{"id":40781,"date":"2023-04-11T06:43:00","date_gmt":"2023-04-11T03:43:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=40781"},"modified":"2023-04-11T08:05:04","modified_gmt":"2023-04-11T05:05:04","slug":"naujausios-lat-nutartys-privatines-teises-srityje-nuo-galimybiu-pasalinti-viesosios-istaigos-dalininkus-iki-uzsienio-teises-irodinejimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/04\/11\/naujausios-lat-nutartys-privatines-teises-srityje-nuo-galimybiu-pasalinti-viesosios-istaigos-dalininkus-iki-uzsienio-teises-irodinejimo\/","title":{"rendered":"Naujausios LAT nutartys privatin\u0117s teis\u0117s srityje: nuo galimybi\u0173 pa\u0161alinti vie\u0161osios \u012fstaigos dalininkus iki u\u017esienio teis\u0117s \u012frodin\u0117jimo"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus i\u0161pl\u0117stin\u0117 teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sutarties viena\u0161ali\u0161k\u0105 nutraukim\u0105 prie\u0161 termin\u0105 d\u0117l \u017eem\u0117s sklypo naudojimo paskirties pakeitimo, i\u0161ai\u0161kino, kad tokiu atveju,\u00a0kai\u00a0valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutartyje nustatyta galimyb\u0117 keisti nuomojamo valstybin\u0117s sklypo paskirt\u012f ir (ar) naudojimo b\u016bd\u0105, yra pakei\u010diamas valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklypo naudojimo b\u016bdas ir, turint galiojant\u012f statyb\u0105 leid\u017eiant\u012f dokument\u0105, rekonstruojamas valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklype esantis statinys bei pakei\u010diama jo paskirtis, valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutartis keistina, kad ji atitikt\u0173 priva\u010diam asmeniui nuosavyb\u0117s teise turimo valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklype esan\u010dio statinio paskirt\u012f, o ne nutrauktina. Atitinkamai esant tokioms aplinkyb\u0117ms padarytas valstybin\u0117s \u017eem\u0117s naudojimo b\u016bdo pakeitimas netur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas kaip pagrindas nutraukti sutart\u012f pagal \u017dem\u0117s \u012fstatymo 9 straipsnio 14 dal\u012f. Tik valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutartyje nesant \u012ftvirtintos tokios galimyb\u0117s, valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutartis gali b\u016bti nutraukiama, sudarant nauj\u0105 valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutart\u012f pagal\u00a0CK 6.551 straipsnio\u00a02 dalyje ir \u017dem\u0117s \u012fstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte \u012ftvirtintas nuostatas. <\/p>\n\n\n\n

Nagrin\u0117jamoje byloje susidar\u0117 situacija, kai ie\u0161kovas, tur\u0117damas galiojant\u012f statybos leidim\u0105, rekonstravo katilin\u0119 \u012f gyvenam\u0105j\u012f nam\u0105, kurio baigtumas 90 procent\u0173, valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutarties nutraukimo metu sutartyje nustatyta valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklypo naudojimo b\u016bdas atitiko \u017eem\u0117s sklype esan\u010dio ie\u0161kovui priklausan\u010dio statinio paskirt\u012f. Duomen\u0173, kad ie\u0161kovas katilin\u0119 \u012f gyvenam\u0105j\u012f nam\u0105 rekonstravo neteis\u0117tai, teismai nenustat\u0117, statybos leidimas i\u0161duotas esant atsakov\u0117s pritarimui atlikti toki\u0105 rekonstrukcij\u0105. \u017dem\u0117s nuomos sutartyje nustatytas \u017eem\u0117s sklypo naudojimo b\u016bdas atitiko ir Vilniaus miesto bendrajame plane teritorijos, kurioje yra gin\u010do \u017eem\u0117s sklypas, vien\u0105 i\u0161 galim\u0173 naudojimo b\u016bd\u0173. Ie\u0161kovas turi teis\u0119 \u012f valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklypo, reikalingo turint galiojant\u012f statybos leidim\u0105 pastatytam ie\u0161kovui nuosavyb\u0117s teise priklausan\u010diam statiniui naudoti pagal paskirt\u012f, nuom\u0105, valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutartyje buvo nustatyta galimyb\u0117 keisti \u017eem\u0117s sklypo paskirt\u012f, tod\u0117l pripa\u017eintina, kad atsakov\u0117 neteis\u0117tai nutrauk\u0117 su ie\u0161kovu sudaryt\u0105 valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutart\u012f. Apeliacin\u0117s instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105 ir atmesdamas ie\u0161kovo ie\u0161kin\u012f, atsi\u017evelg\u0117 ne \u012f visas nagrin\u0117jamai bylai reik\u0161mingas aplinkybes, netinkamai ai\u0161kino ir taik\u0117 CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir \u017dem\u0117s \u012fstatymo 9 straipsnio normas, d\u0117l to nepagr\u012fstai atmet\u0117 ie\u0161kin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

