{"id":40657,"date":"2023-04-01T14:46:05","date_gmt":"2023-04-01T11:46:05","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=40657"},"modified":"2023-04-01T19:24:26","modified_gmt":"2023-04-01T16:24:26","slug":"d-alisauskaite-bylinejimosi-islaidu-atlyginimo-vykdymo-procese-ypatumai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/04\/01\/d-alisauskaite-bylinejimosi-islaidu-atlyginimo-vykdymo-procese-ypatumai\/","title":{"rendered":"D. Ali\u0161auskait\u0117. Bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 atlyginimo vykdymo procese ypatumai"},"content":{"rendered":"\n

Asmuo, realizuodamas savo konstitucin\u0119 teis\u0119 \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105, gali patirti bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173. \u012eprastai, gin\u010do \u0161alis, teismo pripa\u017einta neteisia, turi atlyginti laim\u0117jusios \u0161alies patirtas bylin\u0117jimosi i\u0161laidas, kurios privalo b\u016bti realios, protingos ir pagr\u012fstos. Dar Romos imperijos laikais prad\u0117jo formuotis n\u016bdienos civilinio proceso principas \u201epralaim\u0117j\u0119s moka\u201c, kai prokuratorius tur\u0117davo garantuoti ie\u0161kovui, jog jis, bylos pralaim\u0117jimo atveju, sumok\u0117s visk\u0105, kas priklausys pagal sprendim\u0105.[1]<\/a> Rom\u0117n\u0173 Respublikos laikotarpiu nei\u0161simok\u0117j\u0119s skolininkas, patek\u0119s kreditoriaus priklausomyb\u0117n, gal\u0117jo pats gin\u010dyti actio iudicati <\/em>(liet. specialus ie\u0161kinys senov\u0117s rom\u0117n\u0173 ordinariniame procese), ta\u010diau, prad\u0117jus \u0161\u012f gin\u010d\u0105, jam reik\u0117jo nurodyti laiduotoj\u0105, kuris gin\u010do pralaim\u0117jimo atveju sumok\u0117s ie\u0161kovui.[2]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 institutas apibr\u0117\u017eia, kokios i\u0161laidos gali b\u016bti atlyginamos (paskirstomos) bei nustato j\u0173 kompensavimo mechanizm\u0105.[3]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo praktikoje i\u0161ai\u0161kinta, kad bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 paskirstymo taisykl\u0117s yra sureguliuotos taip, jog b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta \u0161alies, laim\u0117jusios byl\u0105, teis\u0117 \u012f bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 atlyginim\u0105. \u0160i principin\u0117 nuostata b\u016bdinga vis\u0173 instancij\u0173 teisminiams procesams.[4]<\/a> Teis\u0117 \u012f bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 atlyginim\u0105 siejama ir su teise \u012f teising\u0105 teism\u0105. Pastaroji pagal Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo praktik\u0105, be kita ko, apima ir tinkam\u0105 teismo sprendimo vykdym\u0105, kuris yra integrali teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 dalis ir jam taikomi Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos 6 straipsnio standartai[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Reik\u0117t\u0173 pa\u017eym\u0117ti, kad vykdymo proceso vieta teis\u0117s sistemoje ne kart\u0105 buvo nagrin\u0117ta teis\u0117s mokslinink\u0173[6]<\/a>. Galima teigti, kad \u0161iuo metu vyraujanti pozicija yra ta, kad vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija.[7]<\/a> Kaip ir teisminiame procese, taip ir vykdymo procese gali kilti gin\u010d\u0173 tarp i\u0161ie\u0161kotojo ir skolininko, taip pat tam tikrais klausimais, pvz. reglamentuotais CPK 593 straipsnio 2 dalyje, antstolis turi pareig\u0105 kreiptis \u012f teism\u0105. Tokiame procese vykdymo proceso \u0161alys gali patirti bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173, tod\u0117l gali kilti klausimas d\u0117l j\u0173 paskirstymo. \u0160iuo aspektu yra aktuali CPK 593 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad \u0161ali\u0173 vykdymo proceso metu patirtos bylin\u0117jimosi i\u0161laidos neatlyginamos, kai teisme nagrin\u0117jami parei\u0161kimai d\u0117l leidimo \u012feiti \u012f skolininko b\u016bst\u0105, vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, atsakomyb\u0117s u\u017e perduoto saugoti turto praradim\u0105, baud\u0173 skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais ir kitais klausimais, kylan\u010diais i\u0161 vykdymo proceso.<\/p>\n\n\n\n

