{"id":39851,"date":"2023-02-01T20:45:39","date_gmt":"2023-02-01T17:45:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=39851"},"modified":"2023-02-01T20:45:57","modified_gmt":"2023-02-01T17:45:57","slug":"vaidotas-a-vaicaitis-komentaras-del-2023-m-sausio-24-d-konstitucinio-teismo-nutarimo-kuriuo-vyriausybes-nutarimo-reguliavimas-del-2020-m-pavasari-paskelbto-karantino-kai-buvo-nustatyti-grozio-i","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/02\/01\/vaidotas-a-vaicaitis-komentaras-del-2023-m-sausio-24-d-konstitucinio-teismo-nutarimo-kuriuo-vyriausybes-nutarimo-reguliavimas-del-2020-m-pavasari-paskelbto-karantino-kai-buvo-nustatyti-grozio-i\/","title":{"rendered":"Vaidotas A. Vai\u010daitis. Komentaras d\u0117l 2023 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo Vyriausyb\u0117s nutarimo reguliavimas d\u0117l 2020 m. pavasar\u012f paskelbto karantino, kai buvo nustatyti gro\u017eio ir odontologijos paslaug\u0173 teikimo ribojimai, buvo pripa\u017eintas neprie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai"},"content":{"rendered":"\n

\u0160i\u0105 byl\u0105 <\/a>Konstitucinis Teismas nagrin\u0117jo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pra\u0161ym\u0105 d\u0117l turtin\u0117s \u017ealos, patirtos neleidus teikti gro\u017eio ir odontologijos paslaug\u0173, atlyginimo priteisimo. Teis\u0117s aktas, kurio konstitucingumas \u010dia buvo tiriamas, yra Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c[1]<\/a>, kurio nuostatos kaip tik ir draud\u0117 teikti min\u0117tas paslaugas. Parei\u0161k\u0117jo, t.y. LVAT, manymu, asmens \u016bkin\u0117s veiklos ribojimus buvo galima nustatyti tik \u012fstatymu, o ne po\u012fstatyminiu aktu (\u0161iuo atveju \u2013 Vyriausyb\u0117s nutarimu), be to, pasak, LVAT, visi\u0161kas atsisakymas teikti \u0161ias paslaugas karantino metu buvo neproporcingas, nes galima buvo taikyti ma\u017eesn\u0117s apimtiems ribojimus, pvz., kauki\u0173 d\u0117v\u0117jim\u0105 ar sraut\u0173 reguliavim\u0105. Ta\u010diau Konstitucinis Teismas, tiksliau jo dauguma (a\u0161tuoni teis\u0117jai i\u0161 devyni\u0173), buvo kitokios nuomon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 pirma, turiu pasakyti, kad man\u0119s nenustebino Konstitucinio Teismo nutarimas \u0161ioje byloje, jog Vyriausyb\u0117s ribojimai neprie\u0161taravo Konstitucijai ir \u017dmoni\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s \u012fstatymui[2]<\/a> (U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymui), nes jis vienaip ar kitaip atitinka \u0161io Teismo lig\u0161iolin\u0119 tendencij\u0105 karantino metu taikyt\u0173 suvar\u017eym\u0173 at\u017evilgiu (\u017er. pvz., 2022 m. bir\u017eelio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarim\u0105, kuriame buvo nagrin\u0117jama Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro sprendim\u0173 ir min\u0117to \u012fstatymo nuostat\u0173 konkurencija[3]<\/a>). Ta\u010diau, kadangi tai yra viena i\u0161 \u0161ios kategorijos Konstitucinio Teismo byl\u0173, kurios dar laukia ateityje, manau, kad b\u016btina jau dabar atid\u017eiau pa\u017evelgti \u012f \u0161io nutarimo motyvavimo logik\u0105 ir argumentus.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia reikia pasakyti, kad \u0161ioje byloje Teismas nagrin\u0117jo vadinam\u0173j\u0173 lokdaun\u0173<\/em> konstitucingum\u0105, ta\u010diau gana siaura apimtimi, t.y. \u016bkio subjekt\u0173, kurie teikia gro\u017eio ir odontologijos paslaugas, kontekste. Taigi, \u010dia pirmiausia, \u012f akis krenta pati bylos faktin\u0117 med\u017eiaga, t.y. tai, kad gin\u010das formaliai kilo ne tiek d\u0117l konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, kiek d\u0117l paslaug\u0173 teikimo ribojimo, kur \u017eal\u0105 patyr\u0117 verslo subjektas, o ne pats \u017emogus. Antra, \u010dia eina kalba ne apie gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 planini\u0173 operacij\u0173 atid\u0117jim\u0105, o apie gro\u017eio ir odontologijos paslaugas, kuri\u0173 laiku nesuteikimas da\u017eniausiai nesukelia negr\u012f\u017etam\u0173 proces\u0173, palyginus jas pvz., su \u0161irdies ar onkologin\u0117mis ligomis. Tiesa, odontologijos paslaug\u0173 laiku nesuteikimas tam tikrais atvejais taip pat gali tur\u0117ti labai skausmingas pasekmes \u017emogui ir jo sveikatai, tod\u0117l \u0161iame komentare did\u017eiausias d\u0117mesys bus skiriamas b\u016btent odontologijos paslaug\u0173 teikimui. Tre\u010dia, \u010dia eina kalba apie palyginus trump\u0105 \u0161i\u0173 paslaug\u0173 teikimo draudim\u0105 (i\u0161skyrus b\u016btinosios medicinos pagalbos u\u017etikrinim\u0105) vadinamojo pirmojo karantino metu, t.y. odontologijos paslaugas buvo draud\u017eiama teikti (j\u0173 teikimas buvo \u201eatid\u0117tas\u201c) du m\u0117nesius: nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegu\u017e\u0117s 17 d.<\/p>\n\n\n\n

Asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimo testas ir \u201evisuotinas karantinas\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimui jis taikys keturi\u0173 s\u0105lyg\u0173 (element\u0173) test\u0105, kuris, beje, yra analogi\u0161kas jo anks\u010diau taikytiems \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo testams. Pasak Teismo, riboti asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0119 galima, jeigu laikomasi \u0161i\u0173 keturi\u0173 s\u0105lyg\u0173: pirma, tai daroma \u012fstatymu; antra, apribojimai yra b\u016btini demokratin\u0117je visuomen\u0117je, siekiant apsaugoti kit\u0173 asmen\u0173 teises bei laisves ir konstitucines vertybes; tre\u010dia, apribojimais n\u0117ra paneigiama teisi\u0173 ir laisvi\u0173 prigimtis bei esm\u0117, ir, ketvirta, ribojimais laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, pagal kur\u012f ribojimo priemon\u0117s turi b\u016bti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teis\u0117s negali b\u016bti ribojamos labiau, negu b\u016btina.