{"id":41153,"date":"2023-05-05T16:13:20","date_gmt":"2023-05-05T13:13:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=41153"},"modified":"2023-05-05T16:22:06","modified_gmt":"2023-05-05T13:22:06","slug":"r-birstonas-ar-dirbtinis-intelektas-paliks-darbuotojus-be-intelektines-nuosavybes-teisiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/05\/05\/r-birstonas-ar-dirbtinis-intelektas-paliks-darbuotojus-be-intelektines-nuosavybes-teisiu\/","title":{"rendered":"R. Bir\u0161tonas. Ar dirbtinis intelektas paliks darbuotojus be intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teisi\u0173?"},"content":{"rendered":"\n<p>Greta neabejotinos naudos, kuri\u0105 teikia dirbtinio intelekto (DI) pl\u0117tra, pastaruoju metu vis garsiau skamba \u012fsp\u0117jimai d\u0117l jos keliam\u0173 rizik\u0173. Vos prie\u0161 m\u0117nes\u012f buvo prad\u0117tas platinti mokslinink\u0173, verslinink\u0173 ir kit\u0173 \u017eymi\u0173 visuomen\u0117s atstov\u0173 atviras lai\u0161kas<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>, kvie\u010diantis nedelsiant padaryti pertrauk\u0105 DI tyrimuose. Nekyla joki\u0173 abejoni\u0173, kad tolesn\u0117 DI pl\u0117tra kels naujas socialines problemas, o teis\u0117s mokslas ir praktika bus priversti \u012f \u0161ias problemas reaguoti. Viena aktualiausi\u0173 ir daugiausia susir\u016bpinimo kelian\u010di\u0173 DI poveikio kryp\u010di\u0173 \u2013 \u012ftaka darbuotoj\u0173 teis\u0117ms ir j\u0173 pajamoms. Pati darbuotoj\u0173, nuken\u010dian\u010di\u0173 d\u0117l darbo viet\u0173 mechanizacijos problema, \u017einoma, n\u0117ra nauja. Naujas aspektas yra tai, jog d\u0117l generatyvinio DI pavojuje atsiduria \u201ek\u016brybin\u0117s\u201c profesijos (ra\u0161ytojai, \u017eurnalistai, tapytojai, muzikos k\u016br\u0117jai, dizaineriai, i\u0161rad\u0117jai ir pan.), kurios iki \u0161iol laikytos gana saugiomis nuo ma\u0161in\u0173 invazijos. D\u0117mesio centre pastaruoju metu da\u017eniausiai atsiduria savaranki\u0161kai kuriantys k\u016br\u0117jai, kuriems d\u0117l DI konkurencijos gresia jei ne visi\u0161kai prarasti darb\u0105, tai bet kuriuo atveju jie tur\u0117s dalintis savo rink\u0105 bei u\u017edarb\u012f su gerokai produktyvesn\u0117mis (ir, grei\u010diausiai, u\u017e ma\u017eesn\u0119 kain\u0105 kurian\u010diomis) ma\u0161inomis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iame komentare gilinamasi \u012f &nbsp;\u0161iek tiek kit\u0105 klausim\u0105 \u2013 kaip DI pl\u0117tra gali paveikti k\u016br\u0117j\u0173, kurie dirba pagal darbo sutart\u012f, teises \u012f intelektin\u0119 nuosavyb\u0119. Kaip bus parodyta toliau, intelektin\u0117s veiklos rezultat\u0173 apsaugos srityje darbuotojams yra taikomos specialios nuostatos. Toks esamas reguliavimas prisideda prie teisingo atlyginimo k\u016brybiniams darbuotojams u\u017etikrinimo ir leid\u017eia jiems dalyvauti k\u016brybin\u0117s veiklos rezultat\u0173 komercin\u0117je s\u0117km\u0117je. DI pl\u0117tra ir su ja susij\u0119 reguliavimo poky\u010diai nurodyt\u0105 darbuotoj\u0173 pad\u0117t\u012f gali pakeisti. Komentare siekiama i\u0161ry\u0161kinti kelis galimus tolesnio teisinio reguliavimo scenarijus ir kiekvieno j\u0173 \u012ftak\u0105 darbuotoj\u0173 teis\u0117ms \u012f intelektin\u0117s veiklos rezultatus.<\/p>\n\n\n\n<p>Komentare remiamasi Lietuvos Respublikos teisiniu reguliavimu. Kartu atsi\u017evelgtina, kad specialios nuostatos, u\u017etikrinan\u010dios darbuotoj\u0173 intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teises, b\u016bdingos ir kitoms kontinentin\u0117s Europos valstyb\u0117ms (ir daugeliui valstybi\u0173 u\u017e Europos rib\u0173), tod\u0117l i\u0161skiriami scenarijai ir galimos pasekm\u0117s yra pakankamai universal\u016bs.