Kartais \u0161alia vienas kito einantys ir \u012f t\u0105 pat\u012f tiksl\u0105 vedantys keliai nerei\u0161kia, kad savaime yra visi\u0161kai tapat\u016bs. Pavyzd\u017eiui, stadiono b\u0117gimo takeliai, kurie, nors ir i\u0161d\u0117styti paraleliai vienas kito, anaiptol n\u0117ra vienodi ilgiu. D\u0117l to \u012fprasta ilg\u0173 distancij\u0173 var\u017eybose matyti, kad b\u0117gikai var\u017eosi ne visuose takuose vienu metu, o b\u0117ga vienas paskui kit\u0105 trumpiausiame vidiniame.<\/p>\n\n\n\n
Kita vertus, vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 proced\u016brose galioja ne tik fizikos ar matematikos d\u0117sniai, tod\u0117l norint fini\u0161o tiesiojoje tapti laim\u0117toju, neb\u016btinai reikia b\u0117gti trumpiausiu keliu. Vienas did\u017eiausi\u0173 ideali\u0105 konkurencij\u0105 i\u0161kreipian\u010di\u0173 \u201edoping\u0173\u201c vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 konkursuose \u2013 informacija, tik daugiau ne ta, kuri nurodyta pirkimo s\u0105lygose, o tokia, kuri \u201eslepiasi\u201c tarp eilu\u010di\u0173 ar kuria objektyviai (teis\u0117tai) disponuoja tik dalis tiek\u0117j\u0173 ar i\u0161orini\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Tiek\u0117j\u0173 tarpusavio var\u017eymosi s\u0105\u017einingum\u0105 u\u017etikrina ne tik formalus pirkimo s\u0105lyg\u0173 ai\u0161kumas (formuluo\u010di\u0173 suprantamumas), bet ir tiek\u0117j\u0173 var\u017eymasis i\u0161skirtinai pagal i\u0161keltus ir vienodai taikomus reikalavimus, kuriam nedaryt\u0173 \u012ftakos papildomi i\u0161oriniai aspektai. Grei\u010diausiai b\u016btent d\u0117l tokios tiek\u0117j\u0173 konkurencijos sampratos anuomet nacionalin\u0117je jurisprudencijoje buvo ribojamos pirkimo s\u0105lygomis sukuriamos praktikos tiek\u0117jams teikti vienodas kainas ir var\u017eytis i\u0161imtinai d\u0117l pasi\u016blym\u0173 pateikimo grei\u010dio[1]<\/a>. Juolab kad pirkim\u0105 pralaim\u0117jusiam tiek\u0117jui niekada nepavykt\u0173 \u012frodyti, kad laim\u0117tojo pasi\u016blymo pateikimas per pusvaland\u012f nuo pirkimo paskelbimo buvo nes\u0105\u017eining\u0173 veiksm\u0173 rezultatas.<\/p>\n\n\n\n \u0160iais metais Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT<\/strong>) pirmoji paskelbta vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 gin\u010d\u0173 nutartis (Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byla<\/strong>[2]<\/a>) paskatino i\u0161 naujo apsvarstyti s\u0105\u017einingo tiek\u0117j\u0173 konkuravimo samprat\u0105 ir jos santyk\u012f su perkan\u010diosios organizacijos pareigomis nustatant ai\u0161k\u0173 pirkimo objekt\u0105 bei \u012fvertinti, ar nacionalin\u0117 jurisprudencija yra pasirinkusi vien\u0105 krypt\u012f \u0161ioje srityje.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 pa\u017ei\u016bros Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje LAT spr\u0119sta situacija ypatingai nei\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 gin\u010d\u0173 d\u0117l ne\u012fprastai ma\u017eos kainos nustatymo ir vertinimo: ie\u0161kovas (antros vietos laim\u0117tojas), susipa\u017ein\u0119s su Pirkimo laim\u0117tojo pasi\u016blymu, nustat\u0117, kad 2 i\u0161 95 darb\u0173 \u017einiara\u0161\u010di\u0173 eilu\u010di\u0173 buvo nurodyti 0,01 Eur \u012fkainiai, tod\u0117l ikiteismin\u0117je gin\u010do stadijoje ir teismo procese k\u0117l\u0117 klausimus d\u0117l toki\u0173 \u012fkaini\u0173 pagr\u012fstumo ne\u012fprastai ma\u017eos kainos kontekste ir ar laim\u0117tojas pateik\u0117 pasi\u016blym\u0105 d\u0117l visos pirkimo objekto apimties. Vis\u0173 instancij\u0173 teismai i\u0161 esm\u0117s racionaliai atmet\u0117 kaip nepagr\u012fstas \u0161ias ie\u0161kovo abejones d\u0117l laim\u0117tojo pasi\u016blymo vertinimo.