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia n\u0117ra vieta ir laikas pla\u010diau pasisakyti d\u0117l konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo s\u0105lyg\u0173 (element\u0173) ir apimties, ta\u010diau galima trumpai atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tris dalykus: pirma, Konstitucijos 46 straipsnyje \u012ftvirtintos \u201easmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s\u201c, kuria naudojasi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, ribojimo apimtis neb\u016btinai yra analogi\u0161ka konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo apim\u010diai (nors, kaip matysime v\u0117liau, \u0161ios laisv\u0117s turinys neatsiejamai susij\u0119s su \u017emogaus teise \u012f sveikat\u0105 net ir tuo atveju, kai \u016bkin\u0117s veiklos laisve naudojasi juridinis asmuo). Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato bendro konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo pagrindo viename specialiame straipsnyje ar jo dalyje (kaip kad yra pvz., Vokietijos, \u0160veicarijos ar Lenkijos Konstitucijose[4]<\/a>), ta\u010diau bet kuriuo atveju \u0161ie ribojimo pagrindai Lietuvoje turi remtis ir b\u016bti grind\u017eiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, o ne kuriais nors kitais ordinariniais ar tarptautiniais \u0161altiniais. Kitaip tariant, konstitucines \u017emogaus teises ribojan\u010diame \u012fstatyme numatyti ribojimo pagrindai turi kilti i\u0161 Konstitucijos ir neprie\u0161tarauti jai, o ribojantis \u012fstatymas paprastai tur\u0117t\u0173 konkre\u010diai \u012fvardinti ribojam\u0105 konstitucin\u0119 \u017emogaus teis\u0119, nurodant konkret\u0173 Konstitucijos straipsn\u012f, kur\u012f siekiama riboti. Tik taip galima b\u016bt\u0173 i\u0161vengti piktnaud\u017eiavimo \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo diskrecija, ribojant konstitucines \u017emogaus teises. Tre\u010dia, konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo kriterij\u0173 apimtis ordinarini\u0173 speciali\u0173j\u0173 teisini\u0173 re\u017eim\u0173 metu (pvz., visuotino karantino metu[5]<\/a>) gali b\u016bti platesn\u0117s apimties nei \u012fprastiniu metu, ta\u010diau j\u0173 intensyvumas negali prilygti nepaprastosios pad\u0117ties re\u017eimui; be to, tokio specialaus teisinio re\u017eimo \u012fvedimo pagrindas turi b\u016bti reali gr\u0117sm\u0117<\/em> (visuotino karantino atveju \u2013 \u017emogaus ir visuomen\u0117s sveikatai), jo trukm\u0117 turi b\u016bti laikina ir pagal nepaprastosios pad\u0117ties analogij\u0105 \u2013 jo \u012fvedimui vienokiu ar kitokiu b\u016bdu turi pritarti Seimas. Kadangi \u0161iame nutarime Konstitucinis Teismas niekaip nepasisak\u0117 d\u0117l to, ar gin\u010dijamu nutarimu Vyriausyb\u0117s \u012fvest\u0105 visuotin\u0105 karantin\u0105 reik\u0117t\u0173 laikyti specialiuoju teisiniu re\u017eimu, tod\u0117l \u010dia reik\u0117t\u0173 \u0161\u012f klausim\u0105 bent trumpai aptarti.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u010dia galime u\u017eduoti klausim\u0105, kada Lietuvoje atsirado karantino, kaip specialaus teisinio re\u017eimo, samprata, leid\u017eianti riboti konstitucines \u017emogaus teises vis\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu<\/em>: ar Seimui pri\u0117mus 1996 m. U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatym\u0105 (su pakeitimais, galiojusiais iki 2020 kovo 14 d.) ar Vyriausybei pri\u0117mus gin\u010dijam\u0105 2020 m. kovo 14 d. nutarim\u0105 Nr. 207 \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c? Atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 yra vienareik\u0161mis \u2013 tai padar\u0117 Vyriausyb\u0117 gin\u010dijamu nutarimu. Kitaip tariant, nors U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymas nuo pat savo pri\u0117mimo dienos 1996 metais numat\u0117 galimyb\u0119 Vyriausybei paskelbti karantin\u0105 visoje Lietuvos teritorijoje, ta\u010diau iki 2020 m. kovo 14 d. jis buvo suprantamas tik, kaip toks re\u017eimas, kuris nukreiptas \u012f sergan\u010dius pavojingomis u\u017ekre\u010diamomis ligomis (ar \u012ftariamus, kad serga). Tuo tarpu 2020 m. kovo 14 d. Vyriausyb\u0117s nutarimas suteik\u0117 U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatyme numatytam karantinui visai kit\u0105 (nauj\u0105) prasm\u0119, kurios jis iki tol netur\u0117jo, t.y. jis \u0161\u012f teisin\u012f re\u017eim\u0105 (skirt\u0105, vis\u0173 pirma, sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 izoliacijai) i\u0161pl\u0117t\u0117 vis\u0173 gyventoj\u0173 at\u017evilgiu, kas \u0161iame komentare vadinama \u201evisuotinu karantinu\u201c. \u010cia ne vieta b\u016bt\u0173 nagrin\u0117ti, ar apskritai galima taip pla\u010diai i\u0161pl\u0117sti \u201ekarantino\u201c s\u0105vok\u0105, ta\u010diau \u0161ioje Konstitucinio Teismo byloje reik\u0117jo bent jau i\u0161kelti klausim\u0105, ar Vyriausyb\u0117 savo 2020 m. kovo 14 d. nutarimu gal\u0117jo prapl\u0117sti U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatyme numatyt\u0105 karantino samprat\u0105, suteikdama jam daug platesn\u0119 prasm\u0119, nei tai numat\u0117 \u012estatymas? Mano manymu, atsakymas \u010dia taip pat yra vienareik\u0161mi\u0161kai neigiamas, nes po\u012fstatyminio akto reguliavimas negali konkuruoti su \u012fstatymo nuostatomis. O tai rei\u0161kia, kad Vyriausyb\u0117 \u0161iuo nutarimu pa\u017eeid\u0117 \u012fstatym\u0173 vir\u0161enyb\u0117s princip\u0105, o tuo pa\u010diu \u2013 ir konstitucin\u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105 bei Konstitucijos 5 straipsnyje numatyt\u0105 vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105. Taigi, Konstitucinis Teismas \u0161ioje byloje tur\u0117jo, vis\u0173 pirma, min\u0117tu po\u017ei\u016briu<\/em> \u012fvertinti Vyriausyb\u0117s nutarimo turin\u012f ir tik tuomet pereiti prie odontologini\u0173 paslaug\u0173 teikimo \u201eatid\u0117jimo\u201c (o tai rei\u0161kia laikino draudimo) vertinimo min\u0117t\u0173 keturi\u0173 ribojimo kriterij\u0173 kontekste.<\/p>\n\n\n\n

