{"id":40165,"date":"2023-02-23T17:41:18","date_gmt":"2023-02-23T14:41:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=40165"},"modified":"2023-02-23T17:41:19","modified_gmt":"2023-02-23T14:41:19","slug":"pristatyta-metine-teises-apzvalga-lietuvos-teise-2022-esminiai-pokyciai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/02\/23\/pristatyta-metine-teises-apzvalga-lietuvos-teise-2022-esminiai-pokyciai\/","title":{"rendered":"Pristatyta metin\u0117 teis\u0117s ap\u017evalga \u201eLietuvos teis\u0117 2022: esminiai poky\u010diai\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p><strong><em>Konstituciniame Teisme vis<\/em>u<em>omenei pristatyta Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teis\u0117s mokyklos iniciatyva parengta metin\u0117 teis\u0117s ap\u017evalga \u201eLietuvos teis\u0117 2022: esminiai poky\u010diai\u201c. Joje \u012fvertinti svarbiausi 2022 met\u0173 \u012fvykiai teis\u0117s srityje ir pateiktos \u012f\u017evalgos d\u0117l j\u0173 poveikio bei prognoz\u0117s, ko galime tik\u0117tis 2023 metais.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;\u201eMetine teis\u0117s ap\u017evalga siekiama atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f poreik\u012f analizuoti teis\u0117s srityje vykstan\u010dius poky\u010dius, diskutuoti apie juos, nes jie veikia ne tik valstyb\u0117s, bet ir Lietuvos gyventoj\u0173 bei verslo subjekt\u0173 kasdienyb\u0119. Tokia analiz\u0117 gali pad\u0117ti \u012fvertinti galimas toki\u0173 poky\u010di\u0173 pasekmes, o kartais ir pasirengti tinkamai juos \u012fgyvendinti praktiniu lygmeniu\u201c, \u2013 teigia MRU Teis\u0117s mokyklos dekan\u0117 prof. dr. Lyra Jakulevi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Teisingumo ministr\u0117 Ewelina Dobrowolska atkreipia d\u0117mes\u012f, kad 2022 metus pirmiausia pa\u017eym\u0117jo Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105. \u201eJis sukr\u0117t\u0117 Vakar\u0173 visuomenes ir privert\u0117 imtis nauj\u0173 gynybos priemoni\u0173. Lietuva buvo pirmoji \u0161alis, kuri kreip\u0117si \u012f Tarptautinio Baud\u017eiamojo Teismo prokuror\u0105 su pra\u0161ymu prad\u0117ti tyrim\u0105 d\u0117l Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltim\u0173 ir nusikaltim\u0173 \u017emoni\u0161kumui. Tai buvo pirmas kartas, kuomet Lietuva pasinaudojo Romos statutu. Pra\u0117jusiais metais poky\u010diai Lietuvoje paliet\u0117 teism\u0173 sistem\u0105, kur buvo atsisakyta teismams neb\u016bding\u0173 funkcij\u0173. Seimo priimti Civilinio kodekso pakeitimai nustat\u0117, kad dalis ne gin\u010do klausim\u0173 bus perduoti spr\u0119sti notarams. Kartu neb\u016bding\u0173 funkcij\u0173 buvo atsisakyta ir dalyje notarini\u0173 veiksm\u0173 sri\u010di\u0173\u201c,&nbsp;\u2013 teigia teisingumo ministr\u0117 Ewelina Dobrowolska.<\/p>\n\n\n\n<p>Ministr\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad, siekiant tikslingai ma\u017einti diskriminavim\u0105, buvo patvirtintos Baud\u017eiamojo kodekso pataisos, kuriomis baud\u017eiamosios teis\u0117s priemon\u0117mis sudaromos prielaidos veiksmingiau kovoti su tam tikr\u0173 form\u0173 rasizmu ir ksenofobija. Kartu buvo pertvarkytas laikino sulaikymo institutas, siekiant, kad jis b\u016bt\u0173 taikomas i\u0161imtiniais atvejais. \u201eGaliausiai, pastarieji metai \u017eym\u0117jo nauj\u0105 etap\u0105 ir penitencin\u0117je sistemoje, jame \u2013 d\u0117mesys nuteist\u0173j\u0173 resocializacijai. Tad nuo liepos 1 d. buvo suformuota nepriklausoma Lietuvos probacijos tarnyba, o pra\u0117jus m\u0117nesiui Seimas pritar\u0117 Kal\u0117jim\u0173 departamento ir jam pavald\u017ei\u0173 \u012fstaig\u0173 reorganizavimui \u012f Lietuvos kal\u0117jim\u0173 tarnyb\u0105\u201c,&nbsp;\u2013 pa\u017eymi teisingumo ministr\u0117. Pirm\u0105 kart\u0105 metin\u0117je teis\u0117s poky\u010di\u0173 ap\u017evalgoje savo \u012f\u017evalgomis pasidalijo ir pagrindini\u0173 Lietuvos teisini\u0173 gildij\u0173 vadovai.