2023 m. kovo m\u0117nes\u012f Austine (JAV) vykusioje Pasaulin\u0117je konstitucionalizmo konferencijoje \u201eGlobal Summit on Constitutionalism\u201c daugiau nei 200 konstitucionalist\u0173 i\u0161 40 \u012fvairi\u0173 pasaulio valstybi\u0173 pasidalino savo valstybi\u0173 konstitucin\u0117mis aktualijomis. Europos lygmenyje Lenkijos ir Vengrijos konstitucin\u0117 situacija k\u0117l\u0117 daugiausia dalyvi\u0173 susidom\u0117jimo. Nors Lietuvoje rasime nema\u017eai straipsni\u0173 apie m\u016bs\u0173 kaimynin\u0117s valstyb\u0117s konstitucin\u0119 situacij\u0105, ta\u010diau \u0161iame straipsnyje si\u016blome susipa\u017einti ne su pa\u010dia kriz\u0117s situacija, o su teis\u0117s mokslo ir teismin\u0117s vald\u017eios pastangomis siekiant suma\u017einti esamos konstitucin\u0117s kriz\u0117s pasekmes.<\/p>\n\n\n\n
Nuo 2015 m. Lenkijoje prasid\u0117jusi konstitucin\u0117 kriz\u0117, kuri\u0105 paskatino Konstitucinio Tribunolo politinis uzurpavimas[1]<\/a>, kiekvienais metais vis gil\u0117ja, pama\u017eu \u012ftakodama beveik visas demokratines valstyb\u0117s institucijas. Politinis \u201eTribunolo u\u017egrobimas\u201c ir jo veiklos paraly\u017eius leid\u017eia valdan\u010diajai daugumai priimti daugyb\u0119 antikonstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173. Konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros institucijai tinkamai nevykdant savo funkcij\u0173, nat\u016braliai deformuojama konstitucin\u0117 santvarka Lenkijoje. Rimt\u0173 konstitucini\u0173 krizi\u0173 akivaizdoje, da\u017eniausiai lydim\u0173 intensyvi\u0173 politini\u0173 konflikt\u0173, demokratija valstyb\u0117je arba \u017elunga, arba stengiasi i\u0161gyventi ir \u012fveikti kriz\u0119. Toks demokratijos \u201ei\u0161gyvenimo-\u012fveikimo\u201c rei\u0161kinys mokslin\u0117je literat\u016broje vadinamas militant democracy[2]<\/strong><\/a><\/em>. \u0160io rei\u0161kinio esm\u0117, kad yra kovojama su radikaliomis politin\u0117mis j\u0117gomis ir j\u0173 veikla.<\/p>\n\n\n\n Dar 1990 m. Lenkijoje buvo pla\u010diai diskutuojama d\u0117l bendrosios kompetencijos teism\u0173 galimyb\u0117s vykdyti konstitucin\u0119 kontrol\u0119 nagrin\u0117jant jiems priskirtas bylas. Lenkijos Respublikos Konstitucija neatmeta tokios bendr\u0173j\u0173 teism\u0173 teis\u0117s, ta\u010diau ir expresis verbis<\/em> nesuteikia. Devintajame de\u0161imtmetyje did\u017eioji dauguma teis\u0117s mokslinink\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 kategori\u0161k\u0105 nuomon\u0119, kad konstitucin\u0117 kontrol\u0117 turi b\u016bti centralizuota ir j\u0105 \u012fgyvendinti i\u0161imtinai gali tik Konstitucinis Tribunolas[3]<\/a>. Tokia pozicij\u0105 konstatavo ir pats Konstitucinis Tribunolas[4]<\/a>. O Auk\u0161\u010diausiasis Teismas i\u0161 prad\u017ei\u0173 net keliuose savo sprendimuose laik\u0117si kitos nuomon\u0117s, kad byl\u0105 nagrin\u0117jantis teismas gali netaikyti teis\u0117s akto nuostatos, kuri ai\u0161kiai prie\u0161tarauja Konstitucijai[5]<\/a>. Ta\u010diau 2004 m. ir \u0161is teismas pakeit\u0117 savo nuomon\u0119 ir patvirtino i\u0161imtin\u0119 Konstitucinio Tribunolo kompetencij\u0105 vykdyti konstitucin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105[6]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161iuo