{"id":4046,"date":"2018-06-12T21:02:55","date_gmt":"2018-06-12T18:02:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=4046"},"modified":"2018-06-12T21:32:45","modified_gmt":"2018-06-12T18:32:45","slug":"kodel-zmogaus-teisiu-klausimai-priesina-o-ne-jungia-zmones","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/06\/12\/kodel-zmogaus-teisiu-klausimai-priesina-o-ne-jungia-zmones\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l \u017emogaus teisi\u0173 klausimai prie\u0161ina, o ne jungia \u017emones?"},"content":{"rendered":"<p><strong>Pastaruoju metu visuomen\u0117 nei\u0161vengiamai susiduria su jausmu, kad m\u016bs\u0173 asmenin\u0117s laisv\u0117s erdv\u0117 traukiasi. Apie tai galima spr\u0119sti ir i\u0161 \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo instituto Ap\u017evalgos<a href=\"https:\/\/hrmi.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/06\/2016-2016_Zmogaus_teisiu_apzvalga.pdf\"> \u201e\u017dmogaus teis\u0117s Lietuvoje\u201c<\/a>, kurioje apibr\u0117\u017etos esmin\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 problemos ir paskutini\u0173 keleto met\u0173 tendencijos \u0161alyje. Tad kaip \u0161iandien suprantama asmens autonomija ir \u017emogaus teis\u0117s? Kod\u0117l \u017emogaus teisi\u0173 klausimas prie\u0161ina visuomen\u0119? \u012e tai siekta atsakyti \u017dTSI organizuotoje diskusijoje \u201eAtsipra\u0161au, man atrodo, jus pa\u0117m\u0117te mano teises.\u201d<\/strong><\/p>\n<p>Diskusijoje dalyvavo \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai: \u017einiasklaidos tyr\u0117ja D\u017eina Donauskait\u0117, Seimo nar\u0117 Au\u0161rin\u0117 Armonait\u0117, \u017dTSI teisininkas Karolis Liutkevi\u010dius, humoristas Lukas Ramonas, ra\u0161ytojas ir teisininkas prof. Justinas \u017dilinskas. Diskusij\u0105 moderavo \u017eurnalistas Paulius Grit\u0117nas.<\/p>\n<p><strong>\u017dmogaus teisi\u0173 problematika Lietuvoje<\/strong><\/p>\n<p>2016-2017 met\u0173 Ap\u017evalg\u0105 k\u016br\u0117 17 ekspert\u0173 kolektyvas, kurio tikslas \u2013 i\u0161analizuoti, kaip u\u017etikrinamos ir \u012fgyvendinamos \u017emogaus teis\u0117s Lietuvoje. Pasak \u017dTSI teisininko Karolio Liutkevi\u010diaus, vienareik\u0161mi\u0161kai vertinti Lietuvos pad\u0117t\u012f \u017emogaus teisi\u0173 srityje sud\u0117tinga, kadangi ji apima labai daug klausim\u0173: \u201eKai kuriose\u00a0srityse padar\u0117me mil\u017eini\u0161k\u0105 pa\u017eang\u0105, o kartais dairom\u0117s atgal. Teigiamai gal\u0117tum\u0117me vertinti suaktyv\u0117jusias iniciatyvas vienos lyties partneryst\u0117s klausimu, taip pat \u017eymiai re\u010diau m\u016bs\u0173 kaliniai siun\u010diami\u00a0kal\u0117ti izoliatoriuje. Ta\u010diau, kita vertus, s\u0105lygos ten ne\u017emoni\u0161kos ir net u\u017esienio valstyb\u0117s nenori \u0161aliai atiduoti suimt\u0173j\u0173, nes \u017eino, kad pas mus nei\u0161vengiamai bus pa\u017eeid\u017eiamos \u017emogaus teis\u0117s.\u201d<\/p>\n<p>Pasak teisininko, galima pasteb\u0117ti\u00a0tendencij\u0105, jog vald\u017eios institucijos vis labiau taikosi \u012f \u017emoni\u0173 asmenin\u0119 erdv\u0119. \u201eKartais tai pasirei\u0161kia tiesioginiais \u017emoni\u0173 teisi\u0173 var\u017eymais, pavyzd\u017eiui klausimo teis\u0117s \u012f abort\u0105 atveju. Kita vertus, tie pasik\u0117sinimai \u012f asmenin\u0119 erdv\u0119 parodo, kad mes, kaip visuomen\u0117, turime bals\u0105. Tarkime, kai \u012f vie\u0161um\u0105 i\u0161kilo si\u016blymas \u017einiasklaidai skelbti pus\u0119 pozityvios ir pus\u0119 negatyvios informacijos. Buvo sulaukta visuomen\u0117s pasipiktinimo ir tos iniciatyvos pasitrauk\u0117. Mes turime gali\u0105, kai dr\u0105siai sakome \u201ene\u201d\u201d.