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Darbuotoj\u0173 teis\u0117s \u012f j\u0173 sukurtus intelektin\u0117s veiklos rezultatus<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pro akis neretai praleid\u017eiama aplinkyb\u0117, jog egzistuoja skirtumas tarp darbuotoj\u0173, kurian\u010di\u0173 fizin\u0119 produkcij\u0105 ir darbuotoj\u0173, kurian\u010di\u0173 intelektin\u0117s veiklos rezultatus. Pirmosios grup\u0117s atveju galioja paprasta taisykl\u0117 \u2013 darbuotoj\u0173 sukuriama produkcija priklauso darbdaviui, o darbuotojai \u012fmon\u0117s generuojamos produkcijos naudoje dalyvauja tik netiesiogiai, per darbo u\u017emokest\u012f. Tuo tarpu antrosios grup\u0117s atveju situacija yra kiek kitokia &#8211; intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s objekt\u0173 teisinis re\u017eimas skiriasi nuo fizin\u0117s produkcijos re\u017eimo, darbuotojams \u012fgyjant papildomas teises j\u0173 sukurt\u0173 intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s objekt\u0173 at\u017evilgiu. \u0160i skirtis matyti Darbo kodekso 31 straipsnio 4 dalies nuostatoje, kurioje pabr\u0117\u017eiama, jog darbuotojo naujov\u0117s darbdavio veiklai gerinti turi b\u016bti skatinamos bei u\u017e jas tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokamas atlyginimas. Taip pat \u0161ioje normoje nurodoma, kad darbuotojo sukurti autori\u0173 teisi\u0173 objektai saugomi ir u\u017e j\u0173 panaudojim\u0105 atlyginama \u012fstatymuose ir susitarimuose nustatyta tvarka. Konkretesnes atlygio darbuotojams ar kitokias&nbsp; teises j\u0173 sukurt\u0173 intelektin\u0117s veikos rezultat\u0173 at\u017evilgiu nustato special\u016bs intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s bei kiti \u012fstatymai. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Kalbant apie autori\u0173 teises, svarbiausia aptariamu po\u017ei\u016briu nuostata \u012ftvirtinta Autori\u0173 teisi\u0173 ir gretutini\u0173 teisi\u0173 \u012fstatymo (toliau \u2013 ATGT\u012e) 9 straipsnyje<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>: k\u016brinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizini\u0173 asmen\u0173 grup\u0117, suk\u016br\u0119 k\u016brin\u012f, ta\u010diau turtin\u0117s autori\u0173 teis\u0117s \u012f tok\u012f k\u016brin\u012f 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Nors aptariama nuostata lemia turtini\u0173 teisi\u0173 per\u0117jim\u0105 darbdaviui, o joks papildomas atlyginimas darbuotojui nelaiduojamas, i\u0161 ties\u0173 \u0161i nuostata yra palanki darbuotojui ir suteikia jam nema\u017eai papildom\u0173 garantij\u0173 bei galimybi\u0173. Pirma, autoryst\u0117s suteikimas darbuotojui, o ne darbdaviui rei\u0161kia, jog darbuotojas \u012fgyja neperleid\u017eiamas asmenines neturtines autoriaus teises. Nors autoriaus asmenin\u0117s neturtin\u0117s teis\u0117s laikomos neturin\u010diomis ekonominio turinio ir saugan\u010diomis tik asmeninius autoriaus interesus, praktikoje norint naudoti k\u016brin\u012f vienu ar kitu aspektu da\u017enai i\u0161kyla b\u016btinyb\u0117 darbdaviui derinti su darbuotoju ir asmenini\u0173 neturtini\u0173 teisi\u0173 klausimus (pvz., k\u016brinys yra kei\u010diamas arba siekiama ant k\u016brinio kopij\u0173 nenurodyti autoriaus vardo), o tai suponuoja papildomo susitarimo su darbuotoju poreik\u012f. Antra, praktikoje aplinkyb\u0117, ar k\u016brinys sukurtas darbuotojui atliekant tarnybines pareigas arba darbo funkcijas da\u017enai anaiptol n\u0117ra akivaizdi. Lietuvos teismai yra suformulav\u0119 taisykl\u0119, jog faktas, kad k\u016brinys sukurtas atliekant tarnybines pareigas, nepreziumuojamas, taigi, kylantys neai\u0161kumai ai\u0161kintini darbuotojo naudai. Praktikoje