{"id":41717,"date":"2023-06-13T17:46:31","date_gmt":"2023-06-13T14:46:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=41717"},"modified":"2023-06-15T23:17:32","modified_gmt":"2023-06-15T20:17:32","slug":"v-a-vaicaitis-2023-m-geguzes-31-d-konstitucinio-teismo-komentaras-del-asmenu-artimu-kontaktu-uzdarose-erdvese-ribojimo-paskelbus-karantina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/06\/13\/v-a-vaicaitis-2023-m-geguzes-31-d-konstitucinio-teismo-komentaras-del-asmenu-artimu-kontaktu-uzdarose-erdvese-ribojimo-paskelbus-karantina\/","title":{"rendered":"V. A. Vai\u010daitis. 2023 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimo komentaras (D\u0117l asmen\u0173 artim\u0173 kontakt\u0173 u\u017edarose erdv\u0117se ribojimo paskelbus karantin\u0105)"},"content":{"rendered":"\n

2023 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimo[1]<\/a> prad\u017eioje teigiama, jog Kauno apylink\u0117s teismas 2021 m. liepos 14 d. nutarimais pripa\u017eino parei\u0161k\u0117jas kaltomis padarius administracin\u012f nusi\u017eengim\u0105, u\u017e tai, kad jos karantino laikotarpiu, t. y. 2021 m. gegu\u017e\u0117s 30 d., bute \u201eartimai kontaktavo\u201c su \u0161e\u0161iais (ne vieno nam\u0173 \u016bkio) asmenimis. Parei\u0161k\u0117jos kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 po to, kai apeliacin\u0117s ir kasacin\u0117s instancijos teismai paliko galioti min\u0117t\u0105 apylink\u0117s teismo nutarim\u0105, i\u0161sakydamos abejon\u0119, ar min\u0117tas Vyriausyb\u0117s nutarimo reguliavimas neprie\u0161tarauja Konstitucijos 32 straipsnio nuostatai, kad jud\u0117jimo laisv\u0117 gali b\u016bti var\u017eoma \u201etik \u012fstatymu\u201c. Ta\u010diau Konstitucinis Teismas \u0161iuo nutarimu nerado min\u0117to Vyriausyb\u0117s nutarimo prie\u0161taravimo Konstitucijai ir taip prat\u0119s\u0117 savo nutarim\u0173, susijusi\u0173 su Vyriausyb\u0117s priemoni\u0173 karantino metu vertinimo, \u201esag\u0105\u201c. Turb\u016bt ma\u017eai, kam kilo abejoni\u0173 d\u0117l galutinio sprendimo \u0161ioje byloje. Jis visi\u0161kai atitiko ankstesn\u0119 Konstitucinio Teismo pozicij\u0105 analogi\u0161kais klausimais: \u0161tai 2022 m. bir\u017eelio 21 d. nutarime konstatuota, jog Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras gal\u0117jo riboti ar net visai u\u017edrausti teis\u0119 \u012f darb\u0105 ar kitas konstitucines \u017emogaus teises, nors \u012fstatymas nenustat\u0117 tokio \u0161ios institucijos ribojimo kriterij\u0173 ir s\u0105lyg\u0173; 2022 m. spalio 12 d. nutarime buvo konstatuota, jog nepasiskiepijusius nuo kovido darbuotojus galima buvo nu\u0161alinti nuo darbo, nemokant jiems darbo u\u017emokes\u010dio; 2023 m. sausio 24 d. nutarime buvo konstatuota, kad odontologijos paslaug\u0173 teikimo laikinas draudimas neprie\u0161taravo Konstitucijai ir \u012fstatymams. Taip pat \u0161iame kontekste galima prisiminti Konstitucinio Teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendim\u0105 nutraukti prad\u0117t\u0105 teisen\u0105 d\u0117l \u201egalimybi\u0173 paso\u201c konstitucingumo ir t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 baland\u017eio 28 dienos sprendim\u0105 gr\u0105\u017einti pra\u0161ym\u0105 parei\u0161k\u0117jui (LVAT) d\u0117l operacij\u0173 vadovo teis\u0117s numatyti \u017emogaus konstitucini\u0173 teisi\u0173 ribojimus, nors tokie ribojimai nenumatyti \u012fstatyme.