Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) ir toliau teikia aktualius i\u0161ai\u0161kinimus \u012fvairiais Darbo kodekso (DK) norm\u0173 taikymo klausimais. Nors kasacinio teismo praktika darbo teis\u0117s bylose 2022 metais v\u0117l nebuvo gausi, ta\u010diau priimta nema\u017eai aktuali\u0173 bei svarbi\u0173 nutar\u010di\u0173. Toliau straipsnyje glaustai ap\u017evelgsime reik\u0161mingiausius 2022 met\u0173 LAT i\u0161ai\u0161kinimus darbo teis\u0117s bylose.<\/p>\n\n\n\n
Pareng\u0117 advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c vyresnysis teisininkas Art\u016bras Tukleris ir teisinink\u0117 Goda Dugnait\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n D\u0117l darbdavio pareigos mok\u0117ti netesybas u\u017e pav\u0117luot\u0105 darbo u\u017emokes\u010dio ir kit\u0173 i\u0161mok\u0173 mok\u0117jim\u0105<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Aktualioje byloje<\/a> apeliacin\u0117s instancijos teismas, vertindamas susiklos\u010diusi\u0105 sud\u0117ting\u0105 situacij\u0105 darbo ir verslo rinkoje, vadovaudamasis teisingumo, s\u0105\u017einingumo, proporcingumo principais, nesant darbdavio piktybi\u0161kumo, pripa\u017eino, kad priteisti vis\u0105 netesyb\u0173 sum\u0105 b\u016bt\u0173 neteisinga, ir suma\u017eino darbuotojui priteisiam\u0105 netesyb\u0173 sum\u0105 50 proc. LAT, vertindamas priteistin\u0173 netesyb\u0173 sumos teis\u0117tum\u0105 ir pagr\u012fstum\u0105, i\u0161ai\u0161kino, jog: pirma, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra u\u017etikrinti darbuotojo teis\u0119 \u012f jam priklausan\u010di\u0173 sum\u0173 gavim\u0105 laiku. Darbdaviui, laiku neatsiskai\u010diusiam su darbuotoju, taikomos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus bei skatinti darbdav\u012f tinkamai vykdyti pareigas. Antra, lingvisti\u0161kai ai\u0161kinant DK 147 straipsnio 2 dalies norm\u0105, akivaizdu, kad ji yra imperatyvi, o joje vartojama s\u0105voka \u201eprivalo mok\u0117ti netesybas\u201c rodo \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo ketinim\u0105 nustatyti pareig\u0105 darbdaviui mok\u0117ti netesybas esant nustatytoms aplinkyb\u0117ms: (i) darbo santyki\u0173 pasibaigimui, (ii) v\u0117lavimui atsiskaityti su darbuotoju ne d\u0117l darbuotojo kalt\u0117s. Tre\u010dia, DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teis\u0117s normos tikslai bei imperatyvumas leid\u017eia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkyb\u0117s n\u0117ra pagrindas ma\u017einti nustatyt\u0105 netesyb\u0173 dyd\u012f. Taigi kasacinis teismas nurod\u0117, jog nagrin\u0117jamu atveju apeliacin\u0117s instancijos teismas nenustat\u0117, kad darbdavys su darbuotoju neatsiskait\u0117 laiku d\u0117l darbuotojo kalt\u0117s, tod\u0117l LAT laik\u0117, kad darbuotojui priteistina visa (t.\u00a0y. nema\u017eintina) netesyb\u0173 suma, apskai\u010diuota pagal DK 147 straipsnio 2 dal\u012f. Aptarti kasacinio teismo i\u0161ai\u0161kinimai pakartojami ir kitose aktualiose 2022\u00a0m. darbo bylose<\/a>.