Beje, tai, kad Vyriausyb\u0117 savo nutarimais (be atitinkam\u0173 \u012fstatymo nuostat\u0173) negali \u012fvesti \u201evisuotino karantino\u201c, t.y.  visiems asmenims riboti sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 ir kit\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, matosi ir i\u0161 \u012fstatymo leid\u0117jo veiksm\u0173, kai pra\u0117jus dviem savait\u0117m po gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo pri\u0117mimo 2020 m. kovo 14 dien\u0105[6]<\/a>, buvo skubama keisti U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatym\u0105, suteikiant Vyriausybei diskrecij\u0105 taikyti \u201e\u016bkin\u0117s veiklos apribojimus<\/em>\u201c karantino metu[7]<\/a>, o dar grie\u017etesni ribojimai \u012estatyme buvo nustatyti visai neseniai, t.y. tik 2022 m. gruod\u017eio 8 d.[8]<\/a>. Tiesa, net ir dabar galiojan\u010dioje \u012estatymo redakcijoje n\u0117ra numatyta, kad gali b\u016bti laikinai draud\u017eiama ar neleid\u017eiama (atidedama) pasinaudoti kuria nors konstitucine \u017emogaus teise, kaip kad tai buvo numatyta 2020 m. kovo 14 d. Vyriausyb\u0117s nutarime \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c[9]<\/a>. Taigi, ne\u017ei\u016brint \u012f \u0161\u012f esmin\u012f Konstitucinio Teismo nutarimo argumentavimo tr\u016bkum\u0105, \u0161iame komentare toliau bus analizuojami Teismo argumentai, susij\u0119 su visais keturiais kriterijais atskirai, taip suskaidant \u0161\u012f komentar\u0105 \u012f keturias dalis.<\/p>\n\n\n\n

1. Asmens \u016bkin\u0117s veiklos \u201eribojimas \u012fstatymu\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirmasis Konstitucinio Teismo pamin\u0117tas \u016bkin\u0117s veiklos ribojimo kriterijus yra tas, kad, pasak Teismo, asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0119 riboti galima tik tuomet, jeigu tai daroma \u012fstatymu. Beje, m\u016bs\u0173 Konstitucijos kontekste toks ribojimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti kildinamas i\u0161 konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo, o nuorodas \u012f \u012fstatym\u0105, kaip \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo s\u0105lyg\u0105, galima rasti Konstitucijos 20-36 str., 51 str. ir 145 straipsnyje. Jau buvo min\u0117ta, kad Konstitucinis Teismas tokiu (asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0119) ribojan\u010diu \u012fstatymu laik\u0117 b\u016btent U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo konstatuota, 2020 m. kovo 14 dien\u0105 galiojusio U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog \u201ckarantino tikslas \u2013 nustatyti speciali\u0105 asmen\u0173 darbo, gyvenimo, poilsio, kelioni\u0173 tvark\u0105, \u016bkin\u0117s ir kitokios veiklos s\u0105lygas<\/em> […] bei paslaug\u0173 teikimo tvark\u0105<\/em> \u201d, o \u0161io straipsnio 3 dalyje teigiama, jog karantin\u0105 visoje Lietuvos teritorijoje \u201eskelbia ir at\u0161aukia, jo dyd\u012f, ribas, trukm\u0119 ir re\u017eim\u0105 tvirtina Vyriausyb\u0117 sveikatos apsaugos ministro teikimu\u201c. \u012edomu tai, kad ai\u0161kindamas \u0161ias \u012fstatymo nuostatas, Konstitucinis Teismas teigia, jog pagal \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 karantino metu \u016bkin\u0117s veiklos s\u0105lygos ir paslaug\u0173 teikimo tvarka<\/em> gal\u0117jo b\u016bti tokia, kad \u016bkine veikla laikinai b\u016bt\u0173 draud\u017eiama verstis<\/em>. Kitaip tariant, pasak Teismo, \u012estatyme vartojamas terminas \u201epaslaug\u0173 teikimo tvarkos<\/em> nustatymas\u201c, apima laikin\u0105 paslaug\u0173 draudim\u0105<\/em>, tod\u0117l Teismo nuomone, \u0161is \u012estatymas leido Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. paskelbti visuotin\u0105 karantin\u0105 ir jo metu laikinai (\u0161iuo atveju, du m\u0117nesius) u\u017edrausti (\u201eatid\u0117ti\u201c) teikti odontologijos paslaugas, tod\u0117l, pasak Teismo, Vyriausyb\u0117 gin\u010dijame nutarime \u201enenustat\u0117 su \u012fstatymu konkuruojan\u010dio teisinio reguliavimo\u201c. Ta\u010diau problema yra ta, kad \u0161i \u012estatymo nuostata (galiojusi gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo pri\u0117mimo metu) ne tik kad ne\u012fvardino galimyb\u0117s Vyriausybei laikinai u\u017edrausti <\/em>pasinaudoti kokia nors konstitucine asmens teise ir laisve, bet nenumat\u0117 ir jos \u0161velnesnio ribojimo <\/em>galimyb\u0117s. Tod\u0117l, manytina, jog Konstitucinis Teismas \u010dia per pla\u010diai suprato \u201epaslaug\u0173 teikimo tvarkos<\/em> nustatymo<\/em>\u201c samprat\u0105, nes pagal Konstitucij\u0105, jau pats \u012fstatymas turi ai\u0161kiai \u012fvardinti, kad b\u016btent jis riboja<\/em> konstitucin\u0119 asmens teis\u0119 ar laisv\u0119, (pageidautina) nurodant Konstitucijos straipsn\u012f, kuriame \u0161i teis\u0117 ar laisv\u0117 yra \u012ftvirtinta. Be to, Lietuvos Konstitucija nenumato \u012fstatym\u0173 leidybos delegavimo Vyriausybei galimyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

2. Asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s apribojim\u0173 b\u016btinumas<\/em> demokratin\u0117je visuomen\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Antrasis Konstitucinio Teismo pamin\u0117tas asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s apribojim\u0173 kriterijus yra \u201eb\u016btinumas <\/em>demokratin\u0117je visuomen\u0117je, siekiant apsaugoti kit\u0173 asmen\u0173 teises bei laisves ir konstitucines vertybes\u201c. \u0160is ribojimo kriterijus (pana\u0161iai, kaip ir ribojim\u0173 proporcingumas) taip pat gal\u0117t\u0173 b\u016bti kildinamas i\u0161 Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tod\u0117l kad Konstitucija yra teisin\u0117s valstyb\u0117s, demokratijos ir \u017emogaus teisi\u0173, kaip pamatini\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173, balansas.