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto vienas i\u0161 \u012fdomesni\u0173 \u0161ali\u0173 gin\u010do aspekt\u0173 buvo susij\u0119s su laim\u0117tojo atsiliepime \u012f ie\u0161kovo ie\u0161kin\u012f nurodyta aplinkybe, kad prie\u0161 pateikdamas pasi\u016blym\u0105 nuvyko \u012f darb\u0173 atlikimo viet\u0105 ir atliko numatyto remontuoti kelio ruo\u017eo \u017eem\u0117s sankasos matavimus bei nustat\u0117, jog \u0161i\u0173 darb\u0173 vykdyti grei\u010diausiai nereik\u0117s. Taigi \u201enuobodus\u201c gin\u010das d\u0117l laim\u0117tojo pasi\u016blymo vertinimo \u012fkaini\u0173 pagr\u012fstumo prasme tapo \u017eymiai spalvingesnis, tod\u0117l teismai papildomai pasisak\u0117 d\u0117l tiek\u0117j\u0173 teis\u0117s prisiimti tam tikro lygio rizik\u0105, d\u0117l s\u0105\u017einingos konkurencijos ir d\u0117l tiek\u0117j\u0173 galimai pa\u017eeist\u0173 teisi\u0173 gynybos tinkamumo.<\/p>\n\n\n\n Ie\u0161kovas savo argumentus d\u0117l neteis\u0117t\u0173 Pirkimo rezultat\u0173, be kita ko, grind\u0117 aplinkyb\u0117mis, kad 2 \u017einiara\u0161\u010dio eilu\u010di\u0173, laim\u0117tojo pasi\u016blyme \u012fkainot\u0173 po 0,01 Eur, bendra suma sudar\u0117 apie 500 Eur, o ie\u0161kovo beveik 300 t\u016bkst. Eur (\u0161io tiek\u0117jo \u012fkainiai atitinkamai buvo 11,16 ir 4,97 Eur); be to, abiej\u0173 tiek\u0117j\u0173 pasi\u016blym\u0173 vert\u0117 siek\u0117 apie 2,2 mln. Eur, o abu pasi\u016blymus skyr\u0117 tik apie 56 t\u016bkst. Eur. Taigi, jei ir ie\u0161kovas b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119s apie tikr\u0105j\u012f pirkimo objekt\u0105 ir kitaip \u012fkainoj\u0119s gin\u010do \u017einiara\u0161\u010dio 2 eilutes, jis b\u016bt\u0173 laim\u0117j\u0119s Pirkim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kasacinio teismo nutarties argument\u0173, kuriais i\u0161 esm\u0117s patvirtinti \u017eemesni\u0173 teism\u0173 motyvai, esm\u0119 sudaro \u0161ie aspektai: (i) ie\u0161kovas pav\u0117luotai gin\u010dijo Pirkimo s\u0105lyg\u0173 teis\u0117tum\u0105, nes tik dublike nurod\u0117 argumentus d\u0117l neteisingai apibr\u0117\u017eto pirkimo objekto; (ii) Pirkimo s\u0105lygos buvo ai\u0161kios, jose konkre\u010diai nustatyta, kad darb\u0173 kiekis preliminarus, be to, atskirai nurodyta, kad, \u201esuderinus su projektuotoju ir u\u017esakovu, \u017eem\u0117s sankasos sustiprinimo (pagerinimo) darb\u0173 netaikyti\u201c; (iii) pagal Pirkimo s\u0105lygas statybviet\u0117s ap\u017ei\u016bra nebuvo draud\u017eiama, o laim\u0117tojo savo iniciatyva atlikti bandymai ir gauta informacija nesuponuoja jo nes\u0105\u017einingumo, nei\u0161kreipia konkurencijos ir nepa\u017eeid\u017eia tiek\u0117j\u0173 lygiateisi\u0161kumo; (iv) jei vykdant sutart\u012f pirkimo objekto apimtis nepasikeis, rangovas prival\u0117s atlikti visus darbus, \u012fskaitant ir tuos, kuriuos \u012fkainojo 0,01 Eur.<\/p>\n\n\n\n Pristatomos kasacinio teismo 2023-01-05 nutarties argumentai pirmiausia sukelia d\u00e9j\u00e0 vu<\/strong><\/em> <\/em>jausm\u0105. Nors ne visi\u0161kai identi\u0161kas, bet prie\u0161 m\u0117nes\u012f kasaciniame teisme i\u0161spr\u0119stas rangovo ir perkan\u010diojo subjekto gin\u010das d\u0117l vie\u0161ojo pirkimo sutarties kainos suma\u017einimo, atsi\u017evelgiant ne \u012f ne\u012fprastai ma\u017eos kainos pagrindimo turin\u012f pirkimo proced\u016br\u0173 metu, o \u012f tam tikr\u0173 \u017einiara\u0161\u010di\u0173 eilu\u010di\u0173 konkre\u010dias i\u0161rai\u0161kas (\u017er. taip pat mano kolegos advokato Mato Malijonio \u012f\u017evalgas \u0161iuo klausimu[3]<\/a>) (Rail Baltica ruo\u017eo <\/em>byla<\/strong>[4]<\/a>). \u012edomu pasteb\u0117ti, kad Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje ie\u0161kovas kartu su apeliaciniu skundu, siekdamas parodyti abiej\u0173 byl\u0173 pana\u0161umus ir anks\u010diau nagrin\u0117to gin\u010do padarinius, apeliacin\u0117s instancijos teismui pateik\u0117 vie\u0161us straipsnius apie Rail Baltica ruo\u017eo <\/em>byloje spr\u0119st\u0105 gin\u010d\u0105 d\u0117l vie\u0161ojo pirkimo sutarties kainos suma\u017einimo.