Lietuvos Respublikos Seimui per pateikim\u0105 pritarus si\u016blymui kreiptis \u012f Lietuvos Respublikos Konstitucin\u012f Teism\u0105 d\u0117l i\u0161vados, ar Europos Tarybos konvencija d\u0117l smurto prie\u0161 moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo(Stambulo konvencija) neprie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tikslinga aptarti platesn\u012f \u0161i\u0105 tarptautin\u0119 sutart\u012f supant\u012f kontekst\u0105. Tod\u0117l \u0161iame straipsnyje siekiama trumpai pristatyti Stambulo konvencijos tikslus, pasiekimus ir i\u0161\u0161\u016bkius, taip pat pristatyti kit\u0173 Ryt\u0173 ir Vidurio Europos regiono valstybi\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 sprendimus d\u0117l \u0161ios Konvencijos konstitucingumo.<\/p>\n\n\n\n
<\/em><\/strong>2011 m. Europos Tarybos Ministr\u0173 komitetas pri\u0117m\u0117 regionin\u0119 konvencij\u0105 d\u0117l smurto prie\u0161 moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar vadinam\u0105 Stambulo konvencija. Konvencijoje pirm\u0105 kart\u0105 Europoje nustatyti teisi\u0161kai privalomi standartai, kuriais siekiama u\u017ekirsti keli\u0105 smurtui prie\u0161 moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, apsaugoti smurto aukas ir nubausti smurtautojus[1]<\/a>. \u0160i Konvencija \u012fsigaliojo 2014 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d. Stambulo konvencija taikoma vis\u0173 form\u0173 smurtui prie\u0161 moteris, \u012fskaitant smurt\u0105 artimoje aplinkoje, ir joje numatyta i\u0161sami smurto prie\u0161 moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, baud\u017eiamojo persekiojimo ir auk\u0173 apsaugos sistema. Konvencijoje \u012ftvirtinta, kad smurtas prie\u0161 moteris yra \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimas ir viena i\u0161 diskriminacijos form\u0173[2]<\/a>. Svarbu tai, kad Konvencijoje pateiktas smurto artimoje aplinkoje apibr\u0117\u017eimas[3]<\/a>. Be to, u\u017euot tiesiog i\u0161vardijusi \u012fvairias smurto prie\u0161 moteris formas, Konvencija pateikia i\u0161samius tam tikr\u0173 konkre\u010di\u0173 smurto form\u0173 apibr\u0117\u017eimus.<\/p>\n\n\n\n Stambulo konvencija siekiama kovoti su smurtu prie\u0161 moteris apimant tokias priemones kaip specialist\u0173 mokymas, informuotumo didinimo kampanijos ir gydymo programos. Joje pabr\u0117\u017eiamos tokios moter\u0173 apsaugos priemon\u0117s, kaip policijai suteikiami \u012fgaliojimai i\u0161keldinti smurtautojus i\u0161 \u0161eimos nam\u0173 ir u\u017etikrinama galimyb\u0117 gauti informacij\u0105, prieglaudas, pagalbos telefonu linijas ir konsultacinius centrus. Joje taip pat kriminalizuojamos \u012fvairios smurto formos[4]<\/a>. Galiausiai Konvencijoje skatinama integruoti visas strategijos kryptis, suderinus vyriausybini\u0173 agent\u016br\u0173, nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173, nacionalini\u0173, regionini\u0173 ir vietos vald\u017eios institucij\u0173 veiksmus. Tod\u0117l teigiama, kad Stambulo konvencija yra \u0161iuolaiki\u0161ka, i\u0161sami priemon\u0117, sukurta ir pagr\u012fsta holistiniu po\u017ei\u016briu: ji apima smurto prevencij\u0105, pagalbos aukoms priemones, nusikalt\u0117li\u0173 baud\u017eiam\u0105j\u012f persekiojim\u0105 ir kt.<\/p>\n\n\n\n Stambulo konvencija buvo parengta remiantis supratimu, kad smurtas lyties pagrindu daro neproporcingai didel\u012f poveik\u012f moterims. 2014 m. apklaus\u0173 duomenimis, visose valstyb\u0117se nuo penktadalio iki ketvirtadalio vis\u0173 moter\u0173 bent kart\u0105 per savo gyvenim\u0105 yra patyrusios fizin\u012f smurt\u0105, o daugiau nei de\u0161imtadalis \u2013 seksualin\u012f smurt\u0105, susijus\u012f su j\u0117gos panaudojimu. Daugum\u0105 toki\u0173 smurtini\u0173 veiksm\u0173 atlieka artimiausios socialin\u0117s aplinkos vyrai, da\u017eniausiai partneriai ir buv\u0119 partneriai[5]<\/a>. Nepaisant padid\u0117jusio informuotumo apie \u0161i\u0105 smurto form\u0105 ir jos prevencijos iniciatyv\u0173, ji vis dar paplitusi. Taigi Konvencijos tikslas \u2013 panaikinti smurt\u0105 prie\u0161 moteris skatinant ly\u010di\u0173 lygyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Nuo 2017 m. Konvencij\u0105 pasira\u0161\u0117 45 valstyb\u0117s ir pati Europos S\u0105junga[6]<\/a>. Iki \u0161iol Stambulo konvencij\u0105 yra ratifikavusios 37 Europos Tarybos valstyb\u0117s nar\u0117s, kurios turi imtis priemoni\u0173, kad \u012fvykdyt\u0173 savo \u012fsipareigojimus u\u017ekirsti keli\u0105 smurtui prie\u0161 moteris ir smurtui artimoje aplinkoje bei su juo kovoti. Nors sunku \u012fvertinti tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp Stambulo konvencijos ir konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173, kuri\u0173 imtasi nacionaliniu lygmeniu kovojant su smurtu prie\u0161 moteris, daugelyje iki \u0161iol GREVIO[7]<\/a> u\u017ebaigt\u0173 vertinimo proced\u016br\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117jo ap\u010diuopiamas poveikis, kur\u012f Konvencija padar\u0117 per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f. Nuo tada, kai Konvencija buvo pateikta pasira\u0161yti, ji padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 nacionalini\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pakeitimams, labiau i\u0161ry\u0161kino neatid\u0117liotin\u0105 poreik\u012f spr\u0119sti smurto prie\u0161 moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas ir paskatino politikos poky\u010dius[8]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 Konvencijos \u0161ali\u0173, Turkija 2021 m. prane\u0161\u0117 apie savo pasitraukim\u0105 i\u0161 Konvencijos. Nors Stambulo konvencij\u0105 pasira\u0161\u0117 ir ratifikavo Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Estija, Kroatija, Moldova, Juodkalnija, \u0160iaur\u0117s Makedonija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slov\u0117nija ir Ukraina, didel\u0117je dalyje Vidurio ir Ryt\u0173 Europos valstybi\u0173 Stambulo konvencija kelia tam tikr\u0173 nesutarim\u0173. Vengrija Konvencij\u0105 pasira\u0161\u0117 2014 m., ta\u010diau 2020 m. balsavo prie\u0161 jos ratifikavim\u0105. Stambulo konvencijos neratifikavo \u0161e\u0161ios Europos S\u0105jungos nar\u0117s (Bulgarija, Vengrija, \u010cekija, Latvija, Lietuva ir Slovakija). Lenkija, siekia pasitraukti ir \u0161ios Konvencijos.<\/p>\n\n\n\n Kartais pabr\u0117\u017eiama, kad Stambulo konvencija tapo kult\u016brinio karo Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje simboliu[9]<\/a>. \u0160iose valstyb\u0117se Konvencij\u0105 palaikan\u010dios stovyklos remiasi Europos solidarumu, ly\u010di\u0173 lygybe ir teisingumu, o prie\u0161taraujan\u010dios stovyklos pirmiausia remiasi \u0161i\u0173 valstybi\u0173 nacionaliniu identitetu, gyvenimo b\u016bdu[10]<\/a>. Konvencijos prie\u0161ininkai da\u017eniausiai \u012f\u017evelgia gr\u0117smes jos 12 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad \u0161alys imasi b\u016btin\u0173 priemoni\u0173, kuriomis b\u016bt\u0173 skatinami socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 moter\u0173 ir vyr\u0173 elgsenos modeli\u0173 poky\u010diai, siekdamos panaikinti prietarus, papro\u010dius, tradicijas ir vis\u0105 kit\u0105 praktik\u0105, grind\u017eiamus \u017eemesn\u0117s moter\u0173 pad\u0117ties id\u0117ja arba stereotipiniais moter\u0173 ir vyr\u0173 vaidmenimis; taip pat 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose numatyta, kad Konvencijos \u0161alys prireikus imasi b\u016btin\u0173 priemoni\u0173, kad \u012f mokymo med\u017eiag\u0105 b\u016bt\u0173 \u012ftraukta mokomoji med\u017eiaga tokiais klausimais kaip moter\u0173 ir vyr\u0173 lygyb\u0117, nestereotipiniai ly\u010di\u0173 vaidmenys. Vis d\u0117lto labiausiai aptarin\u0117jamas Konvencijos aspektas yra 3 straipsnio c punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtinta lyties socialiniu aspektu (angl. gender<\/em>) s\u0105voka.