{"id":39732,"date":"2023-01-23T08:55:00","date_gmt":"2023-01-23T05:55:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=39732"},"modified":"2023-01-23T09:01:19","modified_gmt":"2023-01-23T06:01:19","slug":"naujausios-lat-nutartys-apie-dvipusi-jurisdikcini-susitarima-ar-statybos-istatymo-aiskinima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2023\/01\/23\/naujausios-lat-nutartys-apie-dvipusi-jurisdikcini-susitarima-ar-statybos-istatymo-aiskinima\/","title":{"rendered":"Naujausios LAT nutartys apie dvipus\u012f jurisdikcin\u012f susitarim\u0105 ar Statybos \u012fstatymo ai\u0161kinim\u0105"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173\u00a0normuojamus\u00a0atstumus\u00a0tarp\u00a0gretim\u0173\u00a0sklyp\u0173\u00a0rib\u0173\u00a0ir juose esan\u010di\u0173\u00a0statini\u0173,\u00a0atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Statybos \u012fstatymo 27 straipsnio 5 ir 7 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas\u00a0suponuoja special\u0173 \u017eem\u0117s sklyp\u0173 savinink\u0173 interes\u0173 teisin\u0117s apsaugos mechanizm\u0105 statybos teisiniuose santykiuose tais atvejais, kai\u00a0\u017eem\u0117s sklypas bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s teise priklauso but\u0173 ir kit\u0173 patalp\u0173 savininkams. Pagal \u0161iuose punktuose nustatyt\u0105 reguliavim\u0105 \u017eem\u0117s sklyp\u0173 savinink\u0173 interesai yra apsaugomi\u00a0taikant but\u0173 ir kit\u0173 patalp\u0173 savinink\u0173 nuosavyb\u0117s teis\u0117s \u012fgyvendinim\u0105 reglamentuojan\u010dias teis\u0117s normas, t.\u00a0y. savaranki\u0161kai \u017eem\u0117s sklyp\u0173 savinink\u0173 (valdytoj\u0173) interesai statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento i\u0161davimo procese n\u0117ra saugomi. Nors nurodytas teisinis reguliavimas yra taikomas tais atvejais, kai \u017eem\u0117s sklypas\u00a0but\u0173 ir kit\u0173 patalp\u0173 savininkams\u00a0priklauso\u00a0bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s teise, o nagrin\u0117jamu atveju yra suformuoti atskiri kiekvienam butui priskirti \u017eem\u0117s sklypai, ta\u010diau b\u016btent daugiabu\u010dio gyvenamojo namo but\u0173 savininkai tapo taip suformuot\u0173 \u017eem\u0117s sklyp\u0173, kuri\u0173 visuma sudaro pagrind\u0105\u00a0eksploatuoti\u00a0daugiabut\u012f\u00a0gyvenam\u0105j\u012f\u00a0nam\u0105, savininkais ir,\u00a0kaip min\u0117ta, toks \u017eem\u0117s sklyp\u0173 suformavimas nepakeit\u0117 daugiabu\u010dio gyvenamojo namo paskirties.\u00a0Taigi nagrin\u0117jamoje situacijoje \u017eem\u0117s sklyp\u0173 paskirtis\u00a0i\u0161 esm\u0117s\u00a0yra ta pati kaip ir tuo atveju, kai \u017eem\u0117s sklypai priklauso but\u0173 ir kit\u0173 patalp\u0173 savininkams bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s teise.\u00a0Be to, nagrin\u0117jamu atveju reik\u0161minga aplinkyb\u0117\u00a0yra tai, kad\u00a0daugiabu\u010dio gyvenamojo namo butai yra i\u0161sid\u0117st\u0119\u00a0vientisu\u00a0perimetru ant sklypo rib\u0173 palei gatv\u0119, o juos jungian\u010dios sienos yra ant suformuot\u0173 atskir\u0173 sklyp\u0173 rib\u0173, t. y.\u00a0kiekvienam butui skirto\u00a0atskiro\u00a0sklypo\u00a0\u0161onin\u0117s ribos sutampa su\u00a0\u0161\u012f but\u0105 su gretimais\u00a0butais\u00a0jungian\u010diomis bendromis sienomis.\u00a0Tokioje situacijoje nuo kiekvieno buto iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos n\u0117ra\u00a0jokio\u00a0atstumo, kuris\u00a0b\u016bt\u0173\u00a0skirtas gretimo (kaimyninio) sklypo savininko (valdytojo) interesams\u00a0apsaugoti, t.\u00a0y.