{"id":40387,"date":"2023-03-10T09:08:39","date_gmt":"2023-03-10T06:08:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=40387"},"modified":"2023-03-10T09:08:41","modified_gmt":"2023-03-10T06:08:41","slug":"lat-vertindami-kreditinguma-kredito-davejai-neturetu-siekti-naudos-vartotojo-finansinio-stabilumo-saskaita","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/03\/10\/lat-vertindami-kreditinguma-kredito-davejai-neturetu-siekti-naudos-vartotojo-finansinio-stabilumo-saskaita\/","title":{"rendered":"LAT: vertindami kreditingum\u0105 kredito dav\u0117jai netur\u0117t\u0173 siekti naudos vartotojo finansinio stabilumo s\u0105skaita"},"content":{"rendered":"\n

2023 m. kovo 8 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiajame Teisme i\u0161nagrin\u0117ta byla<\/a> d\u0117l finans\u0173 \u012fstaigos pareigos vertinti vartotojo kreditingum\u0105 ir teisini\u0173 pasekmi\u0173 pa\u017eeidus \u0161i\u0105 pareig\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ie\u0161kov\u0117 (vartotoja) byloje \u012frodin\u0117jo, kad kredito \u012fstaiga, suteikusi jai paskol\u0105, pa\u017eeid\u0117 atsakingojo skolinimo princip\u0105 ir tinkamai ne\u012fvykd\u0117 i\u0161 \u0161io principo kylan\u010dios kreditingumo vertinimo pareigos. Ie\u0161kov\u0117, be kit\u0173 reikalavim\u0173, pra\u0161\u0117 teismo pripa\u017einti paskolos sutart\u012f negaliojan\u010dia arba atleisti nuo 50 proc. pelno pal\u016bkan\u0173 mok\u0117jimo. Pirmosios ir apeliacin\u0117s instancijos teismai min\u0117tus ie\u0161kov\u0117s reikalavimus atmet\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161nagrin\u0117jusi byl\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 kolegija pa\u017eym\u0117jo, kad byloje taikytinas teisinis reguliavimas, galioj\u0119s paskolos sutarties sudarymo metu \u2013 2012 m. sausio m\u0117n.  <\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117j\u0173 kolegija nurod\u0117, kad atsakingojo skolinimo principu siekiama keli\u0173 tiksl\u0173: vis\u0173 pirma, \u012fvertinti, ar kredito gav\u0117jas bus paj\u0117gus gr\u0105\u017einti jam paskolint\u0105 sum\u0105 (apsauginis tikslas); antra, atgrasyti kredito dav\u0117jus nuo neatsakingo kredit\u0173 teikimo (atgrasomasis tikslas); tre\u010dia, u\u017etikrinti socialin\u012f solidarum\u0105 daugiau atsakomyb\u0117s perkeliant stipresniajai sutarties \u0161aliai \u2013 kredito dav\u0117jui (socialinis tikslas). Atsakingojo skolinimo principas \u012fgyvendinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui (\u0161iuo atveju finans\u0173 \u012fstaigai) pareig\u0105 vertinti vartotojo kreditingum\u0105 ir nustatant atitinkamas \u0161ios pareigos ne\u012fvykdymo (ar netinkamo vykdymo) pasekmes.<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117j\u0173 kolegija i\u0161ai\u0161kino, kad teisinis reguliavimas ir atsakingojo skolinimo tikslai suponuoja poreik\u012f vertinti vartotojo kreditingum\u0105 prie\u0161 priimant sprendim\u0105 suteikti kredit\u0105. Tai rei\u0161kia, kad, sprend\u017eiant d\u0117l pareigos \u012fvertinti kreditingum\u0105 \u012fvykdymo tinkamumo, b\u016btina \u012fvertinti visas faktines ir teisines aplinkybes, buvusias sutarties sudarymo metu, o v\u0117lesn\u0117s po sutarties sudarymo atsiradusios aplinkyb\u0117s neturi teisin\u0117s reik\u0161m\u0117s pareigos \u012fvertinti kreditingum\u0105 tinkamumo vertinimui.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117ta ir tai, kad atsakingojo skolinimo principu ir j\u012f \u012fgyvendinan\u010dia verslininko pareiga \u012fvertinti vartotojo kreditingum\u0105 siekiama suteikti vartotojui ne informacij\u0105 ar konsultacij\u0105 apie kredit\u0105, jo sukeliamas rizikas, bet papildom\u0105 apsaug\u0105. Kredito dav\u0117jas privalo atsi\u017evelgti \u012f kredito gav\u0117jo interesus ir nesiekti i\u0161imtinai asmenin\u0117s naudos vartotojo finansinio stabilumo s\u0105skaita. Kai \u012fvertinus vartotojo kreditingum\u0105 nustatoma, jog vartotojas nebus paj\u0117gus vykdyti finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vis\u0105 kredito laikotarp\u012f, kredito dav\u0117jas turi apsaugoti vartotoj\u0105 nuo neatsakingo skolinimosi \u2013 atsisakyti suteikti kredit\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas nurod\u0117, kad netinkamas pareigos \u012fvertinti vartotojo kreditingum\u0105 vykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Kadangi special\u016bs \u012fstatymai (Vartojimo kredito \u012fstatymas ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito \u012fstatymas) nagrin\u0117jamoje byloje nebuvo taikomi, nusta\u010dius kredito dav\u0117jo pareigos vertinti vartotojo kreditingum\u0105 pa\u017eeidim\u0105, taikytos bendrosios civilin\u0119 atsakomyb\u0119 reglamentuojan\u010dios Civilinio kodekso (CK) nuostatos. Ie\u0161kov\u0117s argumentas, jog atsakingojo skolinimo principo pa\u017eeidimas yra pakankamas pagrindas pripa\u017einti paskolos sutart\u012f negaliojan\u010dia\u00a0ab initio<\/em>, teis\u0117j\u0173 kolegijos pripa\u017eintas nepagr\u012fstu \u2013 remiantis bendrosiomis CK taisykl\u0117mis, reglamentuojan\u010diomis sandori\u0173 negaliojimo institut\u0105 bei civilin\u0119 atsakomyb\u0119, konstatuotina, kad kreditoriaus pareigos pa\u017eeidimas lemia civilin\u0117s atsakomyb\u0117s, o ne sandorio negaliojimo teisines pasekmes.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas i\u0161 dalies panaikino apeliacin\u0117s instancijos teismo nutart\u012f ir nusprend\u0117 atleisti ie\u0161kov\u0119 nuo 50 proc. pelno pal\u016bkan\u0173 pagal paskolos sutart\u012f mok\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2023 m. kovo 8 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiajame Teisme i\u0161nagrin\u0117ta byla d\u0117l finans\u0173 \u012fstaigos pareigos vertinti vartotojo kreditingum\u0105 ir teisini\u0173 pasekmi\u0173 pa\u017eeidus \u0161i\u0105 pareig\u0105. Ie\u0161kov\u0117 (vartotoja) byloje \u012frodin\u0117jo, kad kredito \u012fstaiga, suteikusi jai paskol\u0105, pa\u017eeid\u0117 atsakingojo skolinimo princip\u0105 ir tinkamai ne\u012fvykd\u0117 i\u0161 \u0161io principo kylan\u010dios kreditingumo vertinimo pareigos. Ie\u0161kov\u0117, be kit\u0173 reikalavim\u0173, pra\u0161\u0117 teismo pripa\u017einti paskolos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":40388,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[86,1032,3173,97,1664],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40387"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40387"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40387\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40389,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40387\/revisions\/40389"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40387"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40387"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40387"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}