{"id":41843,"date":"2023-06-23T09:44:28","date_gmt":"2023-06-23T06:44:28","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=41843"},"modified":"2023-06-23T13:34:09","modified_gmt":"2023-06-23T10:34:09","slug":"e-sileikis-ikalintu-asmenu-darbo-apmokejimas-vokietijoje-ir-jo-svarba-lietuvai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/06\/23\/e-sileikis-ikalintu-asmenu-darbo-apmokejimas-vokietijoje-ir-jo-svarba-lietuvai\/","title":{"rendered":"E. \u0160ileikis. \u012ekalint\u0173 asmen\u0173  darbo apmok\u0117jimas Vokietijoje ir jo svarba Lietuvai"},"content":{"rendered":"\n<p>Vokietijoje galiojantis darbuotoj\u0173 <em>minimalus<\/em> 12 eur\u0173 darbo valandos atlygis negalioja \u012fkalintiems asmenims, ta\u010diau pastar\u0173j\u0173 darbo <em>maksimalaus<\/em> 2,30 eur\u0173 valandinio atlygio reglamentavimas Bavarijos ir \u0160iaur\u0117s Reino-Vestfalijos \u017eem\u0117se prie\u0161tarauja Federacijos Konstitucijai, t. y. 1949 m. Pagrindiniam \u012estatymui (vok.&nbsp;<em>Grundgesetz<\/em>). Tokia norm\u0173 kolizija, kurios objektyvizavimo pagrind\u0105 sudar\u0117 kalini\u0173 vidutinis u\u017edarbis per valand\u0105 nuo 1,37 euro iki 2,30 eur\u0173, tur\u0117s b\u016bti pa\u0161alinta v\u0117liausiai iki 2025 m. bir\u017eelio 30 d. Tai nustatyta Federacijos Konstitucinio Teismo (vok.&nbsp;<em>Bundesverfassungsgericht<\/em>) antrojo senato 2023 m. bir\u017eelio 20 d. sprendime Nr. 2 BvR 166\/16, 2 BvR 1683\/17.<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a><\/p>\n\n\n\n<p>Pagal dviej\u0173 \u012fkalint\u0173 asmen\u0173, kuri\u0173 darbo kal\u0117jime valandinis atlyginimas pastaraisiais metais svyravo tarp 1,37 euro ir 2,30 eur\u0173, konstitucinius skundus (vok.&nbsp;<em>Verfassungsbeschwerde<\/em>) priimt\u0105 \u0161e\u0161i\u0173 teis\u0117j\u0173&nbsp;&nbsp;sprendim\u0105 sudaro 43&nbsp;&nbsp;puslapi\u0173 ir 247 para\u0161t\u0117s punktai (vok.&nbsp;<em>Randnummer<\/em>). Ta\u010diau bylos nagrin\u0117jimo baigt\u012f nul\u0117m\u0117 penki pagrindiniai teiginiai (vok. <em>Leits\u00e4tze<\/em>):<\/p>\n\n\n\n<p>1) konstitucinis resocializacijos imperatyvas \u012fpareigoja \u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0105 pl\u0117toti i\u0161sami\u0105, veiksming\u0105 ir mokslu grind\u017eiam\u0105 resocializacijos koncepcij\u0105 ir pagal j\u0105 nustatyti bausmi\u0173 vykdymo reguliavimo esmines nuostatas;<\/p>\n\n\n\n<p>2) visumin\u0117 konstituci\u0161kai numatyto resocializacijos tikslo pasiekimo koncepcija turi i\u0161plaukti i\u0161 pa\u010dio \u012fstatymo, kuriame neprie\u0161taringai nustatyti ir derinami tikslai, kurie turi b\u016bti pasiekti kalini\u0173 darbo bendro atlyginimo ir ypa\u010d monetarinio atlygio dalies (vok. <em>monet\u00e4ren Verg\u00fctungsteil<\/em>) kontekste;<\/p>\n\n\n\n<p>3) \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas n\u0117ra priri\u0161tas prie konkre\u010dios reguliavimo koncepcijos ir turi pasirinkimo bei nuo\u017ei\u016bros laisv\u0119, ta\u010diau \u012fstatymo nuostatos turi remtis kruop\u0161\u010diai parinktomis prielaidomis ir prognoz\u0117mis, o priemoni\u0173 veiksmingumas privalo b\u016bti reguliariai vertinamas moksli\u0161kai;<\/p>\n\n\n\n<p>4) jei \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas nustat\u0117 resocializacijos koncepcij\u0105 ir joje nusprend\u0117, kokiems tikslams skirtas kalini\u0173 darbas ir jo atlyginimas, tai atlyginimo konstrukcija ir dydis privalo b\u016bti pasvertas taip, kad koncepcijoje \u012ftvirtinti tikslai gal\u0117t\u0173 b\u016bti realiai (fakti\u0161kai) pasiekti, taigi atlygio dyd\u017eio adekvatumas b\u016bt\u0173 matuojamas resocializacijos koncepcijoje siekiamais tikslais;<\/p>\n\n\n\n<p>5) \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, atlikdamas vertinim\u0105 ir pasv\u0117rim\u0105 bei balansavim\u0105, turi vertim\u0173 ir konstravim\u0173 laisv\u0119, kurios konstitucin\u0117 kontrol\u0117 Konstituciniame Teisme atliekama pagal tinkamumo doktrin\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Visa tai turi arba gali tur\u0117ti tiesiogines s\u0105sajas su Lietuvos 1992 m. Konstitucijos 48 straipsnio 5 dalies nuostata \u201ePriver\u010diamuoju darbu nelaikomas &lt;&#8230;&gt; \u012fstatymo reguliuojamas teismo nuteist\u0173j\u0173 darbas.