{"id":41127,"date":"2023-05-04T10:37:55","date_gmt":"2023-05-04T07:37:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=41127"},"modified":"2023-05-04T10:37:57","modified_gmt":"2023-05-04T07:37:57","slug":"d-alisauskaite-komentaras-del-2022-m-gruodzio-13-d-konstitucinio-teismo-nutarimo-apie-priverstini-akciju-teisiu-paju-pardavimo-viesuju-istaigu-dalininkams-taikymo-atitikties-konstitucijai-ir-su","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/05\/04\/d-alisauskaite-komentaras-del-2022-m-gruodzio-13-d-konstitucinio-teismo-nutarimo-apie-priverstini-akciju-teisiu-paju-pardavimo-viesuju-istaigu-dalininkams-taikymo-atitikties-konstitucijai-ir-su\/","title":{"rendered":"D. Ali\u0161auskait\u0117. Komentaras d\u0117l 2022 m. gruod\u017eio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo apie priverstin\u012f akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 dalininkams taikymo atitikties Konstitucijai ir su tuo susijusio teism\u0173 praktikos"},"content":{"rendered":"\n

Panev\u0117\u017eio apylink\u0117s teismas, Panev\u0117\u017eio apygardos teismas bei Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas sprend\u0117 d\u0117l Panev\u0117\u017eio krep\u0161inio klubo \u201eLietkabelis\u201c dalininko Roko Mickevi\u010diaus pa\u0161alinimo i\u0161 klubo (ne)galimyb\u0117s bei teis\u0117tumo. \u0160i\u0105 byl\u0105[1]<\/a> Konstitucinis Teismas (KT) nagrin\u0117jo pagal Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) pra\u0161ym\u0105 d\u0117l Civilinio kodekso (CK) 2.34 straipsnio 5 dalyje \u012ftvirtinto teisinio reguliavimo tiek, kiek juo vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 (V\u0161\u012e) dalinink\u0173 teisi\u0173 i\u0161pirkimui mutatis mutandis<\/em> (su tam tikrais pakeitimais) netaikomas CK antrosios knygos II dalies IX skyriuje esantis teisinis reguliavimas (priverstinis akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimas), neprie\u0161tarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai (Valstyb\u0117 reguliuoja \u016bkin\u0119 veikl\u0105 taip, kad ji tarnaut\u0173 bendrai tautos gerovei), 23 straipsniui (vis\u0173 pirma, 2 dalies nuostatai, kad \u201enuosavyb\u0117s teises saugo \u012fstatymai\u201c, o ne po\u012fstatyminiai aktai) ir konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui.<\/p>\n\n\n\n

LAT kreip\u0117si \u012f KT d\u0117l nes\u0105\u017einingo V\u0161\u012e dalininko pa\u0161alinimo i\u0161 V\u0161\u012e negalimyb\u0117s konstitucingumo<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

LAT nagrin\u0117jo byl\u0105[2]<\/a> d\u0117l vie\u0161osios \u012fstaigos visuotinio dalinink\u0173 susirinkimo sprendimo pa\u0161alinti i\u0161 V\u0161\u012e \u201eLietkabelis\u201c dalinink\u0105, neatlyginant jam u\u017e dalininko teisi\u0173 pa\u0117mim\u0105, u\u017e tai, kad jis V\u0161\u012e vardu su u\u017edar\u0105ja akcine bendrove (UAB) sudar\u0117 fiktyvi\u0105 sutart\u012f, kurios pagrindu V\u0161\u012e u\u017e fiktyvias paslaugas sumok\u0117jo vir\u0161 42 000 Eur; kaip dalininkas nesi\u0117m\u0117 joki\u0173 veiksm\u0173 V\u0161\u012e finansinei pad\u0117\u010diai gerinti, nors eilinio visuotinio V\u0161\u012e dalinink\u0173 susirinkimo metu buvo \u017einomas grynasis V\u0161\u012e nuostolis; tikslingai palaik\u0117 tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 prie\u0161 V\u0161\u012e nukreiptus veiksmus ir r\u0117m\u0117 j\u0173 kenk\u0117ji\u0161k\u0105 veikl\u0105, pa\u017eeisdamas lojalumo ir veikimo V\u0161\u012e interesais principus. Nes\u0105\u017einingas V\u0161\u012e dalininkas buvo pa\u0161alintas i\u0161 V\u0161\u012e dalinink\u0173, remiantis pakeistais V\u0161\u012e \u012fstatais, kuriuose buvo \u012ftvirtintas leidimas pa\u0161alinti i\u0161 dalinink\u0173, piktnaud\u017eiaujant\u012f savo teis\u0117mis asmen\u012f, negr\u0105\u017einant jam ind\u0117lio. Ta\u010diau pa\u0161alinto dalininko