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia n\u0117ra vieta ir laikas pateikti bendr\u0105 Konstitucinio Teismo jurisprudencijos vertinim\u0105 karantino metu[2]<\/a>, apie tai ateityje bus ra\u0161omi moksliniai straipsniai ir disertacijos, ta\u010diau galima pasakyti, jog \u0161io Konstitucinio Teismo nutarimo pozicija puikiai dera su min\u0117t\u0173 kovidini\u0173 priemoni\u0173 \u201eneprie\u0161taravimo Konstitucijai sagos\u201c logika, ir b\u016bt\u0173 sunku tik\u0117tis kitokios Teismo perspektyvos artimoje ateityje, net jei min\u0117t\u0173 priemoni\u0173 konstitucingumo klausimas i\u0161kilt\u0173 kokiu nors kitu \u201ekampu\u201c. Visgi, \u010dia taip pat reikia pasakyti, jog \u0161i Konstitucinio Teismo (Vyriausyb\u0117s vykdyt\u0173 karantino priemoni\u0173) jurisprudencija nukrypo ne tik nuo ankstesn\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo doktrinos \u201eordinariniu\u201c metu<\/em>, bet net ir nuo Vyriausyb\u0117s migrant\u0173 \u201eatgr\u0119\u017eimo politikos\u201c veiksm\u0173 vertinimo nepaprastosios pad\u0117ties<\/em> metu. Bet apie visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kas yra asmuo ir ar asmen\u0173 \u201cartimi kontaktai\u201d gali prie\u0161tarauti Konstitucijai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taigi, 2023 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimas susij\u0119s su tuo, jog parei\u0161k\u0117jos pra\u0161o i\u0161tirti, ar Vyriausyb\u0117s 2020 m. lapkri\u010dio 4 d. nutarimo (2021 m. gegu\u017e\u0117s 19 d. redakcija) \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c nuostata, numa\u010diusi daugiau nei dviej\u0173 \u0161eim\u0173 arba daugiau nei 5 asmen\u0173 (nepriklausan\u010di\u0173 tai pa\u010diai \u0161eimai) artim\u0173 kontakt\u0173 u\u017edarose patalpose draudim\u0105, neprie\u0161tarauja reikalavimui, kad pilie\u010di\u0173 konstitucin\u0117 jud\u0117jimo laisv\u0117, numatyta Konstitucijos 32 straipsnyje, gal\u0117t\u0173 b\u016bti var\u017eoma tik \u012fstatymu. Beje, \u0161iame kontekste svarbu tai, kad administracinis nusi\u017eengimas (d\u0117l \u0161e\u0161i\u0173 asmen\u0173 tarpusavio bendravimo) buvo fiksuotas 2021 m. gegu\u017e\u0117s 30 dien\u0105, tuo tarpu pagal Vyriausyb\u0117s nutarimo 2021 m. gegu\u017e\u0117s 26 d. redakcij\u0105 (kuri \u012fsigaliojo 2021 m. bir\u017eelio 1 dien\u0105), artimo bendravimo u\u017edarose patalpose \u201edraudimo kartel\u0117\u201c buvo atlaisvinta nuo 5 iki 10 asmen\u0173. Tod\u0117l \u0161\u012f artimo bendravimo draudim\u0173 reguliavim\u0105 buvo galima vertinti ir tokio reguliavimo ai\u0161kumo kontekste, nes jis keit\u0117si gana da\u017enai, o \u0161ie poky\u010diai da\u017enu atveju buvo skelbiami ne teis\u0117s akt\u0173 registre, o visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117se, be to, kartais nebuvo tinkamai laikomasi teis\u0117s galiojimo atgal draudimo principo. Kitaip tariant, \u017emogaus teisi\u0173 principas, kad viskas leid\u017eiama, jei tai n\u0117ra u\u017edrausta, karantino metu buvo prakti\u0161kai pakeistas kitu principu: viskas draud\u017eiama, nebent tiesiogiai vald\u017eios leid\u017eiama. Tod\u0117l gyventojams nebuvo lengva susigaudyti, koks konkretus draudimas konkre\u010diu metu galioja ir atitinkamai pasirinkti savo elgesio model\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau vertinant min\u0117tos Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostatos konstitucingum\u0105, svarbiausia yra i\u0161siai\u0161kinti asmen\u0173 tarpusavio \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c s\u0105vokos turin\u012f, nes Vyriausyb\u0117s nutarime, kaip min\u0117ta, buvo nustatyta, jog \u201edraud\u017eiama […] daugiau nei dviej\u0173 \u0161eim\u0173 ir (ar) dviej\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 arba daugiau nei 5 asmen\u0173 u\u017edarose erdv\u0117se, arba daugiau nei 10 asmen\u0173 atvirose erdv\u0117se artimi kontaktai<\/em>\u201d. Taigi, pareig\u016bnai (o v\u0117liau \u2013 ir teismai), taikydami \u0161i\u0105 Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0105, tur\u0117jo, vis\u0173 pirma, i\u0161siai\u0161kinti, k\u0105 rei\u0161kia asmen\u0173 \u201eartimi kontaktai\u201c u\u017edaroje erdv\u0117je (\u0161iuo atveju \u2013 bute).  