<\/p>\n\n\n\n Atmetus tam tikrus \u0161i\u0173 dviej\u0173 byl\u0173 faktinius ir procesinius skirtumus \u2013 (i) gin\u010das d\u0117l pirkimo s\u0105lyg\u0173, o ne d\u0117l sutarties kainos suma\u017einimo<\/em>; d\u0117l to atitinkamai interesus gina pirkim\u0105 pralaim\u0117j\u0119s tiek\u0117jas, o ne pati perkan\u010dioji organizacija<\/em>; (ii) informacija gauta nuvykus \u012f statybviet\u0119, o ne galimai gauta i\u0161 projektuotojo<\/em>; (iii) pirkimo objektas tik grei\u010diausiai suma\u017e\u0117s, o ne darb\u0173 dalies i\u0161 ties\u0173 jau atsisakyta<\/em> \u2013 abu gin\u010dus vienija tai, kad tiek\u0117jai, disponuodami atitinkama informacija, \u201eprisi\u0117m\u0117\u201c ai\u0161ki\u0105 ar tik\u0117tin\u0105 rizik\u0105 d\u0117l pirkimo objekto suma\u017e\u0117jimo ir tam tikrus darbus \u012fkainojo anormaliais \u012fkainiais, o teismai tokius tiek\u0117j\u0173 veiksmus pripa\u017eino kaip teis\u0117tus, kartu pirkimo objekto apibr\u0117\u017et\u012f \u012fvertino kaip atitinkan\u010di\u0105 skaidrumo ir ai\u0161kumo kriterijus.<\/p>\n\n\n\n Kita vertus, \u0161iomis dvejomis kasacinio teismo nutartimis prad\u0117ta formuoti tam tikra kryptis, kuria tur\u0117t\u0173 sekti vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 subjektai (perkan\u010diosios organizacijos ir tiek\u0117jai), kartu sukelia jamais vu<\/em><\/strong> poj\u016bt\u012f, juolab kad abejuose LAT procesiniuose dokumentuose nereferuojama \u012f ankstesn\u0119 savo praktik\u0105 d\u0117l tiek\u0117j\u0173 rizikos prisi\u0117mimo santykio su s\u0105\u017eininga konkurencija ir perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 pareigomis ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti pirkimo objekt\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pirma<\/em><\/strong>, Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje teismai i\u0161 esm\u0117s vertino, kad Pirkimo s\u0105lygos d\u0117l kai kuri\u0173 darb\u0173 kieki\u0173 buvo visuomet ai\u0161kios, tod\u0117l ie\u0161kovas, be kita ko, netinkamai pasinaudojo savo teisi\u0173 gynyba ikiteismin\u0117je gin\u010do stadijoje nekeldamas joki\u0173 abejoni\u0173 ar nepra\u0161ydamas paai\u0161kinim\u0173. \u0160i\u0105 teism\u0173 motyvacij\u0105 galimai<\/em> sustiprino faktin\u0117 aplinkyb\u0117, kad Pirkimo laim\u0117tojas nuvyko \u012f statybviet\u0119, o ie\u0161kovas \u2013 ne, taigi konkurencinis laim\u0117tojo prana\u0161umas kilo tik d\u0117l jo paties pastang\u0173.<\/p>\n\n\n\n Primintina chrestomatin\u0117 kasacinio teismo teis\u0117s ai\u0161kinimo taisykl\u0117 (kuri v\u0117liau \u012ftvirtinta CPK) d\u0117l tiek\u0117j\u0173 aktyvumo ikiteismin\u0117je gin\u010d\u0173 stadijoje : ie\u0161kovo teisme i\u0161kelti perkan\u010diosios organizacijos galimi pa\u017eeidimai tur\u0117t\u0173 sutapti su i\u0161keltaisiais pretenzijoje, t. y. ie\u0161kovas savo reikalavim\u0105 teisme gal\u0117t\u0173 gr\u012fsti tik tokiais pa\u017eeidimais, kurie buvo prie\u0161pastatyti pretenzijoje ir perkan\u010diosios organizacijos arba nei\u0161nagrin\u0117ti, arba i\u0161nagrin\u0117ti, ta\u010diau pripa\u017einti kaip nepagr\u012fsti. Ie\u0161kovo laikomos dviprasmi\u0161komis, nelogi\u0161komis, netiksliomis konkurso s\u0105lygos tokiomis tur\u0117jo b\u016bti nuo pat prad\u017ei\u0173, o ne tik po to, kai jos buvo pritaikytos<\/strong><\/em>[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto ilgainiui \u0161is grie\u017etas tiek\u0117j\u0173 teisi\u0173 gynybos modelis, pagr\u012fstas tik laiko at\u017evilgiu, LAT praktikoje buvo \u0161velninamas nustatant, kad tiek\u0117jams, kurie nors ir laikytini profesionaliais vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 subjektais (tokiomis pripa\u017e\u012fstamos ir perkan\u010diosios organizacijos), neturi tekti neigiami padariniai tik d\u0117l to, jog \u0161ie nepasinaudojo teise papra\u0161yti paai\u0161kinti ar patikslinti pirkimo reikalavim\u0173[6]<\/a>; taip pat Teisingumo Teismo pagalba sukuriant eVigilo<\/em> taisykl\u0119[7]<\/a>, pagal kuri\u0105 tam tikrais atvejais pirkimo s\u0105lygos turinys gali paai\u0161k\u0117ti tik \u012fvertinus pasi\u016blymus.