{"id":39298,"date":"2022-12-17T11:14:01","date_gmt":"2022-12-17T08:14:01","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=39298"},"modified":"2023-05-30T10:47:19","modified_gmt":"2023-05-30T07:47:19","slug":"a-juskeviciute-viliene-ziedines-ekonomikos-pagrindai-konstitucijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/12\/17\/a-juskeviciute-viliene-ziedines-ekonomikos-pagrindai-konstitucijoje\/","title":{"rendered":"A. Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117. \u017diedin\u0117s ekonomikos pagrindai Konstitucijoje?"},"content":{"rendered":"\n

Klimato kaita, bio\u012fvairov\u0117s ma\u017e\u0117jimas ir did\u0117janti aplinkos tar\u0161a skatina ne tik ni\u016brias ateities prognozes, bet ir  kelia gr\u0117sm\u0119 \u017emonijos egzistencijai. Linijin\u0117s ekonomikos vyravimas, grind\u017eiamas \u201eimk \u2013 pagamink \u2013 suvartok \u2013 i\u0161mesk\u201c veiksm\u0173 seka, kelia vis didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 aplinkos b\u016bklei. Anks\u010diau taikytas linijinis ekonomikos augimo modelis nebegali patenkinti \u0161iuolaikini\u0173 globalaus pasaulio poreiki\u0173, tod\u0117l kaip prie\u0161prie\u0161a linijinei ekonomikai skatinama vis pla\u010diau taikyti \u017eiedin\u0117s ekonomikos model\u012f. \u0160io ekonomikos modelio esm\u0117 yra cikli\u0161kumas, t.y. egzistuojan\u010dias med\u017eiagas ar gaminius panaudoti ekonomin\u0117je veikloje pakartinai, juos perdirbant, taisant ar atnaujinant ir tokiu b\u016bdu siekiant, kad min\u0117tos med\u017eiagos ir gaminiai kuo ilgiau b\u016bt\u0173 panaudojami \u016bkin\u0117je veikloje[1]<\/a>. \u017diedin\u0117 ekonomika, saugodama aplink\u0105, nesiekia visi\u0161kai apriboti ekonomin\u0117s veiklos, ta\u010diau siekia per taus\u0173 i\u0161tekli\u0173 naudojim\u0105, atliek\u0173 ma\u017einim\u0105 bei \u0161iuolaikini\u0173 technologij\u0173 pritaikym\u0105 tvariame versle patenkinti visuomen\u0117s poreikius. Taigi \u0161ios ekonomikos tikslas – u\u017etikrinti aplinkos apsaugos ir ekonomin\u0117s veiklos tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo darn\u0105. \u017diedin\u0117 ekonomika da\u017enai tapatinama su \u017eali\u0105ja ekonomika, ta\u010diau pastarajai svarbus ne tik ekonominis, aplinkosauginis, bet ir socialinis kontekstas[2]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u017diedin\u0117s ekonomikos politika prad\u0117ta aktyviai formuoti Europos S\u0105jungoje nuo 2015 m. prista\u010dius \u2013 ES \u017eiedin\u0117s ekonomikos veiksm\u0173 plan\u0105[3]<\/a>, kuris tapo \u017eiedin\u0117s ekonomikos pl\u0117tojimo pagrindu. 2019 m. Europos Komisija pristat\u0117 Europos \u017eali\u0105j\u012f kurs\u0105, kuriuo siekiama sukurti darni\u0105 ir klestin\u010di\u0105 visuomen\u0119, besiremian\u010di\u0105 modernia, efektyviai i\u0161teklius naudojan\u010dia ir konkurencinga ekonomika. Esminis \u017ealiojo kurso tikslas \u2013 iki 2050 m. u\u017etikrinti poveikio klimatui neutralum\u0105 ir nuo i\u0161tekli\u0173 naudojimo atsiet\u0105 ekonomikos augim\u0105. Remiantis Europos \u017ealiuoju kursu pripa\u017e\u012fstama, jog \u017eiedin\u0117s ekonomikos pl\u0117tra prisideda prie tvari\u0173 ir neigiam\u0105 poveik\u012f aplinkai ma\u017einan\u010di\u0173 vartojimo bei gamybos sistem\u0173 k\u016brimo[4]<\/a>. Tod\u0117l siekiant u\u017etikrinti efektyv\u0173 i\u0161tekli\u0173 naudojim\u0105, kartu skatinant tvar\u0173 ekonomikos augim\u0105 ir konkurencingum\u0105 bei nauj\u0173 darbo viet\u0173 k\u016brim\u0105, 2020-ais metais Europos Komisija pristat\u0117 Nauj\u0105 \u017eiedin\u0117s ekonomikos veiksm\u0173 plan\u0105. Jame, stiprinant ankstesniame plane suformuot\u0105 \u017eiedin\u0117s ekonomikos pl\u0117tros pagrind\u0105, ir toliau did\u017eiausias d\u0117mesys skiriamas iniciatyvoms, apiman\u010dioms vis\u0105 gamini\u0173 gyvavimo cikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

