{"id":40703,"date":"2023-04-04T12:33:53","date_gmt":"2023-04-04T09:33:53","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=40703"},"modified":"2023-04-04T12:35:44","modified_gmt":"2023-04-04T09:35:44","slug":"j-bartkus-nauja-irodymu-leistinumo-salyga-asmens-duomenu-apsauga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/04\/04\/j-bartkus-nauja-irodymu-leistinumo-salyga-asmens-duomenu-apsauga\/","title":{"rendered":"J. Bartkus. Nauja \u012frodym\u0173 leistinumo s\u0105lyga \u2013 asmens duomen\u0173 apsauga"},"content":{"rendered":"\n

2023 m. kovo 2 d. Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje Nr. C\u2011268\/21 pri\u0117m\u0117 svarb\u0173 sprendim\u0105<\/a> (Sprendimas), kuris \u2013 be abejon\u0117s \u2013 tur\u0117s reik\u0161m\u0119 \u012frodin\u0117jimui civiliniame procese.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io komentaro tikslas yra trumpai ap\u017evelgti ir \u012fvertinti ESTT Sprendim\u0105. Komentaras suskirstytas \u012f keturias dalis, i\u0161 kuri\u0173 kiekviena ap\u017evelgia tam tikrus su Sprendimu susijusius aspektus: 1) ESTT Sprendimo faktin\u0117s aplinkyb\u0117s (\u017er. I dal\u012f); 2) ESTT Sprendimo pagrindiniai i\u0161ai\u0161kinimai (\u017er. II dal\u012f); 3) ESTT Sprendimo \u012ftaka Lietuvos civiliniam procesui (\u017er. III dal\u012f); 4) kritiniai pasteb\u0117jimai, susij\u0119 su ESTT Sprendimu (\u017er. IV dal\u012f).\u00a0<\/p>\n\n\n\n

I dalis. ESTT Sprendimo faktin\u0117s aplinkyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Byloje Nr. C\u2011268\/21 \u0160vedijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pateik\u0117 du prejudicinius klausimus ESTT.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is pra\u0161ymas pateiktas nagrin\u0117jant Norra Stockholm Bygg AB (Fastec) ir Per Nycander AB (Nycander) gin\u010d\u0105 d\u0117l Nycander pra\u0161ymo perduoti elektronin\u012f Fastec darbuotoj\u0173, atlikusi\u0173 darbus Nycander, darbo laiko apskaitos \u017eurnal\u0105. \u0160\u012f darbo laiko apskaitos \u017eurnal\u0105 turi bendrov\u0117 Entral AB, veikianti Fastec vardu.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012fsdama \u0161\u012f pra\u0161ym\u0105 Nycander nurod\u0117, kad Entral turi \u0161\u012f darbo laiko apskaitos \u017eurnal\u0105 ir kad \u0161is \u017eurnalas gali b\u016bti svarbus \u012frodymas priimant sprendim\u0105 d\u0117l Fastec ie\u0161kinio, nes min\u0117tame darbo laiko apskaitos \u017eurnale u\u017efiksuoti duomenys leist\u0173 \u012frodyti Fastec darbuotoj\u0173 i\u0161dirbtas valandas.<\/p>\n\n\n\n

Fastec nesutiko su \u0161iuo pra\u0161ymu ir teig\u0117, kad jis prie\u0161tarauja Bendrojo duomen\u0173 apsaugos reglamento (BDAR) 5 straipsnio 1 dalies b punktui[1]<\/a>. Fastec darbo laiko apskaitos \u017eurnale es\u0105 yra asmens duomen\u0173, surinkt\u0173 tam, kad \u0160vedijos mokes\u010di\u0173 administratorius gal\u0117t\u0173 kontroliuoti \u0161ios bendrov\u0117s veikl\u0105, tod\u0117l \u0161i\u0173 duomen\u0173 atskleidimas teisme neatitikt\u0173 \u0161io tikslo.<\/p>\n\n\n\n

Tiek I instancijos teismas, tiek apeliacin\u0117s instancijos teismas tenkino Nycander pra\u0161ym\u0105. \u0160vedijos Auk\u0161\u010diausiajam Teismui i\u0161kilo klausimas, ar civilin\u0117je byloje reikia taikyti BDAR nuostatas ir kaip tai reik\u0117t\u0173 daryti. \u0160vedijos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas kreip\u0117si \u012f ESTT ir pateik\u0117 du klausimus:<\/p>\n\n\n\n