metu Lenkijoje susiklos\u010diusi\u0105 konstitucin\u0117s kriz\u0117s situacij\u0105, daugiau nei prie\u0161 30 met\u0173 kilusios diskusijos tapo v\u0117l aktualios ir teis\u0117s mokslo doktrina v\u0117l analizuoja \u201edecentralizuotos\u201c (lenk. rozproszonej)<\/em> konstitucin\u0117s kontrol\u0117s galimybes. \u012edomu pasteb\u0117ti, kad \u0161iuo metu matomi ai\u0161k\u016bs konstitucin\u0117s teis\u0117s mokslinink\u0173 po\u017ei\u016brio poky\u010diai. Mokslin\u0117je literat\u016broje randame nema\u017eai teigini\u0173, pasisakan\u010di\u0173 u\u017e \u201edecentralizuot\u0105\u201c konstitucin\u0119 kontrol\u0119 ir bendrosios kompetencijos teism\u0173 teis\u0119 netaikyti Konstitucijai prie\u0161taraujan\u010dio teis\u0117s akto. \u0160iuo metu lenk\u0173 teis\u0117s mokslininkai neneigia teism\u0173 teis\u0117s vykdyti konstitucin\u0119 kontrol\u0119, ta\u010diau diskutuoja apie \u0161ios teis\u0117s apimt\u012f. Lenkijos teis\u0117s moksle atsirado \u201eb\u016btinumo doktrina\u201c (lenk. doktryna konieczno\u015bci<\/em>), kuri pateisina teism\u0173 teis\u0119 vykdyti konstitucin\u0119 kontrol\u0119 siekiant u\u017etikrinti valstyb\u0117s egzistavim\u0105[7]<\/a>. Teigiama, kad \u201eneatid\u0117liotina konstitucin\u0117 kontrol\u0117\u201c yra \u201eteismin\u0117 kategorija\u201c ir turi b\u016bti vertinama kaip \u201edaugumos valios demokratinis suvar\u017eymas ir konstitucin\u0117s savigynos i\u0161rai\u0161ka\u201c[8]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Buv\u0119s Lenkijos Konstitucinio Tribunolo ir E\u017dTT teis\u0117jas L. Garlicki teigia, kad teismas gali nuspr\u0119sti d\u0117l teis\u0117s akto konstitucingumo bei atsisakyti taikyti teis\u0117s akt\u0105 esant tam tikroms aplinkyb\u0117ms:<\/p>\n\n\n\n 1) teis\u0117s akto nuostata nesuderinama (taikant pro-konstitucin\u012f ai\u0161kinim\u0105) su tam tikra konstitucine norma ar principu;<\/p>\n\n\n\n 2) bylos dar nepri\u0117m\u0117 nagrin\u0117ti Konstitucinis Tribunolas;<\/p>\n\n\n\n 3) n\u0117ra galimybi\u0173 gauti Konstitucinio Tribunolo sprendim\u0105 (\u201eb\u016btinumo doktrina\u201c)[9]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Be mokslin\u0117s doktrinos poky\u010di\u0173, pastebimi ir teism\u0173 praktikos poky\u010diai: jau yra nema\u017eai teism\u0173 sprendim\u0173, kuriuose bendrosios kompetencijos teismai tiesiogiai vadovavosi Konstitucijos nuostatomis. Ta\u010diau \u201edecentralizuotos\u201c konstitucin\u0117s kontrol\u0117s leistinumo klausimas n\u0117ra galutinai i\u0161spr\u0119stas Lenkijoje, be kita ko, pripa\u017e\u012fstama daug su \u0161iuo rei\u0161kiniu susijusi\u0173 gr\u0117smi\u0173 ir abejoni\u0173 (inter alia<\/em>, gr\u0117sm\u0117 Konstitucijos nuostat\u0173 vienodam ai\u0161kinimui, teisinio tikrumo ir nusp\u0117jamumo tr\u016bkumas). Taip pat svarbus nei teoretik\u0173, nei praktik\u0173 neatsakytas klausimas, ar teismai gali vykdyti konstitucin\u0119 kontrol\u0119 tik i\u0161imtiniais atvejais (esant b\u016btinybei u\u017etikrinti valstyb\u0117s egzistavim\u0105), ar \u0161i\u0105 funkcij\u0105 gali vykdyti nuolat, taip pat ar b\u016btina \u012fteisinti \u0161i\u0105 kontrol\u0119 kei\u010diant Konstitucij\u0105 ar kitus susijusius teis\u0117s aktus…<\/p>\n\n\n\n Aptarta Lenkijos situacija rodo, kad tiek teis\u0117s mokslo , tiek teism\u0173 praktikos d\u0117ka kaimynin\u0117je valstyb\u0117je bandoma i\u0161saugoti liberalios demokratin\u0117s valstyb\u0117s pagrindus bei u\u017etikrinti demokratijos atsparum\u0105 neliberalioms ir autokratin\u0117ms tendencijoms.