<\/p>\n\n\n\n Nepasitenkinimas lyties socialiniu aspektu s\u0105voka bei kitomis Konvencijos nuostatomis dalyje Vidurio ir Ryt\u0173 Europos valstybi\u0173 paprastai turi pana\u0161\u0173 ideologin\u012f pagrind\u0105: 1) nuostatos, kuriomis raginama keisti moteris diskriminuojan\u010dius elgesio modelius, ai\u0161kinamos kaip ki\u0161imasis \u012f papro\u010dius ir tradicijas; 2) socialin\u0117s lyties arba lyties socialiniu aspektu formuluot\u0117 suprantama kaip skatinanti prie\u0161tarauti kai kuri\u0173 valstybi\u0173 konstitucijose \u012ftvirtintam binariniam lyties supratimui; 3) smurto artimoje aplinkoje, lyties socialiniu aspektu ar smurto prie\u0161 moteris apibr\u0117\u017eimo pakeitimas, siekiant kovoti su ly\u010di\u0173 stereotipais, laikomas gr\u0117sme tradiciniam \u0161eimos \u012fvaizd\u017eiui ir ly\u010di\u0173 vaidmenims visuomen\u0117je. Kiti mitai \u2013 kad Konvencijoje raginama pripa\u017einti tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuokas arba primesti tam tikr\u0105 \u0161vietimo model\u012f[11]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Atsakydama \u012f \u0161i\u0105 kritik\u0105, 2018 m. Europos Taryba parei\u0161k\u0117, kad \u201eKonvencija tikrai n\u0117ra skirta skirtumams tarp moter\u0173 ir vyr\u0173 panaikinti. Konvencijoje niekur n\u0117ra u\u017esimenama, kad moterys ir vyrai yra ar tur\u0117t\u0173 b\u016bti vienodi\u201c ir kad \u201eKonvencija nesiekiama reguliuoti \u0161eimos gyvenimo ir (arba) \u0161eimos strukt\u016br\u0173: joje nepateikiamas nei \u0161eimos apibr\u0117\u017eimas, nei skatinamas konkretus \u0161eimos s\u0105rangos tipas\u201c[12]<\/a>. Europos komisija “Demokratija per teis\u0119” (Venecijos komisija) taip pat pateik\u0117 nuomon\u0119, kurioje teigiama, kad \u201eStambulo konvencijos 3 straipsnio c punkte apibr\u0117\u017eiant s\u0105vok\u0105 lytis socialiniu aspektu (gender<\/em>) pripa\u017e\u012fstama, kad smurtas prie\u0161 moteris kyla ne tik d\u0117l biologini\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 skirtum\u0173, t. y. lyties, bet daugiausia d\u0117l socialiai susikurt\u0173 vaidmen\u0173, elgesio ir savybi\u0173, kurias tam tikra visuomen\u0117 laiko tinkamomis moterims ir vyrams. Tokie stereotipiniai ly\u010di\u0173 vaidmenys prisideda prie subordinuotos moter\u0173 pad\u0117ties visuomen\u0117je ir gali lemti, kad \u017ealinga praktika ir smurtas prie\u0161 moteris tampa priimtini priva\u010dioje ir vie\u0161ojoje srityse[13]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Pateikiama nuomon\u0117, kad lytis socialiniu aspektu (gender)<\/em> s\u0105voka yra neatskiriama ir nepakei\u010diama smurto prie\u0161 moteris apibr\u0117\u017eimo dalis. Ne\u012fmanoma veiksmingai apibr\u0117\u017eti smurto prie\u0161 moteris, nenaudojant lyties socialiniu aspektu (gender<\/em>) termino[14]<\/a>. Stambulo konvencija tvirtai nustato ry\u0161\u012f tarp tikslo siekti ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s ir smurto prie\u0161 moteris panaikinimo. Reikalaudama ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s, Stambulo konvencija bando nutraukti stereotipus, kurie sukuria nelygyb\u0119, o tai lemia smurt\u0105 prie\u0161 moteris, d\u0117l kurio jos netenka galimyb\u0117s vienodai naudotis teis\u0117mis. Ly\u010di\u0173 lygyb\u0117 nerei\u0161kia biologini\u0173 skirtum\u0173 panaikinimo. Ji veikiau rei\u0161kia lygias moter\u0173 ir vyr\u0173 teises ir galimybes.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l aptart\u0173 nesutarim\u0173 taip pat keliamos abejon\u0117s d\u0117l Konvencijos nuostat\u0173 suderinamumo su kai kuri\u0173 regiono \u0161ali\u0173 nacionalin\u0117mis konstitucijomis. Tod\u0117l pastaraisiais metais keli Vidurio ir Ryt\u0173 Europos konstituciniai teismai nagrin\u0117jo klausimus, susijusius su Stambulo konvencijos konstitucingumu. Bulgarijoje ir Latvijoje Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimas buvo i\u0161spr\u0119stas prie\u0161 jos ratifikavim\u0105, o Moldovoje Konstitucinio Teismo buvo papra\u0161yta priimti sprendim\u0105 d\u0117l Stambulo Konvencijos ratifikavimo \u012fstatymo. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo buvo papra\u0161yta priimti sprendim\u0105 d\u0117l Stambulo konvencijos konstitucingumo pra\u0117jus 5 metams po \u0161ios tarptautin\u0117s sutarties ratifikavimo. Lietuvoje \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 ketinama kreiptis iki \u0161ios Konvencijos ratifikavimo.<\/p>\n\n\n\n Bulgarijos Konstitucinis Teismas (Bulgarijos KT) buvo pirmasis konstitucinis teismas regione, sprend\u0119s Stambulo konvencijos konstitucingumo klausim\u0105. 2018 m. liepos 27 d. Bulgarijos KT pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, kuriuo Stambulo konvencij\u0105 pripa\u017eino prie\u0161taraujan\u010dia Konstitucijai[15]<\/a>. \u0160io Teismo pateiktus argumentus galima suskirstyti \u012f dvi grupes: 1) Konvencija prie\u0161tarauja pati sau ir jos taikymo sritis yra platesn\u0117, nei rodo jos pavadinimas, o tai gali kelti pavoj\u0173 teisinei valstybei Bulgarijoje; 2) Konvencijos 3 straipsnio c punktas ir 4 straipsnio 3 dalis (kuriose \u012ftvirtinta lyties socialiniu aspektu s\u0105voka) neatitinka Bulgarijos Konstitucijos[16]<\/a>. \u0160iam spendimui atskir\u0105sias nuomone pateik\u0117 net 4 \u0161io Teismo teis\u0117jai, j\u012f taip pat kritikavo pilietin\u0117 visuomen\u0117 ir kiti subjektai. Keli\u0173 nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 nuomone, \u0161is sprendimas yra \u201e\u017eeminantis moteris ir blogiausias sprendimas Teismo istorijoje\u201c[17]<\/a>. Mokslin\u0117je literat\u016broje \u0161is sprendimas taip pat buvo apib\u016bdintas kaip konstitucinis i\u0161puolis prie\u0161 \u0161i\u0105 Konvencij\u0105 Bulgarijoje[18]<\/a>. Taip pat buvo pateikiama nuomon\u0117, kad \u0161is sprendimas \u017eymi \u017eemiausi\u0105 Teismo jurisprudencijos ta\u0161k\u0105: tiek pateikt\u0173 teisini\u0173 argument\u0173 kokyb\u0117s po\u017ei\u016briu, tiek d\u0117l to, kad buvo sumenkinti vieni i\u0161 pagrindini\u0173 Teismo \u012fgaliojim\u0173 \u2013 b\u016bti stipriu \u017emogaus teisi\u0173 serg\u0117toju \u0161alyje[19]<\/a>. \u0160is sprendimas taip pat sulauk\u0117 tarptautini\u0173 institucij\u0173 kritikos[20]<\/a>. Bulgarijos KT sprendimas l\u0117m\u0117 tai, kad \u0161iuo metu Bulgarijoje ne\u012fmanoma ratifikuoti Stambulo konvencijos.<\/p>\n\n\n\n Latvijos Konstitucinis Teismas (Latvijos KT) laik\u0117si visi\u0161kai kitokios pozicijos d\u0117l Stambulo konvencijos nuostat\u0173 konstitucingumo. 2021 m. bir\u017eelio 4 d. sprendime Latvijos KT \u012fvertino Stambulo konvencijos 3 straipsnio c punkto, 4 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio konstitucingum\u0105 ir konstatavo, kad jos nuostata d\u0117l speciali\u0173 priemoni\u0173, skirt\u0173 apsaugoti moteris nuo smurto, \u012fgyvendinimo atitinka Konstitucij\u0105, o likusios bylos dalies nagrin\u0117jimas turi b\u016bti nutrauktas[21]<\/a>. Prie\u0161ingai nei Bulgarijos KT sprendime, pagal kur\u012f lyties socialiniu aspektu s\u0105voka buvo \u012fvardyta kaip pasl\u0117pta Konvencijos \u201ely\u010di\u0173 ideologija\u201c, Latvijos KT sutelk\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f pagrindin\u012f Konvencijos tiksl\u0105 \u2013 panaikinti smurt\u0105 prie\u0161 moteris ir smurt\u0105 artimoje aplinkoje, taip skatinant ly\u010di\u0173 lygyb\u0119. Tod\u0117l Konvencijos nuostat\u0173 konstitucingumas buvo vertinamas \u0161io tikslo kontekste. Taigi, skirtingai nei Bulgarijos KT, Latvijos KT ne\u012f\u017evelg\u0117 Konvencijoje \u201eantrojo lygmens\u201c. O apib\u016bdindamas s\u0105vok\u0105 lytis socialiniu aspektu, Teismas r\u0117m\u0117si Konvencijos ai\u0161kinamuoju prane\u0161imu, kuriame teigiama, kad lyties socialiniu aspektu s\u0105voka \u012ftraukta \u012f Stambulo konvencij\u0105 siekiant atskleisti, kad kai kurie socialiniai vaidmenys ar stereotipai sukuria nepageidaujamas ar \u017ealingas situacijas, kurios prisideda prie to, kad smurtas prie\u0161 moteris tampa priimtinas. Vis d\u0117lto, nepaisant \u0161io Teismo sprendimo, \u0161iandien Latvija vis dar i\u0161lieka viena i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 ES valstybi\u0173 nari\u0173, dar neratifikavusi\u0173 Stambulo konvencijos.