  1. Ar BDAR 6 straipsnio 3 ir 4 dali\u0173[2]<\/a> nuostatos taikomos taip pat ir nacionalin\u0117ms procesin\u0117ms taisykl\u0117ms d\u0117l \u012fpareigojimo atskleisti dokumentus?;<\/li>
  2. Jeigu \u012f pirm\u0105j\u012f klausim\u0105 b\u016bt\u0173 atsakyta teigiamai, ar BDAR rei\u0161kia, kad vertinant, ar reikia \u012fpareigoti pateikti dokument\u0105, kuriame yra asmens duomen\u0173, b\u016btina atsi\u017evelgti ir \u012f duomen\u0173 subjekt\u0173 interesus? Ar esant tokioms aplinkyb\u0117ms S\u0105jungos teis\u0117je nustatyti kokie nors reikalavimai d\u0117l to, kaip konkre\u010diai reik\u0117t\u0173 atlikti tok\u012f vertinim\u0105?<\/li><\/ol>\n\n\n\n

    II dalis. ESTT Sprendimo pagrindiniai i\u0161ai\u0161kinimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    D\u0117l pirmojo klausimo<\/em><\/p>\n\n\n\n

    \u012e pirm\u0105j\u012f klausim\u0105 ESTT atsak\u0117 teigiamai ir nurod\u0117, kad BDAR 6 straipsnio 3 ir 4 dalys turi b\u016bti ai\u0161kinamos taip: vykstant civiliniam procesui \u0161ios nuostatos taikomos pateikiant darbo laiko apskaitos \u017eurnal\u0105 kaip \u012frodym\u0105, kuriame yra tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 duomen\u0173, surinkt\u0173 i\u0161 esm\u0117s siekiant atlikti mokes\u010di\u0173 kontrol\u0119.<\/p>\n\n\n\n

    ESTT pateik\u0117 toliau nurodomus penkis argumentus.<\/p>\n\n\n\n

    Pirma<\/em>, ESTT nurod\u0117, kad BDAR 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BDAR taikomas \u201easmens duomen\u0173 tvarkymui, visi\u0161kai arba i\u0161 dalies atliekamam automatizuotomis priemon\u0117mis, ir asmens duomen\u0173, kurie sudaro susisteminto rinkinio dal\u012f ar yra skirti j\u0105 sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemon\u0117mis\u201c, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kas yra atitinkam\u0173 duomen\u0173 tvarkymo autorius \u2013 t. y. ar tai b\u016bt\u0173 vie\u0161as, ar privatus asmuo.<\/p>\n\n\n\n

    Antra<\/em>, BDAR 4 straipsnio 2 punkto s\u0105voka asmens \u201eduomen\u0173 tvarkymas\u201c apima, be kita ko, bet koki\u0105 automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemon\u0117mis su asmens duomenimis ar asmens duomen\u0173 rinkiniais atliekam\u0105 operacij\u0105, kaip antai rinkim\u0105, \u012fra\u0161ym\u0105, naudojim\u0105, atskleidim\u0105 persiun\u010diant, platinant ar kitu b\u016bdu sudarant galimyb\u0119 jais naudotis. Tai, atitinkamai, apima ne tik elektroninio darbo laiko apskaitos \u017eurnalo suk\u016brim\u0105 ir tvarkym\u0105, bet ir skaitmeninio ar fizinio dokumento, kuriame yra tokie asmens duomenys, pateikim\u0105 kaip \u012frodymo, kai teismas \u012fpareigoja j\u012f pateikti vykstant teismo procesui.<\/p>\n\n\n\n

    Tre\u010dia<\/em>, ESTT pa\u017eym\u0117jo, kad bet koks asmens duomen\u0173 tvarkymas, \u012fskaitant vie\u0161osios vald\u017eios institucij\u0173, kaip antai teism\u0173, atliekam\u0105 duomen\u0173 tvarkym\u0105, turi atitikti BDAR 6 straipsnyje nustatytas teis\u0117tumo s\u0105lygas.<\/p>\n\n\n\n

    Ketvirta<\/em>, kai asmens duomenys tvarkomi kitu tikslu nei tas, d\u0117l kurio \u0161ie duomenys buvo surinkti, i\u0161 BDAR 6 straipsnio 4 dalies, siejamos su BDAR 50 konstatuojam\u0105ja dalimi, matyti, kad toks tvarkymas leid\u017eiamas su s\u0105lyga, kad jis pagr\u012fstas, be kita ko, valstyb\u0117s nar\u0117s teise ir yra demokratin\u0117je visuomen\u0117je b\u016btina ir proporcinga priemon\u0117, siekiant vieno i\u0161 BDAR 23 straipsnio 1 dalyje nurodyt\u0173 tiksl\u0173[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