v\u0117lgi tai rei\u0161kia papildomus poveikio svertus darbuotojo pus\u0117je, nes kilus gin\u010dui d\u0117l autori\u0173 teisi\u0173 priklausomyb\u0117s darbdavys yra labiau suinteresuotas spr\u0119sti gin\u010d\u0105 taikiai ir daryti daugiau nuolaid\u0173, \u012fskaitant ir finansines. Tre\u010dia, ATGT\u012e 9 straipsnis \u012ftvirtina terminuoto (5 met\u0173) per\u0117jimo darbdaviui taisykl\u0119, o tai rei\u0161kia, kad po 5 met\u0173 autori\u0173 turtin\u0117s teis\u0117s gr\u012f\u017eta darbuotojui, Darbdavys, siekdamas \u012fgyti teises ilgesniam nei 5 met\u0173 laikui, privalo sudaryti papildom\u0105 sutart\u012f su darbuotoju. Tokiu atveju, o ypa\u010d, jei tok\u012f susitarim\u0105 siekiama sudaryti jau penkeri\u0173 met\u0173 terminui pasibaigus, darbuotojas veiksmingai gali kelti ir papildomo autorinio atlyginimo klausim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iek tiek ma\u017eiau darbuotojui palanki nuostata yra ATGT\u012e 10 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad turtin\u0117s autori\u0173 teis\u0117s \u012f kompiuteri\u0173 program\u0105, kuri\u0105 suk\u016br\u0117 darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, neribojant penkeri\u0173 met\u0173 terminu (jeigu kitaip nenustatyta sutartyje). Visgi ir \u0161i nuostata gali pasitarnauti darbuotojo naudai, ypa\u010d, jei n\u0117ra ai\u0161ku, ar kompiuteri\u0173 programos suk\u016brimas pateko \u012f darbuotojo darbo funkcij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Kalbant apie darbuotoj\u0173 sukuriamus i\u0161radimus, juos reglamentuoja tarnybinio i\u0161radimo institutas (Patent\u0173 \u012fstatymo 11 straipsnis). Tarnybinis i\u0161radimas yra apibr\u0117\u017eiamas kaip i\u0161radimas, atitinkantis vien\u0105 \u0161i\u0173 kriterij\u0173: yra sukurtas darbo sutarties, kuri numato i\u0161radybos veikl\u0105, vykdymo metu; kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologij\u0173 k\u016brimo metu; &nbsp;naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir \u012frengimais. Svarbi nuostata, jog darbdavys, gav\u0119s tarnybinio i\u0161radimo patent\u0105, privalo mok\u0117ti i\u0161rad\u0117jui autorin\u012f atlyginim\u0105, o pastarais nemokamas tik jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas i\u0161radim\u0173 k\u016brimas ir u\u017e tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas. Be to, i\u0161rad\u0117jas turi asmenin\u0119 neturtin\u0119 teis\u0119, kad jo &nbsp;vardas ir pavard\u0117 b\u016bt\u0173 skelbiami patento parai\u0161koje ir patente (Patent\u0173 \u012fstatymo 12 straipsnis).&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Labai pana\u0161us teisinis reguliavimas galioja ir darbuotoj\u0173-dizaineri\u0173 atveju. Dizaino \u012fstatymo 13 straipsnis numato tarybinio dizaino kategorij\u0105, o kriterijai, kurie taikomi nustatant tarnybin\u012f dizain\u0105 ir dizaineriui nustatoma autorinio atlyginimo galimyb\u0117 did\u017ei\u0105ja dalimi atkartoja auk\u0161\u010diau aptart\u0105 tarnybinio i\u0161radimo reguliavim\u0105. Taip pat dizaineris turi asmenines neturtines teises (Dizaino \u012fstatymo 14 straipsnis).<\/p>\n\n\n\n<p>Papildomai reikia pamin\u0117ti Mokslo ir studij\u0173 \u012fstatymo nuostat\u0105, kad ne ma\u017eiau kaip tre\u010ddalis pajam\u0173, gaut\u0173 u\u017e intelektin\u0117s veiklos rezultat\u0173 komercin\u012f panaudojim\u0105, turi b\u016bti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje valstybin\u0117s auk\u0161tosios mokyklos ir darbuotojo&nbsp; sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip. Nors tai n\u0117ra imperatyvi nuostata, ji v\u0117lgi orientuoja \u012f papildom\u0105 finansin\u012f atlyg\u012f k\u016brybiniams