{"id":41863,"date":"2023-06-25T16:53:17","date_gmt":"2023-06-25T13:53:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=41863"},"modified":"2023-06-25T16:53:19","modified_gmt":"2023-06-25T13:53:19","slug":"teismu-vykdoma-politika-gvatemalos-konstitucinio-teismo-itaka-2023-m-birzelio-25-d-rinkimams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/06\/25\/teismu-vykdoma-politika-gvatemalos-konstitucinio-teismo-itaka-2023-m-birzelio-25-d-rinkimams\/","title":{"rendered":"Teism\u0173 vykdoma politika: Gvatemalos Konstitucinio Teismo \u012ftaka 2023 m. bir\u017eelio 25 d. rinkimams"},"content":{"rendered":"\n

Gvatemalai ruo\u0161iantis 2023 m. bir\u017eelio 25 d. vyksiantiems visuotiniams rinkimams[i]<\/a>, i\u0161ry\u0161k\u0117jo tai, kad Gvatemalos Konstitucinis Teismas (KT), \u012fkurtas 1985 m. garantuoti vald\u017ei\u0173 padalijim\u0105, pama\u017eu tapo lemiamu veik\u0117ju politin\u0117je arenoje. Tiesa, did\u0117janti jo \u012ftaka pasimat\u0117 jau per 2019 m. rinkimus, kai jo sprendimais i\u0161 rinkim\u0173 buvo pa\u0161alinti prie\u0161taringai vertinami keturi kandidatai \u012f prezidentus. Ta\u010diau 2023 m. rinkimuose KT vaidmuo pasirod\u0117 dar svarbesnis d\u0117l to, kad jis tur\u0117jo priimti sprendimus d\u0117l penki\u0173 kandidat\u0173 \u012f prezidento post\u0105 tinkamumo, kurie vieniems buvo palank\u016bs, o kitiems ne.<\/p>\n\n\n\n

Pastarojo meto KT elgesys kelia tam tikr\u0173 klausim\u0173 d\u0117l jo neutralumo ir nuoseklaus teis\u0117s princip\u0173 taikymo. Selektyvus teismo doktrinos taikymas, ai\u0161kinant dviprasmi\u0161kai suformuluotas konstitucines nuostatas, parod\u0117, kad jis skirtingai taik\u0117 tam tikrus \u017emogaus teisi\u0173 standartus skirting\u0173 kandidat\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Remiantis V-Dem indeksu[ii]<\/a>, Gvatemala per pastaruosius trejus metus gerokai pasislinko autoritarinio re\u017eimo link, ta\u010diau \u0161is autoritarinis procesas nevyko tradiciniu b\u016bdu, t.y. vald\u017eios konsolidavimo vienos partijos ar vieno autoritarinio valstyb\u0117s vadovo rankose. \u0160is nedemokratinis poslinkis, vis\u0173 pirma, yra susij\u0119s su dideliu politiniu visuomen\u0117s susiskaldymu, \u012fvykusiu paskutiniu metu. \u0160iuo metu Gvatemalos Kongrese yra 19 politini\u0173 partij\u0173 atstovai ir tik\u0117tina, kad po kit\u0173 rinkim\u0173 j\u0173 skai\u010dius dar padid\u0117s. Situacij\u0105 dar labiau apsunkina stulbinamai \u017eemi vald\u017eios palaikymo reitingai \u2013 \u0161iuo metu Prezident\u0105 palaiko tik 11,4%.<\/p>\n\n\n\n

Reikia pasakyti, kad tiek Gvatemalos KT politinis \u0161ali\u0161kumas, tiek tinkamos parlamentin\u0117s kontrol\u0117s nebuvimas negali u\u017etikrinti demokratini\u0173 rinkim\u0173 sistemos princip\u0173 Gvatemaloje. \u0160iam teiginiui pagr\u012fsti aptarsiu kelias Gvatemalos KT bylas, kuriose parodytas selektyvus doktrininis manevravimas, d\u0117l kurio buvo diskvalifikuoti trys i\u0161 penki\u0173 kandidat\u0173 \u012f prezidentus. Savaime suprantama, kad \u0161ie sprendimai tur\u0117s didel\u0119 reik\u0161m\u0119 b\u016bsim\u0173 prezidento rinkim\u0173 (tiksliau, kandidat\u0173 pasirinkimo) rezultatams.<\/p>\n\n\n\n