    Pastaruoju aspektu ESTT pa\u017eym\u0117jo, kad byloje pateikti \u012frodymai, t. y. darbo laiko apskaitos \u017eurnalas, buvo surinkti mokes\u010di\u0173 kontrol\u0117s tikslais, vadovaujantis konkre\u010diomis \u0160vedijos nacionalinio \u012fstatymo nuostatomis, o tai rei\u0161kia, kad j\u0173 tvarkymas teismo proceso metu yra vykdomas kitokiu tikslu nei duomenys buvo originaliai surinkti. \u0160iomis aplinkyb\u0117mis asmens duomen\u0173 tvarkymas kitu tikslu nei tas, d\u0117l kurio \u0161ie duomenys buvo surinkti, turi b\u016bti ne tik grind\u017eiamas nacionaline teise, bet ir b\u016bti demokratin\u0117je visuomen\u0117je b\u016btina ir proporcinga priemon\u0117, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 4 dal\u012f, ir u\u017etikrinti vien\u0105 i\u0161 BDAR 23 straipsnio 1 dalyje nurodyt\u0173 tiksl\u0173.<\/p>\n\n\n\n

    Penkta<\/em>, ESTT pa\u017eym\u0117jo, kad \u012frodym\u0173 pateikimo kontekste vieni i\u0161 galim\u0173 tiksl\u0173, \u012ftvirtint\u0173 BDAR 23 straipsnio 1 dalyje, yra f punkte \u012ftvirtintas tikslas \u201eteism\u0173 nepriklausomumo ir teismo proceso apsauga\u201c, kuris, be kita ko, suprantamas ir kaip apimantis ger\u0105 teisingumo vykdym\u0105, arba j punkte \u012ftvirtintas tikslas \u201ecivilini\u0173 ie\u0161kini\u0173 vykdymo u\u017etikrinimas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

    D\u0117l antrojo klausimo<\/em><\/p>\n\n\n\n

    Atsakant \u012f antr\u0105j\u012f klausim\u0105 ESTT nurod\u0117, kad BDAR 5 ir 6 straipsniai turi b\u016bti ai\u0161kinami taip: vertindamas, ar reikia nurodyti pateikti dokument\u0105, kuriame yra asmens duomen\u0173, nacionalinis teismas turi paisyti duomen\u0173 subjekt\u0173 interes\u0173 ir juos pasverti, atsi\u017evelgdamas \u012f kiekvieno atvejo aplinkybes bei nagrin\u0117jamo proceso r\u016b\u0161\u012f, ir tinkamai atsi\u017evelgti \u012f i\u0161 proporcingumo principo kylan\u010dius reikalavimus, b\u016btent \u012f reikalavimus, kylan\u010dius i\u0161 BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto duomen\u0173 kiekio ma\u017einimo principo.<\/p>\n\n\n\n

    ESTT pateik\u0117 toliau nurodomus penkis argumentus.<\/p>\n\n\n\n

    Pirma<\/em>, bet koks asmens duomen\u0173 tvarkymas, i\u0161skyrus 23 straipsnyje numatytas i\u0161imtis, turi, pirma, atitikti BDAR 5 straipsnyje nurodytus principus ir, antra, tenkinti 6 straipsnyje numatytas teis\u0117tumo s\u0105lygas.<\/p>\n\n\n\n

    Antra<\/em>, nacionalin\u0117s nuostatos, reglamentuojan\u010dios \u012frodymo pateikim\u0105 civilin\u0117je byloje, gali atskleisti asmens duomen\u0173 tvarkymo operacijas, laikomas teis\u0117tomis pagal BDAR 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, siejamas su BDAR 23 straipsnio 1 dalies f ir j punktais. Taip yra, nes, pirma, min\u0117tomis nuostatomis siekiama u\u017etikrinti tinkam\u0105 teismo proceso eig\u0105, garantuojant, kad teis\u0117s subjektas gal\u0117t\u0173 pasinaudoti savo teis\u0117mis, kai egzistuoja \u201eteis\u0117tas interesas \u012f \u012frodym\u0105\u201c, ir, antra, jos yra b\u016btinos ir proporcingos \u0161iam tikslui.<\/p>\n\n\n\n