<\/p>\n\n\n\n Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje eVigilo<\/em> taisykl\u0117 kasacinio teismo buvo prisiminta, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s LAT nenustat\u0117 grie\u017et\u0173 jos taikymo s\u0105lyg\u0173. Be to, atitinkamos technin\u0117s specifikacijos nuostatos teism\u0173 nebuvo kvalifikuotos kaip akivaizd\u017eiai neteis\u0117tos, d\u0117l to teismai netur\u0117jo pareigos per\u017eengti \u0161ali\u0173 gin\u010do rib\u0173. Taigi, teism\u0173 vertinimu, ie\u0161kovui technin\u0117s specifikacijos nuostat\u0173 turinys buvo \u017einomas nuo pat prad\u017ei\u0173 (paskelbus Pirkimo s\u0105lygas).<\/p>\n\n\n\n I\u0161 ties\u0173 nagrin\u0117jamu atveju nei Pirkimo s\u0105lyg\u0173 formuluot\u0117s buvo neai\u0161kios (pvz., nenustatyti konkret\u016bs darb\u0173 kiekiai), nei tarp skirting\u0173 reikalavim\u0173 buvo prie\u0161taravim\u0173 (pvz., nevienodi darb\u0173 ir med\u017eiag\u0173 kiekiai). Kita vertus, Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje susiklost\u0117 klasikin\u0117 techninio projekto ir realaus gyvenimo neatitikties situacija, kuri\u0105 sunku \u012fvertinti pirkimo s\u0105lyg\u0173 neai\u0161kumo aspektu, nes ji gali paai\u0161k\u0117ti tik paskelbus konkurso rezultatus ar net prad\u0117jus vykdyti sutart\u012f.<\/p>\n\n\n\n Kasacinio teismo jau spr\u0119sta, kad, kai nustatyta projektavimo klaida, d\u0117l kurios pirkimo s\u0105lygose nurodytas darb\u0173 kiekis neatitinka realios situacijos, susiklos\u010diusi situacija nekvalifikuotina kaip rangovo rizika, nes taip b\u016bt\u0173 devalvuota techninio projekto reik\u0161m\u0117 ir tiek\u0117j\u0173 pasi\u016blym\u0173 teikimas pagal ai\u0161kius \u017einiara\u0161\u010dius (Baisogalos aik\u0161t\u0117s<\/em> byla<\/strong>[8]<\/a>). Vis d\u0117lto gin\u010das d\u0117l tokios techninio pob\u016bd\u017eio klaidos, kasacinio teismo vertinimu Baisogalos aik\u0161t\u0117s<\/em> byloje, nelaikytinas \u012fprastiniu gin\u010du d\u0117l pirkimo s\u0105lyg\u0173 neai\u0161kumo, tod\u0117l jam spr\u0119sti neaktuali jurisprudencija d\u0117l pirkimo s\u0105lyg\u0173 ai\u0161kumo ir tikslumo, d\u0117l \u0161ios pareigos nevykdymo neigiam\u0173 padarini\u0173 kilimo perkan\u010diajai organizacijai, d\u0117l tiek\u0117j\u0173 ir perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 teis\u0117s kreiptis i\u0161ai\u0161kinimo ar paai\u0161kinti savo iniciatyva pirkimo s\u0105lygas, d\u0117l vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 subjekt\u0173 profesionalumo ir pan.<\/em><\/p>\n\n\n\n Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje gin\u010das kilo dar nesudarius vie\u0161ojo pirkimo sutarties ir ne d\u0117l darb\u0173 kiekio padid\u0117jimo, bet suma\u017e\u0117jimo. Vis d\u0117lto abejotina, ar tik tokie skirtumai gal\u0117t\u0173 lemti kitok\u012f vertinim\u0105, kas laikytina ai\u0161kiomis ir tinkamomis pirkimo s\u0105lygomis, nes atitinkami ie\u0161kov\u0173 teisi\u0173 gynybos b\u016bdai nulemti ne i\u0161 esm\u0117s skirting\u0173 aplinkybi\u0173, o j\u0173 paai\u0161k\u0117jimo momento.<\/p>\n\n\n\n Antra<\/em><\/strong>, taip pat kyla klausimas, ar i\u0161 ties\u0173 Pirkimo s\u0105lygose \u012ftvirtinta kainodaros taisykl\u0117 (fiksuotas \u012fkainis) bei bendro pob\u016bd\u017eio galimyb\u0117, kad, rangovui (t. y. tiek\u0117jui, sudariusiam rangos sutart\u012f), patikrinus sankas\u0105, jos stiprinimo darb\u0173 galb\u016bt nereik\u0117s atlikti, lemia tinkamai apibr\u0117\u017et\u0105 pirkimo objekt\u0105. Tai, kad darb\u0173 galb\u016bt<\/strong> nereik\u0117s atlikti ir kad j\u0173 i\u0161 ties\u0173<\/strong> (labai tik\u0117tina) nereik\u0117s atlikti n\u0117ra tapa\u010dios kategorijos. Be to, pats fiksuoto \u012fkainio taisykl\u0117s taikymas vykdant sutart\u012f sureguliuoja kontrahent\u0173 tarpusavio atsiskaitymus, tod\u0117l Pirkimo s\u0105lygose nustatyta galimyb\u0117 atsisakyti darb\u0173 vykdant sutart\u012f nesukuria prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s. Taigi, jei vykdant sutart\u012f, paai\u0161k\u0117t\u0173, kad atitinkami darbai tapo nebereikalingi, u\u017e juos tiek\u0117jas ir negaut\u0173 atlygio.