nuomone, V\u0161\u012e \u012fstatuose apskritai negali b\u016bti nustatyta jos valdymo organo teis\u0117 pa\u0161alinti asmen\u012f i\u0161 vie\u0161osios \u012fstaigos dalinink\u0173, kadangi tokia galimyb\u0117 ne\u012ftvirtinta Lietuvos Respublikos vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 \u012fstatyme. Tuo tarpu LAT manymu, teisin\u0117je valstyb\u0117je netoleruotinos situacijos, kai vie\u0161osios \u012fstaigos dalininkas, kurio veiksmai prie\u0161tarauja vie\u0161osios \u012fstaigos veiklos tikslams ir kelia gr\u0117sm\u0119 tokios \u012fstaigos veiklos t\u0119stinumui, negali b\u016bti pa\u0161alinamas i\u0161 dalinink\u0173. LAT kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 su paklausimu d\u0117l to, kad pa\u0161alinus nes\u0105\u017eining\u0105 dalinink\u0105 i\u0161 V\u0161\u012e pagal jos \u012fstat\u0173 nuostat\u0105, bet nesant galimyb\u0117s to padaryti pagal Civilin\u012f Kodeks\u0105, b\u016bt\u0173 galimai pa\u017eeista Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavyb\u0117s santykiai turi b\u016bti reguliuojami \u012fstatymu, be to, tokio pa\u0161alinimo nenumatymas Civiliniame Kodekse galimai prie\u0161tarauja 46 straipsnio 3 daliai, kad valstyb\u0117 turi reguliuoti \u016bkin\u0119 veikl\u0105 taip, kad ji tarnaut\u0173 bendrai tautos gerovei, ir konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui. Kitaip tariant, kasacinio teismo nuomone, norint teisingai i\u0161spr\u0119sti byl\u0105, t. y. pateisinti V\u0161\u012e dalininko Roko Mickevi\u010diaus pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 V\u0161\u012e \u201eLietkabelis\u201c, reik\u0117t\u0173 leisti tok\u012f pa\u0161alinim\u0105 numatyti V\u0161\u012e \u012fstatuose, ta\u010diau toks V\u0161\u012e \u201eLietkabelis\u201c \u012fstat\u0173 pakeitimas (kai CK 2.34 straipsnio 5 dalis tok\u012f pa\u0161alinim\u0105 draud\u017eia) prie\u0161taraut\u0173 Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, kur numatyta, jog nuosavyb\u0117s teis\u0117 gali b\u016bti ribojama tik \u012fstatymu, o ne po\u012fstatyminiu aktu. Visgi, Konstitucinis Teismas, tiksliau jo dauguma, \u0161iuo klausimo nepasisak\u0117 (i\u0161 esm\u0117s pasisak\u0117 tik vie\u0161osios \u012fstaigos ir priva\u010di\u0173 juridini\u0173 asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo aspektu) ir CK nuostatos prie\u0161taravimo Konstitucijai ne\u012f\u017evelg\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Priva\u010di\u0173 juridini\u0173 asmen\u0173 priverstinio akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo instituto (pagal CK IX skyri\u0173) paskirtis<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Priverstinio akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo instituto tikslas \u2013 sudaryti s\u0105lygas teismine tvarka pa\u0161alinti vie\u0161ojo juridinio asmens dalyvius, kuri\u0173 veiksmai prie\u0161tarauja to juridinio asmens veiklos tikslams, kai negalima pagr\u012fstai manyti, kad tie j\u0173 veiksmai ateityje pasikeis[3]<\/a>. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktik\u0105[4]<\/a>, priverstinio akcij\u0173 (dali\u0173, paj\u0173) pardavimo institutas sukurtas CK II knygos IX skyriuje tam, kad b\u016bt\u0173 galima teismo sprendimu pakeisti privataus juridinio asmens dalyvius, kuri\u0173 veiksmai rodo, kad j\u0173 tikrasis tikslas yra kitas, o ne priva\u010di\u0173 interes\u0173 per juridin\u012f asmen\u012f tenkinimas. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas ne kart\u0105 yra pa\u017eym\u0117j\u0119s[5]<\/a>, kad CK II knygos IX skyriuje \u012ftvirtinto instituto tikslas yra pa\u0161alinti tarp akcinink\u0173 atsiradus\u012f konflikt\u0105, kai d\u0117l vieno i\u0161 j\u0173 neteis\u0117to veikimo \u2013 veiksm\u0173 ne bendrov\u0117s naudai \u2013 susidaro situacija, kuri nei\u0161sprend\u017eiama niekaip kitaip, kaip tik priverstinio pardavimo b\u016bdu. Pasak kasacinio teismo[6]<\/a>, priverstinis akcij\u0173 pardavimas yra kra\u0161tutinis akcininko teisi\u0173 gynimo b\u016bdas, taikomas i\u0161imtinais atvejais. Pa\u017eymima, kad kreiptis d\u0117l priverstinio akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo gali tik tam tikr\u0173 form\u0173 privat\u016bs juridiniai asmenys. Pasteb\u0117tina, kad net akcini\u0173 bendrovi\u0173 akcininkams CK nenustat\u0117 teis\u0117s pasinaudoti priverstinio akcij\u0173 pardavimo ir pirkimo priemone. Taip yra tod\u0117l, kad akcin\u0117se bendrov\u0117se akcinink\u0173 skai\u010dius yra neribojamas (\u012fprastai akcin\u0117s bendrov\u0117s turi daug smulki\u0173 akcinink\u0173, suinteresuot\u0173 ne siekti juridinio asmens veiklos tiksl\u0173, o gauti pelno perkant ir parduodant turimas akcijas esant palankiam j\u0173 vert\u0117s poky\u010diui) ir akcijos gali b\u016bti platinamos vie\u0161ai rinkoje, akcini\u0173 bendrovi\u0173 akcinink\u0173 teisi\u0173 ir teis\u0117t\u0173 interes\u0173 gynybai yra \u012ftvirtintos kitos priemon\u0117s, kaip antai Lietuvos Respublikos vertybini\u0173 popieri\u0173 \u012fstatyme numatyti privalomas oficialus si\u016blymas ir privalomo akcij\u0173 pardavimo ir pirkimo teis\u0117.<\/p>\n\n\n\n

V\u0161\u012e steigimo paskirtis: pagal Vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 \u012fstatym\u0105, CK ir teism\u0173 praktik\u0105<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip numatyta teism\u0173 praktikoje, vie\u0161ieji juridiniai asmenys steigiami nesiekian\u010di\u0173 naudos sau asmen\u0173 ir j\u0173 tikslas yra tenkinti vie\u0161uosius interesus. Vie\u0161asis juridinis asmuo gali tur\u0117ti ir siekti pelno, ta\u010diau \u0161io juridinio asmens dalyvis negali gauti pelno dalies, jeigu vie\u0161ojo juridinio asmens veikla pelninga, taip pat negali gauti likviduojamo vie\u0161ojo juridinio asmens turto dalies, vir\u0161ijan\u010dios jo \u012fna\u0161us \u012f turt\u0105, tod\u0117l vie\u0161iesiems juridiniams asmenims netaikomas priverstinio akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo institutas, nes j\u0173 dalyviai neturi juridinio asmens at\u017evilgiu reik\u0161ming\u0173 turtini\u0173 teisi\u0173, yra juridinio asmens nariai, o naryst\u0117 negali b\u016bti perleid\u017eiama ar parduodama kitam asmeniui.[7]<\/a> V\u0161\u012e siekia u\u017etikrinti vie\u0161uosius interesus vykdant \u0161vietimo, mokymo ir mokslin\u0119, kult\u016brin\u0119, sveikatos prie\u017ei\u016bros, aplinkos apsaugos, sporto pl\u0117tojimo, socialin\u0117s ar teisin\u0117s pagalbos teikimo, taip pat kitoki\u0105 visuomenei nauding\u0105 veikl\u0105, o dalininkai ne\u012fgyja teis\u0117s \u012f V\u0161\u012e peln\u0105, neturi koki\u0173 nors dali\u0173, nustatom\u0173 pagal j\u0173, kaip dalinink\u0173, \u012fna\u0161us \u012f V\u0161\u012e kapital\u0105. Teis\u0117s mokslo doktrinoje[8]<\/a> taip pat \u012ftvirtinta, kad vie\u0161iesiems juridiniams asmenims CK antros knygos IX skyrius netaikomas, nes j\u0173 dalyviai neturi koki\u0173 nors reik\u0161ming\u0173 juridinio asmens at\u017evilgiu turtini\u0173 teisi\u0173. \u010cia teigiama dar ir tai, kad juridinio asmens dalyvis paprastai yra V\u0161\u012e narys, o naryst\u0117 negali b\u016bti perleid\u017eiama ar parduodama kitam asmeniui.<\/p>\n\n\n\n