<\/p>\n\n\n\n<p>Metin\u0117s teisin\u0117s ap\u017evalgos autoriai, MRU mokslininkai pa\u017eymi, kad 2022-ieji Lietuvoje nebuvo lengvi metai. Rusijos \u012fvykdyta agresija prie\u0161 Ukrain\u0105 yra akivaizdus liudijimas to, kas vyksta, kai nesivadovaujama teise, teis\u0117s vir\u0161enybe, \u017emogaus teis\u0117mis. Europos S\u0105jungai (ES) per itin trump\u0105 laik\u0105 nusta\u010dius beprecedentes ribojam\u0105sias priemones (sankcijas) Rusijai, Baltarusijai ir Iranui, Lietuva koregavo nacionalin\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105. Nors nukreiptos prie\u0161 kitas valstybes, \u0161ios ribojamosios priemon\u0117s turi plat\u0173 poveik\u012f ir Lietuvoje ne tik valstyb\u0117s mastu, institucijoms, u\u017etikrinan\u010dioms, kad \u012f Lietuv\u0105 nepatekt\u0173 Rusijos finansin\u0117s l\u0117\u0161os, bet i\u0161 esm\u0117s u\u017e sankcij\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 yra atsakingi ir visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi patikrinti visus kontrahentus ir naudos gav\u0117jus ir nustatyti, ar jiems netaikomos sankcijos. Agresijos gr\u0117sm\u0117s Baltijos \u0161alyse kontekste aktuali ir administracini\u0173 teism\u0173 praktika su privalomosios pradin\u0117s karo tarnybos atid\u0117jimu susijusiose bylose, kuriose teismai laik\u0117si grie\u017etos pozicijos \u0161iuo klausimu.<\/p>\n\n\n\n<p>Pra\u0117jusiais metais buvo priimtos net trys Konstitucijos pataisos, tai \u2013 viena did\u017eiausi\u0173 intervencij\u0173 \u012f Konstitucijos tekst\u0105 per 30 met\u0173 nuo jos pri\u0117mimo. \u012esigaliojus atitinkamiems Konstitucijos pakeitimams, Konstitucijoje \u012ftvirtinti tiesioginiai savivaldybi\u0173 mer\u0173 rinkimai, 119 straipsnyje nusta\u010dius, kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim\u0173 teise bei slaptu balsavimu. Taip pat pakeistas Konstitucijos 74 straipsnis \u2013 jame nustatyta, kad per apkalt\u0105 pareig\u0173 netek\u0119s asmuo \u012f Seim\u0105 ar kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatyt\u0105 priesaik\u0105, gal\u0117s pretenduoti ne anks\u010diau kaip po de\u0161imties met\u0173 nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pa\u0161alintas i\u0161 u\u017eimam\u0173 pareig\u0173 ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas. Taigi 2022 m. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisa d\u0117l konstitucini\u0173 apkaltos pasekmi\u0173 pagaliau u\u017ebaig\u0117 jau nuo 2011&nbsp;met\u0173 tebesit\u0119sus\u012f Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo sprendimo byloje <em>Paksas prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em> \u012fgyvendinim\u0105. Taip pat Konstitucijos 56 straipsnyje suma\u017einta am\u017eiaus, kurio sulauk\u0119s asmuo gali kandidatuoti \u012f Seimo narius, riba \u2013 nuo \u0161iol kandidatai \u012f Seimo narius turi b\u016bti ne jaunesni kaip 21 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n<p>Pristatydama pagrindines konstitucin\u0117s justicijos tendencijas 2022 metais Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pirminink\u0117 prof. dr. Danut\u0117 Jo\u010dien\u0117 akcentavo, kad 2022-aisiais Konstitucinis Teismas pri\u0117m\u0117 reik\u0161ming\u0173 sprendim\u0173 d\u0117l \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 u\u017etikrinimo. D. Jo\u010dien\u0117, ap\u017evelgusi 2022 m. Teismo i\u0161nagrin\u0117tas konstitucin\u0117s justicijos bylas, pa\u017eym\u0117jo, kad galima i\u0161skirti itin svarbias keturias kryptis.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKonstitucinis Teismas 2022 met\u0173 prad\u017eioje, toliau t\u0119sdamas konstitucin\u0117s teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 ir advokato dalyvavimo teismo procese ai\u0161kinim\u0105, kuriuo u\u017ebaigti 2021 m., pri\u0117mus 2021 m. gruod\u017eio 30 d. nutarim\u0105 d\u0117l reikalavimo, kad kasacin\u012f skund\u0105 sura\u0161yt\u0173 advokatas,&nbsp; 2022 m. vasario 10 d. nutarime sprend\u0117 d\u0117l b\u016btinyb\u0117s kreiptis \u012f advokat\u0105, siekiant atnaujinti proces\u0105 administracin\u0117je byloje. 