<\/p>\n\n\n\n Moldovos Konstitucinis Teismas (Moldovos KT)\u00a0 gav\u0119s pra\u0161ym\u0105 i\u0161nagrin\u0117ti \u012fstatymo ratifikavusio Stambulo konvencijos konstitucingum\u0105, 2022 m. sausio 18 d. pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, kuriame nurod\u0117, kad \u0161is pra\u0161ymas neatitinka priimtinumo s\u0105lyg\u0173 ir negali b\u016bti priimtas nagrin\u0117ti i\u0161 esm\u0117s[22]<\/a>.\u00a0 Nepaisant to, Teismas pateik\u0117 gana i\u0161sami\u0105 pra\u0161yme i\u0161kelt\u0173 klausim\u0173 analiz\u0119. Pa\u017eym\u0117tina, kad Teismas papra\u0161\u0117 Venecijos komisijos pateikti amicus curiae<\/em> nuomon\u0119 d\u0117l \u0161ios Konvencijos ratifikavimo konstitucini\u0173 pasekmi\u0173[23]<\/a>. Kaip ir Latvijos KT, Moldovos KT savo analiz\u0119 prad\u0117jo nuo Konvencijos tikslo apibr\u0117\u017eimo. Analizuodamas Konvencijos pavadinim\u0105 ir preambul\u0119, Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Konvencija siekiama kovoti su smurtu prie\u0161 moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Konvencijos objektas ir tikslas \u2013 panaikinti smurt\u0105 prie\u0161 moteris ir smurt\u0105 artimoje aplinkoje \u00a0skatinant ly\u010di\u0173 lygyb\u0119. Teismas taip pat pabr\u0117\u017e\u0117, kad Stambulo konvencija nesiekiama panaikinti skirtum\u0173 tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 arba teigti, kad vyrai ir moterys yra ar tur\u0117t\u0173 b\u016bti vienodi. Konvencijos \u0161alys, raginamos imtis priemoni\u0173 kovoti su mintimi, kad moterys yra \u017eemesn\u0117s u\u017e vyrus. Prietarai, stereotipai, papro\u010diai ir tradicijos daugelyje situacij\u0173 vis dar yra palankesni vyrams. Visa tai kelia pavoj\u0173 moter\u0173 pastangoms atskleisti smurto atvejus ir prane\u0161ti apie juos bei u\u017etikrinti, kad b\u016bt\u0173 gerbiamos j\u0173 teis\u0117s. Teismas taip pat pabr\u0117\u017e\u0117, kad Stambulo konvencija nesiki\u0161a \u012f t\u0117v\u0173 teis\u0119 aukl\u0117ti savo vaikus pagal savo religinius \u012fsitikinimus, nes \u0161i teis\u0117 nepatenka \u012f sutarties taikymo srit\u012f. Konvencijoje reikalaujama, kad Konvencijos \u0161alys, prireikus \u012ftraukt\u0173 mokom\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105 apie moter\u0173 ir vyr\u0173 lygyb\u0119, nestereotipinius ly\u010di\u0173 vaidmenis, abipus\u0119 pagarb\u0105, nesmurtin\u012f konflikt\u0173 sprendim\u0105 tarpasmeniniuose santykiuose. Tod\u0117l Stambulo konvencija nepa\u017eeid\u017eia t\u0117v\u0173 teis\u0117s nuspr\u0119sti, kok\u012f i\u0161silavinim\u0105 tur\u0117t\u0173 gauti j\u0173 vaikai, nes valstyb\u0117ms paliekama pakankamai laisv\u0117s gerbti \u0161i\u0105 teis\u0119 sprend\u017eiant, kaip \u012fgyvendinti atitinkamas nuostatas.<\/p>\n\n\n\n Nors Rumunijos Konstitucinis Teismas (Rumunijos KT) nevertino Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimo, neseniai jis sprend\u0117 byl\u0105 d\u0117l teis\u0117s akto, kuriuo u\u017edraustos lyti\u0161kumo studijos, kurioje taip pat buvo siekiama atskleisti s\u0105vokos gender <\/em>reik\u0161m\u0119. \u0160iame sprendime teismas taip pat pabr\u0117\u017e\u0117 Rumunijos \u012fsipareigojimus gerbti ir skatinti ly\u010di\u0173 lygyb\u0119 pagal ES teis\u0119 ir jos ratifikuotas tarptautines \u017emogaus teisi\u0173 sutartis, \u012fskaitant Stambulo konvencij\u0105[24]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto Lenkijoje pastaraisiais metais vyrauja prie\u0161ingos tendencijos. Lenkija Stambulo konvencij\u0105 ratifikavo 2015 m, ta\u010diau pra\u0117jus vos penkeriems metams po ratifikavimo Lenkijos vald\u017eios institucijos prad\u0117jo imtis veiksm\u0173, kuriais siekiama i\u0161vengti i\u0161 Konvencijos kylan\u010di\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. 2020 m. Lenkijos Ministras Pirmininkas kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Tribunol\u0105 su pra\u0161ymu per\u017ei\u016br\u0117ti Stambulo konvencijos atitikt\u012f Konstitucijai[25]<\/a>, Tribunolas dar n\u0117ra pri\u0117m\u0119s sprendimo d\u0117l Konvencijos konstitucingumo.