Ar \u0161i nuostata rei\u0161kia tik bendr\u0105 buvim\u0105 tame pa\u010diame bute (ar tik \u2013 tame pa\u010diame kambaryje), o galb\u016bt \u201eartimi kontaktai\u201c rei\u0161kia ka\u017ekok\u012f intensyvesn\u012f tarpusavio bendravimo artumo lyg\u012f? Pagaliau, kaip \u0161i\u0105 nuostat\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti, jei vis\u0173 \u0161e\u0161i\u0173 asmen\u0173 kontakt\u0173<\/em> artumas (intensyvumas) buvo skirtingas, pavyzd\u017eiui, jei vienas asmuo vis\u0105 laik\u0105 praleido virtuv\u0117je, trys \u0161alia vienas kito \u017ei\u016br\u0117jo televizori\u0173, o kiti du visuomet buvo apsikalbin\u0119? Kitaip sakant, ar baustinas buvo bendras buvimas toje pa\u010dioje patalpoje, ar tik tam tikro intensyvumo \u201eartimi kontaktai\u201c?<\/p>\n\n\n\n

\u0160itie klausimai gali pasirodyti gana juokingi, formal\u016bs ar keisti, ta\u010diau jie parodo vis\u0105 Vyriausyb\u0117s bandymo sureguliuoti asmen\u0173 tarpusavio \u201ekontakt\u0173\u201c intensyvumo absurdi\u0161kum\u0105. Juk visi suprantame, kad \u017emogus, gyvendamas visuomen\u0117je, gali funkcionuoti tik kaip asmuo<\/em> (lot. per-sona<\/em>), t.y. per-santyk\u012f su kitu asmeniu, o \u0161\u012f asmens socialum\u0105 Konstitucija nuo valstyb\u0117s ki\u0161imosi gina ne tik per Konstitucijos 32 straipsnyje numatytos jud\u0117jimo laisv\u0117s garantij\u0105 (kuria buvo remiamasi \u0161iame individualiame konstituciniame skunde), ta\u010diau, vis\u0173 pirma, per \u017emogaus orumo (21 str. 2 d.), jo laisv\u0117s nelie\u010diamumo (20 str.) ir privataus gyvenimo nelie\u010diamumo (22 str. 1 d.) garantijas. Kitaip tariant, pagal Konstitucij\u0105, \u017emogus tampa asmeniu tik per santyk\u012f (\u201ekontakt\u0105\u201c) su kitu, tod\u0117l valstyb\u0117 neturi ir negali reguliuoti \u017emogaus privataus gyvenimo bei draugyst\u0117s form\u0173 ar \u0161i\u0173 santyki\u0173 \u201ekontakt\u0173 artimumo\u201c ar j\u0173 intensyvumo. Ai\u0161ku, pagal Konstitucij\u0105, net ir pagrindin\u0117s konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s gali b\u016bti ribojamos, ta\u010diau, pagal Konstitucij\u0105, tokio ribojimo teisin\u0117 forma gali b\u016bti tik \u012fstatymas<\/em>, o ribojimo pagrindas turi b\u016bti numatytas pa\u010dioje Konstitucijoje, pvz.: nusikaltimo padarymas (20 str. 3 d.), kit\u0173 \u017emoni\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173 var\u017eymas (28 str.) ir kiti Konstitucijoje numatyti pagrindai. Taigi, \u201eu\u017eb\u0117gant u\u017e aki\u0173\u201c galima pasakyti, kad jau pats Vyriausyb\u0117s siekis ka\u017ekaip sureguliuoti ar visi\u0161kai u\u017edrausti kaimyn\u0173, giminai\u010di\u0173, draug\u0173 ar pa\u017e\u012fstam\u0173 tarpusavio \u201eartimus kontaktus\u201c, net ir karantino metu, ne tik prie\u0161taravo Konstitucijai pagal turin\u012f, bet ir buvo pasmerktas \u017elugti nuo pa\u010dios tokio draudimo prad\u017eios, nes yra prakti\u0161kai ne\u012fgyvendinamas, nebent bandytume \u012fsivaizduoti totalitarin\u0119 Orwello \u201e1984-\u0173j\u0173\u201c valstyb\u0119, kontroliuojan\u010di\u0105 asmen\u0173 tarpusavio bendravimo formas j\u0173 pa\u010di\u0173 namuose.<\/p>\n\n\n\n

Ar Konstitucija yra tik vienas Konstitucijos straipsnis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Toks klausimas taip pat gali pasirodyti \u0161velniai tariant keistas, ta\u010diau jis visi\u0161kai teis\u0117tai gali kilti, perskai\u010dius \u010dia analizuojam\u0105 Konstitucinio Teismo nutarim\u0105. Jau buvo min\u0117ta, kad \u0161ioje byloje parei\u0161k\u0117jos k\u0117l\u0117 klausim\u0105, ar Vyriausyb\u0117 min\u0117tomis \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c draudimo nuostatomis nepa\u017eeid\u0117 Konstitucijos formaliuoju po\u017ei\u016briu, t. y. \u2013 jos 32 straipsnyje numatyto reikalavimo, jog jud\u0117jimo laisv\u0117 gali b\u016bti ribojama tik \u012fstatymu<\/em>, o ne po\u012fstatyminiu aktu (\u0161iuo atveju \u2013 Vyriausyb\u0117s nutarimu). Ta\u010diau Konstitucinis Teismas nusprend\u0117 tokio reguliavimo formos