    Tre\u010dia<\/em>, siekdamas patikrinti, ar tenkinami b\u016btinumo, proporcingumo ir BDAR 23 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nacionalinis teismas, vertindamas galimyb\u0119 \u012fpareigoti pateikti dokument\u0105, kuriame yra asmens duomen\u0173, turi atsi\u017evelgti \u012f egzistuojan\u010dius prie\u0161ingus interesus. ESTT nurod\u0117, kad nacionalinis teismas turi atsi\u017evelgti \u012f \u0161iuos interesus:<\/p>\n\n\n\n

    1. poreik\u012f u\u017etikrinti fizini\u0173 asmen\u0173 apsaug\u0105 tvarkant asmens duomenis;<\/li>
    2. poreik\u012f u\u017etikrinti ES Chartijos 7 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 teis\u0119 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105, glaud\u017eiai susijusi\u0105 su teise \u012f asmens duomen\u0173 apsaug\u0105;<\/li>
    3. poreik\u012f u\u017etikrinti ES Chartijos 47 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105, kuri, be kita ko, apima proceso \u0161alies teis\u0119 susipa\u017einti su \u012frodymais, kurie yra b\u016btini siekiant pakankamai \u012frodyti j\u0173 priekai\u0161t\u0173 pagr\u012fstum\u0105, o tai gali apimti \u0161ali\u0173 ar tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 duomenis;<\/li>
    4. BDAR 5 straipsnio 1 dal\u012f, vis\u0173 pirma \u012f \u0161ios nuostatos c punkte \u012ftvirtint\u0105 \u201eduomen\u0173 kiekio ma\u017einimo\u201c princip\u0105, kuris i\u0161rei\u0161kia proporcingumo princip\u0105. Remiantis duomen\u0173 kiekio ma\u017einimo principu, asmens duomenys turi b\u016bti adekvat\u016bs, tinkami ir tik tokie, koki\u0173 reikia siekiant tiksl\u0173, d\u0117l kuri\u0173 jie tvarkomi;<\/li>
    5. poreik\u012f nustatyti, kad asmens duomen\u0173 atskleidimas yra tinkamas ir reik\u0161mingas, siekiant u\u017etikrinti taikytinomis nacionalin\u0117s teis\u0117s nuostatomis siekiam\u0105 tiksl\u0105, ir ar \u0161io tikslo negalima pasiekti pasitelkiant ma\u017eiau ribojan\u010dias \u012frodin\u0117jimo priemones, pavyzd\u017eiui, atrinkt\u0173 liudytoj\u0173 apklaus\u0105.<\/li><\/ol>\n\n\n\n

      Ketvirta<\/em>, ESTT papildomai nurod\u0117 pavyzdines priemones, kuri\u0173 tur\u0117t\u0173 imtis nacionalinis teismas, siekdamas suma\u017einti teis\u0117s \u012f duomen\u0173 apsaug\u0105 suvar\u017eym\u0105. Pavyzd\u017eiui, tais atvejais, kai tik dalis \u0161i\u0173 duomen\u0173 yra b\u016btini kaip \u012frodymai, nacionalinis teismas gali imtis BDAR 4 straipsnio 5 punkte apibr\u0117\u017eto pseudonim\u0173 davimo duomen\u0173 subjekt\u0173 vardams ir pavard\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

      Penkta<\/em>, ESTT taip pat nurod\u0117 kit\u0105 labai svarb\u0173 aspekt\u0105 \u2013 nacionalinis teismas neprivalo susipa\u017einti su reikalaujam\u0173 \u012frodym\u0173 turiniu, kad gal\u0117t\u0173 tinkamai \u012fvertinti ir pasverti auk\u0161\u010diau min\u0117tus prie\u0161taringus interesus. Prie\u0161ingu atveju \u2013 tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 duomen\u0173 atskleidimas gali nulemti tai, kad teismas leist\u0173 visi\u0161kai ar i\u0161 dalies atskleisti kitai \u0161aliai jam perduotus asmens duomenis.<\/p>\n\n\n\n

      Taigi, atsakydamas \u012f \u0160vedijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo klausimus, ESTT nurod\u0117, kad nacionalinis teismas, gav\u0119s \u0161alies pra\u0161ym\u0105 i\u0161reikalauti \u012frodym\u0105, pasi\u017eymint\u012f asmens duomenimis, kurie surinkti kitais nei teismo proceso tikslais, privalo atsi\u017evelgti ir specifi\u0161kai \u012fvertinti i\u0161 BDAR kylan\u010dius reikalavimus.<\/p>\n\n\n\n