<\/p>\n<p>Ap\u017evalgoje nagrin\u0117tas \u017einiasklaidos laisv\u0117s klausimas. Pasak \u017einiasklaidos tyr\u0117jos D\u017einos Donauskait\u0117s, vie\u0161osios informacijos laisv\u0117s pad\u0117tis Lietuvoje yra palyginti gera, ta\u010diau, atsi\u017evelgiant \u012f u\u017esienio \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eius, tai gali labai greitai pasikeisti: \u201e\u0160alyje \u017einiasklaidai nepalankiausia ekonomin\u0117 aplinka. \u017diniasklaida ne visada\u00a0turi galimybes finansuoti savo produkcij\u0105, tod\u0117l daro kompromisus, \u012fsileid\u017eia turinio rinkodar\u0105, ra\u0161o u\u017esakomuosius straipsnius, kuri\u0173 \u017eym\u0117jimas Lietuvoje nuo 2010 m. teisi\u0161kai nebereglamentuojamas. Nacionalin\u0117 \u017einiasklaida da\u017eniau atsilaiko, ta\u010diau regionuose su tokia situacija jau susitaikyta\u201d.<\/p>\n<p>Humoristas Lukas Ramonas sako, kad visuomen\u0117je \u017eod\u017eio laisv\u0117s ribos tur\u0117t\u0173 b\u016bti platesn\u0117s: \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f modern\u0117jan\u010dius laikus, nebetur\u0117t\u0173 kilti pasipiktinimas d\u0117l sarkazmo, \u017emon\u0117s netur\u0117t\u0173 \u012fsi\u017eeisti d\u0117l savo jausm\u0173 ir tik\u0117tis, kad tuos jausmus apgins valstyb\u0117. O valstyb\u0117, be abejo, ir netur\u0117t\u0173 j\u0173 ginti. Juk \u017eod\u017eio laisv\u0117 kaip tik bus ribojama, jei \u017emogus negal\u0117s i\u0161reik\u0161ti savo min\u010di\u0173, nepasitenkinimo.\u201d<\/p>\n<p>Au\u0161rin\u0117 Armonait\u0117 taip pat pritaria, jog \u017emogaus asmeninio gyvenimo erdv\u0117s suvar\u017eymai kerojasi visose srityse, taip pat mano, jog \u0161ias tendencijas kuria valdan\u010dioji dauguma: \u201eVald\u017eia nori visk\u0105 drausminti, didinti baudas ir intensyviai visk\u0105 reguliuoti. Nat\u016bralu, kad tai sulaukia daugiau palaikymo nei politikai, siekiantys\u00a0su\u0161velninti valstyb\u0117s vaidmen\u012f. Svarbiausia, netapatinti vald\u017eios su Lietuva. Juk lietuvi\u0173 pozicija gali b\u016bti visai kita, nei vald\u017eios sprendimai \u017emogaus teisi\u0173 klausimais.\u201d<\/p>\n<p><strong>\u017dmogaus teis\u0117s duoda, o ne atima. Tai kod\u0117l prie\u0161ina?<\/strong><span class=\"apple-converted-space\"><b>\u00a0<\/b><\/span><\/p>\n<blockquote><p>Karolio Liutkevi\u010diaus nuomone, \u017emogaus teis\u0117s prie\u0161ina \u017emon\u0117s d\u0117l istorinio palikimo. \u201eNe visi kovoj\u0119 d\u0117l laisv\u0117s buvo pasiruo\u0161\u0119 jai. Daugelis nor\u0117jo teisi\u0173 ir laisv\u0117s, bet kai suprato j\u0173 kain\u0105, prad\u0117jo trauktis atgal. Laisv\u0117 rei\u0161kia laisv\u0119 dalykams, kurie man ir nepatinka. Ir tai kai kuriems \u017emon\u0117ms nepriimtina.\u201d<\/p><\/blockquote>\n<p>D\u017eina Donauskait\u0117 teigia pastebinti tendencij\u0105, jog \u0161i\u0105 prie\u0161prie\u0161\u0105 kuria \u012fvair\u016bs politiniai procesai: \u201eTam \u012ftakos gali tur\u0117ti ir D. Trumpo i\u0161rinkimas, \u201eBrexit\u201d. I\u0161 liberalios diskusijos viskas keliauja radikalaus de\u0161in\u0117jimo linkme. Ta pozicija, kuri ilg\u0105 laik\u0105 buvo paribiuose, legitimavosi, nes jai sentimentus jau\u010dia didel\u0117 dalis visuomen\u0117s, su kuria liberalioji pus\u0117 tiesiog nesikalb\u0117jo.