LAT teis\u0117j\u0173 kolegija, i\u0161nagrin\u0117jusi byl\u0105<\/a> d\u0117l daugiabu\u010dio namo but\u0173 ir kit\u0173 patalp\u0173 savinink\u0173 teis\u0117s pakeisti esam\u0105 savivaldyb\u0117s administracijos paskirt\u0105 namo administratori\u0173, i\u0161ai\u0161kino, kad sprendimas d\u0117l jo pakeitimo priimamas daugiau kaip 50 procent\u0173 vis\u0173 (o ne tik balsavime dalyvavusi\u0173) daugiabu\u010dio namo but\u0173 ir kit\u0173 patalp\u0173 savinink\u0173 bals\u0173 dauguma.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l materialiosios teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 asmens pa\u0161alinimo i\u0161 vie\u0161osios \u012fstaigos dalinink\u0173 s\u0105lygas ir tvark\u0105, pasisakyta, kad Vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 \u012fstatyme n\u0117ra \u012ftvirtintas reguliavimas, nustatantis pareig\u0105 ar teis\u0119 vie\u0161osios \u012fstaigos \u012fstatuose nustatyti vie\u0161osios \u012fstaigos organo teis\u0119 pa\u0161alinti vie\u0161osios \u012fstaigos dalinink\u0105. \u0160iame \u012fstatyme taip pat n\u0117ra teis\u0117s norm\u0173, nukreipian\u010di\u0173 \u012f kitus \u012fstatymus, kuriuose b\u016bt\u0173 toks reguliavimas. Ta\u010diau teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, teisin\u0117je valstyb\u0117je netoleruotinos situacijos, kad vie\u0161osios \u012fstaigos dalininkas, kurio veiksmai prie\u0161tarauja vie\u0161osios \u012fstaigos veiklos tikslams, tod\u0117l kelia gr\u0117sm\u0119 tokios \u012fstaigos veiklos t\u0119stinumui, negal\u0117t\u0173 b\u016bti pa\u0161alinamas u\u017etikrinant, kad pa\u0161alinimo procese nebus pa\u017eeistos \u012fstatym\u0173 saugomos jo, kaip dalininko, teis\u0117s. Nuspr\u0119sta, kad nagrin\u0117jamoje byloje aktualus ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas CK antrosios knygos IX skyriuje \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nustatyta juridinio asmens dalyvio teis\u0117 kreiptis \u012f teism\u0105 reikalaujant, kad juridinio asmens dalyvio teis\u0117s, priklausan\u010dios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prie\u0161tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagr\u012fstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, b\u016bt\u0173 parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. Taip pat mutatis mutandis<\/em> tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas ir teisinis reguliavimas, nustatantis min\u0117tos teis\u0117s \u012fgyvendinim\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117ta ir tai, kad, atsi\u017evelgiant \u012f Vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 \u012fstatyme \u012ftvirtintus vie\u0161osios \u012fstaigos, kaip vie\u0161ojo juridinio asmens, kurio tikslas tenkinti vie\u0161uosius interesus, taip pat \u012f vie\u0161osios \u012fstaigos dalininko teisi\u0173 \u012fgijimo bei j\u0173 \u012fgyvendinimo ypatumus, mutatis mutandis<\/em> taikant CK antrosios knygos I dalies IX skyriaus normas, reglamentuojan\u010dias juridinio asmens dalyvio teis\u0117s kreiptis \u012f teism\u0105 reikalaujant, kad juridinio asmens dalyvio teis\u0117s, priklausan\u010dios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prie\u0161tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagr\u012fstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, b\u016bt\u0173 parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi, \u012fgyvendinim\u0105, viena vertus, tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017etikrinta vie\u0161osios \u012fstaigos dalininko, kurio teis\u0117s i\u0161perkamos priverstine tvarka, turtin\u0117s teis\u0117s, susijusios su \u012fna\u0161u, apsauga, kita vertus, nepaneigtas vie\u0161osios \u012fstaigos veiklos t\u0119stinumas, kuris, teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, laikytinas vie\u0161uoju interesu. Tod\u0117l, sprend\u017eiant d\u0117l i\u0161perkam\u0173 vie\u0161osios \u012fstaigos dalininko teisi\u0173 kainos (sumokama maksimali kaina, atitinkanti dalininko \u012fna\u0161o (\u012fna\u0161\u0173), kur\u012f (kuriuos) patvirtina vie\u0161osios \u012fstaigos jam i\u0161duotas dokumentas, vert\u0119, kaip nurodyta \u0161ios nutarties 39 punkte pateiktame teisinio reguliavimo apibendrinime, sumokama ma\u017eesn\u0117 kaina ar apskritai ji nemokama), tur\u0117t\u0173 b\u016bti nustatyta, kokios vert\u0117s vie\u0161osios \u012fstaigos turto tur\u0117t\u0173 teis\u0119 gauti vie\u0161osios \u012fstaigos dalininkas, d\u0117l kurio teisi\u0173 i\u0161pirkimo kainos yra sprend\u017eiama, pagal Vie\u0161\u0173j\u0173 \u012fstaig\u0173 \u012fstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyt\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105, jeigu vie\u0161oji \u012fstaiga b\u016bt\u0173 likviduojama. Taip nustatyta kaina, teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, u\u017etikrint\u0173 pusiausvyr\u0105 tarp vie\u0161osios \u012fstaigos dalininko teis\u0117s gauti teising\u0105 atlyginim\u0105 u\u017e i\u0161perkamas teises ir kito (kit\u0173) vie\u0161osios \u012fstaigos dalininko (dalinink\u0173) intereso inicijuoti priverstin\u012f dalininko teisi\u0173 i\u0161pirkim\u0105 bei nutraukti dalininko, kurio veiksmai prie\u0161tarauja vie\u0161osios \u012fstaigos tikslams, veiksmus, tokiu b\u016bdu u\u017etikrinant vie\u0161osios \u012fstaigos veiklos t\u0119stinum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l nuomininko pareigos mok\u0117ti nuomos mokest\u012f nuomotojui perdavus techni\u0161kai netvarking\u0105 daikt\u0105 pasisakyta, kad sistemi\u0161kai ai\u0161kinant CK 6.524 straipsn\u012f bei CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalyse \u012ftvirtint\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 \u0161iame straipsnyje nustatyta nuomininko pareiga u\u017etikrinti tinkam\u0105 transporto priemon\u0117s b\u016bkl\u0119, atlikti jos einam\u0105j\u012f ir kapitalin\u012f remont\u0105 gali b\u016bti taikoma tik nuomininkui perdavus techni\u0161kai tvarking\u0105, neturin\u010di\u0105 technini\u0173 tr\u016bkum\u0173 transporto priemon\u0119 ir negali b\u016bti interpretuojama kaip apimanti nuomininko pareig\u0105 visais atvejais remontuoti technini\u0173 reikalavim\u0173 neatitinkant\u012f jam perduot\u0105 automobil\u012f, nebent sutartyje b\u016bt\u0173 susitarta kitaip. Tod\u0117l teis\u0117j\u0173 kolegija pripa\u017eino, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas nepagr\u012fstai konstatavo, jog automobilio gedimo prie\u017eastis, sprend\u017eiant d\u0117l ie\u0161kovo reikalavim\u0173 tenkinimo, neturi esmin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Apeliacin\u0117s instancijos teismas nustat\u0117, kad, susitarusios d\u0117l nuomos mokes\u010dio dyd\u017eio ir jo mok\u0117jimo tvarkos, \u0161alys Nuomos sutartyje neaptar\u0117, ar nuomininkui turi b\u016bti gr\u0105\u017eintas nuomos mokestis nuomos laikotarpiu sugedus automobiliui ir nuomininkui negalint juo naudotis pagal paskirt\u012f. Teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, nuomininko pareiga mok\u0117ti nuomos mokest\u012f yra tiesiogiai susijusi su tinkamu nuomotojo pareigos perduoti daikto paskirt\u012f atitinkan\u010dios b\u016bkl\u0117s, t. y. be tr\u016bkum\u0173, daikt\u0105 \u012fvykdymu (i\u0161skyrus atvejus, kai \u0161alys aptar\u0117 daikto tr\u016bkumus sudarydamos sutart\u012f) (CK 6.477 straipsnis, 6.483 straipsnio 1 dalis). Kitoks ai\u0161kinimas paneigt\u0173 nuomos instituto paskirt\u012f, pa\u017eeist\u0173 nuomos teisini\u0173 santyki\u0173 dalyvi\u0173 interes\u0173 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l civilini\u0173 ir darbo teisini\u0173 santyki\u0173 atribojimo pabr\u0117\u017eta, kad fakt\u0105 d\u0117l darbo teisini\u0173 santyki\u0173 tarp \u0161ali\u0173 buvimo atskleid\u017eia tokie nustatyti objektyvieji po\u017eymiai: tarp \u0161ali\u0173 yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra r\u016b\u0161iniais po\u017eymiais apibr\u0117\u017eta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialyb\u0117s, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena i\u0161 \u0161ali\u0173 dirba paklusdama kitos \u0161alies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Nagrin\u0117jamos bylos kontekste pamin\u0117ta ir tai, kad, nepaisant to, jog autoriaus (ar atlik\u0117jo) teisin\u012f status\u0105 ir su juo susijusias