<\/a><\/p>\n\n\n\n D\u0117l vietov\u0117s, kurioje darbuotojas turi atlikti darbo funkcij\u0105, pakeitimo ir darbuotojo nesutikimo j\u0105 keisti<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Byloje,<\/a> pl\u0117todamas anks\u010diau prad\u0117t\u0105 formuoti DK 45 straipsnio ai\u0161kinimo taikymo praktik\u0105, LAT i\u0161ai\u0161kino, kad darbdavys turi teis\u0119 nutraukti darbo sutart\u012f prie\u0161 termin\u0105 DK 57 straipsnio pagrindu, jeigu egzistuoja s\u0105lyg\u0173 visuma \u2013 darbo s\u0105lygoms pakeisti reikalingas darbuotojo ra\u0161ytinis sutikimas, darbdavio si\u016blymas keisti darbo s\u0105lygas yra pagr\u012fstas reik\u0161mingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio b\u016btinumo prie\u017eastimis, darbuotojas ra\u0161ytinio sutikimo per nustatyt\u0105 termin\u0105 nepateikia arba atsisako j\u012f i\u0161duoti. Taigi, \u012fstatymas nustato galimyb\u0119 atleisti darbuotoj\u0105 DK 57 straipsnio pagrindu tik tomis pakeistomis s\u0105lygomis, kurioms pakeisti reikalingas jo ra\u0161ytinis sutikimas. LAT konstatavo, kad darbdaviui, siekiant pakeisti kitas, nei nurodyta DK 45 straipsnio 1 dalyje, darbo s\u0105lygas, darbuotojo ra\u0161ytinis sutikimas n\u0117ra reikalingas. Nagrin\u0117jamoje byloje aktualus ir kitas kasacinio teismo i\u0161ai\u0161kinimas, jog darbuotojo ra\u0161ytinio sutikimo d\u0117l darbo s\u0105lygos \u2013 vietov\u0117s \u2013 pakeitimo neturi b\u016bti reikalaujama, kai pa\u010dioje darbo sutartyje yra ai\u0161kiai \u012ftvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcij\u0173 atlikimo vieta nesiejama su konkre\u010dia vietove. Teismas aptariamoje byloje konstatavo, kad, atsi\u017evelgiant \u012f sudarytos darbo sutarties turin\u012f ir kitas aplinkybes, darbuotojo ra\u0161ytinis sutikimas keisti vietov\u0119, kurioje jis atliks darbo funkcij\u0105, nebuvo b\u016btinas, apie \u0161ios s\u0105lygos pakeitim\u0105 jis\u00a0tur\u0117jo b\u016bti informuotas prie\u0161 proting\u0105 termin\u0105. Kadangi darbuotojas nesutiko n\u0117 su viena i\u0161 pasi\u016blyt\u0173 vietovi\u0173, taip pat neatvyko \u012f darbdavio\u00a0administracijos buvein\u0119 t\u0119sti darbo santyki\u0173, tod\u0117l toks darbuotojo elgesys laikytinas neatitinkan\u010diu darbo drausm\u0117s reikalavim\u0173 ir atitinkamai darbdavys \u012fgijo pagrind\u0105 atleisti darbuotoj\u0105 i\u0161 darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkt\u0105.\u00a0<\/p>\n\n\n\n D\u0117l juridinio asmens vadovo atleidimo, reorganizuojant juridin\u012f asmen\u012f<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n LAT nagrin\u0117toje byloje<\/a> darbuotojas (juridinio asmens vadovas), atleistas i\u0161 darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teig\u0117, jog n\u0117ra pagrindo daryti i\u0161vad\u0105, jog jo darbo funkcija tapo perteklin\u0117, nes juridinis asmuo po reorganizavimo prijungimo b\u016bdu t\u0119sia veikl\u0105 kaip kito juridinio asmens skyrius. LAT atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad darbdavio prijungimas prie kitos \u012fstaigos, \u012fmon\u0117s ar organizacijos nelaikomas teis\u0117ta prie\u017eastimi nutraukti darbo sutart\u012f, kadangi juridinio asmens prijungimo prie kito juridinio asmens atveju pastarajam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teis\u0117s ir pareigos. Ta\u010diau LAT nurod\u0117, kad darbo sutartis gali b\u016bti nutraukiama pasibaigus darbdaviui. LAT pa\u017eym\u0117jo, kad toks reguliavimas nerei\u0161kia, jog d\u0117l juridinio asmens pasibaigimo reorganizavimo b\u016bdu bei jo i\u0161registravimo savaime atsiranda pagrindas taikyti DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkt\u0105, nes