{"id":39847,"date":"2023-02-01T20:31:37","date_gmt":"2023-02-01T17:31:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=39847"},"modified":"2023-02-01T20:35:27","modified_gmt":"2023-02-01T17:35:27","slug":"moksliniu-irodymu-neapibreztumas-aplinkosaugos-bylose-lietuvos-atvejis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/02\/01\/moksliniu-irodymu-neapibreztumas-aplinkosaugos-bylose-lietuvos-atvejis\/","title":{"rendered":"Mokslini\u0173 \u012frodym\u0173 (ne)apibr\u0117\u017etumas aplinkosaugos bylose: Lietuvos atvejis"},"content":{"rendered":"\n

Europos ir lyginamosios administracin\u0117s teis\u0117s bloge (REALaw<\/a>) prof. dr. J.Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 (VU) ir doc. dr. I.\u017dvaig\u017edinien\u0117 (VU) pristato savo atlikto tyrimo \u012f\u017evalgas, kaip Lietuvoje administraciniai teismai vertina valstyb\u0117s institucij\u0173 priimt\u0173 administracini\u0173 sprendim\u0173 teis\u0117tum\u0105 bei pagr\u012fstum\u0105 aplinkosaugos bylose. Per\u017ei\u016brint pastar\u0173j\u0173 met\u0173 teism\u0173 jurisprudencij\u0105, buvo \u012fvertinta, kaip u\u017etikrinama vie\u0161ojo administravimo institucij\u0173 diskrecijos ir teismams suteiktos kompetencijos pusiausvyra. \u0160is pristatymas remiasi lyginamuoju tarptautiniu tyrimu, kuris visa apimtimi skelbiamas knygoje \u201eES aplinkosaugos principai ir mokslinis neapibr\u0117\u017etumas nacionaliniuose teismuose\u201c, \u017er. daugiau\u00a0\u010dia<\/a>. Knygoje buvo tirta jurisprudencijos dinamika, kaip teismai visoje Europoje ir u\u017e jos rib\u0173 analizuoja ir vertina mokslin\u0119 informacij\u0105, pateikt\u0105 \u012f bylas sprend\u017eiant aplinkosaugos klausimus.<\/p>\n\n\n\n

Autor\u0117s savo dalyje analizuoja Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 vykdomos teismin\u0117s per\u017ei\u016bros apimtis ir intensyvum\u0105, \u012fskaitant tokius aspektus kaip: (ne)ribota administracin\u0117s diskrecijos kontrol\u0117, aktyvus teis\u0117jo vaidmuo \u012frodym\u0173 rinkimo faz\u0117je, taip pat liudytoj\u0173, ekspert\u0173 vaidmuo ir j\u0173 parodym\u0173 procesinis vertinimas. Lietuvoje n\u0117ra specializuot\u0173 teism\u0173 aplinkosaugos gin\u010dams nagrin\u0117ti. Juos sprend\u017eia administraciniai teismai pagal bendr\u0105sias procesines taisykles.<\/p>\n\n\n\n

Iliustruojant, kaip teismai sprend\u017eia mokslinio neapibr\u0117\u017etumo\/netikrumo problemas, vienoje i\u0161 byl\u0173 teismas vertino Valstybin\u0117s saugom\u0173 teritorij\u0173 tarnybos atsisakymo pakeisti saugomos teritorijos ribas teis\u0117tum\u0105 ir pagr\u012fstum\u0105, d\u0117l ko \u012f j\u0105 pateko priva\u010di\u0173 asmen\u0173 \u017eem\u0117s sklypai. Nagrin\u0117jant byl\u0105 buvo vertinama sprendimo turinio atitiktis galiojan\u010diai teisinei bazei, institucijos kompetencija, bei faktinis tokio sprendimo teis\u0117tumas, t. y. buvo analizuojama informacija (\u012frodymai) apie saugom\u0173 aplinkos element\u0173 buvim\u0105 atitinkamoje teritorijoje, \u0161i\u0173 vertybi\u0173 buvimo toje teritorijoje nustatymo b\u016bdai, j\u0173 patikimumas ir laikas. Teismas i\u0161analizavo ne tik i\u0161 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomen\u0173 banko gautus duomenis, bet ir \u012fvertino Valstybin\u0117s saugom\u0173 teritorij\u0173 tarnybos pateikt\u0105 istorin\u0119 informacij\u0105, kurioje nurodyta, kad saugoma teritorija gin\u010do teritorijoje buvo \u012fsteigta dar 1974 m. Be to, buvo \u012fvertinti Europos Bendrijos nat\u016brali\u0173 buveini\u0173 inventorizacijos duomenys. Aktyvus teismo vaidmuo administraciniame procese rei\u0161kia, kad buvo tiriamos ir \u012fvertinamos ne tik proceso \u0161ali\u0173 nurodytos bylos aplinkyb\u0117s, bet ir aplinkyb\u0117s, kurias teismas laik\u0117 svarbiomis.  Nors administracinis teismas turi b\u016bti aktyvus ir pad\u0117ti \u012fgyvendinti proceso \u0161ali\u0173 procesines teises, ta\u010diau jo veikla ir \u012fgaliojimai negali b\u016bti neriboti. Teismas neturi teis\u0117s savo iniciatyva keisti skundo pagrindo ar dalyko ir apskritai negali per\u017eengti reikalavimo  rib\u0173 proceso metu, nebent tai b\u016btina vie\u0161ojo intereso apsaugos tikslais.<\/p>\n\n\n\n