\u00a0kiekvieno buto\u00a0i\u0161orin\u0117\u00a0siena i\u0161 esm\u0117s sutampa su gretimo\u00a0(kaimyninio)\u00a0\u017eem\u0117s sklypo riba. Statybos \u012fstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostat\u0173 prasme ir \u0161ioje situacijoje nebuvo pagrindo taikyti teisin\u012f reguliavim\u0105, nustatant\u012f normatyvinius atstumus nuo statini\u0173 iki besiribojan\u010di\u0173 sklyp\u0173 rib\u0173.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> apie dvipus\u012f jurisdikcin\u012f susitarim\u0105 (jurisdikcin\u012f susitarim\u0105, nukreipiant\u012f ne \u012f tiksliai nurodyt\u0105 konkret\u0173 teism\u0105, bet \u012f vienos i\u0161 \u0161ali\u0173 (ie\u0161kovo, atsakovo) buvein\u0117s vietos teism\u0105, kai konkretus byl\u0105 nagrin\u0117siantis teismas i\u0161 anksto n\u0117ra \u017einomas ir jo nustatymas priklauso nuo to, kuri i\u0161 \u0161ali\u0173 pareik\u0161 ie\u0161kin\u012f) pabr\u0117\u017eta, kad nesant gin\u010do ir abejoni\u0173 d\u0117l \u0161ali\u0173 valios sudaryti dvipus\u012f jurisdikcin\u012f susitarim\u0105 per se<\/em>, nagrin\u0117jamu atveju jis laikytinas nenustatan\u010diu draudimo \u0161aliai (atsakovui), kurios buvein\u0117s vietos valstyb\u0117s teisme pareik\u0161tas ie\u0161kinys, gintis nuo tokio ie\u0161kinio prie\u0161ie\u0161kiniu. Prie\u0161ingas ai\u0161kinimas nagrin\u0117jamos bylos kontekste neatitikt\u0173 ir teis\u0117s \u012f tinkam\u0105 civilin\u012f proces\u0105 principo bei jo ai\u0161kinimo E\u017dTT bei Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo praktikoje standarto. Teis\u0117j\u0173 kolegija teig\u0117, kad atrodo labiausiai tik\u0117tina, kad nagrin\u0117jamo gin\u010do \u0161alys, sudarydamos tokio pob\u016bd\u017eio jurisdikcin\u012f susitarim\u0105, nagrin\u0117jamu atveju apskritai nesvarst\u0117 galimyb\u0117s, kad prie\u0161ie\u0161kinis potencialiai gal\u0117t\u0173 b\u016bti nagrin\u0117jamas kitame teisme nei ie\u0161kinys, t. y. nesiek\u0117 jurisdikciniam susitarimui suteikti toki\u0105 prasm\u0119, kad prie\u0161ie\u0161kinis turi b\u016bti rei\u0161kiamas atskirai nuo pagrindinio ie\u0161kinio. Nors susitarimas nagrin\u0117ti ie\u0161kin\u012f ir prie\u0161ie\u0161kin\u012f skirtinguose teismuose i\u0161 principo yra galimas, i\u0161 jurisdikcinio susitarimo turi b\u016bti nedviprasmi\u0161kai ai\u0161ku, kad \u0161alys d\u0117l \u0161io klausimo padar\u0117 s\u0105moning\u0105 pasirinkim\u0105, o nagrin\u0117jamoje byloje tokios i\u0161vados daryti n\u0117ra pagrindo.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat pasisakyta, kad CPK 781 straipsnyje yra \u012ftvirtintas perpetuatio fori<\/em> principas. \u0160i norma yra skirta Lietuvos teism\u0173 jurisdikcijos t\u0119stinumui u\u017etikrinti tais atvejais, kai po ie\u0161kinio parei\u0161kimo momento pasikei\u010dia aplinkyb\u0117s. Teismo jurisdikcijos buvimas ar nebuvimas paprastai vertinamas ie\u0161kinio pri\u0117mimo stadijoje, atitinkamai Lietuvos teismams jurisdikcij\u0105 suteikian\u010di\u0173 jungiam\u0173j\u0173 faktori\u0173 (pvz., \u0161alies nuolatin\u0117 gyvenamoji vieta, \u017ealos atsiradimo vieta ar kt.) egzistavimas ar neegzistavimas vertinamas ie\u0161kinio padavimo momentu. Atitinkamai \u0161i\u0173 aplinkybi\u0173 pasikeitimas po bylos i\u0161k\u0117limo nekei\u010dia jau prisiimtos teismo jurisdikcijos. Kitoks ai\u0161kinimas lemt\u0173 \u0161alies galimyb\u0119 i\u0161vengti jurisdikcijos po bylos i\u0161k\u0117limo momento panaikinant (pakei\u010diant) jungiam\u0105j\u012f faktori\u0173, kuris suteikia jurisdikcij\u0105 teismui. Vis d\u0117lto \u0161i teis\u0117s norma nagrin\u0117jamai bylai n\u0117ra aktuali, nes ji n\u0117ra susijusi su byloje nagrin\u0117jama situacija.