klausimo<\/em> visai nenagrin\u0117ti, nes, pasak Teismo, Vyriausyb\u0117s nustatytas asmens \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c draudimas n\u0117ra susij\u0119s su parei\u0161k\u0117j\u0173 skunde minimu \u017emogaus teisi\u0173 turiniu<\/em>, t.y. nesusij\u0119s su jud\u0117jimo laisve pagal Konstitucijos 32 straipsn\u012f. Visgi, ar Konstitucinis Teismas gal\u0117jo susiaurinti Vyriausyb\u0117s priemoni\u0173 konstitucingumo turinio tyrimo lauk\u0105 \u0161ioje byloje iki min\u0117t\u0173 priemoni\u0173 vertinimo jud\u0117jimo laisv\u0117s (t. y. vieno Konstitucijos straipsnio) at\u017evilgiu? Atsakymas vienareik\u0161mis \u2013 ne, nes pagal Konstitucij\u0105 (\u017er. 102 ir 105 str.), Konstitucinis Teismas tiria teis\u0117s akt\u0173 atitikt\u012f visai Konstitucijai<\/em>. Taip yra tod\u0117l, kad visi Konstitucijos straipsniai yra tarpusavyje susij\u0119 ir negali b\u016bti vertinami atsietai ar izoliuotai vienas nuo kito, tod\u0117l Konstitucinis Teismas, vykdydamas teis\u0117s akto konstitucingumo kontrol\u0119, turi tai daryti viso Konstitucijos turinio at\u017evilgiu ir negali apsiriboti teis\u0117s akto vertinimu vienu kuriuo nors Konstitucijos straipsniu, net ir tuo, kur\u012f savo kreipimesi nurodo parei\u0161k\u0117jas. Kitokiu atveju b\u016bt\u0173 pa\u017eeisti Konstitucijos 102 ir 105 straipsniai ir Konstitucijos, kaip sisteminio teis\u0117s akto, samprata.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, teismai ir, vis\u0173 pirma, Konstitucinis Teismas, nagrin\u0117j\u0119s \u0161i\u0105 su administraciniu nusi\u017eengimu susijusi\u0105 byl\u0105, \u012f savo vertinimo lauk\u0105 tur\u0117jo \u012ftraukti Vyriausyb\u0117s nutarime numatyto \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c draudimo vertinim\u0105 \u012fvairi\u0173 su \u0161ia byla susijusi\u0173 Konstitucijos nuostat\u0173 ir konstitucini\u0173 princip\u0173 at\u017evilgiu: vis\u0173 pirma, jau min\u0117tiems \u017emogaus laisv\u0117s (20 str.), jo orumo (21 str. 2 d.) ir privataus gyvenimo (22 str. 1 d.) nelie\u010diamumo principams. \u0160io komentaro autoriui nekyla abejoni\u0173 d\u0117l to, kad asmen\u0173 artimesni\u0173 ar tolimesni\u0173 santyki\u0173 (\u201ekontakt\u0173\u201c) ribojimas i\u0161 principo patenka \u012f \u017emogaus, kaip asmens, orumo (21 str. 2 d.) ir privatumo (22 str. 1 d.) sampratos lauk\u0105, kuris, be kita ko, apima \u017emogaus laisv\u0119 pasirinkti su kuo ir kokiu b\u016bdu bendrauti bei nuspr\u0119sti d\u0117l tokio bendravimo intensyvumo (artumo) laipsnio. Beje, \u0161i\u0173 konstitucini\u0173 princip\u0173 kontekste \u2013 asmen\u0173 tarpusavio artimesni\u0173 ar tolimesni\u0173 \u201ekontakt\u0173\u201c tur\u0117jimas apima ir parei\u0161k\u0117j\u0173 i\u0161kelt\u0105 jud\u0117jimo laisv\u0119 (32 str.), be kurios min\u0117t\u0173 konstitucini\u0173 teisi\u0173 \u012fgyvendinimas tapt\u0173 prakti\u0161kai ne\u012fmanomu.<\/p>\n\n\n\n

Be to, \u0161iame kontekste reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119, t.y. 2023 m. bir\u017eelio 7 d., priimto KT nutarime \u201cD\u0117l u\u017esienie\u010di\u0173 teisin\u0117s pad\u0117ties\u201d \u012fstatymo nuostat\u0173 atitikties Konstitucijai[3]<\/a>, Teismas kaip tik ir susiejo jud\u0117jimo laisv\u0119 (tiesa, ne pilie\u010di\u0173, o u\u017esienie\u010di\u0173) su \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamumu (net valstyb\u0117je galiojant nepaprastajai pad\u0117\u010diai), konstatav\u0119s, jog \u0161io \u012fstatymo nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobs\u010dio pra\u0161ytojai iki 6 m\u0117nesi\u0173 privalo b\u016bti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teis\u0117s laisvai jud\u0117ti Lietuvos Respublikos teritorijoje<\/em>, prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, garantuojan\u010diam \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diam\u0105<\/em>. \u010cia