<\/p>\n\n\n\n 2013 m. Lietuva taip pat pasira\u0161\u0117 Stambulo konvencij\u0105, ta\u010diau iki \u0161iol ji vis dar n\u0117ra ratifikuota. Abejon\u0117s d\u0117l Stambulo konvencijos konstitucingumo neretai keliamos ir Lietuvoje. Pavyzd\u017eiui, kai kurie konstitucin\u0117s teis\u0117s mokslininkai kelia klausimus d\u0117l Konvencijos atitikties tokioms konstitucin\u0117ms nuostatoms kaip asmen\u0173 lygyb\u0117s principas, konstitucinis proporcingumo principas, t\u0117v\u0173 teis\u0117 aukl\u0117ti vaikus pagal savo \u012fsitikinimus, religini\u0173 organizacij\u0173 konstitucin\u0117 autonomija[26]<\/a>. Ta\u010diau esama ir visi\u0161kai prie\u0161ingos nuomon\u0117s. Tvirtinama, kad prie\u0161ingai nei teigia Konvencijos kritikai, Konvencija kaip tik ir skirta santuokos ir \u0161eimos, ypa\u010d motinyst\u0117s ir vaikyst\u0117s, konstituciniams institutams stiprinti, \u017emogaus gyvybei, sveikatai ir orumui apsaugoti. Kitaip tariant, Stambulo konvencija negali prie\u0161tarauti Konstitucijai, nes saugo tas pa\u010dias vertybes[27]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta galimyb\u0117 kreiptis \u012f Lietuvos Konstitucin\u012f Teism\u0105 d\u0117l i\u0161vados, ar Lietuvos Respublikos tarptautin\u0117s sutartys neprie\u0161tarauja Konstitucijai (105 str. 3 d. 3 p.). Pra\u0161yti Konstitucinio Teismo i\u0161vados \u0161iuo klausimu gali Seimas ir Respublikos Prezidentas (106 str. 6 d.). I\u0161vados d\u0117l tarptautin\u0117s sutarties galima pra\u0161yti ir prie\u0161 j\u0105 ratifikuojant Seime (Konstitucinio Teismo \u012fstatymo 73 str. 3 d.). Esant tam tikriems nesutarimams d\u0117l Stambulo konvencijos ratifikavimo politiniuose sluoksniuose ir visuomen\u0117je, ne kart\u0105 buvo si\u016bloma kreiptis d\u0117l \u0161ios tarptautin\u0117s sutarties konstitucingumo \u012f Lietuvos Konstitucin\u012f Teism\u0105[28]<\/a>. \u0160i\u0173 met\u0173 liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritar\u0117 Seimo pirminink\u0117s V. \u010cmilyt\u0117s-Nielsen inicijuotam kreipimuisi \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 d\u0117l Stambulo konvencijos[29]<\/a>. Seimo pirminink\u0117s teigimu, kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 pra\u0161\u0117 ir Konvencijos r\u0117m\u0117jai, ir jos oponentai.<\/p>\n\n\n\n Seimo nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, Konstitucinio Teismo b\u016bt\u0173 pra\u0161omas \u012fvertinti, ar Stambulo konvencija \u2013 tiksliau, dokumento nuostatos, susijusios su socialin\u0117s lyties samprata, smurtu prie\u0161 moteris, ugdymo programose \u012ftraukiama informacij\u0105 apie nestereotipinius ly\u010di\u0173 vaidmenis \u2013 neprie\u0161tarauja Konstitucijai. Konkre\u010diau Konstitucinio Teismo b\u016bt\u0173 pra\u0161oma pateikti i\u0161vad\u0105 ar Stambulo konvencijos 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis neprie\u0161tarauja Konstitucijos 14 straipsniui, 29 straipsniui, 38 straipsnio pirmajai, tre\u010diajai, penktajai ir \u0161e\u0161tajai dalims; taip pat ar jos 14 straipsnis neprie\u0161tarauja Konstitucijos 25 straipsnio pirmajai daliai, 26 straipsnio penktajai daliai, 38 straipsnio \u0161e\u0161tajai daliai, 40 straipsnio tre\u010diajai daliai ir 41 straipsnio pirmajai daliai. Taigi \u0161iame nutarimo projekte keliami i\u0161 esm\u0117s tie patys Stambulo konvencijos nuostat\u0173 konstitucingumo klausimai kaip ir prie\u0161 tai min\u0117tuose kit\u0173 regiono valstybi\u0173 konstituciniuose teismuose, t. y, d\u0117l lyties socialiniu aspektu s\u0105vokos konstitucingumo bei Konvencijos nuostat\u0173 d\u0117l prievol\u0117s \u012f mokymo med\u017eiag\u0105 \u012ftraukti med\u017eiag\u0105 tokiais klausimais kaip moter\u0173 ir vyr\u0173 lygyb\u0117, nestereotipiniai ly\u010di\u0173 vaidmenys, konstitucingumo.