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u0161iame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, \u201esiekiant apsaugoti asmenis nuo gr\u0117smi\u0173 sveikatai<\/em> […], buvo b\u016btina nustatyti \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0119 var\u017eant\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105\u201c; taip pat buvo teigiama, kad \u201esiekis […] suvaldyti \u0161i\u0173 lig\u0173 plitim\u0105, d\u0117l kurio valstyb\u0117je susidaro ypatinga situacija, kelianti gr\u0117sm\u0119<\/em> daugelio \u017emoni\u0173 sveikatai ir gyvybei<\/em>, […], gali lemti skubi\u0173 ir veiksming\u0173 sprendim\u0173 b\u016btinyb\u0119\u201c. \u0160iame Konstitucinio Teismo nutarime tuo pa\u010diu teigiama, kad \u201eatsi\u017evelgiant \u012f tuo metu turim\u0105 speciali\u0105 informacij\u0105, buvo pagrindo manyti, jog situacija, kelianti gr\u0117sm\u0119<\/em> daugelio \u017emoni\u0173 sveikatai ir gyvybei, yra nei\u0161vengiama<\/em>\u201c, informacija apie lig\u0105 buvo \u201enegausi ir greitai besikei\u010dianti, susiklos\u010diusi situacija buvo nauja ir nenusp\u0117jama, o COVID-19 ligos sukeliamos pasekm\u0117s buvo nei\u0161tirtos ir tik prognozuojamos\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u010dia Teismas kalba apie tai, kad pagal tuo metu turim\u0105 informacij\u0105 buvo pagrindo manyti, jog u\u017ekre\u010diama liga kelia didel\u0119<\/em> nei\u0161vengiam\u0105 gr\u0117sm\u0119 visuomen\u0117s ir \u017emogaus sveikatai<\/em>. Visgi, manytina, jog \u0161ioje byloje \u0161io kriterijaus ribose, vis\u0173 pirma, buvo b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti, koks 2020 m. kovo 14 dien\u0105 buvo faktinis pagrindas Vyriausybei nutarimu visoje Lietuvos teritorijoje ir visiems gyventojams paskelbti \u201evisuotin\u0105 karantin\u0105\u201c ir tuo drasti\u0161kai apriboti ar net drausti, be kita ko, \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0119, juolab, kad \u0161iuo metu jau yra pakankamai duomen\u0173 apie tai, kokia buvo \u0161ios ligos gr\u0117sm\u0117 ir koki\u0105 \u017eal\u0105 visuomen\u0117s sveikatai ji gal\u0117jo padaryti, t.y., ar gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo metu didel\u0117 gr\u0117sm\u0117 \u017emogaus ir visuomen\u0117s sveikatai buvo reali<\/em>. Jei sakytume, kad toks klausimas i\u0161eina u\u017e Konstitucinio Teismo kompetencijos rib\u0173, nes tuo metu Vyriausyb\u0117 tur\u0117jo nedaug informacijos, o \u201esituacija buvo nauja ir nenusp\u0117jama\u201c (kaip kad teigiama Konstitucinio Teismo nutarime), tokiu atveju pripa\u017eintume, kad Vyriausyb\u0117 gali \u012fvesti visuotin\u0105 special\u0173 teisin\u012f re\u017eim\u0105, kuriuo drasti\u0161kai apriboti ir net visiems visuomen\u0117s nariams laikinai u\u017edrausti didel\u0119 dal\u012f konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, be jokio realaus faktinio ir mokslinio pagrindo (t.y. remiantis tuo, kad \u201epasekm\u0117s buvo nei\u0161tirtos ir tik prognozuojamos\u201c), o vien tik remiantis baime ar tokios gr\u0117sm\u0117s teorine galimybe. Toks m\u0105stymas atvert\u0173 duris piktnaud\u017eiavim\u0173 vald\u017eia galimybei. Kadangi Konstitucinis Teismas \u0161ioje byloje nek\u0117l\u0117 klausimo Vyriausybei, ar visuotino karantino \u012fvedimas 2020 m. kovo 14 dien\u0105 tur\u0117jo kok\u012f nors real\u0173 faktin\u012f ir mokslin\u012f pagrind\u0105, tod\u0117l ir jam nebuvo galima objektyviai \u012fvertinti asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s apribojim\u0173 b\u016btinumo<\/em> klausimo. \u010cia tik reikia pasakyti, jog min\u0117to karantino patirtis m\u016bs\u0173 visuomenei yra ne\u012fkainojama ta prasme, kad ji leido dar geriau suprasti, jog Konstitucija remiasi ne baime, o pasitik\u0117jimu joje \u012ftvirtintomis vertyb\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

3. Ar Vyriausyb\u0117s apribojimais nebuvo paneigiama \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 prigimtis bei esm\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, svarstyti klausim\u0105, ar U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatyme numatyti ribojimai paneig\u0117 asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s prigimt\u012f ir esm\u0119 (kaip ir tai, ar jie buvo proporcingi), nei\u0161eina, nes \u0161is \u012estatymas toki\u0173 ribojim\u0173 visai nenumat\u0117, o jie buvo numatyti tik Vyriausyb\u0117s nutarime. Ta\u010diau \u012fsivaizduokime, kad odontologijos paslaug\u0173 teikimo (arba bet koks asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s) \u201eatid\u0117jimas\u201c b\u016bt\u0173 buv\u0119s numatytas \u012estatyme ir teori\u0161kai pasvarstykime, ar toks laikinas \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s draudimas negal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas, kaip paneigiantis \u0161ios laisv\u0117s prigimt\u012f ir esm\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Atsakant \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kelet\u0105 jau anks\u010diau pasteb\u0117t\u0173 aspekt\u0173. Pirma, ar \u0161iuo atveju odontologijos paslaug\u0173 laikinas u\u017edraudimas (t.y. \u201eatid\u0117jimas\u201c dviem savait\u0117ms, o v\u0117liau \u2013 ir dviem m\u0117nesiams) paneigia \u0161ios paslaugos teikimo, kaip Konstitucijos 46 str. 1 dalyje numatytos \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s esm\u0119 ir prigimt\u012f? Su tuo susij\u0119s ir kitas klausimas: jei asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s u\u017edraudimas dviem m\u0117nesiams n\u0117ra \u0161ios laisv\u0117s prigimties ir esm\u0117s paneigimas, tai k\u0105 tuo metu rei\u0161kia teisi\u0173 ir laisvi\u0173 \u201epaneigimas\u201c apskritai arba kiek laiko toks teis\u0117s ar laisv\u0117s draudimas turi t\u0119stis, kad b\u016bt\u0173 paneigta jos esm\u0117? \u010cia jau buvo min\u0117ta, kad m\u016bs\u0173 Konstitucija numato tik vien\u0105 special\u0173j\u012f teisin\u012f