turi b\u016bti atsi\u017evelgiama \u012f DK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasibaigus juridiniam asmeniui d\u0117l to, kad jis reorganizuojamas ir prijungiamas prie kito juridinio asmens, kai pastarasis perima pirmojo teises ir pareigas, darbuotojo darbo s\u0105lygos negali b\u016bti kei\u010diamos ir darbo santykiai paprastai negal\u0117t\u0173 b\u016bti teis\u0117tai nutraukti, jie tur\u0117t\u0173 t\u0119stis, nes naujasis subjektas \u0161iuose santykiuose tur\u0117t\u0173 u\u017eimti buvusio darbdavio viet\u0105. Ta\u010diau, jei d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, susijusi\u0173 su darbdavio veikla, darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklin\u0117, \u0161is darbuotoj\u0105 gali teis\u0117tai atleisti, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Taigi faktin\u0117s konkre\u010dios bylos aplinkyb\u0117s, j\u0173 sutaptis gali suponuoti darbo sutarties nutraukimo pagrind\u0173 sutapt\u012f. LAT atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f bylos aplinkybes, o b\u016btent, jog darbdavio teises ir pareigas po reorganizavimo per\u0117musio kito juridinio asmens direktoriaus pozicija buvo u\u017eimta, d\u0117l ko darytina i\u0161vada, kad fakti\u0161kai d\u0117l darbdavio reorganizavimo ir jo i\u0161registravimo darbuotojo, \u0117jusio darbdavio direktoriaus pareigas, darbo funkcijos darbdaviui tapo perteklin\u0117s. Tai rei\u0161kia, kad, neneigiant darbdavio pasibaigimo fakto, atsirado b\u016btent DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teis\u0117tas pagrindas nutraukti darbo sutart\u012f su darbuotoju. LAT primin\u0117, kad teisi\u0161kai negalima situacija, kad vienu metu \u012fmon\u0117s vadovais b\u016bt\u0173 du skirtingi asmenys.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalt\u0117s, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklin\u0117<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Darbo sutarties pasibaigimas nutraukus darbo sutart\u012f, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklin\u0117, analizuotas ir kitoje byloje.<\/a> \u0160ios bylos nutartyje LAT pakartojo teism\u0173 praktik\u0105, jog darbuotojo atliekama darbo funkcija gali b\u016bti pripa\u017e\u012fstama pertekline tada, kai darbdavys visi\u0161kai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprend\u017eia, kad tas pa\u010dias ar pana\u0161ias funkcijas gali atlikti ma\u017eiau darbuotoj\u0173. Pl\u0117todamas praktik\u0105 LAT i\u0161ai\u0161kino, jog ne tik darbuotojo atliekamos darbo funkcijos i\u0161nykimas, bet ir \u0161ios funkcijos vykdymo apimties suma\u017e\u0117jimas gali nulemti, kad \u0161i darbdaviui tampa perteklin\u0117. \u0160ioje nutartyje teismas, spr\u0119sdamas, ar funkcijos yra perteklin\u0117s, taip pat analizavo pareigybi\u0173 palyginimo bei funkcij\u0173 perskirstymo klausimus. Teismas nurod\u0117, jog darbuotojo darbo funkcija tapo perteklin\u0117, kadangi, panaikinus skyriaus vadovo pareigyb\u0119, vadovavimo funkcijos panaikintos, likusios planavimo ir kontrol\u0117s funkcijos per\u0117jo \u012fstaigos vadovui, kita dalis funkcij\u0173 priskirta kitai pareigybei. Aplinkyb\u0117, jog dalis darbuotojo iki strukt\u016brini\u0173 pertvarkym\u0173 vykdyt\u0173 funkcij\u0173 i\u0161liko, nerei\u0161kia, jog i\u0161liko ir jo pareigyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l darbdavio pareigos organizuoti darbuotoj\u0173 atrank\u0105<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Aptartoje byloje<\/a> LAT analizavo ir klausim\u0105 d\u0117l darbdavio pareigos organizuoti darbuotoj\u0173 atrank\u0105, kai ma\u017einamas j\u0173 skai\u010dius darbo funkcijai tapus perteklinei. Teismas nurod\u0117, jog strukt\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173 realumas ir b\u016btinumas, pagrind\u017eiantis konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingum\u0105, negali paneigti DK 57 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtintos darbuotojo garantijos jo sutikimu u\u017eimti laisvas darbo vietas, kurios sukuriamos \u012fgyvendinant darbo organizavimo poky\u010dius. Priklausomai nuo darbo organizavimo pakeitim\u0173 ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pob\u016bd\u017eio bei ypatum\u0173, \u0161ie pakeitimai gali lemti dvejopo pob\u016bd\u017eio padarinius: (i) darbdavys nutraukia darbo santykius su vieninteliu ar visais t\u0105 pa\u010di\u0105 funkcij\u0105 atliekan\u010diais darbuotojais, nes tokia funkcija apskritai tampa nereikalinga, arba (ii) darbdavys nutraukia darbo santykius su darbuotoj\u0173, atliekan\u010di\u0173 t\u0105 pa\u010di\u0105 funkcij\u0105, dalimi, nes d\u0117l darbo organizavimo patobulinim\u0173 tai pa\u010diai funkcijai atlikti yra suma\u017e\u0117j\u0119s darbuotoj\u0173 skai\u010diaus poreikis arba yra poreikis suma\u017einti darb\u0173 apimtis ir tod\u0117l yra reikalingas ma\u017eesnis darbuotoj\u0173 skai\u010dius. Esminis atleidimu sukeliam\u0173 padarini\u0173 skirtumas yra tas, kad antruoju atveju kyla poreikis vykdyti atleid\u017eiam\u0173 darbuotoj\u0173 atrank\u0105. LAT taip pat nurod\u0117, jog DK 57 straipsnio 3 dalies nuostatos turinys suponuoja, kad ma\u017eindamas darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 darbdavys privalo organizuoti ir vykdyti j\u0173 atrank\u0105 tik tuomet, kai perteklin\u0119 funkcij\u0105 atlieka keletas darbuotoj\u0173 (du ir daugiau). Jeigu perteklin\u0119 funkcij\u0105 atlieka vienas darbuotojas ir jis atleid\u017eiamas, DK 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta atleid\u017eiam\u0173 darbuotoj\u0173 atrankos tvarka n\u0117ra vykdoma.<\/p>\n\n\n\n Atleidimas i\u0161 darbo d\u0117l \u0161iurk\u0161taus pa\u017eeidimo<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Kitoje aktualioje LAT nutartyje<\/a> teismas pa\u017eym\u0117jo, jog, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkt\u0105, \u0161iurk\u0161\u010diu darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimu gali b\u016bti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo po\u017eymi\u0173 turinti veika, o ne veika, pripa\u017einta nusikaltimu. LAT pakartojo formuojam\u0105 praktik\u0105, jog atleidimas \u0161iuo pagrindu gali tur\u0117ti \u012ftakos darbuotojo b\u016bsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artim\u0173j\u0173, visuomen\u0117s akyse bei sukelti kit\u0173 neigiam\u0173 padarini\u0173. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turin\u010dius vagyst\u0117s ar kito nusikaltimo po\u017eymi\u0173, turi b\u016bti \u012frodyta tokiu laipsniu, kad nelikt\u0173 joki\u0173 pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 \u0161io fakto egzistavimu. Nagrin\u0117jamoje byloje nebuvo detaliau analizuojama nustatyt\u0173 darbuotojo veiksm\u0173 atitiktis konkretiems nusikalstam\u0173 veik\u0173 po\u017eymiams, tod\u0117l LAT konstatavo, kad byloje nebuvo reikiamai nustatyta, jog darbuotojo atliktuose darbo drausm\u0119 pa\u017eeidusiuose veiksmuose yra nusikaltimo po\u017eymi\u0173. Kita vertus, nors teismas ir nurod\u0117, jog DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas yra nepagr\u012fstai nurodytas kaip darbuotojo atleidimo i\u0161 darbo pagrindas, ta\u010diau \u0161i i\u0161vada neteikia pagrindo konstatuoti, kad darbuotojas i\u0161 darbo buvo atleistas neteis\u0117tai, nes darbuotojo veiksmai pagr\u012fstai kvalifikuoti kaip \u0161iurk\u0161t\u016bs darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimai, atitinkantys DK<\/a> 58<\/a> straipsnio 2 dalies 1 punkt\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kitoje byloje<\/a> LAT i\u0161ai\u0161kino, jog tai, ar darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimas laikytinas \u0161iurk\u0161\u010diu, vertinama atsi\u017evelgiant \u012f DK 58 straipsnio 5 dalyje bei teism\u0173 praktikoje nurodytus kriterijus, o ne i\u0161imtinai remiantis tuo, ar \u012fmon\u0117s vidaus teis\u0117s aktuose yra nustatytas \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0173 s\u0105ra\u0161as. Teismas i\u0161ai\u0161kino, jog \u012fstatymas, nustatydamas nebaigtin\u012f \u0161iuk\u0161\u010di\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, susiejo j\u012f su vertinamaisiais kriterijais, ta\u010diau nenustat\u0117 \u012fpareigojimo darbdaviui nustatyti tok\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 lokaliuose teis\u0117s aktuose. LAT nutartyje nurod\u0117, jog reali\u0173 nuostoli\u0173 buvimo faktas, sprend\u017eiant d\u0117l taikytos grie\u017e\u010diausios drausmin\u0117s nuobaudos, n\u0117ra visk\u0105 lemiantis. Nagrin\u0117jant \u0161\u012f klausim\u0105 aktualus ir kliento netekimas, prarasta reputacija bei prarastas pasitik\u0117jimas darbuotoju. Teismas taip pat i\u0161ai\u0161kino, kad aplinkyb\u0117, jog i\u0161 darbuotojo nebuvo pareikalauta ra\u0161ytinio pasiai\u0161kinimo prie\u0161 jo atleidim\u0105 i\u0161 darbo, nerei\u0161kia, kad vien d\u0117l to sprendimas nutraukti darbo sutart\u012f, konstatavus, jog darbuotojas padar\u0117 \u0161iurk\u0161t\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105, yra neteis\u0117tas.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l t\u0119stinio darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimo<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Aptartoje byloje<\/a> LAT taip pat pasisak\u0117 d\u0117l t\u0119stinio darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimo klausimo. LAT nurod\u0117, kad darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimai gali b\u016bti t\u0119stiniai, t. y. tokie, kurie padaromi per tam tikr\u0105 ilgesn\u012f ar trumpesn\u012f laik\u0105. Paprastai tokio pob\u016bd\u017eio pa\u017eeidimai pasirei\u0161kia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaid\u017eiu darbini\u0173 pareig\u0173 vykdymu. \u0160i praktika pakartojama ir kitoje LAT nagrin\u0117toje byloje<\/a>. Atkreiptinas d\u0117mesys, kad pripa\u017eintas t\u0119stinis darbo pa\u017eeidimas gali tur\u0117ti reik\u0161mingos \u012ftakos ir DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyt\u0173 termin\u0173 skai\u010diavimui, pavyzd\u017eiui, prie\u0161 tai aptartoje byloje<\/a> kasacinis teismas nurod\u0117, jog tik po to, kai pasikeit\u0117 \u012fmon\u0117s vadovas ir buvo atlikti \u012fmon\u0117s veiklos patikrinimai, buvo nustatyti ir nutraukti darbuotojo daromi t\u0119stiniai\u00a0darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimai, tap\u0119 pagrindu j\u012f atleisti i\u0161 darbo, tod\u0117l akivaizdu, kad nuo darbdavio su\u017einojimo apie darbuotojo neteis\u0117tus veiksmus (neveikim\u0105) ir \u0161i\u0173 veiksm\u0173 nutraukimo, t. y. nuo t\u0119stinio pa\u017eeidimo pabaigos iki atleidimo \u012fsakymo pri\u0117mimo, DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 6 m\u0117n. terminas nesu\u0117jo ir darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutart\u012f su darbuotoju priimtas nepraleidus \u0161io termino.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l \u0161ali\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 kvalifikavimo kaip darbo keliems darbdaviams<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Byloje<\/a> teismas pa\u017eym\u0117jo, jog darbo sutarties s\u0105lygos gali b\u016bti nustatytos ne tik ra\u0161ytin\u0117je darbo sutartyje, norminiuose teis\u0117s aktuose, bet ir teismo nustatytos i\u0161 darbo sutarties \u0161ali\u0173 elgesio, atliekam\u0173 veiksm\u0173, kit\u0173 reik\u0161ming\u0173 faktinio sutarties vykdymo aplinkybi\u0173. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, LAT atmet\u0117 kaip nepagr\u012fst\u0105 argument\u0105, kad darbo keliems darbdaviams sutarties sudarymo faktas negali b\u016bti nustatytas i\u0161 \u0161ali\u0173 elgesio, j\u0173 atliekam\u0173 veiksm\u0173 pob\u016bd\u017eio ir kit\u0173 reik\u0161ming\u0173 aplinkybi\u0173. Byl\u0105 nagrin\u0117j\u0119 teismai, spr\u0119sdami d\u0117l \u0161ali\u0173 darbo teisini\u0173 santyki\u0173 kvalifikavimo kaip darbo keliems darbdaviams, vertino darbuotoj\u0173 paai\u0161kinimus apie j\u0173 fakti\u0161kai atliekamas darbo funkcijas abiem \u012fmon\u0117ms, byloje esan\u010dius ra\u0161ytinius \u012frodymus ir vie\u0161us duomenis apie \u012fmoni\u0173 vykdomos veiklos pob\u016bd\u012f, j\u0173 vadovus, veiklos vykdymo viet\u0105, \u012fmoni\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010diaus koreliacij\u0105. LAT nurod\u0117, jog vien tas faktas, jog darbuotoj\u0173 darbo sutartys nebuvo modifikuotos \u012f darbo kelioms darbdav\u0117ms sutartis, ne\u012frodo aplinkyb\u0117s, jog tokie darbo teisiniai santykiai fakti\u0161kai neegzistavo. Taigi teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, jog tarp darbuotoj\u0173 ir abiej\u0173 \u012fmoni\u0173 fakti\u0161kai susiklost\u0117 darbo keliems darbdaviams teisiniai santykiai, tod\u0117l prievol\u0117 atsiskaityti su darbuotojais u\u017e gin\u010do laikotarpiu atlikt\u0105 darb\u0105 kilo abiem \u012fmon\u0117ms lygiomis dalimis, tod\u0117l darbuotojams buvo priteistos su darbo santykiais susijusios i\u0161mokos i\u0161 abiej\u0173 darbdavi\u0173 lygiomis dalimis.