tik priminsiu, jog pagal Konstitucij\u0105 nepaprastoji pad\u0117tis yra grie\u017e\u010diausias specialusis teisinis re\u017eimas, kurio metu laikinas konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apribojimas gali b\u016bti pla\u010diausios apimties. Taigi, kod\u0117l ankstesniame (\u010dia analizuojamame 2023 m. gegu\u017e\u0117s 31 d.) Konstitucinio Teismo nutarime, asmen\u0173 tarpusavio santyki\u0173 priva\u010dioje erdv\u0117je ribojimai nebuvo susieti su \u017emogaus laisv\u0117s (o taip pat ir jo orumo bei privatumo) nelie\u010diamumo principu, o per juos \u2013 ir su jud\u0117jimo laisv\u0117s samprata, taip ir lieka atviras klausimas.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo (pagal form\u0105 ir turin\u012f) pagrindai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taigi, jei, visgi, tarsime, kad daugiau nei penki\u0173 asmen\u0173 \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c u\u017edarose patalpose draudimas patenka \u012f Konstitucijos 20-22 straipsniuose numatyt\u0105 asmens orumo ir privataus gyvenimo srit\u012f, o per tai \u2013 ir \u012f Konstitucijos 32 straipsnio (jud\u0117jimo laisv\u0117s) srit\u012f, tuomet galima pereiti prie min\u0117t\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo princip\u0173 ir j\u0173 apimties klausimo. Jau buvo min\u0117ta, jog konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s n\u0117ra absoliu\u010dios, tod\u0117l jas galima riboti, laikantis tam tikr\u0173 Konstitucijoje numatyt\u0173 ribojimo pagrind\u0173, kurie gali b\u016bti formal\u016bs ir material\u016bs (\u017emogaus teisi\u0173 turinio). Vienas i\u0161 formali\u0173 ribojimo pagrind\u0173 ir yra tas, kur\u012f \u0161ioje byloje i\u0161k\u0117l\u0117 parei\u0161k\u0117jos \u2013 konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s (ne tik jud\u0117jimo laisv\u0117) gali b\u016bti ribojamos tik \u012fstatymu, o ne po\u012fstatyminiu aktu (\u0161iuo atveju \u2013 Vyriausyb\u0117s nutarimu). Tod\u0117l \u010dia galima u\u017eduoti klausim\u0105, ar Vyriausyb\u0117s nutarime numatytas asmen\u0173 \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c draudimas yra U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo detalizavimas, o gal visai nauj\u0173 ribojim\u0173 nustatymas? Nors Konstitucinis Teismas \u0161it\u0105 klausim\u0105 tirti atsisak\u0117, ta\u010diau, visgi, \u012f j\u012f atsakyti yra b\u016btina.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, pasi\u017ei\u016br\u0117j\u0119 \u012f administracinio nusi\u017eengimo metu galiojus\u012f 2020 m. kovo 31 d. redakcijos U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo 21 straipsn\u012f, matome, jog \u0161is \u012fstatymas Vyriausybei karantino metu leido \u201eriboti arba laikinai u\u017edrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviej\u0173 \u017emoni\u0173 susib\u016brimus institucijose, \u012fmon\u0117se, \u012fstaigose ir organizacijose<\/em>\u201c, bet nieko nesak\u0117 apie susib\u016brim\u0173 ribojim\u0105 priva\u010diose erdv\u0117se<\/em>. U\u017eb\u0117gant u\u017e aki\u0173, galima pasteb\u0117ti, jog U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo 21 straipsnio nuostatos pakeitimas, leid\u017eiantis Vyriausybei \u201eriboti ar laikinai u\u017edrausti […] susib\u016brimus priva\u010diose vietose <\/em>\u012fsigaliojo tik nuo 2023 m. sausio 1 dienos. Taigi, galima dr\u0105siai teigti, jog Vyriausyb\u0117 2020 m. lapkri\u010dio 4 d. nutarimu (2021 m. gegu\u017e\u0117s 19 d. redakcija) \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c, numa\u010diusi daugiau nei dviej\u0173 \u0161eim\u0173 arba daugiau nei 5 asmen\u0173 (nepriklausan\u010di\u0173 tai pa\u010diai \u0161eimai) \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c priva\u010diose erdv\u0117se<\/em> draudim\u0105, veik\u0117 ultra vires<\/em>, t.y. numat\u0117 grie\u017etesnius asmen\u0173 bendravimo ribojimus, nei