\u201c \u0160i konstitucin\u0117 nuostata apima aspektus, kurie susij\u0119 su tinkamo ir veiksmingo nuteist\u0173j\u0173 darbo adekvataus atlygio <em>konstitucine samprata<\/em>. Ji gali b\u016bti palaipsniui kuriama ir pl\u0117tojama b\u016btent nuteist\u0173j\u0173 resocializacijos doktrinin\u0117s sampratos pagrindu.<\/p>\n\n\n\n<p>Beje, valstyb\u0117s tarnautoj\u0173, statutini\u0173 pareig\u016bn\u0173 ir teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 ma\u017einimo bei jam prilygstan\u010dio \u201eperskai\u010diavimo\u201c aspektai ne vien\u0105 kart\u0105 nagrin\u0117ti Lietuvos Konstitucinio Teismo ir kai kuri\u0173 kit\u0173 Europos valstybi\u0173 konstitucin\u0117s justicijos institucijose, ypa\u010d ekonomikos kriz\u0117s ar finansinio sunkme\u010dio metu, pvz., 2009\u20132013 m. Ta\u010diau kalini\u0173 specifinio darbo ir jo maksimalaus apmok\u0117jimo dyd\u017eio konstitucin\u0117 tematika ir problematika, kaip teis\u0117s norm\u0173 konstitucin\u0117s kontrol\u0117s reali sritis ir konkre\u010dios \u201enormin\u0117s bylos\u201c perspektyva, buvo ir tarsi tur\u0117jo likti sunkiai \u012fsivaizduojama Lietuvoje net teis\u0117s teorijos ir filosofijos lygmeniu. Ta\u010diau, pasirodo, net toks finansinis teisinis klausimas ir jo argumentuotas atsakymas priskirtinas \u201enematomai\u201c Konstitucijai (<em>invisible constitution<\/em>), ypa\u010d jei joje yra tiesiogiai \u012ftvirtintos arba oficialios doktrinos b\u016bdu atskleistos atitinkamos nuostatos d\u0117l priver\u010diamojo ir laisvai pasirenkamo darbo bei jo apmok\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n<p>Tod\u0117l Vokietijos ir Lietuvos&nbsp;&nbsp;bausmi\u0173 vykdymo teis\u0117s \u0161aka, kuri\u0105 Vilniaus universitete yra d\u0117st\u0119 ir nagrin\u0117j\u0119 tokie baud\u017eiamosios teis\u0117s korif\u0117jai kaip \u0161viesaus atminimo Vladas Pavilonis ir dabartinis jo mokinys profesorius Gintaras \u0160vedas, po min\u0117to Federacijos Konstitucinio Teismo sprendimo dar labiau \u012fgavo A. Abramavi\u010diaus ir E. Jara\u0161i\u016bno apra\u0161yt\u0105 \u201ekonstitucin\u0119 dimensij\u0105\u201c,<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a> t. y. didesn\u012f Konstitucijos svarbos potencial\u0105 Gintauto Sakalausko tyrin\u0117jamoms \u201ekalini\u0173 resocializacijos prielaidoms\u201c.<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvoje galiojan\u010dio Bausmi\u0173 vykdymo kodekso atitiktis Konstitucijai kart\u0105 jau buvo nagrin\u0117jama Lietuvos Konstituciniame Teisme. Jo 2015 m. vasario 26 d. nutarimas, kur\u012f rengiant buvo \u201eapklaustas\u201c specialistas profesorius Gintaras \u0160vedas,<a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a> atskleid\u0117 <em>nesusituokusi\u0173<\/em> nuteist\u0173j\u0173 kaip galimai ankstesn\u0117s faktin\u0117s \u0161eimos nari\u0173, atliekan\u010di\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 atitinkamose \u012fstaigose, susira\u0161in\u0117jimo draudimo problem\u0105. Jos objektyvizavimas ir kvalifikavimas, nustatant prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai, tuomet neap\u0117m\u0117 parei\u0161k\u0117jo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) neakcentuoto diskriminavimo pagal