darbuotojams. Taip pat specialios nuostatos galioja \u017eurnalist\u0173 sukurt\u0173 autorini\u0173 k\u016brini\u0173 at\u017evilgiu, nepaisant to, kad \u017eurnalistas su vie\u0161osios informacijos reng\u0117ju susij\u0119s darbo santykiais (Visuomen\u0117s informavimo \u012fstatymo 23 straipsnis). &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Apibendrinant, darbuotojams, kuriantiems intelektin\u0117s veiklos rezultatus, \u012fstatymai nustato papildomas teises \u012f intelektin\u0117s veiklos rezultatus ir galimybes gauti papildomas pajamas i\u0161 j\u0173 sukurto k\u016brinio, i\u0161radimo ar dizaino. Tad dirban\u010di\u0173 pagal darbo sutart\u012f autori\u0173, i\u0161rad\u0117j\u0173 ir dizaineri\u0173 statusas pasi\u017eymi specifika \u2013 skirtingai nei fizin\u0119 produkcij\u0105 kuriantys darbuotojai, pirmieji turi papildomas garantijas gauti papildom\u0105 naud\u0105 ir glaudesn\u012f ry\u0161\u012f su j\u0173 sukurtais intelektin\u0117s veiklos rezultatais.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<h5><strong>Dirbtinis intelektas ir jo \u012ftaka intelektin\u0117s veiklos rezultat\u0173 autorystei<\/strong><\/h5>\n\n\n\n<p>Bandymai i\u0161samiai aptarti DI s\u0105vok\u0105 i\u0161eit\u0173 u\u017e \u0161io trumpo komentaro rib\u0173. Pasiremsime R. Abbott pateiktu apibr\u0117\u017eimu, nurodan\u010diu, kad dirbtinis intelektas yra algoritmas arba ma\u0161ina, sugebantys \u012fvykdyti u\u017eduotis, kurios \u012fprastai reikalauja pa\u017einimo gebos<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a>. Vienas esmini\u0173 DI aspekt\u0173 yra autonomija, rei\u0161kianti, kad DI generuojami rezultatai gali neb\u016bti tiesiogiai nulemti i\u0161 anksto \u017emogaus suformuluot\u0173 instrukcij\u0173, o tai skiria DI nuo kit\u0173 technini\u0173 priemoni\u0173. B\u016btent pastaroji aplinkyb\u0117 sukelia esmines problemas ir neai\u0161kumus esamo teisinio reguliavimo po\u017ei\u016briu.<\/p>\n\n\n\n<p>Reikia pasteb\u0117ti, kad \u017emon\u0117s retai atlieka savo k\u016brybin\u012f darb\u0105 nesinaudodami technin\u0117mis priemon\u0117mis. Autoriai, i\u0161rad\u0117jai ir dizaineriai da\u017eniausiai naudoja \u012fvairius, kartais itin sud\u0117tingus \u012frenginius. Ta\u010diau technini\u0173 priemoni\u0173 panaudojimas paprastai nekei\u010dia i\u0161vados d\u0117l k\u016brinio,&nbsp; i\u0161radimo ar dizaino autoryst\u0117s \u2013 ji priklauso k\u016br\u0117jams-\u017emon\u0117ms, kurie pri\u0117m\u0117 k\u016brybinius sprendimus d\u0117l galutinio rezultato.<\/p>\n\n\n\n<p>Dirbtinis intelektas skiriasi nuo kit\u0173 technologij\u0173 tuo, kad \u017emogus ne visuomet yra priimantis k\u016brybinius sprendimus subjektas. Reikia pasteb\u0117ti, kad d\u0117l \u017emogaus ir DI generuojam\u0173 rezultat\u0173 santykio tebevyksta gin\u010dai. DI yra sukuriamas ir veikia (bent kol kas) tik tarpininkaujant \u017emon\u0117ms: vieni j\u0173 sukuria atitinkamus kompiuterin\u0117s programos kodus, kiti \u201emoko\u201c DI, dar kiti formuluoja u\u017eduotis, per\u017ei\u016bri ir atrenka rezultatus, galimai apdoroja gautus rezultatus papildomomis priemon\u0117mis. Skirting\u0173 asmen\u0173 \u012fsitraukimas gali b\u016bti labai \u012fvairus. Visgi, svarbiausias aspektas tas, kad kai kuriais atvejais ry\u0161ys tarp \u017emogaus ir DI sugeneruoto rezultato tampa pernelyg nutol\u0119s, tai yra, galutinis rezultatas, kuris neabejotinai b\u016bt\u0173 laikomas intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s objektu, jei b\u016bt\u0173 sukurtas \u017emogaus, nebuvo jokiu ai\u0161kiu b\u016bdu nulemtas \u017emogaus k\u016brybini\u0173 sprendim\u0173 (pvz., \u017emogaus ind\u0117lis gali apsiriboti tik abstrak\u010dia komanda programai sukurti tam tikro pob\u016bd\u017eio k\u016brin\u012f). \u0160iuo po\u017ei\u016briu doktrinoje yra skiriami k\u016brybos rezultatai, sukurti naudojantis DI pagalba (juose galima \u012f\u017evelgti darbuotojo k\u016brybin\u012f ind\u0117l\u012f), ir \u201etikrieji\u201c DI sugeneruoti rezultatai, kuomet darbuotojo k\u016brybinio ind\u0117lio konstatuoti nebe\u012fmanoma<a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a>. Tolesn\u0117 analiz\u0117 skirta pastarosioms situacijoms.