\u201d<\/p>\n<p>Prof. Justinas \u017dilinskas pastebi, kad \u017emon\u0117s apskritai poky\u010dius priima labai sunkiai. \u201eKinijoje yra toks prakeiksmas: \u201eKad tu gyventum permain\u0173 laikais\u201d. Mes b\u016btent taip ir gyvename, vyksta \u012fvair\u016bs ekonominiai ir socialiniai poky\u010diai, informacijos perteklius, visa tai sukelia stres\u0105. Tada \u017emogus nori sl\u0117ptis, jam reikia ramyb\u0117s ir stabilumo. Problema, kad de\u0161iniosios paradigmos\u00a0ne\u0161a ai\u0161ki\u0105 stabilumo \u017eini\u0105. Tai galime ir Rusijoje pasteb\u0117ti. Ko gero geriausia tai spr\u0119sti b\u016bt\u0173 \u0161vietimu\u201d, \u2013 sak\u0117 teis\u0117s mokslininkas.<\/p>\n<p>Politik\u0117 Au\u0161rin\u0117 Armonait\u0117 i\u0161 savo patirties bendraujant su vald\u017eios atstovais pastebi, jog b\u016btent politin\u0117s j\u0117gos gali kir\u0161inti visuomen\u0119 \u017emogaus teisi\u0173 klausimu. Deja, politik\u0173 tikslai da\u017enai neb\u016bna kiln\u016bs: \u201eDa\u017enai veikimas prie\u0161 pamatinius \u017emogaus teisi\u0173 principus n\u0117ra nuo\u0161irdus. Politikams da\u017enai net ne\u012fdomu, ar j\u0173 si\u016blymai pasieks plenarinius pos\u0117d\u017eius, jie prakti\u0161kai nekovoja u\u017e savo id\u0117jas. Ta\u010diau pateikdami radikalius pasi\u016blymus jie tiesiog parodo, kad dirba. Jiems naudinga kalb\u0117ti, pag\u0105sdinti. Tai tiesiog noras mobilizuoti dal\u012f \u017emoni\u0173, kuriems tos id\u0117jos gali b\u016bti \u012fdomios ir svarbios.\u201d<\/p>\n<p>Diskusijos dalyviai mano, kad solidarizuotis \u017emoni\u0173 teisi\u0173 klausimais b\u016btina, ta\u010diau ne viskas yra tik juoda arba balta. Nors bendrai vyrauja jausmas, kad \u017emogaus teis\u0117s traukiasi, pasak Karolio Liutkevi\u010diaus, kalbant apie j\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 akivaizdu, jog valdan\u010dioji partija m\u016bs\u0173 \u0161alyje n\u0117ra tokia ideologi\u0161kai vieninga, kad gal\u0117tum\u0117me bijoti Lietuvoje pasikartosian\u010dio Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 suvar\u017eymo scenarijaus. Profesoriaus Justino \u017dilinsko teigimu, vald\u017eia \u0161iuo metu nesijau\u010dia stabili, o tas nesaugumo jausmas skatina daug k\u0105 drausti ir var\u017eyti, taip parodant savo gali\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pastaruoju metu visuomen\u0117 nei\u0161vengiamai susiduria su jausmu, kad m\u016bs\u0173 asmenin\u0117s laisv\u0117s erdv\u0117 traukiasi. Apie tai galima spr\u0119sti ir i\u0161 \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo instituto Ap\u017evalgos \u201e\u017dmogaus teis\u0117s Lietuvoje\u201c, kurioje apibr\u0117\u017etos esmin\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 problemos ir paskutini\u0173 keleto met\u0173 tendencijos \u0161alyje. Tad kaip \u0161iandien suprantama asmens autonomija ir \u017emogaus teis\u0117s? Kod\u0117l \u017emogaus teisi\u0173 klausimas prie\u0161ina visuomen\u0119? \u012e &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":4049,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[269,162,504],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4046"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4046"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4046\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4053,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4046\/revisions\/4053"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4049"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4046"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4046"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4046"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}