re\u017eim\u0105 \u2013 nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, kurios metu leid\u017eiami tam tikr\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 didesnio m\u0105sto apribojimai (nei \u012fprastu metu), ta\u010diau n\u0117ra \u012fvardijama, jog pasinaudojimas \u0161iomis teis\u0117mis nepaprastosios pad\u0117ties metu gali b\u016bti visai draud\u017eiamas[10]<\/a>. Kadangi nepaprastoji pad\u0117tis yra pats grie\u017e\u010diausias taikos meto Lietuvoje specialusis teisinis re\u017eimas, tod\u0117l visi kiti ordinariniuose teis\u0117s aktuose numatyti specialieji teisiniai re\u017eimai (net jei sakytume, kad toks specialusis teisinis re\u017eimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir karantinas) gali numatyti tik \u0161velnesnius, o ne grie\u017etesnius \u017emogaus teisi\u0173 ribojimus[11]<\/a>. Gaila, bet Konstitucinis Teismas savo nutarime toki\u0173 klausim\u0173 nek\u0117l\u0117, jis tik pamin\u0117jo, jog tai, kad toks \u201eatid\u0117jimas\u201c (bent jau vadinamojo \u201epirmojo karantino\u201c metu) t\u0119s\u0117si tik du m\u0117nesius, be to, \u201eVyriausyb\u0117 numat\u0117 kompensuoti d\u0117l karantino paskelbimo ir jo priemoni\u0173 taikymo patirtus praradimus\u201c, tod\u0117l \u201en\u0117ra pagrindo teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu buvo paneigta \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s esm\u0117\u201c. Beje, \u010dia reikia pamin\u0117ti, jog su \u016bkin\u0117s veiklos suvar\u017eymais susijusio kompensavimo mechanizmas buvo numatytas ne gin\u010dijame 2020 m. kovo 14 d. Vyriausyb\u0117s nutarime, o v\u0117liau, tod\u0117l abejotina, ar \u0161is argumentas apskritai gali b\u016bti naudojamas, sprend\u017eiant \u0161io konkretaus Vyriausyb\u0117s nutarimo konstitucingumo klausim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau antras aspektas, kuris \u0161iame Konstitucinio Teismo nutarime visai nebuvo nagrin\u0117jamas \u017emogaus teisi\u0173 esm\u0117s ribojimo draudimo po\u017ei\u016briu yra tas, kad \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117 yra neatsiejamai susijusi su konstitucine \u017emogaus teise \u012f sveikat\u0105, kylan\u010dia i\u0161 Konstitucijos 53 straipsnio ir kit\u0173 nuostat\u0173. Taigi, \u010dia b\u016btina pasteb\u0117ti, jog odontologijos paslaug\u0173 draudimas negali b\u016bti vertinamas tik, kaip fizinio ar juridinio asmens \u016bkin\u0117 veikla (t.y. tik, kaip verslas, siekiantis pelno), nes odontologijos paslaug\u0173 teikimas tiesiogiai susij\u0119s ir su konstitucine \u017emogaus teise \u012f sveikat\u0105. Kitaip tariant, \u017emogus niekaip negali \u012fgyvendinti savo teis\u0117s \u012f sveikat\u0105 (\u0161iuo atveju, teis\u0117s \u012f dant\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105) be odontologijos paslaug\u0173 teikimo u\u017etikrinimo. Juo labiau, kad fiziniams asmenims, patyrusiems \u017eal\u0105 d\u0117l odontologijos paslaug\u0173 atid\u0117jimo Vyriausyb\u0117 nenumat\u0117 jokio kompensavimo mechanizmo. Taigi, net ir tuo atveju, jei bet kokio asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s pasirei\u0161kimo atid\u0117jimas b\u016bt\u0173 numatytas \u012estatyme, o ne Vyriausyb\u0117s nutarime (kaip kad buvo \u0161iuo atveju), b\u016bt\u0173 nelengva pagr\u012fsti, kad toks ribojimas nepaneigia \u0161ios \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s esm\u0117s, siejant j\u0105 su konstitucine \u017emogaus teise \u012f sveikat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

4. \u017dmogaus teisi\u0173 ribojimo proporcingumo principas \u0161ioje byloje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, \u0161iame nutarime Konstitucinis Teismas teigia, jog vienas i\u0161 keturi\u0173 konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo pagrind\u0173 yra proporcingumo principo laikymasis, pagal kur\u012f \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo priemon\u0117s turi b\u016bti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teis\u0117s negali b\u016bti ribojamos labiau, negu yra b\u016btina. Kaip jau buvo min\u0117ta, \u0161\u012f kriterij\u0173 Konstitucinis Teismas gal\u0117t\u0173 taikyti tik tuo atveju, jei odontologijos paslaug\u0173 teikimo (ar asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s pasirei\u0161kimo apskritai) atid\u0117jimas b\u016bt\u0173 numatytas \u012fstatyme. Tod\u0117l pana\u0161iai, kaip ir ankstesniame skyrelyje pabandykime \u012fsivaizduoti, jog \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s pasirei\u0161kimo ribojimai b\u016bt\u0173 buv\u0119 numatyti ne 2020 m. kovo 14 d. Vyriausyb\u0117s nutarime, o t\u0105 dien\u0105 galiojan\u010diame U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatyme. Taigi, ar du m\u0117nesius besit\u0119siantis odontologijos paslaug\u0173 teikimo draudimas buvo proporcingas siekiamam tikslui ir ar to tikslo negalima buvo pasiekti \u0161velnesn\u0117mis priemon\u0117mis? \u010cia reikia pasteb\u0117ti, jog parei\u0161k\u0117jas \u0161ioje byloje teig\u0117, jog tuo atveju egzistavo tam tikra ma\u017eiau \u017ealinga alternatyva odontologijos paslaug\u0173 teikimo \u201eatid\u0117jimui\u201c, t.y., pvz., pacient\u0173 kauki\u0173 d\u0117v\u0117jimas ir j\u0173 sraut\u0173 reguliavimas. Keista, bet Teismas niekaip nesureagavo \u012f \u0161i\u0173 alternatyvi\u0173 metod\u0173 taikymo galimyb\u0119 karantino metu. Vietoj to Konstitucinis Teismas, kaip min\u0117ta, pasisakydamas d\u0117l ribojim\u0173 proporcingumo, konstatavo, jog toks draudimas buvo laikinas (t\u0119s\u0117si tik du m\u0117nesius) ir \u201ejis buvo nustatytas atsi\u017evelgus \u012f tuo metu tur\u0117t\u0105 speciali\u0105 informacij\u0105\u201c, kuri buvo \u201enegausi ir greitai besikei\u010dianti, susiklos\u010diusi situacija buvo nauja ir nenusp\u0117jama, o COVID-19 ligos sukeliamos pasekm\u0117s buvo nei\u0161tirtos ir tik prognozuojamos\u201c. Be to, kaip min\u0117ta, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, jog Vyriausyb\u0117 numat\u0117 kompensuoti d\u0117l karantino paskelbimo ir jo priemoni\u0173 taikymo patirtus praradimus.<\/p>\n\n\n\n