Vienoje kasacine tvarka nagrin\u0117toje byloje[8]<\/a> d\u0117l proceso teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 draudim\u0105 nukreipti i\u0161ie\u0161kojim\u0105 \u012f l\u0117\u0161as, gautas kaip Europos S\u0105jungos finansin\u0119 param\u0105, kasacinis teismas nesprend\u0117 klausimo d\u0117l bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173  paskirstymo tarp vykdymo proceso \u0161ali\u0173, vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 5 dalimi. Ta\u010diau kyla klausimas, ar CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykl\u0117 atitinka s\u0105\u017einingo civilinio proceso princip\u0105, kuomet laim\u0117jusios vykdymo proceso \u0161alies patirtos bylin\u0117jimosi i\u0161laidos neatlygintinos.[9]<\/a> Reik\u0117t\u0173 pa\u017eym\u0117ti, kad kasacinio teismo praktika \u0161iuo klausimu taip pat nebuvo nuosekli. Pavyzd\u017eiui, kitoje kasacine tvarka nagrin\u0117toje byloje Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas nesivadovavo CPK 593 straipsnio 5 dalimi -, i\u0161ai\u0161kindamas, kad: \u201eteisingumo, protingumo ir s\u0105\u017einingumo princip\u0173 neatitikt\u0173 CPK 593 straipsnio 5 dalies ai\u0161kinimas, kuriuo vykdymo proceso \u0161ali\u0173 patirtos bylin\u0117jimosi i\u0161laidos neatlygintinos visais atvejais, neatsi\u017evelgiant \u012f \u0161ali\u0173 s\u0105\u017einingum\u0105, \u0161i\u0173 i\u0161laid\u0173 pagr\u012fstum\u0105 ir b\u016btinum\u0105, kitas reik\u0161mingas aplinkybes. Tokiam ai\u0161kinimui nagrin\u0117jamu atveju reik\u0161m\u0117s turi ir aplinkyb\u0117, kad atskir\u0105j\u012f skund\u0105, d\u0117l kurio padavimo suinteresuotas asmuo patyr\u0117 bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173, pateik\u0117 ne antstolis, o pati vykdymo proceso \u0161alis, \u0161iuo atveju \u2013 i\u0161ie\u0161kotoja.\u201c.[10]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad CPK 593 straipsnio 5 dalis \u012fsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., o iki tol galioj\u0119s teisinis reglamentavimas tokios taisykl\u0117s, kokia numatyta min\u0117toje normoje, nenustat\u0117. Siekiant \u012fvertinti \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo tikslus \u0161iuo aspektu, svarbu i\u0161nagrin\u0117ti min\u0117to pakeitimo parengiamuosius dokumentus. CPK 593 straipsnio 5 dalis Lietuvos teis\u0117s sistemoje buvo \u012ftvirtinta 2016 m. lapkri\u010dio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso pakeitimo \u012fstatymu[11]<\/a>, kurio ai\u0161kinamajame ra\u0161te[12]<\/a> teigiama, kad, kai teismas netenkina tam tikr\u0173 antstolio pra\u0161ym\u0173 vykdymo procese, n\u0117ra pagr\u012fsta, jog skolininko patirtos bylin\u0117jimosi i\u0161laidos vykdymo proceso bylose b\u016bt\u0173 atlyginamos antstolio, nes pagal turin\u012f tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spr\u0119sti teismo tvarka. Pradiniu CPK 593 straipsnio 5 dalies variantu buvo si\u016bloma nustatyti, nagrin\u0117jant CPK 593 straipsnio 5 dalyje numatytus parei\u0161kimus, skolininko patirtos bylin\u0117jimosi i\u0161laidos neatlyginamos.[13]<\/a> Ta\u010diau po Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pateikt\u0173 pastab\u0173 komitete[14]<\/a>, \u017eodelis \u201eskolininko\u201c buvo pakeistas \u012f \u201evykdymo proceso \u0161ali\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Deimant\u0117 Ali\u0161auskait\u0117<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Kaip matyti, pirminis CPK 593 straipsnio 5 dalies tikslas buvo sureglamentuoti situacijas, kad bylin\u0117jimosi i\u0161laidos neb\u016bt\u0173 priteisiamos i\u0161 antstolio, kai antstolis privalo kreiptis \u012f teism\u0105 su parei\u0161kimu CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais ir teismas tokio parei\u0161kimo d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 netenkina. Pagal Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo formuojam\u0105 praktik\u0105[15]<\/a>, CPK 593 straipsnio 5 dalyje \u012ftvirtintos bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 paskirstymo taisykl\u0117s esm\u0117 yra tai, kad nagrin\u0117jant \u0161io straipsnio 2 dalyje nurodytus parei\u0161kimus, vykdymo proceso \u0161alims nepriteistinas bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 atlyginimas i\u0161 antstolio, i\u0161skyrus atvejus, kai \u0161is piktnaud\u017eiauja teise ir d\u0117l