ES lygiu formuojama \u017eiedin\u0117s ekonomikos politika reik\u0161mingai daro poveik\u012f ir Lietuvos veiksmams nacionaliniu lygiu. Lietuvoje per\u0117jimas prie \u017eiedin\u0117s ir klimatui neutralios ekonomikos yra laikomas strateginiu prioritetu, \u012ftvirtintu 2021\u20132030 met\u0173 Nacionalinio pa\u017eangos plano (1.4. u\u017edavinys: \u201eperorientuoti pramon\u0119 \u012f \u017eiedin\u0119 ekonomik\u0105 ir skatinti pa\u017eangi\u0173j\u0173 technologij\u0173 ir inovacij\u0173 k\u016brim\u0105, diegim\u0105 ir sklaid\u0105\u201c[5]<\/a>) ir Nacionalin\u0117s klimato kaitos valdymo darbotvark\u0117s iki 2050 met\u0173 nuostatose. \u017diedin\u0117s ekonomikos pl\u0117tros svarba skirtingomis kryptimis yra akcentuojama ir kituose strateginiuose \u0161alies dokumentuose, \u012fskaitant Nacionalin\u012f energetikos ir klimato srities veiksm\u0173 plan\u0105 2021-2030 m., Valstybin\u012f atliek\u0173 prevencijos ir tvarkymo 2021\u20132027 met\u0173 plan\u0105, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plan\u0105 \u201eNaujos kartos Lietuva\u201c ir kt. Pamin\u0117tina, kad 2022 m. spalio m\u0117n. Aplinkos ministerija pareng\u0117 Lietuvos per\u0117jimo prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos iki 2035 m. veiksm\u0173 plan\u0105, kuris apjungia jau esamuose strateginiuose dokumentuose suplanuotas priemones, kuriomis siekiama u\u017etikrinti Lietuvos per\u0117jim\u0105 prie klimatui neutralios, taupiai i\u0161teklius naudojan\u010dios ir atliek\u0173 susidarym\u0105 ma\u017einan\u010dios ekonomikos, ir numato naujas priemones, kurias pasi\u016bl\u0117 institucijos ir socialiniai \u2013 ekonominiai partneriai[6]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi per\u0117jimo link \u017eiedin\u0117s ekonomikos tema sulaukia vis daugiau d\u0117mesio ir palaikymo i\u0161 skirting\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173, valstyb\u0117s institucij\u0173 bei teism\u0173. \u017diedin\u0117 ekonomika tapo ne tik ekonomine ar aplinkosaugine, bet ir teisine kategorija. Tai \u012frodo pavyzd\u017eiui faktas, kad 2022 m. rugpj\u016b\u010dio 25 d. Ciuricho kantono gyventojai referendumo b\u016bdu papild\u0117 \u0160veicarijos did\u017eiausio kantono  konstitucij\u0105 \u012ftraukdami \u012f j\u0105 \u017deidin\u0117s ekonomikos konstitucinius pagrindus. Vadovaujantis \u0161iais Konstitucijos papildymais Ciuricho bendruomen\u0117 \u012fsipareigojo kruop\u0161\u010diai naudoti \u017ealiavas ir med\u017eiagas, skatinant j\u0173 pakartotin\u012f naudojim\u0105 ir perdirbim\u0105 bei tokiu b\u016bdu u\u017edarant med\u017eiag\u0173 naudojimo grandin\u0119[7]<\/a>. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje n\u0117ra tiesiogiai \u012ftvirtinti \u017eiedin\u0117s ekonomikos pagrindai, ta\u010diau \u0161ios teisin\u0117s kategorijos atspind\u017ei\u0173 galima rasti Lietuvos lex fundamentalis<\/em>  ir jos nuostatas ai\u0161kinan\u010dioje konstitucin\u0117je doktrinoje.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas yra konstatav\u0119s, kad pagal Konstitucij\u0105 aplinkos apsauga yra vie\u0161asis interesas ir valstyb\u0117s bei kiekvieno gyventojo r\u016bpestis ir pareiga, o vie\u0161ieji ir privatieji interesai turi b\u016bti skirti aplinkos kokybei gerinti. \u016akin\u0117s veiklos ribojimas, kuriuo siekiama saugoti aplink\u0105 nuo kenksming\u0173 poveiki\u0173, tausoti gamt\u0105, atlyginti gamtinei aplinkai padaryt\u0105 \u017eal\u0105, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei u\u017etikrinti ir, jeigu paisoma i\u0161 Konstitucijos kylan\u010di\u0173 reikalavim\u0173, savaime nelaikytinas pa\u017eeid\u017eian\u010diu Konstitucij\u0105[8]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Konstitucijos kyla reikalavimas \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, reguliuojant \u016bkin\u0119 veikl\u0105, nustatyti tokius jos ribojimus, kuriais b\u016bt\u0173 siekiama u\u017etikrinti bendr\u0105 tautos gerov\u0119, inter alia<\/em> saugoti nuo kenksming\u0173 poveiki\u0173 \u017emoni\u0173 sveikat\u0105 ir aplink\u0105, atlyginti gamtinei aplinkai padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Vykdant \u0161\u012f reikalavim\u0105 turi b\u016bti paisoma i\u0161 Konstitucijos, inter alia<\/em> konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo, kylan\u010di\u0173 reikalavim\u0173; tai rei\u0161kia, kad teisiniu reguliavimu gali b\u016bti nustatytos tokios \u016bkin\u0117s veiklos subjekt\u0173 pareigos, kurios j\u0173 veiklos laisv\u0117s nevar\u017eyt\u0173 labiau, negu b\u016btina konstituci\u0161kai reik\u0161mingiems \u017emoni\u0173 sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti[9]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir j\u0105 ai\u0161kinanti konstitucin\u0117 doktrina ai\u0161kiai surikiuoja ir u\u017etikrina abiej\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 aplinkos apsaugos ir ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo darn\u0105. \u0160i darna gali b\u016bti pasiekta teisiniu reguliavimu teisingai suderinus reik\u0161mingus interesus ir kartu nusta\u010dius analizuojam\u0173 vertybi\u0173 ribas. Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, nustatanti \u0161i\u0173 vertybi\u0173 pusiausvyros nustatymo parametrus, u\u017etikrina Europos S\u0105jungos i\u0161kelt\u0173 auk\u0161t\u0173 \u017eiedin\u0117s ekonomikos standart\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas jau tur\u0117jo galimyb\u0119 patikrinti, ar jo sukurtas pusiausvyros tarp aplinkos apsaugos ir asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s mechanizmas veikia realiai, kai kalba eina apie \u017eiedin\u0119 ekonomik\u0105. Nagrin\u0117damas Atliek\u0173 tvarkymo \u012fstatymo nuostat\u0173, draud\u017eian\u010di\u0173 atliek\u0173 deginimo j\u0117gaines statyti ar\u010diau kaip 20 kilometr\u0173 nuo gyvenvie\u010di\u0173, konstitucingum\u0105 Teismas tur\u0117jo atsakyti \u012f klausim\u0105, ar \u0161ios nuostatos neproporcingai neriboja ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s. \u012estatyme nustatyti statyb\u0173 ribojimai buvo siejami su tuo, kad tokiu b\u016bdu siekiama pl\u0117toti \u017eiedin\u0119 ekonomik\u0105 bei ma\u017einti atliek\u0173 deginimo patrauklum\u0105[10]<\/a>. Gin\u010dijamomis \u012fstatymo nuostatomis buvo siekta apsaugoti gyventoj\u0173, gyvenan\u010di\u0173 \u0161alia atliek\u0173 deginimo j\u0117gaini\u0173, sveikat\u0105 nuo pavojing\u0173 med\u017eiag\u0173, susidaran\u010di\u0173 deginant atliekas, poveikio. Ta\u010diau su tokiomis Atliek\u0173 tvarkymo \u012fstatymo nuostatomis nesutiko Seimo nari\u0173 grup\u0117, kuri ir kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 pra\u0161ydama i\u0161tirti, ar n\u0117ra neproporcingai apribojama atliek\u0173 deginimo veikla, ir ar tokie atliek\u0173 deginimo j\u0117gaini\u0173 statyb\u0173 ribojimai, atvirk\u0161\u010diai nesustabdo Lietuvoje \u017eiedin\u0117s ekonomikos princip\u0173 \u012fgyvendinimo. Anot Seimo nari\u0173 grup\u0117s, atsi\u017evelgiant \u012f Lietuvos gyventoj\u0173 tankum\u0105 ir pasiskirstym\u0105 \u0161alyje, statyti tokias j\u0117gaines vadovaujantis gin\u010dijamomis \u012fstatymo normomis (laikantis minimalaus net 20 km atstumo nuo gyvenamosios teritorijos) prakti\u0161kai b\u016bt\u0173 ne\u012fmanoma visoje \u0161alyje. O nestatant moderni\u0173 atliek\u0173 deginimo j\u0117gaini\u0173, b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga visapusi\u0161kai u\u017etikrinti visuomen\u0117s sveikat\u0105, nes Lietuvoje pagrindinis atliek\u0173 tvarkymo b\u016bdas i\u0161lieka j\u0173 \u0161alinimas