santuokin\u0117s ir nesantuokin\u0117s \u0161eimos kriterijus nagrin\u0117jimo, nors jis dabartiniame diskurse neabejotinai b\u016bt\u0173 tem\u0173 tema Nr. 1. Tuomet apsiribota tyrimo nei\u0161pl\u0117timu ir tokia nutarimo rezoliucija: \u201ePripa\u017einti, kad\u00a0Lietuvos Respublikos bausmi\u0173 vykdymo kodekso (\u017din., 2002, Nr. 73-3084)\u00a099 straipsnio 2 dalis\u00a0tiek, kiek\u00a0joje nustatytu teisiniu reguliavimu draud\u017eiamas\u00a0kardomojo kalinimo vietose, are\u0161tin\u0117se ir pataisos \u012fstaigose laikom\u0173\u00a0nuteist\u0173j\u0173,\u00a0kuri\u0173 nesieja\u00a0<em>santuokos ar artimos giminyst\u0117s ry\u0161iai<\/em> (pary\u0161kinta mano \u2013 <em>aut<\/em>.), tarpusavio susira\u0161in\u0117jimas, prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos\u00a022 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Galima steb\u0117tis, kad tame 2015 m. nutarime nebuvo ir net dabar iki 2023 m. bir\u017eelio n\u0117ra sukurta oficialioji lietuvi\u0161ka konstitucin\u0117 doktrina, kurioje b\u016bt\u0173 vartojama resocializacijos s\u0105voka ir pabr\u0117\u017eiamas konstitucinis resocializacijos imperatyvas.<\/p>\n\n\n\n<p>Tiesa, s\u0105voka \u201eresocializacija\u201c tame 2015 m. nutarime pavartota net keturis kartus, ta\u010diau du kartus Seimui atstovavusio Seimo nario Vitalijaus Gailiaus ra\u0161ytini\u0173 paai\u0161kinim\u0173 nuorodose ir du kartus \u2013 Latvijos Konstitucinio Teismo doktrinos nurodymuose: \u201eLatvijos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad &lt;&#8230;&gt; tarpusavio susira\u0161in\u0117jimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas resocializacijos elementu, ypa\u010d tais atvejais, kai laisv\u0117je nesama asmen\u0173, su kuriais nuteistasis gal\u0117t\u0173 susira\u0161in\u0117ti; resocializacijos tikslas n\u0117ra apriboti nuteist\u0173j\u0173 tarpusavio ry\u0161ius, jeigu \u0161ie ry\u0161iai nekelia gr\u0117sm\u0117s bausmi\u0173 vykdymo tikslams\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Beje, pats pirmasis min\u0117tos s\u0105vokos pavartojimas Lietuvos konstitucin\u0117s justicijos aktuose tur\u0117t\u0173 b\u016bti aptinkamas garsiajame 1998 m. gruod\u017eio 9 d. nutarime d\u0117l mirties bausm\u0117s prie\u0161taravimo Konstitucijai, ta\u010diau ne teismo konstitucin\u0117s argumentacijos lygmenyje, bet viso labo mokslininko Aleksandro Dobrynino paai\u0161kinim\u0173 nurodymuose: \u201eA. Dobrynino teigimu, &lt;&#8230;&gt; Respondent\u0173 buvo klausiama, ar jie pritart\u0173 mirties bausmei, jeigu pavojingas nusikalt\u0117lis b\u016bt\u0173 deramai izoliuotas arba resocializuotas\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Galb\u016bt tik laiko klausimas, kada ir kaip Vilniuje Gedimino prospekto 36 bus gauti ir, pirmininkaujant baud\u017eiamosios teis\u0117s profesoriui Gintarui Godai, i\u0161nagrin\u0117ti Lietuvoje \u012fkalint\u0173 asmen\u0173 konstituciniai skundai d\u0117l galimai dviprasmi\u0161ko ir prie\u0161taringo kalini\u0173 darbo apmok\u0117jimo reglamentavimo atitikties Lietuvos Konstitucijai (konstituciniam atsakingo valdymo ir teisin\u0117s valstyb\u0117s principui <em>resocializacijos<\/em> veiksmingumo aspektu).<\/p>\n\n\n\n<p>Galb\u016bt ne tarnyba ar departamentas prie Lietuvos Teisingumo ministerijos, bet Lietuvos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas tur\u0117t\u0173 patvirtinti toki\u0105 Vokietijos Konstitucinio Teismo pabr\u0117\u017eiam\u0105 resocializacijos koncepcij\u0105, pagal kuri\u0105 Lietuvos teismai gal\u0117t\u0173 veiksmingai tikrinti ir konstituci\u0161kai vertinti, ar joje nurodyti resocializacijos tikslai tinkamai suderinti su nuteist\u0173j\u0173 darbo kal\u0117jimuose apmok\u0117jimu bei jo veiksmingu \u012fgyvendinimu konkre\u010diose situacijose.