tai leido \u012fstatymas. Vien d\u0117l \u0161ios formalios prie\u017easties \u0161i Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostata prie\u0161taravo Konstitucijai. Be to, \u0161iame kontekste b\u016btina priminti, jog Vyriausyb\u0117 savo nutarimu ne tik nustat\u0117 daugiau konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0173, nei tai buvo numatyta U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatyme, ta\u010diau apskritai i\u0161pl\u0117t\u0117 karantino samprat\u0105: jei anks\u010diau \u012fstatyme numatytas karantinas buvo siejamas, vis\u0173 pirma, su u\u017ekre\u010diam\u0105ja liga sergan\u010di\u0173 asmen\u0173<\/em> izoliavimu, tai 2020 metais Vyriausyb\u0117 karantino samprat\u0105 (kovo ir lapkri\u010dio) nutarimuose bei kituose po\u012fstatyminiuose aktuose prad\u0117jo ai\u0161kinti, kaip galimyb\u0119 riboti vis\u0173 asmen\u0173<\/em>, nepriklausomai nuo j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s, teises.<\/p>\n\n\n\n

Be to, kaip jau buvo min\u0117ta, \u0161ioje byloje konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0105 galima buvo vertinti ir kitais formaliais kriterijais, pavyzd\u017eiui, i\u0161 teisingumo principo kylan\u010di\u0173 teisinio ai\u0161kumo ir tikrumo princip\u0173 aspektu. Jau buvo pasteb\u0117ta apie \u201eartim\u0173 kontakt\u0173\u201c s\u0105vokos neai\u0161kum\u0105, be to, ir visas 2020-2022 metais karantino reguliavimas Lietuvoje sunkiai gali b\u016bti vertinamas, kaip atitinkantis teisinio ai\u0161kumo test\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu vertinant \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo turin\u012f<\/em>, b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti toki\u0173 ribojim\u0173 b\u016btinum\u0105 ir proporcingum\u0105<\/em> demokratin\u0117je teisin\u0117je valstyb\u0117je. Pasisakant \u0161iuo klausimu, nenor\u0117\u010diau i\u0161sipl\u0117sti, ta\u010diau galima pasakyti, jog \u0161iuo metu jau yra daug daugiau mokslini\u0173 tyrim\u0173 apie tai, ar epidemijos gr\u0117sm\u0117 buvo tokia didel\u0117, kaip galvota prad\u017eioje, kuri gal\u0117t\u0173 pateisinti tokio m\u0105sto \u017emogaus teisi\u0173 ribojimus. \u0160ie tyrimai taip pat gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti atsakyti \u012f klausim\u0105, ar tokie ribojimai buvo adekvat\u016bs ir proporcingi, turint omenyje, jog \u017emogaus sveikata yra susijusi ne tik su u\u017ekre\u010diamomis ligomis, bet ir su jo fizine bei psichine b\u016bsena, kuri\u0105 ir gal\u0117jo \u012ftakoti \u0161ios priemon\u0117s. Dabar jau \u017einome, jog ne visos demokratin\u0117s valstyb\u0117s karantino metu draud\u0117 daugiau nei penki\u0173 draug\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 ar giminai\u010di\u0173 \u201eartimus kontaktus\u201c, nors \u0161ios valstyb\u0117s neb\u016btinai pras\u010diau tvark\u0117si su epidemija. Tod\u0117l ir \u0161ioje byloje Konstitucinis Teismas tur\u0117jo papra\u0161yti Vyriausyb\u0117s pagr\u012fsti, kod\u0117l jos manymu administracinio nusi\u017eengimo metu b\u016btent penki\u0173 (o ne \u0161e\u0161i\u0173, de\u0161imties ar dar daugiau) asmen\u0173 \u201eartimi kontaktai\u201c priva\u010dioje erdv\u0117je buvo draud\u017eiami ir kod\u0117l. Beje, klausimas apie tai, ar u\u017e tok\u012f administracin\u012f nusi\u017eengim\u0105 pritaikyta 500 eur\u0173 bauda buvo proporcinga ir nei\u0161kreip\u0117 Administracini\u0173 nusi\u017eengimo kodekso baud\u0173 sistemos, b\u016bt\u0173 dar vienas su \u0161ia byla susij\u0119s proporcingumo aspektas.<\/p>\n\n\n\n