2022 m. taip pat i\u0161nagrin\u0117tos pirmosios konstitucin\u0117s justicijos bylos, kuriose vertintas d\u0117l COVID-19 pandemijos nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumas, taip pat priimtas itin svarbus 2022 m. baland\u017eio 15 d. nutarimas d\u0117l auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 instancij\u0173 teism\u0173 teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173, o 2022 m. gruod\u017eio 29 d. nutarime i\u0161spr\u0119stas klausimas d\u0117l Seimo kontrolieri\u0173 \u012fgaliojim\u0173 perdavimo Seimo naujai \u012fsteigtam \u017dvalgybos kontrolieriui, \u2013 sak\u0117 D.&nbsp;Jo\u010dien\u0117. \u2013 Be \u0161i\u0173 byl\u0173, Konstitucinis Teismas nagrin\u0117jo ir kitas bylas, kaip antai, susijusias su asmens teise \u012f teism\u0105, teism\u0173 \u012fgaliojim\u0173 individualizuotai taikyti tam tikras \u012fstatyme nustatytas priemones, mokslinink\u0173 pensinio sta\u017eo skai\u010diavimo valstybinei pensijai gauti ir pan.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Nuo 2020-\u0173j\u0173 tebesit\u0119sian\u010dios COVID-19 pandemijos metu taikytos priemon\u0117s 2022-aisiais sulauk\u0117 vertinimo Konstituciniame Teisme, i\u0161 esm\u0117s pateisinusiame valstyb\u0117s taikytas ribojam\u0105sias priemones Konstitucijos po\u017ei\u016briu. Kai kurios i\u0161 \u0161i\u0173 priemoni\u0173, pasikeitus teisiniam reguliavimui, tuo metu taip ir liko ne\u012fvertintos, nes atitinkamas pra\u0161ymas Konstituciniam Teismui buvo pateiktas kito subjekto, nei teismo ar asmens. Konstitucin\u0117je jurisprudencijoje sprend\u017eiant d\u0117l pandeminio reguliavimo pabr\u0117\u017eta \u017emogaus sveikatos apsaugos kaip konstituci\u0161kai svarbaus tikslo ir vie\u0161ojo intereso reik\u0161m\u0117 ir konstatuota, kad siekdamas u\u017ekirsti keli\u0105 \u017emoni\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 plitimui visuomen\u0117je, taip pat suvaldyti \u0161i\u0173 lig\u0173 plitim\u0105, d\u0117l kurio valstyb\u0117je susidaro ypatinga situacija, kelianti gr\u0117sm\u0119 daugelio \u017emoni\u0173 sveikatai ir gyvybei, kitoms konstitucin\u0117ms vertyb\u0117ms, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, \u012fgyvendindamas pareig\u0105 sudaryti teisines prielaidas u\u017etikrinti \u017emogaus sveikatos apsaugas, gali nustatyti tam tikrus kit\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 ribojimus, ta\u010diau tai darydamas, jis privalo paisyti Konstitucijoje nustatyt\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 ribojimo s\u0105lyg\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Jo\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirminink\u0117 D. Jo\u010dien\u0117 taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad 2022 m. i\u0161skirtiniai ne tik d\u0117l i\u0161nagrin\u0117t\u0173 konstitucin\u0117s justicijos byl\u0173, bet ir d\u0117l \u012fvairi\u0173 rengini\u0173 bei projekt\u0173, kuriais buvo minimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metis, ir kuriais, be kita ko, buvo siekiama atverti Konstitucin\u012f Teism\u0105 visuomenei.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Kalb\u0117dami apie 2022 metais t\u0119siamas reformas valstyb\u0117s tarnybos teisinio reglamentavimo srityje, mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117, kad itin da\u017enas valstyb\u0117s tarnybos srities teis\u0117s akt\u0173 keitimas lemia teisinio reguliavimo chaoti\u0161kum\u0105 (reguliavimas keistas 135 kartus).<\/p>\n\n\n\n<p>Pra\u0117jusieji metai atne\u0161\u0117 nema\u017eai poky\u010di\u0173 baud\u017eiamosios justicijos ir bausmi\u0173 vykdymo srityje, nors daug j\u0173 laukia ir \u0161iemet. 