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dinoma, nepalyginamai papras\u010diau ir grei\u010diau toki\u0105 koncepcij\u0105 tvirtinti ne audringoje Seimo plenarini\u0173 pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117je, bet hipoteti\u0161kai tyliame ramiame Kal\u0117jim\u0173 departamento ar kitaip pavadintos tarnybos direktoriaus kabinete. Jame 2021 m. sausio 7 d. priimtu \u012fsakymu V-5 patvirtinta 2020 m. rugpj\u016b\u010dio 14 d. sudarytos Darbo grup\u0117s parengta Nuteist\u0173j\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcija.<a href=\"#_ftn5\">[5]<\/a> Toks aktas pagal j\u012f pri\u0117mus\u012f teis\u0117k\u016bros subjekt\u0105, deja, neteismingas Konstituciniam Teismui, kas sudaro papildomos konstitucin\u0117s problematikos subtil\u0173 aspekt\u0105, kurio kriti\u0161kas vertinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti grind\u017eiamas Vokietijos Konstitucinio Teismo taikyta argumentavimo technika (metodika).<\/p>\n\n\n\n<p>Beje, dabartin\u0117s Lietuvos Vyriausyb\u0117s programoje, kuri patvirtinta Seimo 2020 m. gruod\u017eio 11 d. nutarimu, ne tik abstrak\u010diai nurodyta \u201eOrientacija \u012f resocializacij\u0105 ir elgesio korekcijos programas\u201c, bet ir ambicingai pabr\u0117\u017eiama: \u201ePer\u017ei\u016br\u0117sime ir tobulinsime resocializacijos ir darbo su nuteistaisiais programas, kurios leis u\u017etikrinti tinkam\u0105 nuteist\u0173j\u0173 parengim\u0105 gr\u012f\u017eti \u012f visuomen\u0119 ir pad\u0117s spr\u0119sti pakartotinio kalinimo problem\u0105\u201c (193.2 punktas).<a href=\"#_ftn6\">[6]<\/a><\/p>\n\n\n\n<p>Visa tai politi\u0161kai siejasi su ypatinga Vokietijos Federacijos Konstitucinio Teismo pad\u0117timi \u0161alies teisin\u0117je ir politin\u0117je sistemose bei vie\u0161osios nuomon\u0117s formavimo procese. \u0160i institucija \u012fsik\u016brusi ir veikia ne valstyb\u0117s sostin\u0117je Berlyne ar \u0161ios milijonin\u0117s metropolijos pirmtake kelis pokario de\u0161imtme\u010dius buvusioje Bonoje, bet palyginti ma\u017eame ir atokiame <em>Karlsruhe<\/em> mieste. Provinciali <em>ramyb\u0117<\/em> apgaulinga ne tik tuo aspektu, kad miesto futbolo komanda \u201eKarlsruhe SC\u201c prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius \u017eaid\u0117 \u0161alies auk\u0161\u010diausioje lygoje (<em>Bundesliga<\/em>) ir dabar galb\u016bt tik laikinai tenkinasi antr\u0105j\u0105 (prie\u0161 tai regionine tre\u010di\u0105ja) lyga. Der\u0117t\u0173 steb\u0117tis, kad ne \u201era\u0161ytinio proceso tvarka\u201c, bet \u201e\u017eodinio bylos nagrin\u0117jimo tvarka\u201c (vok. <em>m\u00fcndliches Verfahren<\/em>) da\u017enai vykstantys Konstitucinio Teismo pos\u0117d\u017eiai neretai sausakim\u0161i, nes sulaukia ne tik pagarbi\u0173 bylos dalyvi\u0173, bet ir akyl\u0173 gin\u010do steb\u0117toj\u0173 i\u0161 Miuncheno, Berlyno ar Hamburgo gausos (kitaip nei Vilniaus Gedimino prospekte 36). Tod\u0117l \u0161alies \u017einiasklaidos priemon\u0117s 2023 m. bir\u017eelio 21 d. nat\u016braliai ir d\u0117sningai pasipuo\u0161\u0117 antra\u0161t\u0117mis \u201eFederacijos Konstitucinis Teismas kvestionuoja nuteist\u0173j\u0173 darbo ma\u017eus atlygius\u201c, \u201eKarlsruhe patenkino dviej\u0173 nuteist\u0173j\u0173 konstitucinius skundus: per ma\u017eas atlygis u\u017e darb\u0105 kal\u0117jim\u0173 dirbtuv\u0117se\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Nebuvo ir tikriausia nebus tokio garbingo ilgame\u010dio Bundestago nario, kuris b\u016bdamas ypatingo operatyvin\u0117s veiklos (\u017evalgybos) institucij\u0173 parlamentin\u0117s prie\u017ei\u016bros padalinio vadovu ir atitinkamo Seimo nario kriti\u0161kosios filosofijos pasek\u0117ju, nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo internetin\u0117je svetin\u0117je publikuot\u0173 teisinio nihilizmo kupin\u0105 straipsn\u012f apie tai, kaip \u0161alies Konstitucinis Teismas pasitiko atlyginimais kal\u0117jime nepatenkintus nuteistuosius kalinius \u201esu duona ir druska.