Beprecedentis KT sprendimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

2023 m. gegu\u017e\u0117s 21 d. precedento neturintis Administracinio teismo sprendimas l\u0117m\u0117, kad centro de\u0161in\u0117s politin\u0117 partija Prosperidad Ciudadana<\/em> buvo diskvalifikuota i\u0161 b\u016bsim\u0173 rinkim\u0173, vis\u0173 pirma, d\u0117l pa\u017eeidim\u0173, nustatyt\u0173 partijos vidaus organuose. \u012edomu tai, kad \u0161ie pa\u017eeidimai buvo konstatuoti dar prie\u0161 ger\u0105 pusmet\u012f. D\u0117l to 1351 partijos Prosperidad Ciudadana<\/em> kandidatas Kongreso ir savivaldos rinkimuose buvo pa\u0161alinti. Nors Prosperidad Ciudadana<\/em> vaidina gana marginalin\u012f vaidmen\u012f Gvatemalos politin\u0117je sistemoje, ta\u010diau apklausos rod\u0117, kad jos kandidatas \u012f prezidentus Pineda tuo metu buvo populiariausias tarp kandidat\u0173. Jis save pozicionavo, kaip nepriklausomas kandidatas, kuris tiesiog naudojasi partija kaip platforma dalyvauti rinkimuose ir kriti\u0161kai pasisakyti prie\u0161 tradicin\u012f politin\u012f elit\u0105.<\/p>\n\n\n\n

2023 m. gegu\u017e\u0117s 26 d. KT atmet\u0117 Pinedos individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105, taip patvirtindamas jo pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 rinkim\u0173. KT \u0161\u012f sprendim\u0105 grind\u0117 siekiais i\u0161saugoti \u201evie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105\u201c ir \u201erinkim\u0173 s\u0105\u017einingum\u0105\u201c, ta\u010diau taip ir nepateik\u0117 i\u0161samaus paai\u0161kinimo, k\u0105 \u0161iuo atveju rei\u0161kia \u201evie\u0161asis interesas\u201c ir \u201erinkim\u0173 s\u0105\u017einingumas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Be \u0161io sprendimo, KT pri\u0117m\u0117 dar keturis sprendimus d\u0117l teis\u0117s kandidatuoti prezidento rinkimuose, kurie buvo priimti jau po to, kai kandidatai buvo u\u017eregistruoti rinkim\u0173 komisijos. Many\u010diau, jog du i\u0161 \u0161i\u0173 KT sprendim\u0173 puikiai atitiko Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 sistemos (Inter-American Human Rights System<\/em>)[iii]<\/a> standartus. \u0160iais sprendimais KT patvirtino centro kairiosios partijos UNE<\/em> ir de\u0161iniosios Valor-Unionista<\/em> koalicijos dalyvavim\u0105 prezidento rinkimuose, ta\u010diau be jokio ai\u0161kaus pagrindimo analogi\u0161k\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 standart\u0173 nebuvo laikomasi kit\u0173 dviej\u0173 partij\u0173 kandidat\u0173 at\u017evilgiu: \u010dia kalba eina apie kairiosios MLP<\/em> ir de\u0161iniosios Podemos<\/em> partijos kandidatus.<\/p>\n\n\n\n

KT sprendimai UNE ir Valor-Unionista partij\u0173 kandidat\u0173 bylose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

UNE partija tur\u0117jo problem\u0173 su kandidatu \u012f viceprezidentus kuris yra buv\u0119s evangelik\u0173 pastorius: buvo teigiama, jog \u0161is kandidatas galimai pa\u017eeid\u0117 konstitucin\u0119 nuostat\u0105, draud\u017eian\u010di\u0105 dvasininkams kandidatuoti \u012f auk\u0161tas pareigas valstyb\u0117s tarnyboje[iv]<\/a>. \u0160io kandidato at\u017evilgiu KT 2023 m. gegu\u017e\u0117s 11 d. pri\u0117m\u0117 palank\u0173 sprendim\u0105 ir nurod\u0117, kad \u0161is draudimas n\u0117ra taikomas buvusiems <\/em>dvasininkams, juo labiau, kad kandidatas nebuvo \u012fra\u0161ytas \u012f vie\u0161\u0105j\u012f dvasinink\u0173 registr\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai Zury R\u00edos (buvusio faktinio vadovo generolo Efra\u00edn R\u00edos Montt dukters) kandidat\u016bros i\u0161 Valor-Unionista koalicijos tinkamumas buvo nagrin\u0117jamas, siejant tai su Gvatemalos Konstitucijos 186 straipsnio nuostata, kuri draud\u017eia de facto<\/em> vadov\u0173 artimiems \u0161eimos nariams kandidatuoti \u012f pareigas valstyb\u0117s tarnyboje. Nepaisant to, kad per 2019 m. prezidento rinkimus R\u00edos buvo diskvalifikuota, ta\u010diau 2023 metais jau kita KT teis\u0117j\u0173 sud\u0117tis leido jai kandidatuoti, remiantis pilietini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apsauga, \u012ftvirtinta 1976 m. Tarptautinio pilietini\u0173 ir politini\u0173 teisi\u0173 pakto 25 straipsnyje[v]<\/a> ir analogi\u0161kai suformuluotame 1969 m. Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos (American Convention on Human Rights<\/em>) 23 straipsnyje. Kaip jau buvo min\u0117ta, v\u0117lesni KT sprendimai d\u0117l kairi\u0173j\u0173 Movimiento de Liberaci\u00f3n de los Pueblos <\/em>(MLP) ir de\u0161ini\u0173j\u0173 Podemos <\/em>partij\u0173 kandidat\u0173 r\u0117m\u0117si visai kitokiais teis\u0117s taikymo standartais.<\/p>\n\n\n\n