<\/p>\n\n\n\n Kita vertus, kasacinio teismo ankstesn\u0117je praktikoje pasisakyta, kad perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 pareiga kaip \u012fmanoma tiksliau apibr\u0117\u017eti pirkimo objekt\u0105 nesumenksta tik d\u0117l to, kad vie\u0161ojo pirkimo sutartis bus vykdoma ne pagal fiksuotos kainos, o pagal fiksuoto \u012fkainio kainodaros taisykl\u0119<\/em>; be to, net kai perkan\u010dioji organizacija nustato, kad pirkimo objekto apimtis (kiekis) gali \u017eenkliai svyruoti did\u0117jimo ir (ar) ma\u017e\u0117jimo prasme, tokia situacija <\/em>de jure tampa labai artima tai, kai pirkimo objektas visai neapibr\u0117\u017etas<\/em>; didelis atitinkam\u0173 vykdom\u0173 darb\u0173 kiekio pokytis rei\u0161kia ne tik netinkam\u0105, bet ir neteis\u0117t\u0105 perkan\u010diosios organizacijos poreiki\u0173 nustatym\u0105, suponuojan\u010diu vie\u0161ojo pirkimo proced\u016br\u0173 ir sutar\u010di\u0173 vykdymo neskaidrumo gr\u0117sm\u0119<\/em> (Zapy\u0161kio kelio<\/em> byla[9]<\/strong><\/a><\/strong>).<\/p>\n\n\n\n Atviras klausimas, ar Lieplauk\u0117s kelio<\/em> byloje susiklost\u0117 b\u016btent tokia de jure<\/em> visai neapibr\u0117\u017eto pirkimo objekto situacija. Kita vertus, Zapy\u0161kio kelio<\/em> byloje kasacinis teismas pirmiau nurodyt\u0105 i\u0161vad\u0105 apie ne tik netinkam\u0105, bet ir neteis\u0117t\u0105 perkan\u010diosios organizacijos poreiki\u0173 nustatym\u0105<\/em> padar\u0117, \u012fvertin\u0119s tai, kad pirkimo s\u0105lygose asfaltuojamo kelio ploto buvo nenustatyta 36 proc., d\u0117l ko vykdant sutart\u012f \u0161i\u0173 darb\u0173 apimtis padid\u0117jo 50 proc. Lieplauk\u0117s kelio<\/em> byloje sankasos stiprinimo darb\u0173 apimtis lyginant kokia ji nustatyta pirkimo dokumentuose ir kaip apskai\u010diuota Pirkimo laim\u0117tojo b\u016bt\u0173 pana\u0161i, o jei \u0161i\u0173 darb\u0173 apskritai nereik\u0117t\u0173 vykdyti, pirkimo objekto apibr\u0117\u017eties kreiv\u0117 b\u016bt\u0173 dar ry\u0161kesn\u0117 \u2013 nuo 100 iki 0 proc.<\/p>\n\n\n\n Tre\u010dia<\/em><\/strong>, Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje ie\u0161kovo i\u0161keltas ir teism\u0173 spr\u0119stas gin\u010do klausimas d\u0117l statybviet\u0117s ap\u017ei\u016bros reik\u0161m\u0117s galimai lems tam tikr\u0105 pos\u016bk\u012f \u0161ioje srityje. Primintina, kad tiek Baisogalos aik\u0161t\u0117s <\/em>byloje, tiek kitose bylose bendro pob\u016bd\u017eio galimyb\u0117 ap\u017ei\u016br\u0117ti objekt\u0105 ir nepasinaudojimas tokia teise, kasacinio teismo, prie\u0161ingai nei \u012fprastai apeliacin\u0117s instancijos teismo, neb\u016bdavo vertinami taip, kad darb\u0173 kiekio pokytis tenka rangovo atsakomybei.<\/p>\n\n\n\n Taip i\u0161 ties\u0173 LAT praktikoje buvo atmestas supaprastintas pasaulio supratimas, kad tiek\u0117jai yra profesionalai, tod\u0117l u\u017e visk\u0105 atsakingi. Galb\u016bt prie\u0161taros tarp ankstesn\u0117s ir naujosios LAT praktikos ir n\u0117ra, nes j\u0105 bendrai galima ai\u0161kinti taip, kad, jei tiek\u0117jas pasinaudos ap\u017ei\u016bros teise, jis gali d\u0117l to teis\u0117tai gali tur\u0117ti naudos, jei ne \u2013 d\u0117l to netur\u0117t\u0173 nukent\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto kasacinio teismo lig\u0161iolin\u0117je praktikoje bet kokiu atveju didesn\u0117 reik\u0161m\u0117 buvo suteikta pirkimo objekto apibr\u0117\u017e\u010diai pagal pirkimo s\u0105lygas, o ne de facto<\/em> paai\u0161k\u0117jusi\u0105 situacij\u0105. B\u016btent d\u0117l to Baisogalos aik\u0161t\u0117s<\/em> byloje (kartu ir kitose) atskirai pasisakyta, kad svarbiausiu kriterijumi spr\u0119sti d\u0117l pirkimo objekto laikytinas techninis projektas, kurio reik\u0161m\u0117 neturi b\u016bti nuvertinama. Tai, be kita ko, atitiko Teisingumo Teismo (TT) aksiom\u0105 \u2013 konkurso specifikacij\u0173 apimtis turi b\u016bti nustatoma i\u0161 potenciali\u0173 vie\u0161ojo pirkimo dalyvi\u0173 pozicij\u0173<\/em>[10]<\/a>.