\u201c<a href=\"#_ftn7\">[7]<\/a><\/p>\n\n\n\n<p><em>Dr. Egidijus \u0160ileikis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesorius<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> https:\/\/www.bundesverfassungsgericht.de\/SharedDocs\/Entscheidungen\/DE\/2023\/06\/rs20230620_2bvr016616.html<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> A. Abramavi\u010dius, E. Jara\u0161i\u016bnas. Konstitucin\u0117 dimensija baud\u017eiamojoje teis\u0117je. Teis\u0117, 2004, t. 53, p. 7-26.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> G. Sakalauskas. Kalinimo s\u0105lygos ir kalini\u0173 resocializacijos prielaidos. Teis\u0117s problemos. 2015. Nr. 2 (88), p. 5-53 (https:\/\/teise.org\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/G.Sakalauskas-2015_2.pdf).<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> Tame nutarime nurodyta: \u201eRengiant byl\u0105 teisminiam nagrin\u0117jimui apklaustas specialistas \u2013 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Baud\u017eiamosios justicijos katedros ved\u0117jas&nbsp;prof. habil. dr. Gintaras \u0160vedas ir&nbsp;gauta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Juozo Bernatonio ra\u0161ytin\u0117 nuomon\u0117\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref5\">[5]<\/a> <a href=\"http:\/\/www.kalejimudepartamentas.lt\/lt\/kalejimu-departamentas\/probacija-ir-reintegracija-d1f8.html\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Resocializacija ir reintegracija \u012f visuomen\u0119 &#8211; Lietuvos kal\u0117jim\u0173 tarnyba (kalejimudepartamentas.lt)<\/a><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref6\">[6]<\/a> https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/973c87403bc311eb8c97e01ffe050e1c?positionInSearchResults=1&amp;searchModelUUID=d22ef86f-7c70-4a48-ac56-91111b5708d9<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref7\">[7]<\/a> https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pozicija\/679\/2014826\/kestutis-masiulis-konstitucinis-teismas-isardytu-pasienio-tvora-ir-kviestu-migrantus-su-duona-ir-druska (2023 m. bir\u017eelio 19 d.; \u017ei\u016br\u0117ta t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vokietijoje galiojantis darbuotoj\u0173 minimalus 12 eur\u0173 darbo valandos atlygis negalioja \u012fkalintiems asmenims, ta\u010diau pastar\u0173j\u0173 darbo maksimalaus 2,30 eur\u0173 valandinio atlygio reglamentavimas Bavarijos ir \u0160iaur\u0117s Reino-Vestfalijos \u017eem\u0117se prie\u0161tarauja Federacijos Konstitucijai, t. y. 1949 m. Pagrindiniam \u012estatymui (vok.&nbsp;Grundgesetz). Tokia norm\u0173 kolizija, kurios objektyvizavimo pagrind\u0105 sudar\u0117 kalini\u0173 vidutinis u\u017edarbis per valand\u0105 nuo 1,37 euro iki 2,30 eur\u0173, tur\u0117s &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":41844,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3220,1204,161,719],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41843"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41843"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41843\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41846,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41843\/revisions\/41846"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41844"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41843"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41843"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41843"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}