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l darbo sutarties nutraukimo be \u012fsp\u0117jimo, kai darbuotojui \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka atimamos specialios teis\u0117s dirbti tam tikr\u0105 darb\u0105 ar eiti tam tikras pareigas (o v\u0117liau \u012fsakymas d\u0117l tokios teis\u0117s at\u0117mimo panaikinamas teismo sprendimu) pabr\u0117\u017eta, kad DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte \u012ftvirtinta teis\u0117s norma yra imperatyvaus pob\u016bd\u017eio. \u0160i teis\u0117s norma, ai\u0161kinama sistemi\u0161kai su DK 60 straipsnio 2 dalimi, ai\u0161kintina taip, kad atsiradus joje \u012ftvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui darbo sutartis privalo b\u016bti nutraukta, darbdavys, gav\u0119s joje \u012ftvirtinto darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavim\u0105 patvirtinant\u012f dokument\u0105 ar kitaip apie j\u012f (pagrind\u0105) su\u017einoj\u0119s, turi pareig\u0105 nutraukti darbo sutart\u012f, \u0161i\u0105 pareig\u0105 jis privalo \u012fvykdyti \u012fstatyme nustatyta tvarka ir s\u0105lygomis ne v\u0117liau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar su\u017einojimo dienos. U\u017e \u0161ios pareigos nevykdym\u0105 ar netinkam\u0105 vykdym\u0105 taikom\u0105 darbdaviui atsakomyb\u0119 nustato kit\u0173 teis\u0117s \u0161ak\u0173 normos. Egzistuojant DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte \u012ftvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui, darbdavio pareiga nutraukti darbo sutart\u012f pasibaigt\u0173, jeigu jos \u0161ali\u0173 susitarimu darbuotojo darbo funkcija per DK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyt\u0105 termin\u0105 b\u016bt\u0173 pakeista taip, jog speciali\u0173j\u0173 teisi\u0173 tur\u0117jimas jam nebeb\u016bt\u0173 b\u016btinas. Taip pat pa\u017eym\u0117tina, kad egzistuojant DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte \u012ftvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui pasi\u016blymas darbuotojui pakeisti darbo funkcij\u0105 yra darbdavio teis\u0117, bet ne pareiga. <\/p>\n\n\n\n

Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. baland\u017eio 7 d. sprendimu, priimtu administracin\u0117je byloje, sukurti teisiniai padariniai pagal \u012fstatym\u0105 taikomi retrospektyviai, LTSA direktoriaus 2019 m. bir\u017eelio 6 d. \u012fsakymo panaikinimas sukelia teisines pasekmes nuo \u0161io \u012fsakymo pri\u0117mimo momento, tai aptariamo \u012fsakymo panaikinimas yra reik\u0161mingas nusprend\u017eiant d\u0117l darbo sutarties nutraukimo su atsakovu teis\u0117to pagrindo egzistavimo. Esant tokiai situacijai, kai atsakovas atleistas i\u0161 darbo remiantis tuo metu galiojusiu, ta\u010diau neteis\u0117tu LTSA direktoriaus 2019 m. bir\u017eelio 6 d. \u012fsakymu, kurio panaikinimas nurodytu administracinio teismo sprendimu nesuk\u016br\u0117 \u0161io \u012fsakymo neteis\u0117tumo fakto, o tik teisi\u0161kai patvirtino tok\u012f fakt\u0105, nurodyto administracinio teismo sprendimo sukeliami teisiniai padariniai pagal \u012fstatym\u0105 taikomi retrospektyviai, juo (sprendimu) yra atkurta iki panaikinto LTSA direktoriaus 2019 m. bir\u017eelio 6 d. \u012fsakymo pri\u0117mimo buvusi pad\u0117tis ir yra atkurta atsakovo tur\u0117ta teis\u0117 atlikti privalom\u0105j\u0105 technin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105, teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, net ir sutinkant su ie\u0161kov\u0117s teiginiu, kad darbo sutarties nutraukimo metu buvusios teisin\u0117s ir faktin\u0117s situacijos pasikeitimas yra nulemtas ne ie\u0161kov\u0117s neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 bei kalt\u0117s, yra