Keletas apibendrinim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, jog i\u0161 bylos fakt\u0173 galima suprasti, jog \u0161iame Konstitucinio Teismo nutarime kalba eina apie Konstitucijos 106 str. 4 dalyje numatyt\u0105 individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105, pagal kur\u012f kiekvienas asmuo turi teis\u0119 kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 d\u0117l teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo, i\u0161naudoj\u0119s visas teismines instancijas, jei jis mano, jog \u0161i\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pagrindu priimtas teismo sprendimas pa\u017eeid\u0117 \u0161io asmens konstitucines teises ir laisves. Ta\u010diau \u0161iame KT nutarimo tekste niekur nerasime nuorodos \u012f tai, kad jis priimtas, remiantis Konstitucijos 106 str. 4 dalimi ar j\u0105 detalizuojan\u010diomis atitinkamomis Konstitucinio Teismo \u012fstatymo nuostatomis, tod\u0117l \u0161\u012f tr\u016bkum\u0105 ateityje b\u016btina i\u0161taisyti, nes tai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti visuomenei geriau atpa\u017einti ir pa\u010diam Konstituciniam Teismui geriau pl\u0117toti su individualiu konstituciniu skundu susijusi\u0105 jurisprudencij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

2. Teisin\u0117je demokratin\u0117je valstyb\u0117je teism\u0173 sprendimai yra efektyviausia priemon\u0117, leid\u017eianti \u012fvertinti politik\u0173, veikian\u010di\u0173 per \u012fstatym\u0173 leid\u017eiam\u0105j\u0105 ir vykdom\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105, veiksm\u0173 teis\u0117tum\u0105. Tokia politik\u0173 veiksm\u0173 kontrol\u0117 yra b\u016btina demokratinei politinei sistemai, kuri tik taip gali taisytis, mokantis i\u0161 savo klaid\u0173. 2020-2022 met\u0173 karantino metu Vyriausyb\u0117 vykd\u0117 iki \u0161iol nereg\u0117to m\u0105sto konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0105, kurio teis\u0117tum\u0105 ir efektyvum\u0105 b\u016btina \u012fvertinti bent jau tam, kad galima b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161ti kitoms ateities kriz\u0117ms ir j\u0173 metu nedaryti t\u0173 pa\u010di\u0173 klaid\u0173. Toks savo veiksm\u0173 \u012fvertinimas gali b\u016bti nelengvas, ta\u010diau jis yra b\u016btinas, jei norima u\u017eversti paskutini\u0173 dviej\u0173 met\u0173 krizin\u0117s patirties puslap\u012f ir eiti \u012f priek\u012f, o ne tryp\u010dioti toje pa\u010dioje vietoje. Jau buvo ne kart\u0105 sakyta, jog be ne\u0161ali\u0161k\u0173 ir nepriklausom\u0173 teism\u0173 to padaryti prakti\u0161kai n\u0117ra \u012fmanoma[4]<\/a>. Teisingumas kartais gali pareikalauti i\u0161 m\u016bs\u0173 eiti prie\u0161 srov\u0119, ta\u010diau b\u016btent jis, o ne prisitaikymas prie kintan\u010di\u0173 politini\u0173 \u201esrovi\u0173\u201c, turi apspr\u0119sti m\u016bs\u0173 veiksmus.<\/p>\n\n\n\n

3. Atkreiptinas d\u0117mesys \u012f tai, kad \u0161\u012f Konstitucinio Teismo nutarim\u0105 nagrin\u0117jo ir sprendimo pri\u0117mime d\u0117l jo pri\u0117mimo dalyvavo vienas neseniai paskirtas teis\u0117jas, kuris nuo 2020 m. pabaigos iki pat 2022 m. pavasario buvo ne tik Seimo narys, bet ir Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto pirmininkas. Kaip \u017einia, Seimo nariai tais metais dalyvavo svarstant d\u0117l \u012fvairi\u0173 karantino priemoni\u0173 taikymo, o \u0161is komitetas ne kart\u0105 svarst\u0117 ir balsavo d\u0117l U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo nuostat\u0173, kurios \u0161ioje byloje buvo analizuojamos, patais\u0173. Taigi, \u010dia i\u0161kyla teis\u0117jo nusi\u0161alinimo klausimas, kurio galimyb\u0117 yra numatyta Konstitucinio Teismo \u012fstatymo 48 straipsnyje, teigian\u010diame, jog Konstitucinio Teismo teis\u0117jas nusi\u0161alina ar gali b\u016bti nu\u0161alintas nuo bylos nagrin\u0117jimo, jeigu [\u2026] \u201cjis yra vie\u0161ai parei\u0161k\u0119s, kaip turi b\u016bti i\u0161spr\u0119sta Teisme nagrin\u0117jama byla; yra kit\u0173 aplinkybi\u0173, kelian\u010di\u0173 pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 teis\u0117jo ne\u0161ali\u0161kumu\u201d. \u0160iuo klausimu Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucin\u0117 teis\u0117, jog jo byl\u0105 