{"id":41473,"date":"2023-05-30T08:08:43","date_gmt":"2023-05-30T05:08:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=41473"},"modified":"2023-05-30T08:08:44","modified_gmt":"2023-05-30T05:08:44","slug":"a-juskeviciute-viliene-zalioji-ekonomika-nasta-ar-galimybes-verslui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/05\/30\/a-juskeviciute-viliene-zalioji-ekonomika-nasta-ar-galimybes-verslui\/","title":{"rendered":"A.\tJu\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117. \u017dalioji ekonomika – na\u0161ta ar galimyb\u0117s verslui"},"content":{"rendered":"\n

\u017daliosios ekonomikos s\u0105vokos atsiradimas siejamas su darnios pl\u0117tros koncepcija. Pasaulin\u0117 nevyriausybin\u0117 organizacija Romos klubas, analizuojantis globalias ekonomines, socialines, kult\u016brines, ekologines, ir kitas problemas[1]<\/a>, 1972 m. prane\u0161ime \u201eAugimo ribos\u201c (ang. Limits to Grow<\/em>) pirm\u0105 kart\u0105 atkreip\u0117 pasaulio d\u0117mes\u012f \u012f darni\u0105 pl\u0117tr\u0105. Prane\u0161ime buvo nurodoma, kad d\u0117l ribot\u0173 gamtini\u0173 resurs\u0173 ekonominis augimas negali trukti am\u017einai ir visuomen\u0117 turi galvoti apie darni\u0105 pl\u0117tr\u0105[2]<\/a>. \u00a0Po dvide\u0161imt met\u0173 Jungtin\u0117s Tautos (JT) darnios pl\u0117tros koncepcij\u0105 \u012fvardina darni\u0105 pl\u0117tr\u0105 kaip politin\u0119 koncepcij\u0105, kurios tikslas i\u0161 vienos pus\u0117s skatinti besivystan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 ekonomin\u0119 ir socialin\u0119 pa\u017eang\u0105, o i\u0161 kitos pus\u0117s u\u017etikrinti i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse gerov\u0119 ir gyvenimo kokyb\u0119. \u0160ios paskatos buvo \u012fvardinamos kaip \u017dalioji ekonomika ar \u017daliasis augimas (ang. Green economy, Green growth<\/em>)[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Prasid\u0117jus finans\u0173 krizei 2007-2008 m. daug \u0161ali\u0173 nesugeb\u0117jo pereiti prie darnios pl\u0117tros kelio, tod\u0117l tarptautin\u0117se organizacijose vis pla\u010diau prad\u0117ta diskutuoti apie \u017ealiosios ekonomikos suteikiamas galimybes ir galim\u0105 teigiam\u0105 poveik\u012f pasauliui. \u0160iame etape buvo sukurta daug \u012fvairi\u0173 \u017ealiosios ekonomikos koncepcij\u0173, pavyzd\u017eiui, 2011 m. EBPO nurod\u0117, kad  \u017ealioji ekonomika \u2013 tai toks ekonomikos augimo ir vystymosi skatinimas, kuris kartu u\u017etikrina, kad gamta b\u016bt\u0173 paj\u0117gi teikti g\u0117rybes, o biosfera b\u016bt\u0173 tinkama vystytis gyvybei, kadangi nuo to priklauso vis\u0173 organizm\u0173 gerov\u0117[4]<\/a>. 2012 m. JT konferencijoje d\u0117l darnios pl\u0117trosv\u201eRio+20\u201c buvo suformuluota, kad \u017ealioji ekonomika yra tokia ekonomika, kuri didina \u017emoni\u0173 gerov\u0119 ir socialin\u012f teisingum\u0105, tuo pat metu stipriai suma\u017eina pavoj\u0173 aplinkai ir ekologines gr\u0117smes[5]<\/a>. O Pasaulio bankas  \u012fvardino \u017eali\u0105j\u0105 ekonomik\u0105 arba \u017eali\u0105j\u012f augim\u0105 kaip ekonomin\u012f augim\u0105, kuris efektyviai naudoja gamtos i\u0161teklius, ma\u017eina tar\u0161\u0105 ir nesukelia neigiamo poveikio aplinkai taip pat yra atsparus, t.y. u\u017ekertantis keli\u0105 katastrofoms, d\u0117l aplinkosaugin\u0117s vadybos vykdymo[6]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant tarptautini\u0173 organizacij\u0173 pateikiamas \u017ealiosios ekonomikos koncepcijas, galima daryti i\u0161vad\u0105, jog tarptautin\u0117s organizacijos vieningai \u012fvardija tris \u0161ios novatori\u0161kos ekonomikos svarbiausius aspektus, t.y.: \u017emoni\u0173 gerov\u0119, socialin\u012f teisingum\u0105 ir aplinkosaug\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Europos Vadov\u0173 Taryba pri\u0117mus 2019-2024 m. strategin\u0119 darbotvark\u0119, \u017daliosios ekonomikos id\u0117jos\u00a0 tapo prioritetin\u0117s ir Europos S\u0105jungos teis\u0117je. Vienas i\u0161 \u0161ios darbotvark\u0117s prioritet\u0173 yra \u201epoveik\u012f klimatui neutralizuojan\u010dios, \u017ealios ekonomikos k\u016brimas ir siekis tapti pasauliniais \u017ealiosios ekonomikos lyderiais\u201c[7]<\/a>. Vykdant darbotvark\u0117s tikslus Europos Komisija pristat\u0117 Europos \u017eali\u0105j\u012f kurs\u0105, kuriuo \u201esiekiama pertvarkyti ES \u012f teising\u0105 ir klestin\u010di\u0105 visuomen\u0119, pasi\u017eymin\u010di\u0105 modernia, efektyviai i\u0161teklius naudojan\u010dia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo i\u0161metamo \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo i\u0161tekli\u0173 naudojimo\u201c[8]<\/a>. Europos \u017ealiojo kurso komunikate i\u0161d\u0117stytas plataus u\u017emojo veiksm\u0173 planas, kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimatui \u017eiedin\u0117s ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas atsietas nuo i\u0161tekli\u0173 naudojimo[9]<\/a>. Ta\u010diau Europos \u017ealiasis kursas suprantamas ne kaip verslo ribojimo planas, o ES tikslas, kai sprend\u017eiant klimato ir aplinkos problemas ES gal\u0117t\u0173 vystyti moderni\u0105, efektyviai i\u0161teklius naudojan\u010di\u0105 ir konkurencing\u0105 ekonomik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant tiek tarptautini\u0173 organizacij\u0173, tiek ES institucij\u0173 patirt\u012f formuojant \u017ealiosios ekonomikos koncepcijas, teigtina, kad \u017ealioji ekonomika, tai ekonomin\u0117s veiklos ir aplinkos apsaugos balansas (\u012fprastos ekonomikos alternatyva), leid\u017eiantis siekti \u017emogaus gerov\u0117s, \u0161alies ekonominio augimo tausojant aplink\u0105 bei ma\u017einant rizik\u0105 gamtai. \u0160i ekonomika siekia sujungti ekonominius ir ekologinius visuomen\u0117s tikslus, o ekonomika ir ekologija vertinamos ne kaip prie\u0161ingyb\u0117s, o atvirk\u0161\u010diai, jos turi b\u016bti vystomos kartu siekiant pasiekti ekonomines strategijas ir ekologinius tikslus[10]<\/a>. \u0160ios ekonomikos tikslas darni pl\u0117tra, kuri randa balans\u0105 tarp \u016bkio subjekto ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s ir visuomen\u0117s intereso tur\u0117ti sveik\u0105 ir \u0161vari\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u017daliosios ekonomikos tikslai jau \u012fgyvendinami ne tik politiniame lygmenyje, bet ir teisminiame. Pavyzd\u017eiui, ESTT bylose, kuriose nagrin\u0117jama ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimo  teis\u0117tumas siekiant apsaugoti aplinkosauginius tikslus, teismas taiko \u201eteisingos pusiausvyros\/balanso test\u0105\u201c (ang. fair balance test<\/em>) ir vertina ar \u016bkio subjektui nebuvo u\u017ed\u0117ta \u201eindividuali – perteklin\u0117 na\u0161ta\u201c (ang. individual and excessive burden<\/em>). \u0160is testas parodo, ar verslo ribojimai nebuvo pertekliniai. Pavyzd\u017eiui, byloje Romonta GmbH prie\u0161 Komisij\u0105<\/em> Vokietijos \u012fmon\u0117 skund\u0117 Komisijos veiksmus nesuteikiant jai \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 ir tokiu b\u016bdu pa\u017eeid\u017eiant jos teises \u012f versl\u0105. ESTT \u0161ioje byloje konstatavo, kad  ES ar valstyb\u0117s institucijoms taikant ribojimo priemones, turi b\u016bti atsi\u017evelgta \u012f vertybi\u0173 pusiausvyr\u0105, t.y tiek \u012f \u016bkio subjekto ES Chartijoje \u012ftvirtint\u0105 teis\u0119 \u012f versl\u0105, tiek ir \u012f aplinkosaugos reikalavimus, \u012ftvirtintus ES Chartijos 37 str. Anot ESTT svarbu, kad poveikio priemon\u0117s, kuriomis apribojamos pagrindin\u0117s teis\u0117s ar vidaus rinkos laisv\u0117s, atitikt\u0173  \u012fgyvendinam\u0173 akt\u0173 materialin\u012f teis\u0117tum\u0105, ir b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas vertybi\u0173 balansas.<\/p>\n\n\n\n

Pla\u010diau apie \u017ealiosios ekonomikos i\u0161\u0161\u016bkius supranacionaliniams teismams galima bus paskaityti 2023 m. ruden\u012f pasirodysian\u010diame Vilniaus universiteto \u201eTeis\u0117s\u201c \u017eurnale autor\u0117s straipsnyje \u201e \u017daliosios ekonomikos i\u0161\u0161\u016bkiai Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencijai ir Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijai\u201c. Straipsnyje analizuojama, kaip Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencija ir Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartija prisideda prie \u017ealiosios ekonomikos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 realizavimo. Straipsnyje pateikiamas tyrimas kaip Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas ir Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas randa pusiausvyr\u0105 tarp aplinkosaugos reikalavim\u0173 ir asmens ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Agn\u0117 Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s asistente, advokat\u0173 kontoros \u201eVilys, Me\u0161kys ir partneriai\u201d partner\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160is mokslo populiarinimo straipsnis yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete \u012fgyvendinamo tyrimo \u201eEkonomin\u0117s laisv\u0117s ribojimai atsi\u017evelgiant \u012f \u017ealiosios ekonomikos principus\u201d dalis.Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis pagal priemon\u0119 Nr. 09.3.3-LMT-K-712 \u201eMokslinink\u0173, kit\u0173 tyr\u0117j\u0173, student\u0173 mokslin\u0117s kompetencijos ugdymas per praktin\u0119 mokslin\u0119 veikl\u0105\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Pla\u010diau apie Romos klubo veikl\u0105: Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija. Romos klubas<\/em> [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.vle.lt\/straipsnis\/romos-klubas\/ [\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. sausio 15 d.].