<\/em><\/p>\n\n\n\n Net spr\u0119sdamas sutartinio pob\u016bd\u017eio gin\u010d\u0105 kasacinis teismas Zapy\u0161kio kelio<\/em> byloje yra nurod\u0119s, kad b\u016btent vie\u0161ojo pirkimo proced\u016br\u0173 metu tiek\u0117jams i\u0161vie\u0161inta informacija apie pirkimo objekt\u0105 ir jos pagrindu suformuluoti pasi\u016blymai, <\/em>inter alia, darb\u0173 \u017einiara\u0161\u010diai, apibr\u0117\u017eia vie\u0161ojo pirkimo sutarties \u0161ali\u0173 teises ir <\/em>pareigas; tiek\u0117jams turi b\u016bti sudaromos galimyb\u0117s var\u017eytis d\u0117l visos, objektyviai nustatytinos (<\/em>inter alia, atsi\u017evelgiant \u012f pateisinamas paklaidas) pirkimo objekto apimties (kiekio), o \u016bkio subjekt\u0173 lygiateisi\u0161kumas nesuderinamas su situacija, kai tikrasis pirkimo objektas, sudarius ir (ar) prad\u0117jus vykdyti vie\u0161ojo pirkimo sutart\u012f, paai\u0161k\u0117ja i\u0161 esm\u0117s tik vieninteliam vie\u0161ojo pirkimo laim\u0117tojui. \u0160i\u0173 reikalavim\u0173 neatitinkan\u010dios situacijos didina perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 piktnaud\u017eiavimo rizik\u0105<\/em>.<\/p>\n\n\n\n Ketvirta<\/em><\/strong>, Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje teismai konstatavo, kad Pirkimo laim\u0117tojo veiksmai ap\u017ei\u016brint statybviet\u0119 laikytini s\u0105\u017einingais, jis \u012fvertino sutarties vykdymo naud\u0105 ir rizik\u0105, tod\u0117l tiek\u0117j\u0173 konkurencija vyko lygiateisi\u0161kumo s\u0105lygomis. I\u0161 ties\u0173 tokiems argumentams ne\u012fmanoma surasti \u201eprie\u0161nuod\u017ei\u0173\u201c. Galb\u016bt ie\u0161kovo pasirinktas kelias nevaisingai akcentuoti savo konkurento nes\u0105\u017einingum\u0105 ir l\u0117m\u0117 toki\u0105 gin\u010do procesin\u0119 baigt\u012f, juolab kad byloje nenustatyta kli\u016b\u010di\u0173 pa\u010diam ie\u0161kovui patikrinti statybviet\u0119, atlikti sankasos matavimus.<\/p>\n\n\n\n Negin\u010dytina, kad Lieplauk\u0117s kelio <\/em>byloje nenustatyta neteis\u0117t\u0173 Pirkimo laim\u0117tojo veiksm\u0173. Vis d\u0117lto kyla klausimas, ar nagrin\u0117jamu atveju i\u0161 ties\u0173 kalba eina apie klasikin\u0119 rizik\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad i\u0161 esm\u0117s nuliniai \u012fkainiai pasi\u016blyti disponuojant lyginant su kitais dalyviais didesn\u0117s apimties informacija, net jei ji ir gauta teis\u0117tai. Nors i\u0161 Lieplauk\u0117s kelio <\/em>bylos nutarties konkre\u010diai nematyti sankasos stiprinimo darb\u0173 atsisakymo tikimyb\u0117s konkretaus laipsnio, akivaizdu ir tai, kad toki\u0173 ne\u012fprast\u0173 \u012fkaini\u0173 pateikimas \u0161i\u0105 tikimyb\u0119 priartina prie nustatyto fakto situacijos. Atsiliepime \u012f apeliacin\u012f skund\u0105 Pirkimo laim\u0117tojas nurod\u0117, kad patikrinim\u0173 rezultatai jam leido numatyti, kad daugelyje numatyto rekonstruoti kelio ruo\u017eo viet\u0173 grei\u010diausiai nereik\u0117s taikyti papildom\u0173 priemoni\u0173 kelio sankasos gruntams pagerinti<\/em>.<\/p>\n\n\n\n Rizika paprastai prisiimama, kai tokie anormal\u016bs \u012fkainiai si\u016blomi ne\u017einant, kad darb\u0173 nereik\u0117s, o ne prie\u0161ingai. Informacijos tur\u0117jimas (jos gavimo teis\u0117tumas \u0161iuo atveju teisi\u0161kai nereik\u0161mingas) \u012fvairias verslo gr\u0117smes suma\u017eina, o ne padidina. B\u016btent d\u0117l to Tarand\u0117s viaduko<\/em> byloje[11]<\/a> kasacinio teismo nuspr\u0119sta, kad neai\u0161ki tvarka, kai perkan\u010dioji organizacija net pra\u0161oma konkre\u010diai nepaai\u0161kino, kaip bus atsiskaitoma u\u017e techniniame projekte nenustatytus, bet b\u016btinus darbus, lemia tiek\u0117j\u0173 privertim\u0105 prisiimti nepateisinamas rizikas.