      III dalis. ESTT Sprendimo \u012ftaka Lietuvos civiliniam procesui<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      ESTT Sprendime pateikti i\u0161ai\u0161kinimai tur\u0117s \u012ftak\u0105 Lietuvos civiliniam procesui. Kaip ir \u0160vedijos civilinis procesas, taip ir Lietuvos civilinis procesas numato ir \u012ftvirtina \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavim\u0105. Konkre\u010diau, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 199 straipsnis \u201eRa\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavimas\u201c reglamentuoja \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavim\u0105 civiliniame procese.<\/p>\n\n\n\n

      CPK 199 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso \u0161alys turi teis\u0119 i\u0161reikalauti ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105 ne tik i\u0161 dalyvaujan\u010di\u0173 byloje asmen\u0173, bet ir kit\u0173, t. y. byloje nedalyvaujan\u010di\u0173, asmen\u0173. 1 dalis taip pat \u012ftvirtina informacij\u0105, kuri\u0105 privaloma nurodyti pra\u0161yme d\u0117l \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavimo: 1) ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105, kurio reikalaujama; 2) pagrind\u0105, kuriuo remiantis manoma, kad \u0161\u012f ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105 turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias ra\u0161ytinis \u012frodymas gali pagr\u012fsti.<\/p>\n\n\n\n

      Kokiais atvejais teismas gal\u0117t\u0173 netenkinti tokio pra\u0161ymo? \u0160\u012f klausim\u0105 leid\u017eia atsakyti detalesn\u0117 CPK 199 straipsnio ir viso \u012frodin\u0117jimo Lietuvos civiliniame procese analiz\u0117. \u0160i analiz\u0117 leid\u017eia i\u0161skirti \u0161iuos pra\u0161ymo tenkinimo s\u0105lygas:<\/p>\n\n\n\n

      1. pra\u0161antis asmuo konkre\u010diai nurod\u0117 ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105, kurio yra reikalaujama (CPK 199 straipsnio 1 dalis);<\/li>
      2. ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105 turi asmuo, i\u0161 kurio pra\u0161oma i\u0161reikalauti \u0161\u012f \u012frodym\u0105 (CPK 199 straipsnio 1 dalis);<\/li>
      3. \u012frodymas turi s\u0105sajum\u0105 su civilin\u0117s bylos aplinkyb\u0117mis, kurios sudaro \u012frodin\u0117jimo dalyk\u0105 byloje (CPK 177 straipsnio 1 dalis)[4]<\/a>;<\/li>
      4. \u012frodymas yra leistinas, t. y. n\u0117ra \u012frodym\u0173 leistinumo taisykl\u0117s, pa\u0161alinan\u010dios \u0161\u012f \u012frodym\u0105. Pavyzd\u017eiui, \u012frodymo turinio nesaugo teisin\u0117 privilegija (\u017er. CPK 199 straipsnio 3 dal\u012f), \u012frodymui netaikomi procesin\u0117s formos ribojimai (pavyzd\u017eiui, \u017er. CPK 177 straipsnio 3 dal\u012f), \u012frodymai yra teis\u0117tai surinkti[5]<\/a> ir kt. <\/li><\/ol>\n\n\n\n

        \u0160iame komentare ap\u017evelgiamas ESTT Sprendimas prideda ypatingai svarbi\u0105 pra\u0161ymo i\u0161reikalauti \u012frodymus tenkinimo s\u0105lyg\u0105.<\/p>\n\n\n\n

        Pirma<\/em>, pra\u0161ymui i\u0161reikalauti \u012frodym\u0105 yra taikomos BDAR 6 straipsnio 3 ir 4 dalys. \u0160ios nuostatos b\u016bt\u0173 taikomos tais atvejais, kai (i<\/strong>) pra\u0161omi \u012frodymai pasi\u017eymi informacija, kuri sudaro byloje nedalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 duomenis; (ii<\/strong>) \u0161ie duomenys surinkti kitais nei siekiama panaudoti tikslais. Atkreiptinas d\u0117mesys, kad \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavimo kontekste pra\u0161omi dokumentai prakti\u0161kai visais atvejais teismo procese bus tvarkomi kitu tikslu nei tas, d\u0117l kurio \u0161ie duomenys buvo originaliai surinkti.<\/p>\n\n\n\n

        Antra<\/em>, nacionalinis teismas, susid\u016br\u0119s su pra\u0161ymu i\u0161reikalauti \u012frodymus, prival\u0117s pasverti ir \u012fvertinti ESTT Sprendime identifikuotus kriterijus. Nacionalinis teismas tur\u0117s \u012fvertinti b\u016btinumo, proporcingumo ir i\u0161 BDAR 23 straipsnio 1 dalies kylan\u010dius reikalavimus. Teismas tur\u0117s pasverti poreik\u012f u\u017etikrinti fizini\u0173 asmen\u0173 apsaug\u0105 tvarkant asmens duomenis, poreik\u012f u\u017etikrinti ES Chartijos 47 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105 ir kitus auk\u0161\u010diau nurodytus aspektus.<\/p>\n\n\n\n