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Galimos alternatyvos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kas pasakyta, galima i\u0161skirti kelias pagrindines alternatyvas, kaip teisinis reguliavimas tur\u0117t\u0173 paskirstyti &nbsp;intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teises \u012f DI sukurt\u0105 k\u016brin\u012f, i\u0161radim\u0105 ar dizain\u0105. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Pirmoji alternatyva b\u016bt\u0173 laikyti visus DI sugeneruotus rezultatus priklausan\u010dius \u201evie\u0161ajai sri\u010diai\u201c (\u201epublic domain\u201c). Kitaip sakant, intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teis\u0117s \u012f DI sukurtus rezultatus apskritai netur\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017e\u012fstamos ir \u0161ie rezultatai gal\u0117t\u0173 b\u016bti laisvai naudojami be jokio atlygio.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160is sprendimas, bent trumpalaikiu po\u017ei\u016briu, b\u016bt\u0173 naudingas visuomenei, nes, teori\u0161kai, visuomen\u0117s nariai tur\u0117t\u0173 neribot\u0105 prieig\u0105 prie DI sukurt\u0173 rezultat\u0173. Be to, jis patrauklus, nes nereikalauja esam\u0173 taisykli\u0173 revizijos, o \u017emogaus-k\u016br\u0117jo i\u0161skirtinumas b\u016bt\u0173 i\u0161saugotas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybi\u0173 \u012fstatymuose yra <em>expressis verbis<\/em> \u012ftvirtinta, kad autoriumi, i\u0161rad\u0117ju ar dizaineriu gali b\u016bti tik \u017emogus.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuo keliu jau eina bent dalis teisin\u0117s praktikos. Visi\u0161kai neseniai JAV Autori\u0173 teisi\u0173 tarnyba pri\u0117m\u0117 gaires<a href=\"#_ftn5\">[5]<\/a>, kuriose pakartojo savo nusistov\u0117jusi\u0105 praktik\u0105, jog DI sugeneruoti k\u016briniai, kuriuose negalima \u012f\u017evelgti \u017emogaus ind\u0117lio, nebus registruojami.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta pa\u010dia kryptimi eina ir i\u0161rad\u0117jo teisi\u0173 pripa\u017einimo DI klausimas. Pla\u010diai pasaulyje nuskamb\u0117jusiose DABUS bylose<a href=\"#_ftn6\">[6]<\/a>, kuomet patento parai\u0161kose i\u0161rad\u0117ju buvo nurodytas DI, daugumoje jurisdikcij\u0173 \u012fgaliotos patent\u0173 tarnybos ir teismai atmet\u0117 parai\u0161kas, motyvuodami, kad i\u0161rad\u0117ju turi b\u016bti nurodytas \u017emogus. Tokia situacija buvo Europos patent\u0173 tarnyboje, JAV, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, Australijoje.<\/p>\n\n\n\n<p>Visgi, d\u0117l DI i\u0161radim\u0173 patentavimo vienareik\u0161mi\u0161ko atsakymo n\u0117ra. Da\u017enai galima sutikti pozicij\u0105, jog&nbsp; DI i\u0161radim\u0173 patentavimo galimyb\u0117 turi b\u016bti pripa\u017e\u012fstama, nepaisant to, ar DI laikysime i\u0161rad\u0117ju, ar ne. Teisinis reguliavimas ir praktika vis dar yra tam tikro neapibr\u0117\u017etumo stadijoje ir universali\u0173 sprendim\u0173 paie\u0161kos t\u0119siasi.