<\/p>\n\n\n\n Be to, kasacinio teismo anuomet pasisakyta, kad kartais tiek\u0117jo rizikos prisi\u0117mimas yra objektyviai nulemtas pirkimo objekto ir pirkimo s\u0105lyg\u0173; be to, tiek\u0117jai ne pagal pirkimo s\u0105lygas, o savo valia gali prisiimti tam tikr\u0105 papildom\u0105 sutarties vykdymo rizik\u0105, bet ir tokiu atveju perkan\u010dioji organizacija turi patikrinti, ar \u0161i proporcinga, pagr\u012fsta ir nelems sutarties netinkamo \u012fvykdymo ar ne\u012fvykdymo gr\u0117sm\u0117s; b\u016btent fiksuoto \u012fkainio nustatymas, kai ne\u017einomas tikslus darb\u0173 (paslaug\u0173) atlikimo poreikis, ir yra rizikos tarp \u0161ali\u0173 tinkamas paskirstymas, tod\u0117l tiek\u0117jas negali b\u016bti ver\u010diamas pats j\u0105 prisiimti<\/em>[12]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Nors Pirkimo laim\u0117tojas tik savo pastang\u0173 d\u0117ka gavo informacijos, kuri jam leido laim\u0117ti Pirkim\u0105, kyla klausimas, ar tokia situacija prilygsta objektyviai susiklos\u010diusiam konkurenciniam prana\u0161umui (pvz., d\u0117l apyvartos tiek\u0117jas nelaikytinas PVM mok\u0117toju[13]<\/a>). Net jei atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 b\u016bt\u0173 teigiamas, taip pat kilt\u0173 klausimas d\u0117l tiek\u0117j\u0173 lygiateisi\u0161kumo: jei pirkimo objekt\u0105 tiksliai galima nustatyti tik i\u0161 fizin\u0117s statybviet\u0117s ap\u017ei\u016bros, ar visi \u016bkio subjektai \u2013 nacionaliniai, bet ypa\u010d u\u017esienio<\/em> \u2013 turi vienod\u0105 galimyb\u0119 \u0161iuo instrumentu pasinaudoti. \u012edomu pasteb\u0117ti, kad asfaltuojamo kelio ruo\u017eas yra i\u0161sid\u0117st\u0119s i\u0161 esm\u0117s per vidur\u012f nuo Pirkimo laim\u0117tojo \u2013 \u016bkio subjekt\u0173 grup\u0119 sudaran\u010di\u0173 rangov\u0173 \u2013 buveini\u0173.<\/p>\n\n\n\n Bet kokiu atveju, jei sankasos darb\u0173 i\u0161 ties\u0173 nereik\u0117jo atlikti ir tai b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai pa\u017eym\u0117ta Pirkimo dokumentuose, pati fizin\u0117 objekto ap\u017ei\u016bra n\u0117 vienam \u016bkio subjektui neb\u016bt\u0173 suteikusi realaus prana\u0161umo. Taigi b\u016btent Pirkimo s\u0105lyg\u0173 turinio kokyb\u0117 ir jo tinkamas atskleidimas buvo esminiai \u0161iame gin\u010de.<\/p>\n\n\n\n Teisingumo Teismo pa\u017eym\u0117ta, kad nors perkan\u010dioji organizacija ir turi teis\u0119 tik\u0117tis, jog suinteresuotieji \u016bkio subjektai bus pakankamai informuoti ir \u012fprastai r\u016bpestingi, tokio teis\u0117to l\u016bkes\u010dio s\u0105lyga yra tai, kad pati perkan\u010dioji organizacija turi b\u016bti ai\u0161kiai suformulavusi savo reikalavimus<\/em>; a fortiori \u0161iuo l\u016bkes\u010diu negali b\u016bti remiamasi siekiant atleisti perkan\u010di\u0105sias organizacijas nuo \u012fpareigojim\u0173, kurie joms nustatomi pagal vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 direktyvas<\/em>[14]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n ***<\/p>\n\n\n\n N\u0117ra per dr\u0105su teigti, kad teism\u0173 praktikoje koegzistuoja kelios savaranki\u0161kos i\u0161ai\u0161kinim\u0173 linijos, kuri\u0173 kiekviena akcentuoja skirtingus aspektus \u2013 tiek\u0117j\u0173 teis\u0119 prisiimti papildom\u0105 rizik\u0105 ir perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 pareig\u0105 tinkamai apibr\u0117\u017eti pirkimo objekt\u0105. Akivaizdu, kad abi \u0161ios praktikos linijos neprilygsta IN<\/em> ir JANG<\/em>, tod\u0117l aptartos prie\u0161taros n\u0117ra viena kit\u0105 papildan\u010dios ir galin\u010dios nuolatos b\u016bti kartu.<\/p>\n\n\n\n Jei perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 pareigos tinkamai nustatyti pirkimo objekt\u0105 laipsnis bus \u0161velninamas, vienas i\u0161 tokios praktikos pl\u0117tojimo pagrind\u0173 grei\u010diausiai bus tiek\u0117j\u0173 prisiimama ar jiems tenkanti rizika (ir j\u0173 profesionalumo akcentavimas). Vis d\u0117lto, jei bus laikomasi grie\u017etesn\u0117s pozicijos d\u0117l pirkimo s\u0105lyg\u0173 turinio atitikties faktinei realybei, \u016bkio subjekt\u0173 galimyb\u0117 rizikuoti ar gudrauti kardinaliai suma\u017e\u0117s.