        \u0160ie du aspektai suponuoja tai, kad ESTT Sprendimas \u012ftvirtinta papildom\u0105 \u012frodym\u0173 leistinumo s\u0105lyga. Kitaip tariant, ESTT nustat\u0117 nauj\u0105 \u012frodym\u0173 leistinumo taisykl\u0119, kuri gali netenkinti pra\u0161ymo i\u0161reikalauti \u012frodymus d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, susijusi\u0173 su asmens duomen\u0173 apsauga. \u0160i taisykl\u0117 \u012fpareigoja nacionalin\u012f teism\u0105 \u012fsitikinti, ar pateikto pra\u0161ymo d\u0117l \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavimo patenkinimas nenulemt\u0173 BDAR nuostat\u0173 pa\u017eeidimo.<\/p>\n\n\n\n

        Be to, ESTT Sprendimo \u012ftaka ties CPK 199 straipsniu nesibaigia. Pavyzd\u017eiui, CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato teismo primininko teis\u0119 civiliniame procese \u012fpareigoti dalyvaujan\u010dius byloje asmenis pateikti teismui \u012frodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi. ESTT Sprendimas suponuoja tai, kad naudodamasis \u0161ia teise, teismo pirmininkas prival\u0117s ne tik \u012fsitikinti, ar \u012frodymai turi s\u0105sajum\u0105, ar jiems n\u0117ra taikomos i\u0161 CPK ir kit\u0173 \u012fstatym\u0173 kylan\u010dios leistinumo taisykl\u0117s, bet prival\u0117s atsi\u017evelgti ir pasverti i\u0161 BDAR kylan\u010dius reikalavimus.<\/p>\n\n\n\n

        Taigi, kaip nurodyta auk\u0161\u010diau, ESTT Sprendimas i\u0161 esm\u0117s sukuria papildom\u0105 \u012frodym\u0173, sudaran\u010di\u0173 asmens duomenis ir surinkt\u0173 kitais tikslais nei naudojimas teismo procese, leistinumo reikalavim\u0105. Nacionalinis teismas, nor\u0117damas \u012fsitikinti, ar pastarieji \u012frodymai yra leistini, prival\u0117s \u012fvertinti \u012fvairius BDAR reikalavimus ir \u012fvairius kitus civilin\u0117je byloje egzistuojan\u010dius prie\u0161ingus interesus.<\/p>\n\n\n\n

        IV dalis. Kritiniai pasteb\u0117jimai, susij\u0119 su ESTT Sprendimu<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        Norime to ar nenorime ESTT Sprendimas ir pats BDAR padarys nema\u017e\u0105 \u012ftak\u0105 \u012frodin\u0117jimui civiliniame procese. Proceso dalyviams ir teismams nuo \u0161iol teks susidurti su pakankamai komplikuota duomen\u0173 apsaugos realybe.<\/p>\n\n\n\n

        \u0160iame komentare nor\u0117t\u0173si ne tik apsiriboti ESTT Sprendimo ap\u017evalga, bet ir pateikti tam tikrus pasteb\u0117jimus, kurie leist\u0173 atskleisti \u0161io Sprendimo probleminius aspektus \u012frodin\u0117jimo kontekste. Toliau pateikiamais pasteb\u0117jimais n\u0117ra siekiama \u012fvertinti ESTT Sprendimo pagr\u012fstumo ES teis\u0117s ar duomen\u0173 apsaugos teis\u0117s po\u017ei\u016briu. Toliau pateikiami pasteb\u0117jimai neleid\u017eia daryti i\u0161vados, kad pats ESTT Sprendimas yra nepagr\u012fstas ar jo rezultatas yra neigiamas. Prie\u0161ingai \u2013 toliau pateikiami pasteb\u0117jimai, i\u0161imtinai susij\u0119 tik su pa\u010diu \u012frodin\u0117jimo procesu, tik atskleid\u017eia kelis probleminius aspektus, kurie tur\u0117t\u0173 pasireik\u0161ti \u012frodin\u0117jimo proceso kontekste.<\/p>\n\n\n\n