to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagr\u012fstai patyr\u0117 bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto, po svarstym\u0173 min\u0117tas pakeitimas \u012fgavo visai kitoki\u0105 prasm\u0119. Manytina, kad CPK 593 straipsnio 5 dalis -, atsi\u017evelgiant \u012f prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 ji buvo priimta, netur\u0117t\u0173 b\u016bti taikoma sprend\u017eiant bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 paskirstymo klausim\u0105 tarp vykdymo proceso \u0161ali\u0173. Pavyzd\u017eiui, kai antstolis kreipiasi \u012f teism\u0105 su parei\u0161kimu d\u0117l baudos skolininkui u\u017e sprendimo nevykdymo skyrimo, teismui tenkinus tok\u012f parei\u0161kim\u0105, i\u0161ie\u0161kotojo patirtos bylin\u0117jimosi i\u0161laidos tur\u0117t\u0173 b\u016bti priteisiamos i\u0161 skolininko. Prie\u0161ingu atveju vykdymo procese susidaryt\u0173 netoleruotina situacija, kuomet sprendimo nevykdantis skolininkas, gin\u010dydamas teismine tvarka sprendim\u0105, didina i\u0161ie\u0161kotojo patiriamas i\u0161laidas teisminiame vykdymo procese ir taip i\u0161ie\u0161kotojo patirtos i\u0161laidos vir\u0161ija i\u0161ie\u0161kom\u0105 sum\u0105 ar netgi sudaro \u017eenkli\u0105 jos dal\u012f. Autor\u0117s \u012fsitikinimu, tokia situacija neatitikt\u0173 teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 ir teis\u0117s \u012f efektyvi\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105. \u012estatym\u0173 leid\u0117jas, priimdamas CPK 593 straipsnio pakeitim\u0105 ir \u012ftvirtindamas min\u0117to straipsnio 5 dal\u012f, atsi\u017evelg\u0117 tik \u012f Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bm\u0173 si\u016blym\u0105, bet nenumat\u0117 galimyb\u0117s skolininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims \u012f materialin\u0119 satisfakcij\u0105 u\u017e s\u0105moning\u0105 nepagr\u012fst\u0105 vykdymo i\u0161laid\u0173 reikalavim\u0105 bei patirt\u0173 bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 teis\u0117t\u0105 neatlyginim\u0105 konkre\u010diu atveju.<\/p>\n\n\n\n

Taigi s\u0105\u017einingas, proporcingas bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 atlyginimas vykdymo procese yra sud\u0117tin\u0117 teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 dalis. Valstyb\u0117 \u012fpareigota u\u017etikrinti, kad Lietuvos Respublikos teis\u0117s aktuose nustatytos teisin\u0117s priemon\u0117s vykdymo procese nepa\u017eeist\u0173 teisingos proceso dalyvi\u0173 interes\u0173 pusiausvyros. Galiausiai, 2023 m. kovo 23 d. nutartyje[16]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas konstatavo, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje n\u0117ra \u012ftvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrin\u0117ti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti parei\u0161kimai, vykdymo proceso \u0161ali\u0173 patirtas bylin\u0117jimosi i\u0161laidas atsi\u017evelgiant \u012f bylos i\u0161nagrin\u0117jimo rezultat\u0105 ir prie\u0161ingus i\u0161ie\u0161kotojo ir skolininko interesus. Prie\u0161ingas ai\u0161kinimas, teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, neatitikt\u0173 protingumo, s\u0105\u017einingumo ir teisingumo princip\u0173, taip pat gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti neigiamos \u012ftakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso \u0161ali\u0173 bylin\u0117jimosi i\u0161laidos tarp j\u0173 neb\u016bt\u0173 paskirstomos.<\/p>\n\n\n\n

Deimant\u0117 Ali\u0161auskait\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto IV kurso civilin\u0117s ir verslo teis\u0117s \u0161akos student\u0117, atliekanti praktik\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiame Teisme, Civilini\u0173 byl\u0173 skyriuje.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Ipolitas Nekro\u0161ius, Vytautas Nekro\u0161ius, Stasys V\u0117lyvis, Rom\u0117n\u0173 teis\u0117 (Kaunas: VIJUSTA, 1996), 53-61.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Ipolitas Nekro\u0161ius, Vytautas Nekro\u0161ius, Stasys V\u0117lyvis, Rom\u0117n\u0173 teis\u0117 (Kaunas: VIJUSTA, 1996), 53-61.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Rimantas Simaitis, Bylin\u0117jimosi i\u0161laidos civiliniame procese (Vilnius: Justitia, 2007), 42.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr.<\/a> e3K-3-66-469\/2020.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Hornsby prie\u0161 Graikij\u0105 (Nr. 18357\/91).<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Vigintas Vi\u0161inskis ir Dangut\u0117 Ambrasien\u0117, Teismo vykdom\u0173j\u0173 dokument\u0173 i\u0161davimo tvarka, (Jurisprudencija 2, 104, 2008), 39-47, https:\/\/www3.mruni.eu\/ojs\/jurisprudence\/article\/view\/2619<\/a>; Egidija Stauskien\u0117, Teismo sprendim\u0173 \u012fvykdymo atgr\u0119\u017eimas, (Jurisprudencija 4, 82, 2006), 76\u201382, https:\/\/www3.mruni.eu\/ojs\/jurisprudence\/article\/view\/2888<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Marius \u017demkauskas, Mykolas Kirkutis ir Vigintas Vi\u0161inskis, \u201eBendr\u0173j\u0173 civilinio proceso princip\u0173 taikymas vykdymo procese\u201c, Mykolo Romerio universiteto Jurisprudencija 27(2) (2020): 510-515 https:\/\/ojs.mruni.eu\/ojs\/jurisprudence\/article\/view\/6371<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-16-611\/2023.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Remigijus Jokubauskas, Mykolas Kirkutis, Egidija Tamo\u0161i\u016bnien\u0117, Vigintas Vi\u0161inskis, Vykdymo procesas: asmen\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 balansas (Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2022) 153.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2022 m. bir\u017eelio 7 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-160-313\/2022.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo \u012fstatymas (TAR, 2016-11-17, Nr. 2016-26956).<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> \u201eLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo \u012fstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitra\u017eo \u012fstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsni\u0173 pakeitimo \u012fstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsni\u0173 pakeitimo \u012fstatymo ir Lietuvos Respublikos prokurat\u016bros \u012fstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsni\u0173 pakeitimo \u012fstatymo projekt\u0173 ai\u0161kinamasis ra\u0161tas\u201c, LRS, \u017ei\u016br\u0117ta 2023 kovo 1 d., XIIP-3551 \u012estatym\u0173 projekt\u0173 Reg. Nr. XIIP-3551- XIIP-3554 AI\u0160KINAMASIS RA\u0160TAS (lrs.lt)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Civilinio proceso kodekso pakeitimo \u012eSTATYMO PROJEKTAS https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAP\/f1b61290603611e5b316b7e07d98304b?jfwid=-56ckqzwq7<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> XIIP-3551(2) PAGRINDINIO KOMITETO I\u0160VADA Civilinio proceso kodekso pakeitimo \u012fstatymo projektui (lrs.lt)<\/a><\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2019 m. bir\u017eelio 3 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-201-611\/2019.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-111-421\/2023.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Asmuo, realizuodamas savo konstitucin\u0119 teis\u0119 \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105, gali patirti bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173. \u012eprastai, gin\u010do \u0161alis, teismo pripa\u017einta neteisia, turi atlyginti laim\u0117jusios \u0161alies patirtas bylin\u0117jimosi i\u0161laidas, kurios privalo b\u016bti realios, protingos ir pagr\u012fstos. Dar Romos imperijos laikais prad\u0117jo formuotis n\u016bdienos civilinio proceso principas \u201epralaim\u0117j\u0119s moka\u201c, kai prokuratorius tur\u0117davo garantuoti ie\u0161kovui, jog jis, bylos pralaim\u0117jimo atveju, sumok\u0117s …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":40658,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1229,220,487],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40657"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40657"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40657\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40667,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40657\/revisions\/40667"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40658"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40657"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40657"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40657"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}