2022-\u0173j\u0173 Baud\u017eiamojo kodekso pakeitimus ir papildymus nul\u0117m\u0117 Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika ir Europos Komisijos prie\u0161 Lietuv\u0105 prad\u0117tos ES teis\u0117s pa\u017eeidimo proced\u016bros, taip pat siekis tobulinti baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s u\u017e nusikaltimus Lietuvos valstyb\u0117s Nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai s\u0105lygas. Kartu autoriai kriti\u0161kai \u012fvertino baud\u017eiamojo poveikio priemones ir baud\u017eiamumo grie\u017etinimo tendencijas. Pernai \u012fsigalioj\u0119 laikino sulaikymo reglamentavimo poky\u010diai sietini su asmens teis\u0117s \u012f laisv\u0119 ir saugum\u0105 apsaugos sustiprinimu, ta\u010diau mokslininkai vardija ir rizikas, kurios gali lemti atlikt\u0173 Baud\u017eiamojo proceso kodekso pakeitim\u0173 tik\u0117tin\u0105 neveiksmingum\u0105 ir j\u0173 neatitikt\u012f u\u017esibr\u0117\u017etam tikslui. 2022&nbsp;met\u0173 Lietuvos bausmi\u0173 sistemos pertvarka, kuria \u012ftvirtintas Europoje vyraujantis dualistinis bausmi\u0173 vykdymo sistemos modelis, tikimasi, u\u017etikrins Lietuvos bausmi\u0173 vykdymo sistemos centralizavim\u0105, funkcij\u0173 i\u0161gryninim\u0105, sustiprins tiek Lietuvos probacijos tarnybos, tiek Lietuvos kal\u0117jim\u0173 tarnybos vidaus ir finans\u0173 kontrol\u0119, u\u017etikrins efektyvesn\u012f vidaus administravim\u0105, vienod\u0105 Bausmi\u0173 vykdymo kodekso taikymo praktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Nema\u017eai poky\u010di\u0173 \u012fvyko administracin\u0117s teis\u0117s ir proceso srityje. Koreguotas Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymas, taip pat parengti apygard\u0173 administracini\u0173 teism\u0173 sistemos pakeitimai, kurie dar tik svarstomi Lietuvos Respublikos Seime, tik\u0117tina, u\u017etikrins geresn\u0119 administracini\u0173 byl\u0173 teisenos proceso kokyb\u0119 ir veiksmingesn\u012f asmen\u0173 pa\u017eeist\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173 gynim\u0105 administraciniuose teismuose. Administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 kodekso pakeitimai, administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 byl\u0173 teisenos naujov\u0117s tur\u0117s poveik\u012f \u017eal\u0105 patyrusi\u0173 fizini\u0173 ir juridini\u0173 asmen\u0173 pripa\u017einimui nukent\u0117jusiaisiais ir i\u0161laid\u0173 atlyginimui. Vis d\u0117lto kai kurioms naujov\u0117ms, pavyzd\u017eiui, administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 byl\u0173 nagrin\u0117jimo atid\u0117jimo&nbsp;institutui, pritr\u016bko baigtumo.<\/p>\n\n\n\n<p>Teis\u0117 vis labiau siejama su tvaria valstyb\u0117s raida, tod\u0117l ir \u0161ioje srityje \u012fvyko reik\u0161ming\u0173 teisinio reguliavimo poky\u010di\u0173, tik\u0117tina, sudaran\u010di\u0173 prielaidas darnesn\u0117s Lietuvos ekonomikos pl\u0117trai. Siekiant i\u0161vengti galim\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 (\u012fskaitant \u017eal\u0105) aplinkai ir \u017emoni\u0173 sveikatai, buvo priimti atliek\u0173 tvarkymo \u012fstatymo pakeitimai, susij\u0119 su prievoli\u0173 \u012fvykdymo u\u017etikrinimo priemon\u0117mis; t\u0119siant pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 tvarkymo sistemos reform\u0105, atliek\u0173 tvarkymo sistemos dalyviams nustatyti auk\u0161tesni reikalavimai, o Aplinkos apsaugos agent\u016brai \u2013 nauji \u012fgaliojimai.<\/p>\n\n\n\n<p>Daugelyje ES valstybi\u0173 technologij\u0173 poveikis teisiniuose ir teisminiuose procesuose darosi vis didesnis. 