<\/p>\n\n\n\n B\u016bsimi kasacinio teismo i\u0161ai\u0161kinimai \u0161ioje srityje yra be galo svarb\u016bs, kadangi apibr\u0117\u0161 perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 ir tiek\u0117j\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 pusiausvyros konkret\u0173 turin\u012f. Kol kas tiek vieni, tiek kiti bent ka\u017ekiek rizikuoja, kad nagrin\u0117jant gin\u010d\u0105 teisme j\u0173 pozicija bus atmesta pagal vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 paralelini\u0173 teism\u0173 praktikos i\u0161ai\u0161kinim\u0173.<\/p>\n\n\n\n Laukiant, koks konkretus kelias bus pasirinktas, tiek\u0117jams si\u016blytina kaip \u012fmanoma atid\u017eiau nagrin\u0117ti vie\u0161ojo pirkimo s\u0105lygas ir nepamir\u0161ti, kad tikrasis j\u0173 turinys gali atsiskleisti ne tik i\u0161 popieri\u0173, bet ir objekto fizin\u0117s ap\u017ei\u016bros. Gi perkan\u010diosioms organizacijoms pravartu prisiminti, kad kuo tiksliau bus apibr\u0117\u017etas pirkimo objektas, tuo ne tik s\u0105\u017einingesnis tiek\u0117j\u0173 var\u017eymasis susiklostys pirkime, bet ir i\u0161 ties\u0173 bus i\u0161rinktas pigiausias pasi\u016blymas. Lieplauk\u0117s kelio <\/em>ir Rail Baltica ruo\u017eo<\/em> bylos tai realiai \u012frodo.<\/p>\n\n\n\n Kita vertus, tiek \u0161is (taip pat Rail Baltica ruo\u017eo<\/em> byla), tiek kiti pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio gin\u010dai, galintys kilti bet kurioje pirkimo proced\u016br\u0173 ar sutarties vykdymo stadijoje, patvirtina, kokie svarb\u016bs yra projektuotojo ir jo darb\u0105 tikrinan\u010dio eksperto vaidmenys. Technini\u0173 projekt\u0173 kokyb\u0117 tiesiogiai koreliuoja su s\u0105\u017eininga rangos konkurs\u0173 dalyvi\u0173 konkurencija ir j\u0173 lygiateisi\u0161kumu tiek prie starto, tiek fini\u0161o linij\u0173. Atviras klausimas, ar perkan\u010dioji organizacija, anuomet neu\u017etikrinusi projekt\u0173 kokyb\u0117s, galutin\u012f projekt\u0105 \u012fgyvendina (\u012fgyja rangos darb\u0173 rezultat\u0105) racionaliai panaudojusi l\u0117\u0161as.<\/p>\n\n\n\n Dr. Karolis \u0160imanskis yra advokat\u0173 kontoros “Ellex Vali\u016bnas ir partneriai” asocijuotas teisininkas<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> LAT 2017-02-02 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-2-248\/2017.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> LAT 2023-01-05 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-50-378\/2023.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/12\/14\/kasacinis-teismas-pasirinko-nutylejima-ir-taip-suformavo-praktika\/<\/a><\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> LAT 2022-12-07 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-272-378\/2022.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> LAT 2009-11-13 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-506\/2009.<\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> LAT 2011-04-05 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-158\/2011.<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> LAT 2015-05-22 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-309-248\/2015<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> LAT 2015-11-20 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-609-690\/2015.<\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> LAT 2021-04-14 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-85-969\/2021.<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> TT 2007-01-18 sprendimas byloje Nr. C-220\/05.<\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> LAT 2022-04-26 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-202-969\/2022.<\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> LAT 2013-03-08 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-94\/2013.<\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> LAT 2009-11-17 nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-508\/2009.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n