teises reglamentuoja specialus teis\u0117s aktas (ATGT\u012e), ta\u010diau tiek autorius, tiek atlik\u0117jas, kaip ir daugelio kit\u0173 profesij\u0173 atstovai, turi teis\u0119 sudaryti tiek darbo, tiek civilin\u0117s teis\u0117s reguliuojam\u0105 (pvz., autorin\u0119 ar intelektini\u0173 paslaug\u0173 teikimo) sutart\u012f (vadovaudamasis ATGT\u012e ar atitinkamomis CK nuostatomis). Kilus gin\u010dui d\u0117l \u0161alis siejan\u010di\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 pob\u016bd\u017eio, j\u0173 kvalifikavim\u0105 tur\u0117t\u0173 lemti ne vienos i\u0161 \u0161ali\u0173 turimas autoriaus ar atlik\u0117jo (ar bet kurios kitos profesijos atstovo) teisinis statusas, o realiai tarp \u0161ali\u0173 susiklos\u010diusi\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 faktinis pob\u016bdis, \u012fvertintas pagal bendr\u0105sias darbo sutarties atribojimo nuo civilin\u0117s teis\u0117s reguliuojam\u0173 sutar\u010di\u0173 taisykles. <\/p>\n\n\n\n

Nutartyje pabr\u0117\u017eta, kad byl\u0105 nagrin\u0117jusiems teismams nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripa\u017einti, kad \u0161alys, sudarydamos gin\u010do sutart\u012f, susitar\u0117 ir ie\u0161kov\u0117 fakti\u0161kai vykd\u0117 t\u0119stin\u0119 darbo funkcij\u0105, u\u017e kurios atlikim\u0105 gaudavo pastov\u0173 darbo u\u017emokest\u012f. Tai, kad ie\u0161kov\u0117 pati nedeng\u0117 i\u0161laid\u0173, susijusi\u0173 su sutarties vykdymu, nemok\u0117jo mokes\u010di\u0173 ir \u012fmok\u0173, neregistravo individualios veiklos, n\u0117ra pakankamas pagrindas paneigti tarp \u0161ali\u0173 susiklos\u010diusius civilinius teisinius santykius. <\/p>\n\n\n\n

Nutartyje priminta, kad  pagal CPK 180 straipsn\u012f teismas priima nagrin\u0117ti tik tuos \u012frodymus, kurie patvirtina arba paneigia turin\u010dias reik\u0161m\u0117s bylai aplinkybes. CPK 181 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtinta, kad atsisakymas priimti byloje dalyvaujan\u010dio asmens nustatyta tvarka pateikt\u0105 \u012frodym\u0105 turi b\u016bti motyvuojamas. \u0160io straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas turi teis\u0119 atsisakyti priimti \u012frodymus, jeigu \u0161ie \u012frodymai gal\u0117jo b\u016bti pateikti anks\u010diau, o j\u0173 v\u0117lesnis pateikimas u\u017evilkins bylos nagrin\u0117jim\u0105. Nors \u012fstatyme nenustatyta, kiek i\u0161samiai teismas turi pagr\u012fsti atsisakym\u0105 priimti \u012frodymus, toks atsisakymas turi b\u016bti pakankamai ai\u0161kus ir konkretus, leid\u017eiantis \u0161alims suprasti teismo sprendimo nepriimti \u012frodymus prie\u017eastis.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l antstolio pareigos mok\u0117ti valstyb\u0117s rinkliav\u0105 arba Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s nustatyt\u0105 atlyginim\u0105 u\u017e registro objekto registravim\u0105 pabr\u0117\u017eta, kad \u012fvertinus tai, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas galimyb\u0119 gauti neatlygintinas paslaugas i\u0161 ie\u0161kovo susiejo su reikalavimu paslaug\u0173 gav\u0117jui b\u016bti finansuojamam i\u0161 biud\u017eeto, spr\u0119stina, kad toks reguliavimas yra diferencijuotas pagal objektyv\u0173 ir valstyb\u0117s turto administravimo efektyvumo po\u017ei\u016briu pagr\u012fst\u0105 kriterij\u0173, tod\u0117l atsakovo argumentas d\u0117l lygiateisi\u0161kumo principo pa\u017eeidimo atmestinas. Antstoli\u0173 \u012fstatyme yra \u012ftvirtintas finansavimo mechanizmas, nes \u012fstatyme nustatyta, kad antstolis gauna pajamas u\u017e \u012fstatymuose nustatyt\u0173 funkcij\u0173 vykdym\u0105 ir paslaug\u0173 teikim\u0105. Tai, kad \u0161is mechanizmas praktikoje ne visais atvejais u\u017etikrina, jog \u012fstatymuose nustatyt\u0173 funkcij\u0173 vykdymas b\u016bt\u0173 padengtas i\u0161 skolinink\u0173 l\u0117\u0161\u0173, nesant paneigtai galimybei antstoliui finansuoti savo veikl\u0105 i\u0161 kit\u0173 teis\u0117s aktuose nustatyt\u0173 \u0161altini\u0173, n\u0117ra pagrindo konstatuoti, kad antstolio nuosavyb\u0117s teis\u0117 yra pa\u017eeid\u017eiama.<\/p>\n\n\n\n

