173 bendrai taikom\u0173 taisykli\u0173 atveju.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant galima b\u016bt\u0173 pamin\u0117ti, kad argument\u0173, kurie pagr\u012fst\u0173 diskrecijos taikym\u0105, galima b\u016bt\u0173 pateikti ir daugiau. Nepaisant to, jau ir dabar galima teigti, kad teiginys, jog teis\u0117s taisykl\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti vienintelis teisin\u0117s sistemos \u012frankis, yra neteisingas. Taisykl\u0117s taip pat pasi\u017eymi tam tikrais tr\u016bkumais, kuri\u0173 padeda i\u0161vengti teism\u0173 diskrecija, o tam tikrais atvejais ji taip pat gali suteikti ir didesn\u0119 naud\u0105 nei bendr\u0173 ir nelanks\u010di\u0173 taisykli\u0173 taikymas.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n

I\u0161vada, kad tiek teis\u0117s taisykl\u0117s, tiek diskrecija yra reikalingos tinkamam teis\u0117s sistemos funkcionavimui, turb\u016bt nenustebins nei vieno. Ta\u010diau esminiu klausimu \u010dia gali tapti, kokiose situacijose geriausia ir naudingiausia b\u016bt\u0173 taikyti vien\u0105 arba kit\u0105 i\u0161 pristatyt\u0173j\u0173 teisini\u0173 instrument\u0173? Apm\u0105stydami \u0161\u012f klausim\u0105 mes i\u0161skyr\u0117me \u017eemiau nurodytus penkis kriterijus, kurie pad\u0117t\u0173 nustatyti balans\u0105 tarp teis\u0117s taisykli\u0173 bei diskrecijos taikymo bei suteikt\u0173 tam tikras pradines gaires, kurios toliau gal\u0117t\u0173 b\u016bti tobulinamos:<\/p>\n\n\n\n

  1. Valstyb\u0117s gali\u0173 pa\u017eabojimas. Kaip ir buvo nurodyta \u0161io komentaro pirmojoje dalyje, teis\u0117s taisykl\u0117s gali veikti kaip tam tikras saugiklis nuo piktnaud\u017eiavimo galios pozicija, ypa\u010d turint omenyje valstyb\u0117s turimas priemones \u012fgyvendinti priimtus sprendimus. Tod\u0117l vie\u0161osios teis\u0117s sritys, kurios reguliuoja santykius, kuriuose valstyb\u0117 veikia kaip vir\u0161esnis teisini\u0173 santyki\u0173 dalyvis, gal\u0117t\u0173 da\u017eniau pasitelkti konkre\u010dias ir ai\u0161kias teis\u0117s taisykles, sukurian\u010dias r\u0117mus valstyb\u0117s teis\u0117tam veikimui;<\/li>
  2. Santyki\u0173 sud\u0117tingumas. Nuolat besivystantys ar ypa\u010d sud\u0117tingi visuomeniniai santykiai gali b\u016bti sunkiai reguliuojami bendro pob\u016bd\u017eio taisykl\u0117mis, kurios negali detaliai reglamentuoti kiekvienos faktin\u0117s situacijos. Be to, kaip nurodome antroje komentaro dalyje teis\u0117s taisykl\u0117s gali da\u017enai nesp\u0117ti pasivyti nauj\u0105 faktin\u0119 tikrov\u0119. Tod\u0117l komplikuotiems, greit besivystantiems santykiams, pavyzd\u017eiui, komercin\u0117s teis\u0117s, nauj\u0173j\u0173 technologij\u0173 srityje, yra ypa\u010d naudingas teisin\u0117s diskrecijos suteikiamas lankstumas bei teism\u0173 novatori\u0161kumas;<\/li>
  3. Pasitik\u0117jimas teismine vald\u017eia. Valstyb\u0117s, susidurian\u010dios su piktnaud\u017eiavimo teismine vald\u017eia atvejais, i\u0161pl\u0117sdamos teis\u0117j\u0173 diskrecij\u0105 gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie problemos gilinimo. Tinkamas diskrecijos \u012fgyvendinimas priklauso nuo daugyb\u0117s faktori\u0173, tarp j\u0173 \u2013 \u0161vietimo sistemos, visuomen\u0117s mentaliteto, tradicij\u0173, teis\u0117j\u0173 asmenini\u0173 savybi\u0173. Da\u017enai teisin\u0117je literat\u016broje sutinkamas \u201eteis\u0117jo filosofo\u201c standartas gali b\u016bti realus, nors ir nelengvai pasiekiamas. Tod\u0117l diskrecija tur\u0117t\u0173 b\u016bti ple\u010diama atsargiai ir tik tose sistemose, kuriose galima sutikti u\u017etikrint\u0105 ir pagr\u012fst\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 teismine vald\u017eia;<\/li>
  4. Demokratijos branda. Deja, bet, net ir Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijoje, skirtingos valstyb\u0117s pasi\u017eymi skirtinga demokratijos branda. Parlamentin\u0117s demokratijos tradicij\u0173 stoka, nedidel\u0117 pamatini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 svarba visuomen\u0117je ir susij\u0119 aspektai gali nulemti tai, kad nei vykdomoji, nei \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji vald\u017eia n\u0117ra paj\u0117gios u\u017etikrinti auk\u0161\u010diausius \u017emogaus teisi\u0173 standartus. Tod\u0117l \u0161iuo atveju didesnis d\u0117mesys turi b\u016bti skiriamas teism\u0173 sistemai. Atitinkamai, jaunos demokratijos, kurios, bent jau kol kas, nepasi\u017eymi giliomis demokratijos tradicijomis, tur\u0117t\u0173 suteikti platesn\u0119 diskrecijos teis\u0119 teis\u0117jams, kaip \u017emogaus teisi\u0173 ir teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s standart\u0173 gyn\u0117jams;<\/li>
  5. Teis\u0117s \u0161aka. Diskrecijos rib\u0173 i\u0161pl\u0117timas gali b\u016bti naudingas teis\u0117s \u0161akose, kuriose naudojamas dispozityvus reguliavimo metodas (pavyzd\u017eiui, civilin\u0117 teis\u0117). Santykiai, kuri\u0173 dalyviai turi didel\u0119 laisv\u0119 reguliuoti tarpusavio santykius, taip pat gal\u0117t\u0173 gauti ir naudos i\u0161 diskrecijos suteikiamo lankstumo bei paslankumo, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f toki\u0173 santyki\u0173 galim\u0105 \u012fvairov\u0119. I\u0161 kitos pus\u0117s, tokios imperatyviu reguliavimo metodu pasi\u017eymin\u010dios teis\u0117s \u0161akos, kaip kad baud\u017eiamoji teis\u0117, tur\u0117t\u0173 pasi\u017eym\u0117ti ai\u0161kiomis ir i\u0161 anksto nustatytomis teis\u0117s taisykl\u0117mis.<\/li><\/ol>\n\n\n\n