2022\u00a0met\u0173 pabaigoje \u012fsigalioj\u0119 du ES reglamentai\u00a0\u2013 Skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 aktas ir Skaitmenin\u0117s rinkos aktas\u00a0\u2013 reik\u0161mingai kei\u010dia skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 rink\u0105, nes lyderiaujantiems skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117jams numatomos naujos papildomos imperatyvaus pob\u016bd\u017eio pareigos, o ES sukuria naujus \u0161i\u0173 lyderiaujan\u010di\u0173 skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 prie\u017ei\u016bros instrumentus. Be to, \u012fstatymuose ir kituose teis\u0117s aktuose \u012ftvirtinti skaidrumo ir vie\u0161umo reikalavimai pastaruoju metu vis da\u017eniau tampa teisini\u0173 diskusij\u0173 objektu, kai \u0161i\u0173 reikalavim\u0173 \u012fgyvendinimas susiejamas su tam tikros apimties asmens duomen\u0173 vie\u0161u skelbimu internete. Leidinyje svarstomos problemos, kylan\u010dios derinant teis\u0119 \u012f asmens duomen\u0173 apsaug\u0105 su informacijos laisve ir ie\u0161kant tinkamos pusiausvyros ESTT 2022 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d. priimto sprendimo byloje C-184\/20 kontekste.<\/p>\n\n\n\n<p>D\u0117l verslo dinamikos prireik\u0117 ir jo teisinio reguliavimo atitinkam\u0173 pakeitim\u0173, ypa\u010d startuoli\u0173 reguliavimo srityje. Akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo pakeitimai ir u\u017etikrins b\u016btin\u0105 \u0161ios srities reguliavimo liberalizavim\u0105, b\u016btin\u0105 verslo pl\u0117trai, ir kartu, tik\u0117tina, padidins teisin\u012f tikrum\u0105 kai kuriais klausimais. Vis d\u0117lto \u012f kai kuriuos klausimus atsakymus tur\u0117s pateikti teism\u0173 praktika arba ateityje toliau bus tobulinamas teisinis reguliavimas.<\/p>\n\n\n\n<p>U\u017etikrinant geresn\u012f \u017emogaus teisi\u0173 \u012fgyvendinim\u0105, pra\u0117jusiais metais \u012fvyko ir daugiau poky\u010di\u0173, kurie analizuojami prane\u0161ime. Itin svarbus institucinis pokytis \u2013 \u012fkurta \u017dvalgybos kontrolieriaus institucija. Tai bus svarbi \u017evalgybos institucij\u0173 kontrol\u0117s garantija, o j\u0173 veiksm\u0173 \u012fvairov\u0117 yra b\u016btina \u0161iuolaikin\u0117ms valstyb\u0117ms, norin\u010dioms apsisaugoti nuo vis sud\u0117tingesni\u0173 i\u0161or\u0117s ir vidaus gr\u0117smi\u0173 konstitucinei santvarkai, demokratin\u0117ms institucijos ar valstyb\u0117s i\u0161likimui apskritai.<\/p>\n\n\n\n<p>Pla\u010diau apie teis\u0117s srities poky\u010di\u0173 2022 metais akademin\u012f vertinim\u0105 \u2013 leidinyje \u201eLietuvos teis\u0117 2022: esminiai poky\u010diai\u201c: <a rel=\"noreferrer noopener\" href=\"https:\/\/repository.mruni.eu\/handle\/007\/18863\" target=\"_blank\">https:\/\/repository.mruni.eu\/handle\/007\/18863<\/a><\/p>\n\n\n\n<p><em>Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos<\/em> <em>informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Konstituciniame Teisme visuomenei pristatyta Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teis\u0117s mokyklos iniciatyva parengta metin\u0117 teis\u0117s ap\u017evalga \u201eLietuvos teis\u0117 2022: esminiai poky\u010diai\u201c. Joje \u012fvertinti svarbiausi 2022 met\u0173 \u012fvykiai teis\u0117s srityje ir pateiktos \u012f\u017evalgos d\u0117l j\u0173 poveikio bei prognoz\u0117s, ko galime tik\u0117tis 2023 metais. &nbsp;\u201eMetine teis\u0117s ap\u017evalga siekiama atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f poreik\u012f analizuoti teis\u0117s srityje vykstan\u010dius poky\u010dius, diskutuoti &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":40166,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[460,252,3163,212],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40165"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40165"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40165\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40167,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40165\/revisions\/40167"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40166"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40165"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40165"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40165"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}