KT nenuoseklus teis\u0117s taikymas: MLP ir Podemos bylose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

2023 m. vasario 2 d. kairi\u0173j\u0173 MLP<\/em> kandidato \u012f prezidentus registracija buvo atmesta d\u0117l Audito r\u016bm\u0173 i\u0161vados d\u0117l kandidato \u012f viceprezidentus Jord\u00e1no Rodaso. Beje, Audito r\u016bmams \u012fgaliojimai vertinti d\u0117l kandidat\u0173 \u012f prezidento post\u0105 \u012fsiskolinimo ir mokumo statuso (angl. solvency<\/em>) buvo suteikti 2011 ir 2016 m. pataisomis. Remiantis \u0161iomis pataisomis, kandidatai tur\u0117jo gauti Audito r\u016bm\u0173 patvirtinim\u0105 d\u0117l j\u0173 mokumo statuso tam, kad gal\u0117t\u0173 dalyvauti rinkimuose. D\u0117l tokio reikalavimo atsiradimo padaug\u0117jo pa\u0161alint\u0173 kandidat\u0173 skai\u010dius rinkim\u0173 kampanijos metu: 2011 m. buvo vienas toks atvejis, 2015 m. \u2013 26, o 2019 m. \u2013 25.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, KT 2023 m. gegu\u017e\u0117s 2 d. pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 d\u0117l MLP partijos<\/em> kandidato, kuriame vis\u0173 pirma r\u0117m\u0117si 1996 m. Amerikos valstybi\u0173 konvencija d\u0117l kovos prie\u0161 korupcij\u0105 (Inter-American Convention Against Corruption<\/em>) bei 2003 m. JT Konvencija prie\u0161 korupcij\u0105 (United Nations Convention Against Corruption<\/em>), ta\u010diau ka\u017ekod\u0117l netaik\u0117 jau min\u0117tos 1969 m. Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos (American Convention on Human Rights<\/em>), ko rezultatas buvo \u2013 Audito r\u016bm\u0173 sprendimo d\u0117l \u0161io kandidato pa\u0161alinimo i\u0161 rinkim\u0173 patvirtinimas.<\/p>\n\n\n\n

Pagaliau Podemos<\/em> partijos kandidatas \u012f prezidentus Roberto Arz\u00fa Auk\u0161\u010diausiojo rinkim\u0173 teismo buvo diskvalifikuotas i\u0161 rinkim\u0173 2023 m. vasario 6 d., remiantis argumentu, kad jis n\u0117ra \u201etinkamas\u201c (isp. idoneldad<\/em>), kaip numatyta Gvatemalos Konstitucijos 113 straipsnyje[vi]<\/a>. Auk\u0161\u010diausiasis rinkim\u0173 teismas \u0161\u012f sprendim\u0105 grind\u0117 galimais administraciniais pa\u017eeidimais rinkim\u0173 kampanijos metu. 2023 m. gegu\u017e\u0117s 25 d. KT pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, kuriuo patvirtino Arz\u00fa pa\u0161alinim\u0105, teigdamas, kad rinkim\u0173 institucijos konstatuoto vie\u0161o pob\u016bd\u017eio \u012fsp\u0117jimo pakanka tam, kad b\u016bt\u0173 galima suabejoti kandidato \u201etinkamumu\u201c net ir tuo atveju, jei toks sprendimas buvo priimtas nesilaikant tinkamo teisminio proceso proced\u016br\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kandidato \u201etinkumo\u201c reikalavimo panaudojimas kaip kandidato politinio diskvalifikavimo rinkimuose veiksnys n\u0117ra nauja praktika rinkim\u0173 gin\u010duose Gvatemaloje, ta\u010diau jo ple\u010diamasis ai\u0161kinimas kelia didel\u012f nerim\u0105. \u0160is reikalavimas pirm\u0105kart buvo pritaikytas 2015 metais, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 buvusiam prezidentui Alfonso Portillo kandidatuoti \u012f Kongres\u0105 d\u0117l jo ankstesnio teistumo d\u0117l pinig\u0173 plovimo. Ta\u010diau pastaruoju metu jo taikymas tampa vis labiau nepagr\u012fstas, nes \u0161iuo atveju kandidatas buvo diskvalifikuotas u\u017e \u201egalimus\u201c administracinius pa\u017eeidimus, o ne d\u0117l \u012fsiteis\u0117jusio baud\u017eiamojo nuosprend\u017eio baud\u017eiamojoje byloje.<\/p>\n\n\n\n

Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 sistemos (Inter-American Human Rights System<\/em>) princip\u0173 ignoravimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 teismo (Inter-American Court of Human Rights<\/em>) praktika yra svarbi Gvatemalos teisinei sistemai, skatinant jos teismus laikytis standart\u0173, nustatyt\u0173 tokiose bylose kaip L\u00f3pez Mendoza v. Venezuela<\/em> ar Petro Urrego v. Columbia<\/em>. Pastarasis sprendimas (priimtas 2020 m. liepos m\u0117n.) pateik\u0117 ai\u0161kias gaires d\u0117l administracini\u0173 organ\u0173 vaidmens ribojant politines teises, teigiant, kad \u201eAmerikos valstybi\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje ai\u0161kiai nurodyta, kad \u0161is dokumentas neleid\u017eia jokiai vykdomosios vald\u017eios institucijai apriboti asmens rinkim\u0173 teis\u0119. Tai gali b\u016bti padaryta tik kompetentingo teis\u0117jo atitinkamame baud\u017eiamajame procese priimtu teismo sprendimu\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161io kriterijaus KT nesilaik\u0117 tiek MLP<\/em>, tiek ir Podemos <\/em>bylose, o tai kelia didel\u012f r\u016bpest\u012f ne tik d\u0117l KT jurisprudencijos nuoseklumo, bet ir d\u0117l \u0161io Teismo ne\u0161ali\u0161kumo.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gvatemalos Konstitucinio Teismo sprendim\u0173 analiz\u0117 atskleid\u017eia, kad demokratijos kriz\u0117 \u0161alyje n\u0117ra susijusi su siekiu konsoliduoti vald\u017ei\u0105 vieno lyderio ar partijos rankose. Ta\u010diau Gvatemalos atvejui b\u016bdinga tai, kad valdan\u010dioji koalicija i\u0161kreipia stabd\u017ei\u0173 ir atsvar\u0173 princip\u0105, siekdama daryti \u012ftak\u0105 Konstituciniam Teismui. Tokiai \u012ftakai pasitarnauja ir tai, kad Gvatemaloje kas penkeri metai atnaujinamas visas Konstitucinis Teismas, susidedantis i\u0161 penki\u0173 teis\u0117j\u0173, o teis\u0117j\u0173 skyrimo procesas paskutiniu metu tapo ypa\u010d politizuotas.<\/p>\n\n\n\n

Be to, kaip pa\u017eym\u0117jo profesorius Andr\u00e1s Saj\u00f3 savo knygoje \u201eRuling by Cheating\u201c, vienas i\u0161 b\u016bd\u0173, kaip \u0161iuo metu veikia nedemokratin\u0117s valstyb\u0117s, yra \u201eteisinis suk\u010diavimas\u201c. Taip nutinka, kai subtiliai pakei\u010diamos teisini\u0173 termin\u0173 reik\u0161m\u0117s arba kai n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 taisykli\u0173. Dviprasmi\u0161ka konstitucin\u0117 \u201etinkamumo\u201c s\u0105voka ir jos gana platus interpretavimas, kaip aptarta auk\u0161\u010diau, yra ry\u0161kus tokios praktikos pavyzdys.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi Gvatemaloje 2023 m. bir\u017eelio 25 d. \u012fvyks ne tik prezidento, bet ir parlamento bei savivaldos rinkimai, negalima nuvertinti toli siekian\u010di\u0173 Konstitucinio Teismo sprendim\u0173 pasekmi\u0173. Manytina, jog \u0161ie KT sprendimai gali padaryti didel\u0119 \u012ftak\u0105 prezidento rinkim\u0173 rezultatams, nes jie turi teis\u0119 nustatyti kandidat\u0173 \u201etinkamum\u0105\u201c ir pa\u0161alinti kai kuriuos kandidatus i\u0161 rinkim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Edgaras Ortizas Romero yra Universidad Francisco Marroqu\u00edn ir Universidad del Istmo Gvatemaloje profesorius. Jis taip pat yra IACL-AIDC tinklara\u0161\u010dio redaktoriaus pad\u0117j\u0117jas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