    Justinas Drak\u0161as yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto doktorantas. Jurgis Bartkus yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto ir Gento universiteto Teis\u0117s ir kriminologijos fakulteto doktorantas. Komentaras parengtas prane\u0161imo \u201eLegal Rules v. Judicial Discretion: Rule of Law as a Law of Rules or as a Law of Judges?\u201d, skaityto konferencijoje \u201eCivil society under the rule of law, reflections on European values\u201c Kanuose, Pranc\u016bzijoje, pagrindu.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

    \n\n\n\n

    [1]<\/a> Pavyzd\u017eiui, \u017er. Gumbis, J. (2018). Teisinis argumentavimas: realistinis po\u017ei\u016bris. p. 202 \u2013 209. [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: http:\/\/web.vu.lt\/tf\/j.gumbis\/teisinis-argumentavimas\/<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

    [2]<\/a> Pavyzd\u017eiui, \u017er. Lastauskien\u0117, G. Kur d\u0117ti kablel\u012f? Teis\u0117s principai \u2013 taikyti pavojinga netaikyti. Teis\u0117.pro. [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/03\/22\/g-lastauskiene-kur-deti-kableli-teises-principai-taikyti-pavojinga-netaikyti\/<\/a>; Murauskas. D. Kod\u0117l teis\u0117s principai neturi pakeisti teis\u0117s norm\u0173? Teis\u0117.pro. [interaktyvus], Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/02\/23\/d-murauskas-kodel-teises-principai-neturi-pakeisti-teises-normu\/<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

    [3]<\/a> \u017dr. detaliau Sunstein, C. (1995). Problems with Rules. California Law Review<\/em>, Vol. 83, No. 4, p. 956\u2013957.<\/p>\n\n\n\n

    [4]<\/a> \u017dr. Epstein, R. A. (2011). Design for Liberty. Private Property, Public Administration, and the Rule of Law. Harvard University Press, p. 17.<\/p>\n\n\n\n

    [5]<\/a> von Hayek, F. A. (2002). Kelias \u012f vergov\u0119<\/em>. Translator A. Degutis. Vilnius: Lietuvos laisvosios rinkos institutas, p. 53.<\/p>\n\n\n\n

    [6]<\/a> Fuller, L. L. (1964). The Morality of Law. New Haven: Yale University Press, p. 63.<\/p>\n\n\n\n

    [7]<\/a> \u017dr. Posner, R. A. (1986). Economic Analysis of Law. 3rd Edition. Little, Brown and Company, p. 513.<\/p>\n\n\n\n

    [8]<\/a> Ehrlich, I., Posner, R. A. (1974). An Economic Analysis of Legal Rulemaking. Journal of Legal Studies<\/em>, Volume 3, No. 1, p. 265\u2013266.<\/p>\n\n\n\n

    [9]<\/a> Barak, A. (2005). Teismo diskrecijos prigimtis ir jos reik\u0161m\u0117 vykdant teisingum\u0105. Justitia. 2005 m. Nr. 3 (57), p. 22.<\/p>\n\n\n\n

    [10]<\/a> Waldron, J. (2022). The Rule of Law. The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Fall 2023 Edition), Edward N. Zalta & Uri Nodelman (eds.) [Interaktyvus], prieiga internetu: https:\/\/plato.stanford.edu\/archives\/fall2023\/entries\/rule-of-law\/<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u012evadas Teis\u0117s taisykli\u0173 ir teismo diskrecijos santykio problema yra, grei\u010diausiai, tokia pati sena kaip ir pati teis\u0117. Ar teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principu grind\u017eiamoje teis\u0117s sistemoje tur\u0117t\u0173 dominuoti ai\u0161kios, i\u0161 anksto nustatytos teis\u0117s taisykl\u0117s, ar lanksti ir prie aplinkybi\u0173 leid\u017eianti prisitaikyti teisin\u0117 diskrecija? O jeigu pripa\u017e\u012fstame, kad privalome derinti \u0161iuos teisinius instrumentus, kokiais kriterijais tur\u0117tume vadovautis sprend\u017eiant …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":42353,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[211,2576,2894,2940,578,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42352"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42352"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42352\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":42354,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42352\/revisions\/42354"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42353"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42352"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42352"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42352"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}