pagrindas konstatuoti, jog darbo sutarties su atsakovu nutraukimo metu teis\u0117to pagrindo j\u0105 nutraukti pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkt\u0105 nebuvo, nors \u0161i  aplinkyb\u0117  paai\u0161k\u0117jo  tik  2021 m. baland\u017eio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismui pri\u0117mus sprendim\u0105, kuriuo buvo panaikintas LTSA direktoriaus 2019 m. bir\u017eelio 6 d. \u012fsakymas. D\u0117l to konstatuotina, kad darbo sutartis su atsakovu pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkt\u0105 nutraukta be teis\u0117to pagrindo. Tai konstatavus taip pat konstatuotina, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas, nors ir nutartyje nurod\u0119s netinkamus motyvus, padar\u0117 pagr\u012fst\u0105 i\u0161vad\u0105, kad ie\u0161kov\u0117, nutraukdama darbo sutart\u012f su atsakovu, netur\u0117jo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir pagr\u012fstai paliko nepakeist\u0105 pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105, kuriuo atsakovo atleidimas i\u0161 darbo pripa\u017eintas neteis\u0117tu.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l civilin\u0117s atsakomyb\u0117s u\u017e \u017eal\u0105, atsiradusi\u0105 pritaikius laikin\u0105sias apsaugos priemones vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 bylose, konstatuota, kad  CPK 4237<\/sup> straipsnyje n\u0117ra nustatyta i\u0161im\u010di\u0173 d\u0117l CPK 146 straipsnio 2 dalies (ne)taikymo vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 bylose. Pagal bendr\u0105j\u0105 taisykl\u0119 tais atvejais, kai \u012fsiteis\u0117ja teismo sprendimas, kuriuo atmestas ie\u0161kinys vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 byloje, atsakovas turi teis\u0119 reikalauti, kad ie\u0161kovas atlygint\u0173 nuostolius, patirtus d\u0117l ie\u0161kovo pra\u0161ymu taikyt\u0173 laikin\u0173j\u0173 apsaugos priemoni\u0173. Vien tai, jog tiek\u0117jo elgesys atitinka socialiai atsakingo tiek\u0117jo elgesio standart\u0105 nesudaro pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais d\u0117l CPK 146 straipsnio 2 dalies ir j\u0105 ai\u0161kinan\u010dios kasacinio teismo praktikos netaikymo vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 bylose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173\u00a0normuojamus\u00a0atstumus\u00a0tarp\u00a0gretim\u0173\u00a0sklyp\u0173\u00a0rib\u0173\u00a0ir juose esan\u010di\u0173\u00a0statini\u0173,\u00a0atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Statybos \u012fstatymo 27 straipsnio 5 ir 7 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas\u00a0suponuoja special\u0173 \u017eem\u0117s sklyp\u0173 savinink\u0173 interes\u0173 teisin\u0117s apsaugos mechanizm\u0105 statybos teisiniuose santykiuose tais atvejais, kai\u00a0\u017eem\u0117s sklypas bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s teise priklauso but\u0173 ir kit\u0173 patalp\u0173 savininkams. Pagal …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39733,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[220,215,1066,97,1513,1043],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39732"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39732"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39732\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39736,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39732\/revisions\/39736"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39733"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39732"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39732"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39732"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}