<\/a><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Meadows<\/a>, D. H. <\/em>ir kt. (1972). The Limits to Growth. <\/em>Potomac Associates-Universe Books, p. 30.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Renault, J. F. ir kt.. <\/a>(2016). \u00dcbergang in eine Green Economy: Notwendige strukturelle Ver\u00e4nderungen und Erfolgsbedingungen f\u00fcr deren tragf\u00e4hige Umsetzung in Deutschland. Teilvorhaben: Internationale Bestandsaufnahme des \u00dcbergangs in eine Green Economy.<\/em> [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: <\/a>https:\/\/www.umweltbundesamt.de\/sites\/default\/files\/medien\/1\/publikationen\/9-1qendige_strukturelle_vere4nderungen_u_nd_erfolgsbedingungen_fur_deren_tragfahige_umsetzung_in_deutschland.pdf<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. kovo 1 d.].<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> OECD (2011). Towards Green Growth <\/em>[interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.oecd.org\/greengrowth\/48012345.pdf<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2022 m. gruod\u017eio 29 d.], p. 4.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> UNEP (2011). Towards a GREEN economy. Pathways to Sustainable Development and Poverty Eradication<\/em>. [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/sustainabledevelopment.un.org\/content\/documents\/126GER_synthesis_en.pdf<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. kovo 15 d.], p. 2.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Alekna, R. ir Kazlauskien\u0117, E. (2019)<\/a> \u017daliosios ekonomikos problemin\u0117s sritys globalioje rinkoje, Economics and Management \/ Ekonomika ir vadyba<\/em>, 11, p. 4.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Europos Vadov\u0173 Taryba. Nauja 2019\u20132024 m. Strategin\u0117 darbotvark\u0117.<\/em> [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.consilium.europa.eu\/media\/39930\/a-new-strategic-agenda-2019-2024-lt.pdf<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. kovo 11 d.].<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Communication from the Commission to the European Parliament<\/a>, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions (2019), The European Green Deal,<\/em> Nr. COM(2019) 640, [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/?qid=1588580774040&uri=CELEX:52019DC0640<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. kovo 11 d.].<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> European Commission (2020)<\/a>: Changing how we produce and consume: New Circular Economy Action Plan shows the way to a climate-neutral, competitive economy of empowered consumers<\/em>. [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/ec.europa.eu\/commission\/presscorner\/detail\/lt\/ip_20_420<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. gegu\u017e\u0117s 15 d.].<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Barbier, E. B. ir Markandya, A. (2013). <\/a>A new blueprint for a green economy. <\/em>New York: Routledge [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: <\/a>http:\/\/site.ebrary.com\/lib\/alltitles\/docDetail.action?docID=10716354<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. gegu\u017e\u0117s 1 d.].<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017daliosios ekonomikos s\u0105vokos atsiradimas siejamas su darnios pl\u0117tros koncepcija. Pasaulin\u0117 nevyriausybin\u0117 organizacija Romos klubas, analizuojantis globalias ekonomines, socialines, kult\u016brines, ekologines, ir kitas problemas[1], 1972 m. prane\u0161ime \u201eAugimo ribos\u201c (ang. Limits to Grow) pirm\u0105 kart\u0105 atkreip\u0117 pasaulio d\u0117mes\u012f \u012f darni\u0105 pl\u0117tr\u0105. Prane\u0161ime buvo nurodoma, kad d\u0117l ribot\u0173 gamtini\u0173 resurs\u0173 ekonominis augimas negali trukti am\u017einai ir visuomen\u0117 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":41474,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2422,2732,3205,108,164,3204],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41473"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41473"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41473\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41475,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41473\/revisions\/41475"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41474"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41473"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41473"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41473"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}