Vertinant \u0161iuos argumentus, reikia pasakyti, kad ribojim\u0173 laikinumas tikrai yra svarbus faktorius, vertinant j\u0173 proporcingum\u0105, ta\u010diau, i\u0161 kitos pus\u0117s, visi specialieji teisiniai re\u017eimai yra laikini jau vien ipso facto<\/em>. Tuo tarpu d\u0117l informacijos apie u\u017ekre\u010diam\u0105j\u0105 lig\u0105 tr\u016bkumo, kaip \u017emogaus teisi\u0173 pateisinimo, jau buvo pasisakyta anks\u010diau, kad tok\u012f Vyriausyb\u0117s pasiteisinim\u0105 galima priimti tik dalinai, nes Konstitucija neleid\u017eia riboti konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, remiantis vien baime ir informacijos apie lig\u0105 tr\u016bkumu. Pagaliau, vertinant argument\u0105, kad Vyriausyb\u0117 nusprend\u0117 kompensuoti verslui d\u0117l karantino patirtus praradimus, tai toks sprendimas buvo priimtas v\u0117liau nei \u010dia gin\u010dijamas Vyriausyb\u0117s nutarimas, tod\u0117l \u0161io argumento taip pat negalima naudoti, kaip pateisinan\u010dio Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarimo ribojimus ir draudimus. Be to, kaip jau buvo min\u0117ta, proporcingumo principas \u0161ioje byloje turi b\u016bti taikomas ne tik \u016bkio subjekt\u0173, bet ir kiekvieno \u017emogaus, kurio teis\u0117s \u012f sveikat\u0105 buvo laikinai draud\u017eiamos, at\u017evilgiu, ta\u010diau pastariesiems Vyriausyb\u0117 net ir v\u0117liau jokio kompensavimo nenumat\u0117. Taigi, manytina, jog odontologijos paslaug\u0173 teikimo atid\u0117jimas bent jau at\u017evilgiu t\u0173 asmen\u0173, kurie tuo metu nesirgo jokia u\u017ekre\u010diam\u0105ja liga, negal\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas, kaip proporcinga konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 ribojimo priemon\u0117.   <\/p>\n\n\n\n

Vietoj apibendrinim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gal a\u0161 klystu, bet po \u0161ios Konstitucinio Teismo nutarimo analiz\u0117s gali susidaryti nuomon\u0117, kad Teismas \u0161iame nutarime ie\u0161kojo argument\u0173, pateisinan\u010di\u0173 Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarimo \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c teis\u0117tum\u0105. Ai\u0161ku, toks noras turi ekonomi\u0161kai racional\u0173 pagrind\u0105, nes pripa\u017einus \u0161\u012f Vyriausyb\u0117s nutarim\u0105 neteis\u0117tu, galima b\u016bt\u0173 tik\u0117tis virtin\u0117s \u017ealos atlyginimo ie\u0161kini\u0173, ta\u010diau i\u0161 kitos pus\u0117s, jei neteis\u0117ti Vyriausyb\u0117s veiksmai yra pateisinami, tuomet tai gali paskatinti vald\u017eios institucijas ir toliau piktnaud\u017eiauti savo \u012fgaliojimais, tod\u0117l visuomet geriau yra tiesiog laikytis Konstitucijos. Taigi, nor\u0117\u010diau, kad pats skaitytojas pasidaryt\u0173 i\u0161vadas apie \u0161io nutarimo pagr\u012fstum\u0105 \u010dia min\u0117t\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo kriterij\u0173 kontekste, jau ne\u017ei\u016brint \u012f tai, kad \u0161i analiz\u0117 parod\u0117, jog gin\u010dijamas Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarimas \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c i\u0161 esm\u0117s suk\u016br\u0117 nauj\u0105 special\u0173j\u012f teisin\u012f re\u017eim\u0105 \u2013 visuotin\u0105 karantin\u0105, kuris iki tol nebuvo numatytas jokiame \u012fstatyme. Ta\u010diau pabaigai nor\u0117\u010diau atkreipti skaitytojo d\u0117mes\u012f dar \u012f kelet\u0105 nevisai, mano manymu, tinkam\u0173 Teismo argumentavimo vira\u017e\u0173. Vis\u0173 pirma, reikia pamin\u0117ti, jog Teismas \u0161iame nutarime gana da\u017enai cituoja U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo 2020 m. kovo 31 d. pakeitimus, prapl\u0117tusius Vyriausyb\u0117s diskrecij\u0105 karantino metu. Nors Teismas nutarime pripa\u017e\u012fsta, kad \u0161ie \u012estatymo pakeitimai buvo priimti kelet\u0105 savai\u010di\u0173 po gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo \u012fsigaliojimo[12]<\/a>, ta\u010diau pats v\u0117liau (nei gin\u010dijamas Vyriausyb\u0117s nutarimas) \u012fsigaliojusi\u0173 \u012estatymo pakeitim\u0173 da\u017enas \u012ftraukimas \u012f nutarimo motyv\u0173 sek\u0105 neatrodo tinkama argumentavimo metodologija, nes gali sudaryti \u012fsp\u016bdis, jog tokiu b\u016bdu post factum<\/em> siekiama tiesiog pateisinti 2020 m. kovo 14 d. Vyriausyb\u0117s nutarimo teis\u0117tum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Antras nevienareik\u0161mis Teismo argumentavimo judesys yra susij\u0119s ir su siekiu skaitytoj\u0105 \u012fvesti \u012f gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo pri\u0117mimo \u201ekontekst\u0105\u201c, primenant, kad karantino metu Lietuvoje pagal Civilin\u0117s saugos \u012fstatym\u0105 buvo paskelbta ekstremalioji situacija[13]<\/a>. Jau ne kart\u0105 buvo ra\u0161yta apie tai, kad Civilin\u0117s saugos \u012fstatymas yra skirtas ne su u\u017ekre\u010diamomis ligomis, o su civiline sauga susijusiomis situacijomis valdyti, tod\u0117l jis negal\u0117jo b\u016bti taikomas karantino atveju. Kitaip tariant, Vyriausyb\u0117 2020 m. vasario 26 dienos nutarimu[14]<\/a> negal\u0117jo paskelbti ekstremaliosios situacijos d\u0117l \u201enaujojo koronoviruso plitimo gr\u0117sm\u0117s\u201c (kaip teigiama \u0161iame Vyriausyb\u0117s nutarime), nes Civilin\u0117s saugos \u012fstatymas ai\u0161kiai numato, jog ekstremalioji situacija gali kilti tik d\u0117l gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio \u012fvykio[15]<\/a>. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties gin\u010dijamame 2020 m. kovo 14 d. Vyriausyb\u0117s nutarime d\u0117l karantino paskelbimo, Vyriausyb\u0117 negal\u0117jo remtis nei savo 2020 m. vasario 26 d. nutarimu, nei juo labiau \u2013 Civilin\u0117s saugos \u012fstatymu ir jame numatytais \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo pagrindais, kurie, beje, gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo pri\u0117mimo metu nenumat\u0117 \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimus. Taigi, kadangi ekstremaliosios situacijos vertinimas i\u0161eina u\u017e \u0161ios konstitucin\u0117s justicijos bylos rib\u0173, tod\u0117l Konstitucinis Teismas arba tur\u0117jo visai jos nemin\u0117ti, arba, jei buvo pasirinkta j\u0105 min\u0117ti, tuomet jis tur\u0117jo pasisakyti d\u0117l jos \u012fvedimo teis\u0117tumo, remiantis Civilin\u0117s saugos \u012fstatymo 2 straipsnio 10 dalimi[16]<\/a>. Visgi, manytina, jog Konstitucinis Teismas grei\u010diausiai nedr\u012fso pasisakyti d\u0117l ekstremaliosios situacijos paskelbimo neteis\u0117tumo d\u0117l to, kad tokiu atveju tai b\u016bt\u0173 pagrindas v\u0117liau panaikinti visus su ekstremali\u0105ja situacija susijusius sprendimus, \u012fskaitant ir pat\u012f operacij\u0173 vadovo paskyrim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pagaliau tre\u010dias kritikuotinas Konstitucinio Teismo argumentavimo aspektas \u0161iame nutarime yra jo sprendimas \u012f konstatuojam\u0105 dal\u012f \u012ftraukti II skyri\u0173 pavadinimu \u201eEuropos S\u0105jungos teis\u0117s aktuose \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas ir Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo jurisprudencija<\/em>\u201c bei III skyri\u0173 \u201eU\u017esienio valstybi\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 jurisprudencija<\/em>\u201c (paminint ka\u017ekod\u0117l tik kelet\u0105 Austrijos, Latvijos, Slov\u0117nijos bei Vokietijos Konstitucini\u0173 Teism\u0173 sprendim\u0173), kuri\u0173 tikslas, kaip ir anks\u010diau, grei\u010diausiai, buvo siekis labiau sustiprinti gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo teis\u0117tumo pagrindim\u0105. Taigi, vertinant \u0161i\u0173 u\u017esienio \u0161ali\u0173 teism\u0173 sprendim\u0173 pateikim\u0105 \u0161iame nutarime, \u010dia pamin\u0117sime tik tris dalykus. Vis\u0173 pirma, n\u0117 vienos i\u0161 \u0161i\u0173 byl\u0173 faktin\u0117 situacija negali b\u016bti vertinama, kaip analogi\u0161ka \u0161iai konstitucin\u0117s justicijos bylai. Antra, labai sunku toki\u0173 u\u017esienio \u0161ali\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 sprendim\u0173 citavim\u0105 pateisinti, kaip ne\u0161ali\u0161k\u0105 ir neobjektyv\u0173, nes visuomet yra galimyb\u0117 pasirinkti sau \u201enaudingas\u201c bylas, o \u201enenauding\u0173\u201c necituoti: pvz., tokios \u201enenaudingos\u201c u\u017esienio \u0161ali\u0173 bylos \u0161iuo atveju gal\u0117t\u0173 b\u016bti Ispanijos Konstitucinio Tribunolo 2021-07-14 d.[17]<\/a> ir 2021-10-27 d.[18]<\/a> sprendimai, kuriuose kovidiniai ribojimai buvo panaikinti vien d\u0117l to, kad buvo numatyti Vyriausyb\u0117s teis\u0117s aktu, be to, Ispanijos Vyriausyb\u0117 buvo \u012fpareigota kompensuoti visas tuo metu paskirtas baudas (vir\u0161 1 mln. eur\u0173). Pagaliau, tre\u010dia, \u0161ie Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo ir u\u017esienio \u0161ali\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 sprendimai niekaip negali b\u016bti naudojami ai\u0161kinant Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105, jos 46 straipsn\u012f ar kitas nuostatas.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, \u0161\u012f Konstitucinio Teismo nutarimo komentar\u0105 nor\u0117\u010diau u\u017ebaigti jau min\u0117ta mintimi, jog pra\u0117j\u0119s karantinas leido dar geriau suprasti, jog bet koki\u0173 krizi\u0173 metu geriausia yra vadovautis ne baime, o pasitik\u0117jimu savo Konstitucija ir joje \u012ftvirtintomis vertyb\u0117mis, nes b\u016btent \u010dia galima rasti atsakymus \u012f neordinarini\u0173 situacij\u0173 i\u0161keltus klausimus. \u0160i patirtis taip pat leido mums visiems suprasti, kad i\u0161eiti i\u0161 krizin\u0117s situacijos valstyb\u0117je be nepriklausomos ir ne\u0161ali\u0161kos teismin\u0117s vald\u017eios prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Su art\u0117jan\u010dia valstyb\u0117s atk\u016brimo diena…<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> TAR, 2020-03-14, Nr. 5466<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> \u017din., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta2685\/content<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Pvz., 1997 m. Lenkijos Konstitucijos 31 str. 3 dalyje teigiama, jog \u201cnaudojimosi konstitucin\u0117mis laisv\u0117mis ir teis\u0117mis apribojimai gali b\u016bti nustatomi tik \u012fstatymu<\/em> ir tik tada, kai jie b\u016btini demokratin\u0117je valstyb\u0117je<\/em> jos saugumui ar vie\u0161ajai tvarkai u\u017etikrinti arba aplinkai, \u017emoni\u0173 sveikatai ir visuomen\u0117s moralei, taip pat kit\u0173 asmen\u0173 laisv\u0117ms ir teis\u0117ms apsaugoti. \u0160iais apribojimais negali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiama laisvi\u0173 ir teisi\u0173 esm\u0117<\/em>\u201d. \u0160ios Konstitucijos nuostatos vertim\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 \u017er. Pasaulio Valstybi\u0173 Konstitucijos. MRU. 2017. II Tomas. P. 574.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> \u201eVisuotinu karantinu\u201c \u010dia vadinu tok\u012f teisin\u012f re\u017eim\u0105, kai ribojimai taikomi ne tik sergantiesiems (ar \u012ftariamiems, kad serga) sunkia u\u017ekre\u010diam\u0105ja liga, bet visai visuomenei.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo metu galiojo tokia U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo 21 str. 1 dalies formuluot\u0117: \u201eKarantino tikslas \u2013 nustatyti speciali\u0105 asmen\u0173 darbo, gyvenimo, poilsio, kelioni\u0173 tvark\u0105, \u016bkin\u0117s ir kitokios veiklos s\u0105lygas […] bei paslaug\u0173 teikimo tvark\u0105<\/em> […]\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> 2020 m. kovo 31 d. redakcijos U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo 21 str. 1 dalyje karantino apibr\u0117\u017eime jau atsiranda \u017eodis [\u016bkin\u0117s veiklos] \u201eapribojimai<\/em>\u201c; be to, \u0161iame \u012estatymo pakeitime pirm\u0105kart numatyti ir vis\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu taikomi jud\u0117jimo ir susirinkim\u0173 laisv\u0117s ribojimai.