Pabr\u0117\u017eta, kad VIIV\u012e 2 straipsnio 191<\/sup> dal\u012f valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 institucij\u0173 ir \u012fstaig\u0173 status\u0105 turi tik tie subjektai, kurie atitinka dvi b\u016btin\u0105sias s\u0105lygas: pirma, yra finansuojami i\u0161 valstyb\u0117s ar savivaldybi\u0173 biud\u017eet\u0173 bei valstyb\u0117s pinig\u0173 fond\u0173; antra, kuriems Vie\u0161ojo administravimo \u012fstatymo nustatyta tvarka yra suteikti vie\u0161ojo administravimo \u012fgaliojimai. Lingvistin\u0117 \u0161ios normos i\u0161rai\u0161ka yra vienareik\u0161m\u0117, nustatanti, kad valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 institucij\u0173 ir \u012fstaig\u0173 status\u0105 \u012fgyja tik abu min\u0117tus kriterijus atitinkantys subjektai. D\u0117l to antstoliai, kurie nors ir vykdo jiems valstyb\u0117s priskirtas funkcijas, bet n\u0117ra finansuojami i\u0161 biud\u017eeto ar valstyb\u0117s pinig\u0173 fond\u0173, tod\u0117l nepatenka \u012f valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 institucij\u0173 ir \u012fstaig\u0173 kategorij\u0105 VIIV\u012e 2 straipsnio 191<\/sup> dalies prasme. Taigi atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad teismai nepagr\u012fstai neatsi\u017evelg\u0117 \u012f VIIV\u012e 2 straipsnio 191<\/sup> dalies antr\u0105j\u0105 s\u0105lyg\u0105, suteikian\u010di\u0105 asmenims teis\u0119 \u012f neatlygintinas registro paslaugas tais atvejais, kai registruotini duomenys teikiami vykdant valstyb\u0117s \u012fgaliojimus ir teis\u0117s aktuose \u0161iems asmenims priskirtas funkcijas, atmestinas.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Byloje <\/a>kreditorius kasaciniu skundu pra\u0161\u0117 panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegijos nutart\u012f ir gr\u0105\u017einti byl\u0105 d\u0117l jo finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrin\u0117ti i\u0161 naujo apeliacin\u0117s instancijos teismui, nes apeliacin\u0117s instancijos teismas padar\u0117 teis\u0117s taikymo klaid\u0105, nes delspinigiai buvo apskai\u010diuoti pagal Baltarusijos Respublikos teis\u0119, o j\u0173 suma\u017einimo klausimas i\u0161spr\u0119stas pagal Lietuvos teism\u0173 praktik\u0105. Teismai nesiai\u0161kino u\u017esienio teis\u0117s taikymo praktikos u\u017esienio teismuose, nors tur\u0117jo pareig\u0105 b\u016bti aktyv\u016bs bankroto bylose. LAT teis\u0117j\u0173 kolegija pasisak\u0117, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimo i\u0161sprendimas pagal Lietuvos teis\u0119 kasaciniame teisme reik\u0161t\u0173 siurprizinio teismo sprendimo pri\u0117mim\u0105, nes byloje \u0161alys, tur\u0117jusios \u012frodin\u0117ti u\u017esienio teis\u0117s turin\u012f, nepasisak\u0117 ir neteik\u0117 argument\u0173 d\u0117l kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pagal Lietuvos Respublikos teis\u0119. Byloje teism\u0173 nustatyta, kad Sutarties 8.2 punkte \u0161alys susitar\u0117 d\u0117l Baltarusijos Respublikos \u012fstatym\u0173 taikymo. Taigi, pagal kasacinio teismo praktik\u0105 taikytinos u\u017esienio teis\u0117s turinys pripa\u017eintinas fakto, o ne teis\u0117s klausimu, tod\u0117l pareiga \u012frodyti u\u017esienio teis\u0117s turin\u012f (u\u017esienio teis\u0117s normas, j\u0173 taikymo praktik\u0105 ir doktrin\u0105 atitinkamoje u\u017esienio valstyb\u0117je) teko gin\u010do \u0161alims, kurios atitinkamai r\u0117m\u0117si u\u017esienio teise. Pasisakydamas d\u0117l delspinigi\u0173 ma\u017einimo apeliacin\u0117s instancijos teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad delspinigi\u0173 ma\u017einimo institutas Baltarusijos Respublikos CK 314 straipsnyje reglamentuotas i\u0161 esm\u0117s analogi\u0161kai kaip ir Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje, tod\u0117l spr\u0119sdamas \u0161\u012f klausim\u0105 atsi\u017evelg\u0117 ir \u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo suformuot\u0105 praktik\u0105 d\u0117l min\u0117t\u0173 Lietuvos Respublikos CK norm\u0173 ai\u0161kinimo bei taikymo. Apeliacin\u0117s instancijos teismas skund\u017eiamoje nutartyje taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161alys nepateik\u0117 joki\u0173 \u012frodym\u0173, jog Baltarusijos teism\u0173 praktikoje delspinigi\u0173 ma\u017einimo institutas b\u016bt\u0173 ai\u0161kinamas ir taikomas i\u0161 esm\u0117s kitaip. <\/p>\n\n\n\n

Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje nesprend\u0117 ir nepasisak\u0117 d\u0117l kreditoriaus reikalavimo d\u0117l delspinigi\u0173 tvirtinimo pagal Lietuvos teis\u0119, o bylos nagrin\u0117jimo apeliacine tvarka paskirtis \u2013 neper\u017eengiant apeliacinio skundo rib\u0173, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teis\u0117tum\u0105 ir pagr\u012fstum\u0105, LAT teis\u0117j\u0173 kolegija padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad teism\u0173 padarytas proceso teis\u0117s norm\u0173 pa\u017eeidimas, netinkamai nustatant taikytin\u0105 teis\u0119 ir taip neatskleid\u017eiant bylos esm\u0117s, negali b\u016bti pa\u0161alintas apeliacin\u0117s instancijos teisme, tod\u0117l kreditoriaus reikalavimo d\u0117l delspinigi\u0173 tvirtinimo klausimas perduotinas i\u0161 naujo nagrin\u0117ti pirmosios instancijos teismui.  <\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 daugianar\u012f tiek\u0117j\u0105 sudarantiems \u016bkio subjektams (jungtin\u0117s veiklos partneriams) taikomus padarinius u\u017e netinkamai vykdyt\u0105 ir d\u0117l esminio pa\u017eeidimo nutraukt\u0105 vie\u0161ojo pirkimo sutart\u012f, ai\u0161kinimo ir taikymo, atsi\u017evelgus \u012f nagrin\u0117jamoje byloje gautus Teisingumo Teismo i\u0161ai\u0161kinimus, nurodyta, kad, perkan\u010diajai organizacijai viena\u0161ali\u0161kai nutraukus pirkimo sutart\u012f d\u0117l tiek\u0117jo, kur\u012f sudaro \u016bkio subjekt\u0173 grup\u0117, atlikto esminio pirkimo sutarties pa\u017eeidimo, negalimas \u016bkio subjekt\u0173 grup\u0117s nari\u0173 automatinis \u012ftraukimas \u012f Nepatikim\u0173 tiek\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Prie\u0161 \u012ftraukiant \u012f Nepatikim\u0173 tiek\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u016bkio subjekt\u0173 grup\u0117s narius turi b\u016bti atliktas individualus kiekvieno grup\u0117s nario elgesio vertinimas, sudarant galimyb\u0119 kiekvienam nariui pateikti paai\u0161kinimus, \u012frodymus, pagrind\u017eian\u010dius, kad ne d\u0117l jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pa\u017eeidimas, kuris nul\u0117m\u0117 teis\u0117t\u0105 perkan\u010diosios organizacijos spendim\u0105 nutraukti pirkimo sutart\u012f. Konstatuota, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, \u012ftvirtinantis automatin\u012f tiek\u0117j\u0105 sudaran\u010di\u0173 \u016bkio subjekt\u0173 grup\u0117s nari\u0173 (\u0161iuo atveju \u2013 jungtin\u0117s veiklos partneri\u0173) \u012ftraukim\u0105 \u012f Nepatikim\u0173 tiek\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, neatitinka ES teisinio reguliavimo. Po prejudicinio sprendimo susiklos\u010diusi situacija lemia b\u016btinyb\u0119 sprend\u017eiant \u0161ali\u0173 gin\u010d\u0105 taikyti Europos S\u0105jungos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s princip\u0105, kuris rei\u0161kia, jog nacionalinis teismas negali taikyti nacionalin\u0117s teis\u0117s nuostatos, prie\u0161taraujan\u010dios S\u0105jungos teis\u0117s nuostatai.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l juridini\u0173 asmen\u0173 atstovavimo teisme pagal pavedim\u0105, teismo pareigos veikti ex officio<\/em> vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 bylose konstatuota, kad asmens turim\u0105 auk\u0161t\u0105j\u012f universitetin\u012f teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105 pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punkt\u0105 gali pagr\u012fsti: 1) teis\u0117s bakalauro diplomas, i\u0161duotas baigus pirmosios pakopos universitetines studijas pagal universitetin\u0119 teis\u0117s bakalauro studij\u0173 program\u0105; 2) teis\u0117s magistro diplomas, i\u0161duotas baigus antrosios pakopos universitetines studijas pagal universitetin\u0119 teis\u0117s magistro studij\u0173 program\u0105; 3) teis\u0117s magistro diplomas, i\u0161duotas baigus universitetin\u0119 vientis\u0173j\u0173 teis\u0117s studij\u0173 program\u0105. Tai rei\u0161kia, kad, pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punkt\u0105, siekiant pagr\u012fsti, jog darbuotojas ar valstyb\u0117s tarnautojas, atstovaujantis juridiniam asmeniui teisme, turi auk\u0161t\u0105j\u012f universitetin\u012f teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105, pakanka pateikti teis\u0117s magistro diplom\u0105, i\u0161duot\u0105 baigus magistrant\u016bros teis\u0117s studij\u0173 program\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117ta, kad nacionalinis saugumas yra vie\u0161asis interesas, kuris sudaro