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l darbo u\u017emokes\u010dio priedo (premijos) r\u016b\u0161ies kvalifikavimo<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Kasacin\u0117je byloje<\/a> LAT i\u0161ai\u0161kino, jog privalomasis premijos u\u017e atlikt\u0105 darb\u0105 po\u017eymis yra ai\u0161ki\u0173 jos dyd\u017eio apskai\u010diavimo ir mok\u0117jimo rodikli\u0173 nustatymas. Nesant ai\u0161ki\u0173 rodikli\u0173, apskritai n\u0117ra pagrindo premijos kvalifikuoti kaip darbo u\u017emokes\u010dio dalies. Toks po\u017eymis n\u0117ra b\u016btinas skatinamajai premijai kvalifikuoti, ta\u010diau tai nepaneigia to, kad skatinamoji premija taip pat gali b\u016bti apibr\u0117\u017eta remiantis ai\u0161kiais jos apskai\u010diavimo ir mok\u0117jimo rodikliais. Darbdavio diskrecija nustatyti ir i\u0161mok\u0117ti skatinam\u0105j\u0105 premij\u0105 lemia ir jo teis\u0119 apsispr\u0119sti d\u0117l jos dyd\u017eio apskai\u010diavimo ir mok\u0117jimo tvarkos. Tokia darbdavio diskrecijos \u012fgyvendinimo i\u0161rai\u0161ka yra ir tie atvejai, kai darbdavys nors ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eia premijos apskai\u010diavimo ir mok\u0117jimo rodiklius, ta\u010diau, apibr\u0117\u017edamas mok\u0117jimo rodiklius, kartu nustato ir taisykl\u0119, kad premija gali b\u016bti suma\u017einama ar netaikoma darbdavio nustatytais atvejais, \u012fskaitant ir u\u017e darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimus. Darbdaviui nusta\u010dius toki\u0105 taisykl\u0119, n\u0117ra pagrindo spr\u0119sti, kad darbuotojas \u012fgyja subjektyvi\u0105 teis\u0119 reikalauti nustatyto dyd\u017eio priedo ir darbdavys \u012fgyja pareig\u0105 j\u012f mok\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l pareigos i\u0161mok\u0117ti skatinam\u0105j\u0105 i\u0161mok\u0105<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Kitoje LAT nagrin\u0117toje byloje<\/a> kilo gin\u010das d\u0117l darbdavio pareigos i\u0161mok\u0117ti vadovui j\u0173 sudarytoje vadovo skatinimo sutartyje nustatyt\u0105 skatinam\u0105j\u0105 i\u0161mok\u0105. Teismas pa\u017eym\u0117jo, jog sprend\u017eiant d\u0117l teis\u0117s \u012f i\u0161mok\u0105 reik\u0161mingas yra sutartyje \u012ftvirtintas vadovo \u012fsipareigojimas dirbti einant savo pareigas \u0161ios sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nenutraukti darbo sutarties savo iniciatyva be svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. \u0160ioje sutartyje taip pat aptartos darbo sutarties nutraukimo pasekm\u0117s, kurios yra skirtingos priklausomai nuo nutraukimo pagrindo. Nagrin\u0117jamu atveju darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta abiej\u0173 \u0161ali\u0173 susitarimu. Teismas nustat\u0117, jog toks darbo sutarties nutraukimas n\u0117ra priskirtas sutartyje nurodytiems atvejams, kai skatinamoji i\u0161moka vadovui n\u0117ra mokama. Atsi\u017evelgdamas \u012f konstatuotas faktines aplinkybes, teismas pripa\u017eino, jog darbuotojas turi teis\u0119 \u012f skatinamosios i\u0161mokos dal\u012f, proporcing\u0105 laikotarpiui, kur\u012f darbuotojas tinkamai vykd\u0117 sutart\u012f.