s\u0105vartynuose, kuris yra pats tar\u0161iausias, \u017ealingas kiekvieno gyventojo sveikatai, juo daromas neigiamas poveikis gruntiniams vandenims, dirvo\u017eemiui, ter\u0161iamas oras. Taigi Seimo nari\u0173 grup\u0117 skund\u0117 Konstituciniam Teismui esam\u0105 reguliavim\u0105 i\u0161 vienos pus\u0117s d\u0117l to, kad tokiu reguliavimu neproporcingai apribojama \u016bkin\u0117 atliek\u0173 deginimo veikla, o i\u0161 kitos pus\u0117s parei\u0161k\u0117jai nurod\u0117, kad toks ekonomin\u0117s veiklos laisv\u0117s apribojimas neatitinka vie\u0161ojo intereso, kadangi yra nepaisoma \u017eiedin\u0117s ekonomikos reikalavim\u0173 ir atliekos toliau bus \u0161alinamos \u012f s\u0105vartynus.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinis Teismas \u0161ioje byloje konstatavo, kad i\u0161 Konstitucijoje \u012ftvirtint\u0173 konstitucini\u0173 gamtin\u0117s aplinkos apsaugos ir visuomen\u0117s sveikatos imperatyv\u0173 bei \u012ftvirtintos pareigos \u016bkin\u0119 veikl\u0105 reguliuoti taip, kad ji tarnaut\u0173 bendrai tautos gerovei, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui kyla reikalavimas atliek\u0173 tvarkym\u0105 reglamentuoti taip, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas atliek\u0173 panaudojimas ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos tikslais, esant galimybei, ne jas \u0161alinant \u012f s\u0105vartynus, o pirmiausia perdirbant ar panaudojant kitu b\u016bdu, inter alia<\/em> energijai gauti. Teismas konstatavo, kad gin\u010dijamos \u012fstatymo normos, neproporcingai apribodamos j\u0117gaini\u0173 statyb\u0105 neprisideda prie atliek\u0173 tolesnio r\u016b\u0161iavimo ir perdirbimo, o skatina atliek\u0173 \u0161alinim\u0105 \u012f s\u0105vartynus ir taip neu\u017etikrina \u017eiedin\u0117s ekonomikos princip\u0173 laikymosi. Tod\u0117l Konstitucinis Teismas pripa\u017eino, kad gin\u010dijamas reguliavimas prie\u0161tarauja Konstitucijai ir neproporcingai apriboja atliek\u0173 deginimo j\u0117gaini\u0173 \u016bkin\u0119 veiklos laisv\u0119. Tokiu b\u016bdu Konstitucinis Teismas suteik\u0117 galimyb\u0119 j\u0117gain\u0117ms vykdyti \u016bkin\u0119 veikl\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f ES formuojamus \u017eiedin\u0117s ekonomikos principus ir u\u017etikrinti vie\u0161\u0105 interes\u0105, kad atliekos b\u016bt\u0173 perdirbamos ir i\u0161 j\u0173 gaunama energija.<\/p>\n\n\n\n

2022 m. \u0161ven\u010dian\u010dios 30 m. sukakt\u012f Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat\u0173 ir jas ai\u0161kinan\u010dios konstitucin\u0117s doktrinos analiz\u0117 rodo, kad Lietuvos konstitucin\u0117 teis\u0117 yra pasiruo\u0161usi pad\u0117ti \u012fgyvendinti \u017eiedin\u0117s ekonomikos i\u0161sikeltus u\u017edavinius. Konstitucin\u0117 doktrina ai\u0161kiai nurodo, kad yra galima abiej\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 \u2013 \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ir aplinkos apsaugos – pusiausvyra (visi\u0161kai nenustelbiant viena kitos). \u0160i\u0105 i\u0161vad\u0105 \u012frodo ir \u0161iame straipsnyje pateikiamas praktinis konstitucin\u0117s jurisprudencijos pavyzdys, kuris \u012frod\u0117, kad ekonomin\u0117s veiklos apribojimo panaikinimas nepakenk\u0117 aplinkai, o atvirk\u0161\u010diai, u\u017etikrino, kad \u017eiedin\u0117s ekonomikos principai b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinami Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Agn\u0117 Ju\u0161kevi\u010di\u016bte-Vilien\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s ketedros asistent\u0117, advokat\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160is mokslo populiarinimo straipsnis yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete \u012fgyvendinamo tyrimo \u201eEkonomin\u0117s laisv\u0117s ribojimai atsi\u017evelgiant \u012f \u017ealiosios ekonomikos principus\u201d dalis.Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis pagal priemon\u0119 Nr. 09.3.3-LMT-K-712 \u201eMokslinink\u0173, kit\u0173 tyr\u0117j\u0173, student\u0173 mokslin\u0117s kompetencijos ugdymas per praktin\u0119 mokslin\u0119 veikl\u0105\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> European Parliamentary Research Service: Circular economy. Introduction. https:\/\/www.europarl.europa.eu\/thinktank\/infographics\/circulareconomy\/public\/index.html<\/a>  (2022-12-03).<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> World Bank. Inclusive Green Growth The Pathway to Sustainable Development<\/em>.Washington, World Bank (2012), p. 55.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/strong><\/em><\/a> <\/em>2015-12-02, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions Nr. COM(2015) 614, Closing the loop – An EU action plan for the Circular Economy<\/em>, https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/HTML\/?uri=CELEX:52015DC0614&from=EN<\/a> (2022-11-29).<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> 2019-12-11 Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions, Nr. COM(2019) 640, The European Green Deal,  https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/?qid=1588580774040&uri=CELEX:52019DC0640<\/a> (2022-11-29).<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> 2020-09-09 Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s nutarimas Nr. 998 \u201eD\u0117l 2021\u20132030 met\u0173 nacionalinio pa\u017eangos plano patvirtinimo\u201c, TAR, 2020-09-16, Nr. 19293.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Lietuvos per\u0117jimo prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos iki 2035 m. Veiksm\u0173 planas. https:\/\/am.lrv.lt\/lt\/naujienos\/kvieciame-susipazinti-su-lietuvos-perejimo-prie-ziedines-ekonomikos-veiksmu-planu&cd=3&hl=lt&ct=clnk&gl=lt<\/a> (2022-12-12)<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Zurich to enshrine the circular economy in the constitution. https:\/\/www.swissinfo.ch\/eng\/politics\/zurich-to-enshrine-the-circular-economy-in-constitution\/47928262<\/a>  (2022-12-13).<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. nutarimas.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/strong><\/em><\/a> <\/em>Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. nutarimas.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. nutarimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Klimato kaita, bio\u012fvairov\u0117s ma\u017e\u0117jimas ir did\u0117janti aplinkos tar\u0161a skatina ne tik ni\u016brias ateities prognozes, bet ir  kelia gr\u0117sm\u0119 \u017emonijos egzistencijai. Linijin\u0117s ekonomikos vyravimas, grind\u017eiamas \u201eimk \u2013 pagamink \u2013 suvartok \u2013 i\u0161mesk\u201c veiksm\u0173 seka, kelia vis didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 aplinkos b\u016bklei. Anks\u010diau taikytas linijinis ekonomikos augimo modelis nebegali patenkinti \u0161iuolaikini\u0173 globalaus pasaulio poreiki\u0173, tod\u0117l kaip prie\u0161prie\u0161a linijinei …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39299,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2422,435,157,409,828,3079],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39298"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39298"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39298\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41482,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39298\/revisions\/41482"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39299"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39298"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39298"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39298"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}