(parengta pagal autoriaus publikacij\u0105: Edgar Ortiz Romero, ‘Court-Ordered Politics: The Influence of Guatemala’s Constitutional Court in Elections’, IACL-AIDC Blog (June 22 2023) https:\/\/blog-iacl-aidc.org\/2023-posts\/2023\/6\/22\/court-ordered-politics-the-influence-of-guatemalas-constitutional-court-in-elections<\/a>. Vertimas: doc. dr. Vaidoto A. Vai\u010dai\u010dio)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[i]<\/a> 2023 m. bir\u017eelio 25 d. Gvatemaloje vyks vadinamieji \u201cvisuotiniai rinkimai\u201d, kuri\u0173 metu bus renkamas Respublikos Prezidentas ir viceprezidentas, Kongreso (parlamento) nariai bei merai ir savivaldybi\u0173 taryb\u0173 nariai.<\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a> https:\/\/www.v-dem.net\/publications\/democracy-reports\/<\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos sistema yra 1959 m. \u012fkurta regionin\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 sistema, atsakinga u\u017e \u017emogaus teisi\u0173 steb\u0117jim\u0105 ir apsaug\u0105 35 abiejuose Amerikos \u017eemyno \u0161alyse, kurios yra Amerikos valstybi\u0173 organizacijos (OAS) nar\u0117s. \u0160i\u0105 sistem\u0105 sudaro du pagrindiniai subjektai: Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 komisija (IACHR) ir Amerikos \u017emogaus teisi\u0173 teismas (IACtHR).<\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/a> 1985 m. Gvatemalos Konstitucijos 186 straipsnyje teigiama, jog bet kurio religinio kulto tarnams (los ministros de qualquler religion o culto<\/em>) draud\u017eiama u\u017eimti Respublikos Prezidento ir viceprezidento pareigas. <\/p>\n\n\n\n

[v]<\/a> 25 straipsnis<\/strong>. Kiekvienas pilietis be jokios 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos ir be nepagr\u012fst\u0173 apribojim\u0173 turi teis\u0119 ir galimyb\u0119: a) dalyvauti tvarkant vie\u0161uosius reikalus tiek tiesiogiai, tiek per laisvai i\u0161rinktus atstovus; b) balsuoti ir b\u016bti i\u0161rinktas per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remdamasis visuotine ir lygia rinkim\u0173 teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisv\u0105 rink\u0117j\u0173 valios i\u0161rei\u0161kim\u0105; c) bendromis lygyb\u0117s s\u0105lygomis stoti \u012f savo \u0161alies valstyb\u0117s tarnyb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[vi]<\/a> 113 straipsnis<\/strong>. Gvatemalie\u010diai turi teis\u0119 u\u017eimti pareigas valstyb\u0117s tarnyboje, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 galimybes, tinkamum\u0105 ir s\u0105\u017einingum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gvatemalai ruo\u0161iantis 2023 m. bir\u017eelio 25 d. vyksiantiems visuotiniams rinkimams[i], i\u0161ry\u0161k\u0117jo tai, kad Gvatemalos Konstitucinis Teismas (KT), \u012fkurtas 1985 m. garantuoti vald\u017ei\u0173 padalijim\u0105, pama\u017eu tapo lemiamu veik\u0117ju politin\u0117je arenoje. Tiesa, did\u0117janti jo \u012ftaka pasimat\u0117 jau per 2019 m. rinkimus, kai jo sprendimais i\u0161 rinkim\u0173 buvo pa\u0161alinti prie\u0161taringai vertinami keturi kandidatai \u012f prezidentus. Ta\u010diau 2023 m. …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":41864,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[3221,409,158,310,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41863"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41863"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41863\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41865,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41863\/revisions\/41865"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41864"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41863"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41863"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41863"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}