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l vienodo darbo u\u017emokes\u010dio laikiniesiems darbuotojams ir nuolatiniams laikinojo darbo naudotojo darbuotojams<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Byloje<\/a> nagrin\u0117tas itin \u012fdomus klausimas, ar pa\u017eeid\u017eiant nacionalin\u0119 teis\u0119 ir Direktyv\u0105 2008\/104\/EB laikiniesiems darbuotojams buvo mokamas ma\u017eesnis darbo u\u017emokestis nei b\u016bt\u0173 mokamas tuo atveju, jeigu jie b\u016bt\u0173 tiesiogiai \u012fdarbinti pas laikinojo darbo naudotoj\u0105. LAT pirmiausia sprend\u0117, ar laikinojo darbo naudotojas d\u0117l savo veiklos specifikos patenka \u012f Direktyvos 2008\/104\/EB taikymo srit\u012f, kuri \u012ftvirtina laikin\u0173j\u0173 darbuotoj\u0173 nediskriminavimo garantij\u0105. Atitinkamai LAT nutartyje taip pat i\u0161ai\u0161kino, jog tiek Direktyvos Nr. 2008\/104\/EB 5 straipsnio 1 dalyje, tiek nacionaliniuose teis\u0117s aktuose nustatyta laikin\u0173j\u0173 darbuotoj\u0173 nediskriminavimo garantija nereikalauja palyginti laikin\u0173j\u0173 darbuotoj\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u017eio su realiai laikinojo darbo naudotojo tiesiogiai \u012fdarbint\u0173 kit\u0173 darbuotoj\u0173 darbo u\u017emokes\u010diu. \u0160iuo atveju b\u016btina tik nustatyti, koks darbo u\u017emokestis laikinajam darbuotojui b\u016bt\u0173 mokamas, jei jis b\u016bt\u0173 tiesiogiai \u012fdarbintas pas laikinojo darbo naudotoj\u0105. Aptariamoje byloje laikiniesiems darbuotojams buvo priteistos darbo u\u017emokes\u010dio nepriemokos.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l darbdavio pareigos mok\u0117ti delspinigius darbuotojui u\u017e komandiruotes u\u017esienyje apimties<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Kasacin\u0117je byloje<\/a> LAT nagrin\u0117jo klausim\u0105 d\u0117l darbdavio pareigos mok\u0117ti dienpinigius darbuotojui u\u017e komandiruotes u\u017esienyje, \u0161ios pareigos apimties ir darbdavio galimyb\u0117s ma\u017einti dienpinigius. Nutartyje pateikiami \u012fdom\u016bs bei aktual\u016bs teismo i\u0161ai\u0161kinimai, ta\u010diau, 2022 m. liepos 1 d. \u012fsigaliojus Dienpinigi\u0173 mok\u0117jimo tvarkos apra\u0161o pakeitimams<\/a> bei pasikeitus reguliavimui, jie galimai bus nebeaktual\u016bs.<\/p>\n\n\n\n Pareng\u0117 advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c vyresnysis teisininkas Art\u016bras Tukleris ir teisinink\u0117 Goda Dugnait\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) ir toliau teikia aktualius i\u0161ai\u0161kinimus \u012fvairiais Darbo kodekso (DK) norm\u0173 taikymo klausimais. Nors kasacinio teismo praktika darbo teis\u0117s bylose 2022 metais v\u0117l nebuvo gausi, ta\u010diau priimta nema\u017eai aktuali\u0173 bei svarbi\u0173 nutar\u010di\u0173. Toliau straipsnyje glaustai ap\u017evelgsime reik\u0161mingiausius 2022 met\u0173 LAT i\u0161ai\u0161kinimus darbo teis\u0117s bylose. Pareng\u0117 advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c vyresnysis teisininkas Art\u016bras Tukleris …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39362,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,32],"tags":[1363,1305,371,215],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39360"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39360"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39360\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39363,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39360\/revisions\/39363"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39362"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39360"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39360"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39360"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}