<\/p>\n\n\n\n Konstitucijoje nustatyta, kad remdamasis Konstitucinio Teismo i\u0161vadomis (inter alia<\/em> d\u0117l tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 atitikties Konstitucijai), Konstitucijos 105 straipsnio tre\u010diojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprend\u017eia Seimas (Konstitucijos 107 str. 4 d.), taigi \u0161i i\u0161vada Seimo ne\u012fpareigos ratifikuoti\/ neratifikuoti Stambulo konvencijos. Vis d\u0117lto iniciatyva d\u0117l Stambulo konvencijos nuostat\u0173 konstitucingumo kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 neabejotinai vertintina palankiai, kaip pad\u0117sianti i\u0161sklaidyti abejones d\u0117l Konvencijos konstitucingumo. Konstitucinis Teismas yra vienintel\u0117 institucija, turinti \u012fgaliojimus \u012fvertinti \u0161ios tarptautin\u0117s sutarties atitikt\u012f Konstitucijai. Tik\u0117tina, kad po Konstitucinio Teismo i\u0161vados \u0161iuo klausimu, Lietuva \u017eengt\u0173 \u017eingsn\u012f link \u0161ios Konvencijos ratifikavimo.<\/p>\n\n\n\n Dr. Dovil\u0117 P\u016brait\u0117-Andrikien\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros asistent\u0117, LSMC Teis\u0117s instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, LMA jaunosios akademijos nar\u0117<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Council of Europe, \u201cExplanatory Report to the Council of Europe Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence,\u201d 2011. https:\/\/rm.coe.int\/1680a48903.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Konvencijos preambul\u0117je tvirtinama, kad egzistuoja ry\u0161ys tarp smurto prie\u0161 moteris panaikinimo ir teisin\u0117s bei faktin\u0117s ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s u\u017etikrinimo, 1 straipsnio b punkte nurodoma, kad vienas i\u0161 Konvencijos tiksl\u0173 yra prisid\u0117ti prie vis\u0173 form\u0173 moter\u0173 diskriminacijos panaikinimo ir skatinti reali\u0105 moter\u0173 ir vyr\u0173 lygyb\u0119, be kita ko, \u012fgalinant moteris.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Smurtas artimoje aplinkoje \u2013 visi fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmai \u0161eimoje ar nam\u0173 \u016bkyje arba tarp buvusi\u0173 ar esam\u0173 sutuoktini\u0173 ar partneri\u0173, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, ar smurtautojas ir auka gyvena arba gyveno tame pa\u010diame b\u016bste (Konvencijos 3 str. b punktas).<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Vollmer Annika, \u201cThe Istanbul Convention: A Framework in Crisis?,\u201d GMF<\/em>, https:\/\/www.gmfus.org\/news\/istanbul-convention-framework-crisis.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Council of Europe, \u201cExplanatory Report to the Council of Europe Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence.\u201d<\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> 2023 m. gegu\u017e\u0117s 10 d. Europos Parlamentas ratifikavo Konvencij\u0105 ir paragino valstybes nares, kurios dar n\u0117ra ratifikavusios Konvencijos, nedelsiant tai padaryti.<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Konvencijos 66 str. 1 p. nustatyta, kad Kovos su smurtu prie\u0161 moteris ir smurtu artimoje aplinkoje ekspert\u0173 grup\u0117 ( GREVIO) stebi, kaip \u0160alys \u012fgyvendina \u0161i\u0105 Konvencij\u0105.<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Committee on Equality and Non-Discrimination, \u201cThe Istanbul Convention: Progress and Challenges\u201d, https:\/\/rm.coe.int\/the-istanbul-convention-progress-and-challenges\/1680a93c0a.<\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> Martin Dimitrov, \u201cThe Convention of Discord,\u201d https:\/\/www.freiheit.org\/east-and-southeast-europe\/convention-discord.https:\/\/www.freiheit.org\/east-and-southeast-europe\/convention-discord.<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> Vizgunova Elizabete, Graudi\u0146a El\u012bna, \u201cThe Trouble with \u2018Gender\u2019 in Latvia: Europeanisation through the Prism of the Istanbul Convention,\u201d Baltic Journal of Law & Politics,<\/em> Volume 13 (2020), Issue 1 (October 23, 2020):108-139.