        Pirma<\/em>, ESTT Sprendimas ir i\u0161 jo kylantys reikalavimai esmingai apsunkina tiek \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavimo galimybes, tiek \u2013 ir tai labai svarbu \u2013 materialiosios tiesos nustatymo s\u0105lygas Lietuvos civiliniame procese.<\/p>\n\n\n\n

        Kaip min\u0117ta, viena i\u0161 svarbiausi\u0173 ESTT Sprendimo pasekmi\u0173 yra tai, kad Lietuvos civiliniame procese atsiranda papildomas \u012frodym\u0173 leistinumo pagrindas, t. y. teismas tur\u0117s pareig\u0105 atsisakyti tenkinti pra\u0161ym\u0105 pateikti \u012frodymus d\u0117l asmens duomen\u0173 apsaugos prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

        \u012erodin\u0117jimo taisykli\u0173, ribojan\u010di\u0173 \u012frodym\u0173 pateikim\u0105 ar gavim\u0105 procese, santykis su teisingumo vykdymu reikalauja atsargaus ir atidaus balanso. I\u0161 vienos pus\u0117s, kaip teig\u0117 garsus mokslininkas J. Bentham \u2013 \u201e\u012frodymai yra teisingumo pagrindas\u201c, o \u201epa\u0161alinus \u012frodymus, pa\u0161alinamas ir teisingumas\u201c[6]<\/a>. I\u0161 kitos pus\u0117s, \u012frodin\u0117jimas negali vykti bet kokia kaina, o teisin\u0117je valstyb\u0117je egzistuoja tam tikros prie\u017eastys \u2013 s\u0105\u017einingumo principas, informacijos konfidencialumas, duomen\u0173 apsauga ir kt. \u2013 kurios laikomos svarbesn\u0117mis nei tiesos nustatymas ir d\u0117l to nulemia \u012frodymo pa\u0161alinim\u0105[7]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

        Prie\u0161ingai nei bendrosios teis\u0117s tradicijoje, Lietuvos civilinis procesas \u0161alims nesuteikia dideli\u0173 galimybi\u0173 gauti \u012frodymus i\u0161 prie\u0161ingos \u0161alies ar byloje nedalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173. Prie\u0161ingai nei, pavyzd\u017eiui, JAV federaliniame civiliniame procese, Lietuvos civiliniame procese nerasime toki\u0173 procesini\u0173 instrument\u0173, kaip prisiekusio asmens ne teismo proceso metu duoti parodymai (angl. depositions<\/em>), paklausimai (angl. interrogatories<\/em>). Be to,  JAV federaliniame civiliniame procese vykstantis \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavimas orientuotas ne tik \u012f konkre\u010dius \u012frodymus, reikalingus sprendimui priimti, bet ir \u012f \u012frodymus, kurie neb\u016btinai yra reik\u0161mingi sprendimo pri\u0117mimui, bet leid\u017eia suprasti vis\u0105 byl\u0105[8]<\/a>. Nenuostabu, kad pla\u010dios \u0161ali\u0173 galimyb\u0117s JAV federaliniame civiliniame procese nulemia ir detalius \u012frodym\u0173 leistinumo ribojimus. \u0160iuo atveju leistinumo taisykl\u0117s pagr\u012fstai riboja pla\u010dias \u0161ali\u0173 galimybes ir taip sukuria balans\u0105 tarp poreikio byloje nustatyti faktines aplinkybes ir kit\u0173, su tiesos nustatymu neb\u016btinai susijusi\u0173, vertybi\u0173 apsauga.<\/p>\n\n\n\n

        Lietuvos civilinis procesas \u0161iuo aspektu yra skirtingas \u2013 CPK nerasime toki\u0173 pla\u010di\u0173 galimybi\u0173 gauti \u012frodymus. Min\u0117tas CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis tik ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavim\u0105, yra prakti\u0161kai vienintel\u0117 galimyb\u0117 \u0161alims \u012fgyti kitos \u0161alies ar kit\u0173 asmen\u0173 \u017einioje esan\u010dius \u012frodymus. Tod\u0117l bet koks papildomas \u012frodym\u0173 neleistinumo pagrindas gali pakenkti tiek \u0161alies galimybei gauti bylai reikiam\u0105 informacij\u0105, tiek teismo pareigai nustatyti bylai reik\u0161mingas faktines aplinkybes. Pastaroji situacija gali i\u0161balansuoti vis\u0105 \u012frodin\u0117jimo sistem\u0105 Lietuvos civiliniame procese.<\/p>\n\n\n\n