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> 2022 m. gruod\u017eio 8 d. redakcijos U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatymo 21 straipsnyje pirm\u0105kart pasistengta tiesiogiai \u012fvardinti konkre\u010dios ribojamos<\/em> konstitucin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s (visuotino karantino) metu, t.y.: \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117 ir privataus gyvenimo nelie\u010diamumas; be to, \u010dia jau \u012fvardinti ir \u201evie\u0161\u0173j\u0173 ir administracini\u0173 paslaug\u0173 teikimo apribojimai\u201c, kuri\u0173 turinys taip pat, beje, n\u0117ra labai ai\u0161kus.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Kaip jau buvo min\u0117ta, gin\u010dijame Vyriausyb\u0117s nutarime vartojamos tokios formuluot\u0117s, kaip \u201edraud\u017eiama <\/em>teikti gro\u017eio paslaugas\u201c ir \u201eodontologijos paslaug\u0173 teikimo atid\u0117jimas<\/em>\u201c, t.y. laikinas j\u0173 visi\u0161kas neteikimas.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Apskritai m\u016bs\u0173 Konstitucija \u017emogaus teis\u0117s draudim\u0105 numato tik vienu atveju, t.y. 20 str. 2 dalyje, kur vartojamas \u201elaisv\u0117s at\u0117mimo\u201c terminas, kuris pagal 31 str. 1 dal\u012f, gali b\u016bti paskirtas tik teismo \u012fsiteis\u0117jusiu nuosprend\u017eiu \u012fstatymo nustatyta tvarka.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Apie tai jau buvo skelbta mano moksliniame straipsnyje: Vaidotas A. Vai\u010daitis. Specialieji teisiniai re\u017eimai Lietuvos teisin\u0117je sistemoje<\/em>\/\/ Teis\u0117. 2020. Vol. 117. P. 96: https:\/\/www.zurnalai.vu.lt\/teise\/article\/view\/22280\/21482<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> \u201e\u0160ios konstitucin\u0117s justicijos bylos kontekste pa\u017eym\u0117tina, kad nors \u017dULPK\u012e (2020 m. kovo 31 d. redakcija) […] nustatytos priemon\u0117s buvo detaliau reglamentuotos jau po Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarimo pri\u0117mimo […]\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> \u201eTaigi Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarime, inter alia <\/em>parei\u0161k\u0117jo gin\u010dijamuose jo 3.2.8, 3.4.4 papunk\u010diuose, \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas ai\u0161kintinas \u0161i\u0173 ir su jomis susijusi\u0173 kit\u0173 Civilin\u0117s saugos \u012fstatymo ir \u017dULPK\u012e nuostat\u0173, kuriomis reguliuojami Vyriausyb\u0117s \u012fgaliojimai civilin\u0117s saugos sistemos<\/em> organizavimo […] kontekste<\/em>\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Vyriausyb\u0117s 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c. TAR, 2020-02-26, Nr. 4023.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties Vyriausyb\u0117s 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 \u201cD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201d nebuvo u\u017esiminta, d\u0117l kurio i\u0161 keturi\u0173 galim\u0173 ekstremali\u0173 \u012fvyki\u0173 (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) buvo paskelbta ekstremalioji situacija, nes ji buvo paskelbta ne d\u0117l ekstremalaus \u012fvykio, o d\u0117l \u201enaujojo koronoviruso plitimo gr\u0117sm\u0117s\u201c. TAR, 2020-02-26, Nr. 4023.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> \u201e10. Ekstremalusis \u012fvykis \u2013 nustatytus kriterijus atitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis \u012fvykis<\/em>, keliantis tokio lygio pavoj\u0173 gyventoj\u0173 gyvybei ar sveikatai, j\u0173 b\u016btiniausioms gyvenimo (veiklos) s\u0105lygoms, turtui, aplinkai, gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 valstyb\u0117s funkcij\u0173 atlikimui, vie\u0161ajai tvarkai, kad gali b\u016bti skelbiama ekstremalioji situacija\u201c. Apie tai ra\u0161oma ir mano moksliniame straipsnyje Vaidotas A. Vai\u010daitis. Specialieji teisiniai re\u017eimai Lietuvos teisin\u0117je sistemoje.<\/em> Teis\u0117. 2020. T. 117. P. 94.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> https:\/\/hj.tribunalconstitucional.es\/HJ\/en\/Resolucion\/Show\/26778.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> https:\/\/hj.tribunalconstitucional.es\/HJ\/en\/Resolucion\/Show\/26843.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160i\u0105 byl\u0105 Konstitucinis Teismas nagrin\u0117jo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pra\u0161ym\u0105 d\u0117l turtin\u0117s \u017ealos, patirtos neleidus teikti gro\u017eio ir odontologijos paslaug\u0173, atlyginimo priteisimo. Teis\u0117s aktas, kurio konstitucingumas \u010dia buvo tiriamas, yra Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 \u201eD\u0117l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo\u201c[1], kurio nuostatos kaip tik ir draud\u0117 teikti min\u0117tas …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35738,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2185,157,409,677,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39851"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39851"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39851\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39852,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39851\/revisions\/39852"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35738"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39851"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39851"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39851"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}