Tie patys principai taikomi ir bylose d\u0117l Natura 2000 teritorij\u0173, taip pat su poveikio aplinkai vertinimu susijusiose bylose. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas d\u0117l Aplinkos apsaugos agent\u016bros priimto PAV sprendimo, kuriuo buvo u\u017edrausta kasti durpes d\u0117l galimo neigiamo tokios veiklos poveikio saugomoms r\u016b\u0161ims. Gin\u010das nagrin\u0117jamoje byloje kilo d\u0117l to, kad pateikta PAV ataskaita, Aplinkos apsaugos agent\u016bros nuomone, nei\u0161sprend\u0117 abejoni\u0173 d\u0117l planuojamos \u016bkin\u0117s veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai konkre\u010dioje teritorijoje. Nors operator\u0117 to ir pra\u0161\u0117, nei Aplinkos apsaugos agent\u016bra, nei teismas nepaskyr\u0117 papildomos ekspertiz\u0117s galimam neigiamam poveikiui aplinkai analizuoti. Pagal planuojamos \u016bkin\u0117s veiklos (mi\u0161ko ir kr\u016bm\u0173 kirtimo, kelm\u0173 kirtimo ir \u0161alinimo, priva\u017eiavimo keli\u0173 tiesimo, gamybin\u0117s aik\u0161tel\u0117s \u012frengimo, melioracijos ir melioracijos griovi\u0173 kasimo ir kt.) apra\u0161ym\u0105, teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad planuojama \u016bkin\u0117 veikla negali b\u016bti apib\u016bdinamas kaip minimalus ki\u0161imasis \u012f nat\u016brali\u0105 aplink\u0105, nedarant neigiamo poveikio pelkinio safyro (saugomos pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161ies) ir jo buvein\u0117s b\u016bklei, taip pat a\u0161tuoni\u0173 kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 buveini\u0173 b\u016bklei. Teis\u0117j\u0173 kolegija padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad b\u016btent asmenys, planav\u0119 vykdyti \u016bkin\u0119 veikl\u0105, tur\u0117jo \u012frodyti, kad planuojama veikla netur\u0117s neigiamo poveikio aplinkai. Tod\u0117l teismas paliko galioti neigiam\u0105 Aplinkos apsaugos agent\u016bros PAV sprendim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tyrime nagrin\u0117ta Lietuvos teism\u0173 praktika rodo, kad Lietuvos teismai, susid\u016br\u0119 su sud\u0117tingais moksliniais klausimais, paprastai nekvestionuoja administracijos pateikto vertinimo, jeigu jis yra gerai motyvuotas ir pagr\u012fstas faktais bei teis\u0117s akt\u0173 nuostatomis. Administraciniai teismai nuosekliai laikosi nuomon\u0117s, kad tais atvejais, kai institucijoms suteikiama gana plati diskrecija \u012fgyvendinant tam tikras teis\u0117s normas ar vykdant politik\u0105 tam tikroje srityje (tokia yra ir aplinkosaugos byl\u0173 situacija), teismai nagrin\u0117ja tik tai, ar vie\u0161ojo administravimo institucija, naudodamasi savo diskrecija, nepadar\u0117 akivaizd\u017eios klaidos (vertindama aplinkybes ir taikydama teis\u0119); ar ji nepiktnaud\u017eiavo savo \u012fgaliojimais; ar ji akivaizd\u017eiai nevir\u0161ijo savo diskrecijos rib\u0173; ar ji laik\u0117si galiojan\u010di\u0173 proced\u016brini\u0173 taisykli\u0173; ar faktai, kuriais grind\u017eiamas gin\u010dijamas pasirinkimas, yra tiksl\u016bs; ir ar aktas (veiksmas) atitinka tikslus ir u\u017edavinius, kuriems institucija buvo \u012fsteigta, ir jai suteiktus \u012fgaliojimus.<\/p>\n\n\n\n

Skaityti straipsn\u012f angl\u0173 kalba galite \u010dia<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Europos ir lyginamosios administracin\u0117s teis\u0117s bloge (REALaw) prof. dr. J.Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 (VU) ir doc. dr. I.\u017dvaig\u017edinien\u0117 (VU) pristato savo atlikto tyrimo \u012f\u017evalgas, kaip Lietuvoje administraciniai teismai vertina valstyb\u0117s institucij\u0173 priimt\u0173 administracini\u0173 sprendim\u0173 teis\u0117tum\u0105 bei pagr\u012fstum\u0105 aplinkosaugos bylose. Per\u017ei\u016brint pastar\u0173j\u0173 met\u0173 teism\u0173 jurisprudencij\u0105, buvo \u012fvertinta, kaip u\u017etikrinama vie\u0161ojo administravimo institucij\u0173 diskrecijos ir teismams suteiktos kompetencijos pusiausvyra. \u0160is …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39848,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[2732,2567,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39847"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39847"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39847\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39850,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39847\/revisions\/39850"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39848"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39847"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39847"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39847"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}