2022 m. gruod\u017eio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo argumentai ir j\u0173 vertinimas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, Konstitucinio Teismo 2022 m. gruod\u017eio 13 d. nutarime nuspr\u0119sta, jog Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal j\u0105 vie\u0161osioms \u012fstaigoms \u0161io kodekso antrosios knygos IX skyrius (\u201ePriverstinis akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimas\u201c) netaikomas, neprie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, vertindamas CK 2.34 str. 5 d. nuostatos, kad \u201evie\u0161iesiems juridiniams asmenims \u0161ios knygos IX skyrius netaikomas\u201c, atitikt\u012f Konstitucijai, i\u0161 esm\u0117s r\u0117m\u0117si tuo, kad priva\u010di\u0173j\u0173 juridini\u0173 asmen\u0173 (u\u017edar\u0173j\u0173 akcini\u0173 bendrovi\u0173, \u016bkini\u0173 bendrij\u0173, \u017eem\u0117s \u016bkio bendrovi\u0173 ar kooperatini\u0173 bendrovi\u0173, ma\u017e\u0173j\u0173 bendrij\u0173) ir vie\u0161\u0173j\u0173 juridini\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 skirtumus pateisina j\u0173 veiklos tikslo specifikos skirtumai. Ta\u010diau Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime ka\u017ekod\u0117l nepasisak\u0117 d\u0117l to, ar priverstinio akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo instituto netaikymas vie\u0161osios \u012fstaigos dalininkams, kurie trukdo \u0161ios vie\u0161osios \u012fstaigos veiklai, neprie\u0161tarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtintai nuostatai, kad valstyb\u0117 turi reguliuoti \u016bkin\u0119 veikl\u0105 taip, kad ji tarnaut\u0173 bendrai tautos gerovei (ko pra\u0161\u0117 LAT savo kreipimesi Konstituciniam Teismui). Be to, Konstitucinis Teismas nepasisak\u0117 ir d\u0117l to, ar priverstinis akcij\u0173 pardavimas neprie\u0161taraut\u0173 pa\u0161alinto dalininko konstitucin\u0117ms nuosavyb\u0117s teis\u0117ms bei niekaip nesureagavo \u012f tok\u012f ordinarini\u0173 teism\u0173 teis\u0117s taikym\u0105, pagal kur\u012f i\u0161 esm\u0117s yra kei\u010diama \u012fstatymo (\u0161iuo atveju CK 2.34 str. 5 dalies) norma.<\/p>\n\n\n\n

Visgi \u010dia taip ir lieka neatsakytas klausimas, ar draudimas pa\u0161alinti nes\u0105\u017eining\u0105 V\u0161\u012e dalinink\u0105, kai jo veikla kelia reali\u0105 gr\u0117sm\u0119 vie\u0161osios \u012fstaigos tinkamam veiklos t\u0119stinumui, neprie\u0161tarauja min\u0117tai Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad \u201evalstyb\u0117 reguliuoja \u016bkin\u0119 veikl\u0105 taip, kad ji tarnaut\u0173 bendrai tautos gerovei\u201c. KT savo jurisprudencijoje yra konstatav\u0119s[9]<\/a>, kad valstyb\u0117, reguliuodama \u016bkin\u0119 veikl\u0105, turi laikytis asmens ir visuomen\u0117s interes\u0173 derinimo principo, u\u017etikrinti ir privataus asmens (\u016bkin\u0117s veiklos subjekto), ir visuomen\u0117s interesus. V\u0161\u012e dalininkai, naudodamiesi savo teis\u0117mis, siekia tenkinti vie\u0161uosius interesus vykdant visuomenei nauding\u0105 veikl\u0105 ir nesiekia kokios nors materialin\u0117s naudos i\u0161 vie\u0161osios \u012fstaigos veiklos. Autor\u0117s nuomone, pasitaiko atvej\u0173, kai V\u0161\u012e dalininkai pradeda piktnaud\u017eiauti turimomis teis\u0117mis ir ypatingai apsunkina V\u0161\u012e \u012fgyvendinti tikslus, d\u0117l kuri\u0173 ji buvo \u012fsteigta, o kiti tos V\u0161\u012e dalininkai neturi teisini\u0173 priemoni\u0173 nes\u0105\u017eining\u0105 dalinink\u0105 pa\u0161alinti i\u0161 V\u0161\u012e dalinink\u0173. Taigi yra pagrindo manyti, kad toks draudimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, \u012fpareigojan\u010dios Lietuvos valstyb\u0119 reguliuoti \u016bkin\u0119 veikl\u0105 taip, kad ji tarnaut\u0173 bendrai tautos gerovei.<\/p>\n\n\n\n

2023 m. baland\u017eio 6 d. LAT nutartis ir jos vertinimas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