pagrind\u0105 teismui ex officio<\/em> spr\u0119sti d\u0117l perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 veiksm\u0173 teis\u0117tumo. Atsi\u017evelgiant \u012f ribotas priva\u010di\u0173 asmen\u0173 galimybes \u012frodin\u0117ti aplinkybes, susijusias su kito privataus asmens pasi\u016blymo neatitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams, taip pat \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo vali\u0105 skirti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f nacionaliniam saugumui, pagrind\u0105 teismui ex officio<\/em> spr\u0119sti d\u0117l tiek\u0117jo pasi\u016blymo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams sudaro ne pirmiau nurodyt\u0173 aplinkybi\u0173 akivaizdumas, o pagr\u012fstos abejon\u0117s d\u0117l toki\u0173 aplinkybi\u0173 egzistavimo tikimyb\u0117s.  Apibendrinant teisin\u012f reguliavim\u0105 darytina i\u0161vada, kad perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 pareig\u0173 apimtis ir turinys vertinant tiek\u0117j\u0173 pasi\u016blym\u0173 atitikt\u012f nacionalinio saugumo reikalavimams pagal ankstesn\u012f (galiojus\u012f paskelbiant gin\u010do Pirkim\u0105) ir nauj\u0105j\u012f teisin\u012f reglamentavim\u0105 skiriasi. Taigi, dar byl\u0105 nagrin\u0117jant pirmosios instancijos teisme \u012fsigalioj\u0119 VPAGSS\u012e ir kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pakeitimai nul\u0117m\u0117, kad perkan\u010dioji organizacija \u012fgijo pareig\u0105 vis\u0173 tiek\u0117j\u0173 pasi\u016blym\u0173 atitikt\u012f nacionalinio saugumo reikalavimams vertinti i\u0161 naujo, pagal nustatytus pagrindus ir tvark\u0105. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad, 2022 m. liepos 12 d. sprendimu panaikinus ie\u0161kov\u0117s gin\u010dijam\u0105 2021 m. lapkri\u010dio 29 d. sprendim\u0105 d\u0117l pasi\u016blym\u0173 eil\u0117s ir atnaujinus Pirkimo proced\u016bras, i\u0161nyko nagrin\u0117jamo gin\u010do dalykas, o perkan\u010diosios organizacijos pareig\u0173 apimtis ir turinys vertinant tre\u010diojo asmens pasi\u016blymo atitikt\u012f nacionalinio saugumo reikalavimams pagal nauj\u0105j\u012f teisin\u012f reglamentavim\u0105 skiriasi nuo buvusi\u0173 gin\u010dijamo sprendimo pri\u0117mimo metu, darytina i\u0161vada, kad nagrin\u0117jamos bylos rezultatas netur\u0117s \u012ftakos byloje dalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 teis\u0117ms ir pareigoms. D\u0117l to laikytina, kad ie\u0161kov\u0117 nebeturi teisinio suinteresuotumo \u0161ioje byloje. Civilin\u0117 byla nutrauktina ie\u0161kovei praradus material\u0173j\u012f teisin\u012f suinteresuotum\u0105 d\u0117l gin\u010do dalyko. <\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l atskirojo skundo padavimo termin\u0173 konstatuota, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas, pripa\u017eindamas teisi\u0161kai nereik\u0161minga aplinkyb\u0119, kada (ir ar) suinteresuotam asmeniui buvo \u012fteikta ra\u0161ytinio proceso tvarka priimta pirmosios instancijos teismo nutartis, netinkamai ai\u0161kino ir taik\u0117 atskir\u0173j\u0173 skund\u0173 padavimo termin\u0173 skai\u010diavim\u0105 reglamentuojan\u010dias proceso teis\u0117s normas, nesant tam teisinio pagrindo ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo \u0161iuo klausimu formuojamos praktikos suinteresuoto asmens at\u017evilgiu taik\u0117 CPK 307 straipsnio 3 dal\u012f ir nepagr\u012fstai nutrauk\u0117 apeliacin\u012f proces\u0105, prad\u0117t\u0105 pagal suinteresuoto asmens atskir\u0105j\u012f skund\u0105. Nustatyti pa\u017eeidimai yra pagrindas panaikinti kasacine tvarka skund\u017eiam\u0105 nutart\u012f ir perduoti byl\u0105 pagal suinteresuoto asmens atskir\u0105j\u012f skund\u0105 nagrin\u0117ti i\u0161 esm\u0117s apeliacin\u0117s instancijos teismui.