        Po ESTT Sprendimo sistemos i\u0161balansavimo rizika padid\u0117jo. Papildomos leistinumo s\u0105lygos atsiradimas da\u017enu atveju nulems tai, kad CPK \u012ftvirtintas ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 i\u0161reikalavimas taps papras\u010diausiai neefektyviu ir retai naudojamu institutu. Kaip min\u0117ta, pakankamai da\u017enai reikalaujamos ir bylai reik\u0161mingos informacijos turinys bus susij\u0119s su kit\u0173 asmen\u0173 duomenimis, surinktais kitais tikslais nei panaudojimui teismo procese. Tokia informacija kai kuriais atvejais bus pripa\u017einta neleistina civiliniame procese. Tokiu atveju \u012frodin\u0117jimo na\u0161t\u0105 turinti \u0161alis bandys remtis ma\u017eiau patikimais, netiesioginiai \u012frodymais, o kai kuriais atvejais papras\u010diausiai atsidurs akligatvyje d\u0117l \u012frodym\u0173, pagrind\u017eian\u010di\u0173 jos reikalavimus, tr\u016bkumo.<\/p>\n\n\n\n

        Visa tai gali trukdyti \u0161alims \u012frodyti, o teismui nustatyti faktines aplinkybes, t. y. ties\u0105 civilin\u0117je byloje. \u0160iuo atveju svarbu priminti, kad civiliniame procese teismas turi pareig\u0105 nustatyti ne bet koki\u0105, o materiali\u0105j\u0105 ties\u0105. Materialioji tiesa bus nustatyta tik tuo atveju, kai teismas tur\u0117s galimyb\u0119, kiek galima daugiau i\u0161siai\u0161kinti gin\u010dijamas aplinkybes ir tuo remdamasis tinkamai pritaikyti materialiosios teis\u0117s normas[9]<\/a>. Tod\u0117l net ir vieno, bet reik\u0161mingo \u012frodym\u0173 pa\u0161alinimas i\u0161 bylos gali neleisti teismui nustatyti materialiosios tiesos.<\/p>\n\n\n\n

        Antra<\/em>, ESTT Sprendimas \u012fpareigoja teismus vertinti pakankamai komplikuoto turinio ir sunkiai palyginamus balansavimo kriterijus.<\/p>\n\n\n\n

        ESTT Sprendimas kels nema\u017eus galvos skausmus teismams. Kaip min\u0117ta auk\u0161\u010diau, ESTT nurod\u0117, kad teismas, susid\u016br\u0119s su \u0161alies pra\u0161ymu i\u0161reikalauti \u012frodym\u0105, kurio turinys apima asmens duomenis, prival\u0117s atlikti \u012fvairi\u0173 prie\u0161ing\u0173 kriterij\u0173 balansavim\u0105. \u0160is balansavimas pasi\u017eymi keliai probleminiais aspektais:<\/p>\n\n\n\n

        1. ESTT identifikuoti ir i\u0161 BDAR kylantys balansavimo kriterijai yra sunkiai palyginami. Kaip yra nurod\u0119s garsus teis\u0117s teoretikas Hans Kelsen \u201e<…> principas, vadinamas \u201einteres\u0173 pasv\u0117rimu\u201c, yra tik problemos formuluot\u0117, o ne jos sprendimas. Jis nepateikia objektyvaus matmens ar standarto, pagal kur\u012f b\u016bt\u0173 galima palyginti prie\u0161taringus interesus tarpusavyje, ir neleid\u017eia \u0161iuo pagrindu i\u0161spr\u0119sti konflikto.\u201c[10]<\/a> Kaip civilin\u0119 byl\u0105 nagrin\u0117jantis teismas tur\u0117t\u0173 nuspr\u0119sti, kad teis\u0117 \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105 yra svarbesn\u0117 nei teis\u0117 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105? Kokiais standartais remiantis teismas tur\u0117t\u0173 prieiti prie pastarosios i\u0161vados? Ar teismas tur\u0117t\u0173 tokiu atveju atsi\u017evelgti \u012f visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f, bet tada i\u0161kyla klausimas \u2013 kaip teismas sugeb\u0117s \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f identifikuoti? Be to, k\u0105 teismui vienu ar kitu atveju teigia proporcingumo principas? \u0160ie plat\u016bs, \u012fvairius aspektus apimantys balansavimo kriterijai yra ypa\u010d sunkiai palyginami. Kaip, nors ir kitame kontekste, yra nurod\u0119s A. Scalia \u2013 tai tas pats, kas bandyti \u012fvertinti, ar tam tikra linija yra ilgesn\u0117, nei tam tikras akmuo yra sunkus[11]<\/a>.<\/li><\/ol>\n\n\n\n