LAT po min\u0117to Konstitucinio Teismo nutarimo atnaujino civilin\u0119 byl\u0105 ir pri\u0117m\u0117 2023 m. baland\u017eio 6 d. nutart\u012f[10]<\/a>, kurioje teis\u0117j\u0173 kolegija nusprend\u0117, jog CK 2.34 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama, kad \u201evie\u0161iesiems juridiniams asmenims \u0161ios knygos IX skyrius (\u201ePriverstinis akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimas) netaikomas<\/em>\u201c, \u0161ioje byloje, visgi, gali b\u016bti taikoma<\/em>, t. y. vie\u0161osios \u012fstaigos dalininko at\u017evilgiu gali b\u016bti taikomas priverstinis akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimas, nors toks ai\u0161kinimas ir neatitinka min\u0117tos Civilinio Kodekso 2.34 straipsnio 5 dalies nuostatos.  Be to, ir Vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 \u012fstatyme, skirtingai nei Asociacij\u0173 \u012fstatyme, n\u0117ra reguliavimo, nustatan\u010dio, kad vie\u0161osios \u012fstaigos \u012fstatuose tur\u0117t\u0173 ar gal\u0117t\u0173 b\u016bti nustatyta vie\u0161osios \u012fstaigos organo teis\u0117 pa\u0161alinti asmen\u012f i\u0161 vie\u0161osios \u012fstaigos dalinink\u0173[11]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kasacinio teismo teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, atsi\u017evelgiant \u012f Vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 \u012fstatyme \u012ftvirtintus vie\u0161osios \u012fstaigos dalininko teisi\u0173 \u012fgijimo bei j\u0173 \u012fgyvendinimo ypatumus, \u0161iuo atveju steig\u0117jo (kuris piktnaud\u017eiauja savo teis\u0117mis) turimos dalies V\u0161\u012e kapitale priverstiniu pardavimu, b\u016bt\u0173 nepaneigtas vie\u0161osios \u012fstaigos veiklos t\u0119stinumas, kuris laikytinas vie\u0161uoju interesu. Pasak Teismo, \u201etai der\u0117t\u0173 su i\u0161 Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylan\u010diu reikalavimu, kad valstyb\u0117, reguliuodama \u016bkin\u0119 veikl\u0105, turi laikytis asmens ir visuomen\u0117s interes\u0173 derinimo principo, u\u017etikrinti ir privataus asmens (\u016bkin\u0117s veiklos subjekto), ir visuomen\u0117s interesus, kad, pagal Konstitucijos 23 straipsn\u012f, vie\u0161ojo intereso (konstituci\u0161kai svarbaus tikslo) buvimas gali b\u016bti pagrindas apriboti asmens teis\u0119 \u012f nuosavyb\u0119 tik tuo atveju, kai d\u0117l turto pob\u016bd\u017eio ir (arba) d\u0117l kit\u0173 svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 neapribojus teis\u0117s \u012f nuosavyb\u0119 neb\u016bt\u0173 \u012fmanoma apsaugoti Konstitucijoje \u012ftvirtint\u0173 vertybi\u0173, b\u016bt\u0173 pakenkta vie\u0161ajam interesui\u201c. Manytina, jog Auk\u0161\u010diausiasis Teismas ry\u017eosi priimti sprendim\u0105, prie\u0161taraujant\u012f CK normai, d\u0117l to, kad Konstitucinis Teismas min\u0117tame nutarime niekaip nepasisak\u0117 apie tokios teism\u0173 praktikos (ir klausimo k\u0117limo kreipimesi \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105) ydingum\u0105.   <\/p>\n\n\n\n

Vietoj i\u0161vad\u0173…<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Primintina, jog CK 2.116 straipsnio[12]<\/a> 1 dalyje \u012ftvirtinta teis\u0117 kreiptis \u012f teism\u0105 d\u0117l priverstinio akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo yra nustatyta tik privataus juridinio asmens dalyviams, tuo tarpu pagal CK 2.34 straipsnio 5 dal\u012f, \u201evie\u0161iesiems juridiniams asmenims \u0161ios knygos IX skyrius netaikomas<\/em>\u201c. Visgi, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui si\u016blytina V\u0161\u012e at\u017evilgiu numatyti analogi\u0161k\u0105 galimyb\u0119 teismine tvarka, kaip, kad yra \u012ftvirtinta CK antrosios knygos IX skyriuje privatiems juridiniams asmenims d\u0117l priverstinio akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavimo, pa\u0161alinti savo teis\u0117mis piktnaud\u017eiaujant\u012f V\u0161\u012e dalinink\u0105 i\u0161 V\u0161\u012e dalinink\u0173. Nors kasacinis teismas \u0161ioje byloje[13]<\/a> i\u0161sprend\u0117 nes\u0105\u017einingo V\u0161\u012e dalininko likim\u0105, ta\u010diau, kaip jau buvo min\u0117ta, galima b\u016bt\u0173 abejoti tokios LAT nutarties teis\u0117tumu, nes ji prie\u0161tarauja CK 2.34 straipsnio 5 dalies imperatyviai nuostatai, kad \u201evie\u0161iesiems juridiniams asmenims \u0161ios knygos IX skyrius