i\u0161nagrin\u0117t\u0173 ne\u0161ali\u0161kas teismas, rei\u0161kia ir tai, kad \u201easmens bylos negali nagrin\u0117ti teis\u0117jas, d\u0117l kurio ne\u0161ali\u0161kumo gali kilti abejoni\u0173\u201c, o \u201eteismo ne\u0161ali\u0161kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esmin\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 u\u017etikrinimo garantija, b\u016btina teisingo bylos i\u0161nagrin\u0117jimo, taigi ir pasitik\u0117jimo teismu, s\u0105lyga\u201c. Taigi, klausim\u0105, ar \u0161iuo atveju negal\u0117jo kilti abejon\u0117 d\u0117l teis\u0117jo ne\u0161ali\u0161kumo ir ar tai nepakenk\u0117 pasitik\u0117jimo teismo sprendimu, palieku atvir\u0105. <\/p>\n\n\n\n

4. Kadangi \u0161iame komentare yra i\u0161sakyti svarb\u016bs su konstitucine prie\u017ei\u016bra Lietuvoje susij\u0119 klausimai, tod\u0117l \u0161io komentaro autorius kvie\u010dia Lietuvos konstitucin\u0117s teis\u0117s atstovus ne pasirinkti tyl\u0105, o \u012fsitraukti \u012f platesn\u0119 diskusij\u0105 \u0161iame (ar kitame) portale teism\u0173 nepriklausomumo ir konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros institucijos argumentavimo (Konstitucijos ai\u0161kinimo) klausimu. Manau, kad daugelis suvokia, jog esame tam tikroje konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros institucin\u0117je kriz\u0117je, tod\u0117l \u0161i diskusija gal\u0117t\u0173 nubr\u0117\u017eti jau seniai pribrendusios specialios mokslin\u0117s konferencijos \u0161iuo klausimu krypt\u012f, o geresn\u0117s progos tokiai konferencijai, kaip Konstitucinio Teismo 30-metis, kuris sukanka jau ateinant\u012f ruden\u012f negal\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2857\/content<\/a><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> \u010cia galima rasti autoriaus komentarus d\u0117l kai kuri\u0173 \u010dia min\u0117t\u0173 Konstitucinio Teismo nutarim\u0173: https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/12\/03\/vaidotas-a-vaicaitis-konstitucinis-teismas-ir-galimybiu-pasas\/<\/a>; https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/05\/02\/v-a-vaicaitis-ekstremalioji-situacija-ir-teismine-valdzia\/<\/a>; https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/02\/01\/vaidotas-a-vaicaitis-komentaras-del-2023-m-sausio-24-d-konstitucinio-teismo-nutarimo-kuriuo-vyriausybes-nutarimo-reguliavimas-del-2020-m-pavasari-paskelbto-karantino-kai-buvo-nustatyti-grozio-i\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2861\/content<\/a><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/12\/21\/v-a-vaicaitis-apie-teismui-praejusios-teismu-dienos-proga\/<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2023 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimo[1] prad\u017eioje teigiama, jog Kauno apylink\u0117s teismas 2021 m. liepos 14 d. nutarimais pripa\u017eino parei\u0161k\u0117jas kaltomis padarius administracin\u012f nusi\u017eengim\u0105, u\u017e tai, kad jos karantino laikotarpiu, t. y. 2021 m. gegu\u017e\u0117s 30 d., bute \u201eartimai kontaktavo\u201c su \u0161e\u0161iais (ne vieno nam\u0173 \u016bkio) asmenimis. Parei\u0161k\u0117jos kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 po …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":41718,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2181,2185,409,158,677,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41717"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41717"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41717\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41757,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41717\/revisions\/41757"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41718"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41717"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41717"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41717"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}