<\/p>\n\n\n\n Straipsn\u012f pareng\u0117 Gdansko universiteto Teis\u0117s fakulteto dr. hab. A. Rytel-Warzocha, prof. UG, Balstog\u0117s universiteto Teis\u0117s fakulteto dr. hab. A. Jackiewicz, prof. UG, VU Teis\u0117s fakulteto asist. dr., advokat\u0117 Agn\u0117 Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Pla\u010diau: R. Balicki, A. Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117, Teisingumo vykdymo i\u0161\u0161\u016bkiai Lenkijos Respublikoje: teismo nepriklausomumo principo \u012fgyvendinimo problemos, <\/em>Teis\u0117 2021, Vol. 118, pp. 73\u201389.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> K. Loewenstein, Militant democracy and Fundamental Rights<\/em>, The American Political Science Review, 1937 (31), Nr 3, pp. 417-432 ir Nr 4, s. 638-658; K. Loewenstein, Autocracy versus Democracy in Contemporary Europe<\/em>, The American Political Science Review, 1935 (29), Nr 4, pp. 571-593 ir Nr 5, pp. 755-784; A. Bie\u0144-Kaca\u0142a, A. Jackiewicz, Militant democracy – demokracja, kt\u00f3ra sama si\u0119 broni (?), Pa\u0144stwo i Prawo 2017 nr 8, pp. 25-41.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Pla\u010diau: J. Trzci\u0144ski, Normy kompetencyjnej nie mo\u017cna domniemywa\u0107. Glosa do uchwa\u0142y S\u0105du Najwy\u017cszego, \u201eRzeczpospolita\u201d, 5 December 2001; M. Wi\u0105cek, Pytanie prawne s\u0105du do Trybuna\u0142u Konstytucyjnego, Warszawa 2011 , p. 235; K. Kolasi\u0144ski, Wp\u0142yw orzecznictwa Trybuna\u0142u Konstytucyjnego na orzecznictwo s\u0105dowe, [in:] Ksi\u0119ga XV-lecia, ed. F. Rymarz, A. Jankiewicz, Warszawa 2001, p. 150.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Judgment of the Constitutional Tribunal of 7 April 1998 (I PKN 90\/98); resolution of the Constitutional Tribunal of 4 July 2001 (III ZP 12\/01); Judgment of the Constitutional Tribunal of 4 October 2000 (P 8\/00).<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Judgments of the Supreme Court of 7 April 1994 (re. No. I PKN 90\/98), 26 September 2000 (ref. No. III CKN 1089\/00), 25 July 2003 (ref. No. V CK 47\/02), 29 August 2001 (ref. No. III RN 189\/00).<\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Judgment of the Supreme Court of 16 April 2004 (I CK 291\/03), resolution of the Civil Chamber of the Supreme Court of 24 November 2015 (II CSK 517\/14).<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Pla\u010diau: P. Mikuli, Doktryna konieczno\u015bci jako uzasadnienie dla rozproszonej kontroli konstytucyjno\u015bci ustaw w Polsce, \u201eGda\u0144skie Studia Prawnicze\u201d 2018, vol. XI.<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Koncewicz T.T., \u201cEmergency Constitutional Review\u201d: thinking the unthinkable? A Let-ter from America, \u201cVerfassungsblog\u201d, 26 marzec 2016 r., https:\/\/verfassungsblog.de\/emergency-constitutional-review-thinking-the-unthinkable-a-letter-from-america<\/a>.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n