netaikomas<\/em>\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Straipsn\u012f pareng\u0117 Deimant\u0117 Ali\u0161auskait\u0117, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto IV kurso student\u0117, Tutoriato \u201eKonstitucinio Teismo jurisprudencijos aktualijos\u201c dalyv\u0117 (vadovas doc. dr. V. A. Vai\u010daitis)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Konstitucinio Teismo 2022 m. gruod\u017eio 13 d. nutarimas D\u0117l Civilinio kodekso nuostatos, draud\u017eian\u010dios taikyti priverstin\u012f akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavim\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 dalininkams. TAR, 2022-12-13, Nr. 25400.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2023 m. baland\u017eio 6 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-158-403\/2023.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Konstitucinio Teismo 2022 m. gruod\u017eio 13 d. nutarimas D\u0117l Civilinio kodekso nuostatos, draud\u017eian\u010dios taikyti priverstin\u012f akcij\u0173 (teisi\u0173, paj\u0173) pardavim\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 dalininkams TAR, 2022-12-13, Nr. 25400.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 2-40\/2007.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2020 m. bir\u017eelio 3 d. nutartis civilin\u0117je byloje  Nr. e3K-3-178-403\/2020.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2013 m. gruod\u017eio 23 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-681\/2013.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 2-40\/2007.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Gintautas Bartkus, \u201eCK 2.33-2.131 str.\u201c, i\u0161 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Antroji knyga, Asmenys (Valentinas Mikel\u0117nas, Gintautas Bartkus, Vytautas Mizaras, \u0160ar\u016bnas Keserauskas, Vilnius: Justitia, 2002), 99.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Konstitucinio Teismo 2022 m. rugs\u0117jo 22 d. nutarimas D\u0117l nepa\u0161alinam\u0173 gr\u0117sm\u0119 nacionalinio saugumo interesams kelian\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, TAR, 2022-12-13, Nr. 25400.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2023 m. baland\u017eio 6 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-158-403\/2023.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Ibid.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> Lietuvos Respublikos \u012fstatymo Nr. XI-2074 2012 m. bir\u017eelio 19 d. redakcija, \u012fsigaliojo nuo 2012 m. rugs\u0117jo 1 d.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Ibid<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Panev\u0117\u017eio apylink\u0117s teismas, Panev\u0117\u017eio apygardos teismas bei Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas sprend\u0117 d\u0117l Panev\u0117\u017eio krep\u0161inio klubo \u201eLietkabelis\u201c dalininko Roko Mickevi\u010diaus pa\u0161alinimo i\u0161 klubo (ne)galimyb\u0117s bei teis\u0117tumo. \u0160i\u0105 byl\u0105[1] Konstitucinis Teismas (KT) nagrin\u0117jo pagal Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) pra\u0161ym\u0105 d\u0117l Civilinio kodekso (CK) 2.34 straipsnio 5 dalyje \u012ftvirtinto teisinio reguliavimo tiek, kiek juo vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 (V\u0161\u012e) dalinink\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20417,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1631,409,158,1544],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41127"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41127"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41127\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41129,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41127\/revisions\/41129"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20417"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}