<\/p>\n\n\n\n<p>Vertinant i\u0161 praktin\u0117s pus\u0117s, \u201evie\u0161osios srities\u201c sprendimas susidurs su akivaizd\u017eia problema, jog \u012fmon\u0117s yra suinteresuotos DI sugeneruot\u0173 k\u016brini\u0173, i\u0161radim\u0173 ir dizain\u0173 apsauga, tod\u0117l papras\u010diausiai imituos, kad yra k\u016brinys ar i\u0161radimas sukurtas fizini\u0173 asmen\u0173. Be to, netaikant intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s apsaugos, \u012fmon\u0117s teisin\u0117s apsaugos sprag\u0105 neabejotinai stengsis u\u017epildyti komercini\u0173 paslap\u010di\u0173 apsauga, sutartimis ir kitais teisiniais ar techniniais instrumentais.<\/p>\n\n\n\n<p>Vertinant i\u0161 darbuotojo perspektyvos, \u201evie\u0161osios srities\u201c variantas jiems neb\u016bt\u0173 naudingas. \u0160is sprendimas panaikina intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teisi\u0173 ar atlyginimo u\u017e jas galimyb\u0119. Taigi, darbuotojai netur\u0117t\u0173 nei asmenini\u0173 neturtini\u0173 teisi\u0173, nei turtini\u0173 teisi\u0173. Tokiu b\u016bdu visos darbuotoj\u0173 \u0161iuo metu turimos garantijos taip pat b\u016bt\u0173 prarandamos. &nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Antroji alternatyva b\u016bt\u0173 autoriumi, i\u0161rad\u0117ju ar dizaineriu laikyti pat\u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105. \u0160is variantas tiesiogiai susij\u0119s su kitu fundamentaliu pasirinkimu \u2013 ar laikyti DI savaranki\u0161ku teis\u0117s subjektu. Postulatas, jog pa\u010diam DI tur\u0117t\u0173 priklausyti autoryst\u0117 \u012f jo sukurtus rezultatus, turi savo \u0161alinink\u0173. Pagrindinis j\u0173 argumentas \u2013 jog DI da\u017enai yra pakankamai autonomi\u0161kas, jog b\u016bt\u0173 laikomas daran\u010di\u0173 k\u016brybinius sprendimus. Ir atvirk\u0161\u010diai, kadangi fizini\u0173 asmen\u0173 k\u016brybinio ind\u0117lio galutiniame produkte n\u0117ra, j\u0173 autoryst\u0117 b\u016bt\u0173 fiktyvi<a href=\"#_ftn7\">[7]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p>Kita vertus, \u0161iuo metu reguliavimas neina \u0161ios alternatyvos kryptimi. Atvirk\u0161\u010diai, tiek JAV, tiek ES praktika ir reguliaciniai pasi\u016blymai demonstruoja ai\u0161ki\u0105 orientacij\u0105 i\u0161laikyti centrin\u0119 \u017emogaus pad\u0117t\u012f ir DI savaranki\u0161ko subjekto statuso nesuteikti.<\/p>\n\n\n\n<p>Kaip bei\u0161sispr\u0119st\u0173 DI subjekti\u0161kumo klausimas, DI pripa\u017einimo autoriumi, i\u0161rad\u0117ju ar dizaineriu pasekm\u0117s darbuotojui neb\u016bt\u0173 palankios. Pasteb\u0117tina, kad autoriai, pasisakantys u\u017e autoryst\u0117s suteikim\u0105 DI, kartu pasisako, kad intelektin\u0117 nuosavyb\u0117 tur\u0117t\u0173 priklausyti darbdaviui. Darbuotojas \u0161iuo atveju joki\u0173 intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teisi\u0173 ar teisi\u0173 \u012f papildom\u0105 atlyginim\u0105 ne\u012fgyt\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Tre\u010diasis variantas \u2013 DI sukurt\u0173 intelektin\u0117s veiklos rezultat\u0173 teisi\u0173 tur\u0117toju laikyti darbdav\u012f. Teisi\u0173 priskyrimas \u012fmonei motyvuojamas tuo, jog nors DI nereikia paskat\u0173, j\u0173 reikia \u012fmon\u0117ms, investuojan\u010dioms tiek \u012f pa\u010di\u0173 DI k\u016brim\u0105, tiek nauj\u0173 k\u016brini\u0173, i\u0161radim\u0173 ir dizain\u0173 k\u016brim\u0105 DI pagalba.&nbsp; Egzistuoja jau daug tyrim\u0173, skirt\u0173 \u012fvertinti tarp koki\u0173 subjekt\u0173 b\u016bt\u0173 efektyviausia paskirstyti teises \u012f DI sukurtus rezultatus, konkre\u010diai, ar tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti DI suk\u016brusi \u012fmon\u0117 ar \u012fmon\u0117-naudotoja. \u0160io komentaro tikslais tai n\u0117ra labai svarbu \u2013 abiem atvejais tai bus darbdavys, o ne darbuotojas.