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l pirk\u0117jo, nusipirkusio netinkamos kokyb\u0117s daikt\u0105, teisi\u0173 gynimo b\u016bdus, \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos paskirstym\u0105 ir ie\u0161kinio senaties taisykli\u0173 taikym\u0105 i\u0161ai\u0161kinta, kad daikto garantijos pagal \u012fstatym\u0105 atveju pirk\u0117jas \u012frodin\u0117ja parduot\u0173 daikt\u0173 tr\u016bkum\u0173 fakt\u0105, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatyt\u0173 kokyb\u0117s, kiekio ar kit\u0173 kriterij\u0173, o jei sutartyje nurodym\u0173 n\u0117ra \u2013 \u012fprast\u0173 reikalavim\u0173 (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir fakt\u0105, kad daikto tr\u016bkumai atsirado iki daikt\u0173 perdavimo arba d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, atsiradusi\u0173 iki daikt\u0173 perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pardav\u0117jo pareigos perduoti tinkamos kokyb\u0117s daiktus \u012fvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, \u012frodin\u0117jimo na\u0161ta pasikei\u010dia pirk\u0117jo naudai, tiesiogin\u0117s daikto garantijos pagal sutart\u012f atveju. Tiesiogin\u0117s pardav\u0117jo garantijos atveju pirk\u0117jas \u012frodin\u0117ja parduot\u0173 daikt\u0173 tr\u016bkum\u0173 fakt\u0105, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatyt\u0173 kokyb\u0117s, kiekio ar kit\u0173 kriterij\u0173, o jei sutartyje nurodym\u0173 n\u0117ra \u2013 \u012fprast\u0173 reikalavim\u0173 (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardav\u0117jas \u2013 kad daikto tr\u016bkumai atsirado po daikt\u0173 perdavimo pirk\u0117jui d\u0117l to, kad pirk\u0117jas pa\u017eeid\u0117 daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba d\u0117l tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 kalt\u0117s ar nenugalimos j\u0117gos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). <\/p>\n\n\n\n

Teismo taikomas pirk\u0117jo pa\u017eeist\u0173 teisi\u0173 gynimo b\u016bdas, be kita ko, turi \u012ftakos ie\u0161kinio senaties taisykli\u0173 taikymui. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas sutrumpintas trej\u0173 met\u0173 ie\u0161kinio senaties terminas taikytinas tuo atveju, kai i\u0161 pirkimo\u2013pardavimo sutarties subsidiariai rei\u0161kiami reikalavimai d\u0117l civilin\u0117s atsakomyb\u0117s taikymo bendraisiais pagrindais, o kai pirk\u0117jo teis\u0117s ginamos taikant specialiuosius pirk\u0117jo teisi\u0173 gynimo b\u016bdus (CK 6.334 straipsnis), taikytinas CK 1.125  straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 ie\u0161kinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Nuspr\u0119sta, kad nagrin\u0117jamoje byloje buvo praleistas sutrumpintas \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 ie\u0161kinio senaties terminas reikalavimui d\u0117l 1300 Eur kainos, sumok\u0117tos u\u017e daikt\u0105 (grind\u0173 dang\u0105), gr\u0105\u017einimo pareik\u0161ti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nenusta\u010dius pagrind\u0173 atnaujinti praleisto ie\u0161kinio senaties termino, \u0161i ie\u0161kinio dalis atmesta. D\u0117l kitos ie\u0161kinio dalies \u2013 d\u0117l nuostoli\u0173 atlyginimo \u2013 trej\u0173 met\u0173 ie\u0161kinio senaties terminas reikalavimui atlyginti \u017eal\u0105 nebuvo praleistas, ta\u010diau, ie\u0161kovei ne\u012frod\u017eius daikto (grind\u0173 dangos) tr\u016bkum\u0173 daikto perdavimo metu, daiktui nei\u0161likus, atmesta ir \u0161i ie\u0161kinio dalis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus i\u0161pl\u0117stin\u0117 teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sutarties viena\u0161ali\u0161k\u0105 nutraukim\u0105 prie\u0161 termin\u0105 d\u0117l \u017eem\u0117s sklypo naudojimo paskirties pakeitimo, i\u0161ai\u0161kino, kad tokiu atveju,\u00a0kai\u00a0valstybin\u0117s \u017eem\u0117s nuomos sutartyje nustatyta galimyb\u0117 keisti nuomojamo valstybin\u0117s sklypo paskirt\u012f ir (ar) naudojimo b\u016bd\u0105, yra pakei\u010diamas valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklypo naudojimo b\u016bdas ir, turint …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":40782,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[401,1590,86,220,215,1342,97,732,2609,1037,1664,180,1544,382],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40781"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40781"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40781\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40784,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40781\/revisions\/40784"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40782"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40781"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40781"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40781"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}