<\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> Vollmer Annika, \u201cThe Istanbul Convention: A Framework in Crisis?,\u201d GMF<\/em>, https:\/\/www.gmfus.org\/news\/istanbul-convention-framework-crisis.<\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> Council of Europe, \u201cEnding Misconceptions about the Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence,\u201d 2018, https:\/\/search.coe.int\/directorate_of_communications\/Pages\/result_details.aspx?ObjectId=09000016808f0fb1.<\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> Venice Commission, \u201cAmicus Curiae Brief on the Constitutional Implications of the Ratification of the Istanbul Convention,\u201d 2021, https:\/\/www.venice.coe.int\/webforms\/documents\/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2021)044-e.<\/p>\n\n\n\n [14]<\/a> Bosak Martina, Munivrana Vajda Maja, \u201cThe Reality behind the Istanbul Convention: Shattering Conservative Delusions,\u201d Women\u2019s Studies International Forum 74, no. May\u2013June 2019 (2019): 77\u201383,<\/p>\n\n\n\n [15]<\/a> The decision of Constitutional Court of the Republic of Bulgaria of 27 July 2018 No. 13\/2018.<\/p>\n\n\n\n [16]<\/a> Vassileva Radosveta, \u201cBulgaria\u2019s Constitutional Troubles with the Istanbul Convention,\u201d Verfassungsblog<\/em> (blog), August 2, 2018, https:\/\/verfassungsblog.de\/bulgarias-constitutional-troubles-with-the-istanbul-convention\/.<\/a><\/p>\n\n\n\n [17]<\/a> Ibid.<\/p>\n\n\n\n [18]<\/a> Vassileva Radosveta, \u201cA Perfect Storm: The Extraordinary Constitutional Attackagainst the Istanbul Convention in Bulgaria,\u201d OER Osteuropa Recht<\/em> 68, no. 1 (2022): 78\u201396.<\/p>\n\n\n\n [19]<\/a> Ruzha Smilova, \u201cThe Ideological Turn in Bulgarian Constitutional Discourse. The Rise Against \u2018Genders\u2019,\u201d in Critical Essays on Human Rights Criticism, Ed. by Andr\u00e1s Saj\u00f3 and Ren\u00e1ta Uitz<\/em> (Eleven Publishing International, 2020), 177\u2013197.<\/p>\n\n\n\n [20]<\/a> European Parliament, \u201cResolution of 8 October 2020 on the Rule of Law and Fundamental Rights in Bulgaria,\u201d. para. 17; Council of Europe Commissioner for Human Rights, \u201cReport Following the Visit of the Council of Europe Commissioner for Human Rights in Bulgaria,\u201d March 31, 2020.<\/p>\n\n\n\n [21]<\/a> Judgement of the Constitutional Court of the Republic of Latvia on 4 June 2021 in Case No. 2020-39-02.<\/p>\n\n\n\n [22]<\/a> The decision of the Constitutional Court of the Republic of Moldova of 18 January 2022, no 219a\/2021 .<\/p>\n\n\n\n [23]<\/a> Venice Commission, \u201cAmicus Curiae Brief on the Constitutional Implications of the Ratification of the Istanbul Convention,\u201d December 10, 2021, https:\/\/www.venice.coe.int\/webforms\/documents\/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2021)044-e.<\/p>\n\n\n\n [24]<\/a> The decision of the Constitutional Court of the Republic of Romania of 16 December 2020, no 907.<\/p>\n\n\n\n [25]<\/a> Request for Examination of Compliance of Council of Europe Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence K11\/20, https:\/\/trybunal.gov.pl\/sprawy-w-trybunale\/katalog\/k-11-20.<\/p>\n\n\n\n [26]<\/a> Vai\u010daitis Vaidotas, \u201cKelios Mintys D\u0117l Stambulo Konvencijos I\u0161 Konstitucin\u0117s Teis\u0117s Perspektyvos,\u201d LRT<\/em> .<\/p>\n\n\n\n [27]<\/a> \u017dalimas Dainius, Teis\u0117s profesorius atsak\u0117 Stambulo konvencijos prie\u0161ininkams: ji ne prie\u0161tarauja, o gina Konstitucij\u0105. https:\/\/www.jarmo.net\/2021\/12\/teises-profesorius-atsake-stambulo.html?m=1<\/p>\n\n\n\n [28]<\/a> Pvz., Lygi\u0173 galimybi\u0173 kontrolier\u0117 d\u0117l Stambulo konvencijos si\u016blo kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105. Lygi\u0173 galimybi\u0173 kontrolier\u0117 d\u0117l Stambulo konvencijos si\u016blo kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 | 15min.lt<\/a>.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n