<\/p>\n\n\n\n<p>Darbuotojams, kaip ir ankstesniu atveju \u0161is sprendimas n\u0117ra palankus, nes jie negaut\u0173 i\u0161 intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s objekt\u0173 jokios papildomos naudos. Esamas k\u016brybini\u0173 darbuotoj\u0173 i\u0161skirtinumas b\u016bt\u0173 panaikintas ir jiems b\u016bt\u0173 taikomas toks pat re\u017eimas, kaip ir \u201enek\u016brybinius\u201c darbus dirbantiems darbuotojams, kurie, min\u0117ta, joki\u0173 teisi\u0173 \u012f sukurt\u0105 rezultat\u0105 neturi. &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;Galiausiai, ketvirtoji alternatyva b\u016bt\u0173 pripa\u017einti teises darbuotojams, kurie dirbo su DI ir bent kiek reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie galutinio rezultato. Tokia alternatyva savo pasekm\u0117mis b\u016bt\u0173 artimiausia esamai pad\u0117\u010diai. Darbuotojai b\u016bt\u0173 laikomi autoriais, i\u0161rad\u0117jais ir dizaineriais, jiems priklausyt\u0173 asmenin\u0117s neturtin\u0117s teis\u0117s, o turtin\u0117s teis\u0117s, kaip yra ir dabar, pereit\u0173 darbdaviui (nebent b\u016bt\u0173 susitarta kitaip), i\u0161saugant darbuotoj\u0173 naudai nustatytas garantijas. Viena vertus, toks sprendimas b\u016bt\u0173 priimtinas, nes b\u016bt\u0173 i\u0161vengiama DI subjekti\u0161kumo problemos, o socialiai tai taip pat b\u016bt\u0173 tinkamiausias variantas darbuotoj\u0173 at\u017evilgiu, nes i\u0161laikyt\u0173 esamas garantijas.<\/p>\n\n\n\n<p>Vis tik \u0161i alternatyva susiduria su fundamentaliu tr\u016bkumu. DI autonomi\u0161kai sukurt\u0173 intelektin\u0117s veiklos rezultat\u0173 atveju, darbuotojai dabartinio teisinio reguliavimo kontekste negali b\u016bti laikomi autoriais, i\u0161rad\u0117jais ar dizaineriais. Esama teisini\u0173 institucij\u0173 praktika, ypa\u010d, JAV, kaip tik ir demonstruoja tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f ir teisi\u0173 \u012f tokiu b\u016bdu sukurtus objektus nepripa\u017e\u012fsta. Darbuotojai gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi autoriais, i\u0161rad\u0117jais ar dizaineriais tik taikant teisin\u0119 fikcij\u0105. Tai n\u0117ra ne\u012fmanoma \u2013 jau egzistuojantis modelis gal\u0117t\u0173 b\u016bti Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ir kai kuriose kitose bendrosios teis\u0117s valstyb\u0117se taikoma kompiuteriu sukurt\u0173 k\u016brini\u0173 taisykl\u0117, kuri nereikalaut\u0173 darbuotojo k\u016brybinio ind\u0117lio. Ta\u010diau toks sprendimas reikalauja papildomo teisinio reguliavimo. Dar daugiau, tai reikalaut\u0173 pamatini\u0173 intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teis\u0117s ideologini\u0173 nuostat\u0173 bei s\u0105vok\u0173 (toki\u0173, kaip originalumas) per\u017ei\u016bros ar adaptavimo. O \u017evelgiant i\u0161 praktin\u0117s pus\u0117s, darbdaviai vargu ar bus suinteresuoti palaikyti tok\u012f variant\u0105, nes j\u0173 po\u017ei\u016briu vienareik\u0161mi\u0161kai optimalesnis yra antroji (teis\u0117s priklauso DI) arba, labiausiai, tre\u010dioji (teis\u0117s i\u0161 karto priklauso darbdaviui) alternatyvos. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Apibendrinant, pagal i\u0161skirtas pirm\u0105sias tris alternatyvas, darbuotojai prarast\u0173 galimyb\u0119 remtis \u0161iuo metu \u012fstatymuose \u012ftvirtintomis tarnybinio i\u0161radimo, tarnybinio dizaino ir atliekant darbo funkcijas sukurto k\u016brinio kategorijomis ir gauti su jomis susijusi\u0105 naud\u0105. Tod\u0117l labiausiai tik\u0117tina pasekm\u0117, jog darbuotojai nedalyvaus DI sukuriamoje naudoje ir j\u0173 pad\u0117tis supana\u0161\u0117s su fizin\u0119 produkcij\u0105 gaminan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 pad\u0117timi.<\/p>\n\n\n\n<p>Ketvirtoji alternatyva \u2013 bandyti i\u0161saugoti darbuotoj\u0173 garantijas ir laikyti darbuotojus DI sukurto rezultato autoriais, i\u0161rad\u0117jais ar dizaineriais. Nors pastaroji galimyb\u0117 darbuotojams b\u016bt\u0173 naudingiausia, ji vargu ar sulaukt\u0173 darbdavi\u0173 palaikymo bei reikalaut\u0173 esmini\u0173 intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teis\u0117s postulat\u0173 revizijos.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Dr. Ram\u016bnas Bir\u0161tonas yra VU Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros profesorius<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> Minim\u0105 lai\u0161k\u0105 rasti ir, turint noro, j\u012f pasira\u0161yti galima adresu <a href=\"https:\/\/futureoflife.org\/open-letter\/pause-giant-ai-experiments\/\">https:\/\/futureoflife.org\/open-letter\/pause-giant-ai-experiments\/<\/a><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> Beveik identi\u0161kas reguliavimas yra ir atlik\u0117j\u0173 at\u017evilgiu. Ekonomi\u0161kumo d\u0117lei, toliau kalbama tik apie autorius, ta\u010diau viskas, kas pasakyta, mutatis mutandis taikytina ir atlik\u0117jams.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> Abbott, R. The Reasonable Robot: Artificial Intelligence and the Law. Cambridge: Cambridge Universitty Press, 2020, p. 22<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> Apie \u0161i\u0173 dviej\u0173 situacij\u0173 atskyrim\u0105 \u017er. Hristov, K. Artificial Inteligence and the Copyright Dilemma. IDEA, 2017. Vol. 57. P. 435-437<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref5\">[5]<\/a> US Copyright Office. Copyright Registration Guidance for Works Containing AI-Generated Material. https:\/\/www.copyright.gov\/ai\/ai_policy_guidance.pdf<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref6\">[6]<\/a> Apie \u0161i\u0105 byl\u0105 ir jos faktines aplinkybes \u017er. R. Bir\u0161tonas. Dirbtinis intelektas negali b\u016bti i\u0161rad\u0117ju: Europos patent\u0173 tarnybos sprendimo komentaras. https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/12\/28\/r-birstonas-dirbtinis-intelektas-negali-buti-isradeju-europos-patentu-tarnybos-sprendimo-komentaras\/<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref7\">[7]<\/a> Abbott, The Reasonable Robot, p. 72.&nbsp; Taip pat Comer, A. AI: Artificial Inventor or the Real Deal?. North Carolina Journal of Law &amp; Technology, 2021, 22(3), p. 447-486.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Greta neabejotinos naudos, kuri\u0105 teikia dirbtinio intelekto (DI) pl\u0117tra, pastaruoju metu vis garsiau skamba \u012fsp\u0117jimai d\u0117l jos keliam\u0173 rizik\u0173. Vos prie\u0161 m\u0117nes\u012f buvo prad\u0117tas platinti mokslinink\u0173, verslinink\u0173 ir kit\u0173 \u017eymi\u0173 visuomen\u0117s atstov\u0173 atviras lai\u0161kas[1], kvie\u010diantis nedelsiant padaryti pertrauk\u0105 DI tyrimuose. Nekyla joki\u0173 abejoni\u0173, kad tolesn\u0117 DI pl\u0117tra kels naujas socialines problemas, o teis\u0117s mokslas ir &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":41154,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2053,1103,896,262,702],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41153"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41153"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41153\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41164,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41153\/revisions\/41164"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41154"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41153"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41153"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41153"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}