{"id":39046,"date":"2022-11-28T21:56:22","date_gmt":"2022-11-28T18:56:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=39046"},"modified":"2022-11-28T21:56:45","modified_gmt":"2022-11-28T18:56:45","slug":"lietuvos-auksciausiajame-teisme-vyko-diskusija-karo-nusikaltimai-tarp-morales-ir-istatymo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/11\/28\/lietuvos-auksciausiajame-teisme-vyko-diskusija-karo-nusikaltimai-tarp-morales-ir-istatymo\/","title":{"rendered":"Lietuvos Auk\u0161\u010diausiajame Teisme vyko diskusija \u201eKaro nusikaltimai: tarp moral\u0117s ir \u012fstatymo\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p>2022 m. lapkri\u010dio 24 d. Vilniuje, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sal\u0117je, vyko diskusija \u201eKaro nusikaltimai: tarp moral\u0117s ir \u012fstatymo\u201c. J\u0105 organizavo Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos teismai.<\/p>\n\n\n\n<p>Diskusijoje dalyvavo: pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, Gabriel\u0117 Juodkait\u0117-Granskien\u0117 \u2013 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 teis\u0117ja, Mindaugas Kukaitis \u2013 Lietuvos advokat\u016bros pirmininkas, Ar\u016bnas Marcinkevi\u010dius \u2013 advokatas, dr. Severinas Vaitiekus \u2013 Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas, Rimvydas Valentukevi\u010dius \u2013 Generalin\u0117s prokurat\u016bros Baud\u017eiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, Saulius Verseckas \u2013 LR generalin\u0117s prokuror\u0117s pavaduotojas. Diskusij\u0105 moderavo \u2013 LRT \u017eurnalistas ir re\u017eisierius Rimas Bru\u017eas.<\/p>\n\n\n\n<p>LGGRTC muziejus \u201eProjektas \u2013 HOMO SOVIETICUS\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 21 d. \u0161vent\u0117 vieneri\u0173 met\u0173 gimtadien\u012f. \u0160iai progai pamin\u0117t \u012fvyko penki\u0173 diskusij\u0173 ciklas, siejamas su muziejaus pagrindin\u0117mis temomis: Kult\u016bra; Moral\u0117s ir vertybi\u0173 kaita; Religija; Tapatyb\u0117s transformacija; Kasdienyb\u0117. Penktoji diskusija buvo skirta Moral\u0117s ir vertybi\u0173 kaitos temai.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"https:\/\/www.facebook.com\/100064670534786\/videos\/1231598567457260\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Vis\u0105 diskusijos \u012fra\u0161\u0105 galite \u017ei\u016br\u0117ti \u010dia<\/a>.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Tuskul\u0117n\u0173 dvare \u012fkurtas muziejus \u201eProjektas \u2013 HOMO SOVIETICUS&#8221; vieneri\u0173 met\u0173 sukakties proga apie vien\u0105 ekspozicijos tem\u0173 \u2013 moral\u0119 \u2013 pakviet\u0117 diskutuoti \u012f i\u0161skirtines erdves. Baigiamoji diskusija, dedikuota Ukrainai, \u0161iandien minin\u010diai 90-\u0105sias Holodomoro (J. Stalino dirbtinai sukelto badme\u010dio 1932\u20131933 m., kur\u012f 20 valstybi\u0173 yra pripa\u017ein\u0119 ukrainie\u010di\u0173 tautos genocidu) metines, vyko Lietuvos auk\u0161\u010diausiajame teisme.<br><br>Pokalbyje apie karo nusikaltimus, j\u0173 ikiteismin\u012f tyrim\u0105 ir nagrin\u0117jim\u0105 teisme, moral\u0117s ir \u012fstatymo problem\u0105 nagrin\u0117jo auk\u0161\u010diausi \u0161alies teismin\u0117s vald\u017eios atstovai \u2013 Gabriel\u0117 Juodkait\u0117-Granskien\u0117, Laikinoji Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0117, Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117, Mindaugas Kukaitis, Lietuvos advokat\u016bros pirmininkas, Rimvydas Valentukevi\u010dius, Generalin\u0117s prokurat\u016bros Baud\u017eiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, Saulius Verseckas, generalin\u0117s prokuror\u0117s pavaduotojas. Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centrui atstovavo istorikas dr. Severinas Vaitiekus. Diskusij\u0105 savo \u012f\u017evalgomis skatino advokatas Ar\u016bnas Marcinkevi\u010dius ir faktinis pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis. Diskusij\u0105 ved\u0117 \u017eurnalistas Rimas Bru\u017eas.<br><br>\u201e<em>Kai mes iki Rusijos karo Ukrainoje kalb\u0117davome apie karo nusikaltimus, tai mes i\u0161 esm\u0117s kalb\u0117davome apie praeit\u012f \u2013 ne tik teisin\u0119, bet ir istorin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u012fgavusius faktus. Jeigu imtume pavyzd\u017eiu Lietuv\u0105, tai teisinink\u0173 tyrimai, baud\u017eiamosios bylos yra susijusios su 1940 m. ir ypa\u010d pokario met\u0173 nusikaltimais, padarytais prie\u0161 lietuvi\u0173 taut\u0105 arba m\u016bs\u0173 nepriklausomyb\u0117s atgavimo dienomis. Tai istoriniai \u012fvykiai ir, atrod\u0117, kad XXI a. Europoje, kuri i\u0161gyveno dviej\u0173 pasaulini\u0173 kar\u0173 ko\u0161mar\u0105 ir suk\u016br\u0117 elgesio su \u017emon\u0117mis standartus net ir karinio konflikto metu, karo nusikaltimai nelabai \u012fmanomi. Bet, deja, Rusijos brutali invazija \u012f Ukrain\u0105 situacij\u0105 i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117. Ukrainos prokurat\u016bra skelbia, kad 2022 m. vasario 24 d. \u2013 2022 m. lapkri\u010dio 24 d. laikotarpiu fiksuoti 44 t\u016bkst. 389 nusikaltimai \u017emoni\u0161kumui ir karo nusikaltimai, \u012fskaitant karinius nusikaltimus.\u201c<\/em>&nbsp;(Saulius Verseckas)<br><br>Kokie tai nusikaltimai?<\/p>\n\n\n\n<ul><li>Civili\u0173 gyventoj\u0173 \u017eudymas ir \u017ealojimas<\/li><li>Gyventoj\u0173 kankinimas: fizinis smurtas prie\u0161 gyventojus ir prievartavimai<\/li><li>Ne\u017emoni\u0161kas elgesys ir \u012fkalinimai<\/li><li>Gyventoj\u0173 deportavimai ir neteis\u0117ti perk\u0117limai<\/li><li>\u017dala civilinei infrastrukt\u016brai<\/li><li>Civilini\u0173 gyventoj\u0173 apipl\u0117\u0161imai<\/li><li>Kult\u016bros ir \u0161vietimo \u012fstaig\u0173 naikinimas<\/li><li>Religini\u0173 ir muziej\u0173 pastat\u0173 naikinimas, muziejini\u0173 vertybi\u0173 i\u0161ve\u017eimas, sugadinimas ir pan.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>\u201e<em>D\u0117l \u0161i\u0173 nusikaltim\u0173 \u017euvo 430 vaik\u0173. Visa tai rodo, kad Rusija vykdo agresij\u0105, nesilaikydama joki\u0173 civilizuot\u0173 r\u0117m\u0173<\/em>.\u201c (Saulius Verseckas)<br><br>\u201e<em>2022 m. kovo 1 d. Lietuva prad\u0117jo savo ikiteismin\u012f tyrim\u0105, kad suteikt\u0173 pagalb\u0105 renkant \u012frodymus \u012fvykdytiems nusikaltimams patvirtinti. 2022 m. kovo 25 d. buvo sudaryta jungtin\u0117 tyrimo grup\u0117 prie EUROJUST&#8217;o, kur jau dirba Lietuva, Ukraina ir Lenkija. 2022 m. baland\u017eio 25 d. prisijung\u0117 Tarptautinis baud\u017eiamasis teismas, o 2022 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. \u2013 Slov\u0117nija, Latvia, Estija, 2022 m. spalio 13 d. \u2013 Rumunija.\u201c<\/em>\u00a0(Saulius Verseckas)<br><br>\u201e<em>Teis\u0117jai buvo \u012fprat\u0119, kad karo nusikaltim\u0173 bylose dirba su praeities \u012fvykiais ir duomenys ateina i\u0161 praeities. Rusijos karo Ukrainoje atveju duomen\u0173 rinkimas yra daug intensyviau kryptingas, siekiantis teisini\u0173 pasekmi\u0173 \u2013 asmen\u0173, kalt\u0173 u\u017e tas i\u0161vardytas siaubingas veikas, nubaudim\u0105. Turi b\u016bti nepamir\u0161tos procesin\u0117s taisykl\u0117s, kad duomenys v\u0117liau tapt\u0173 \u012frodymais.\u201c<\/em>\u00a0(Gabriel\u0117 Juodkait\u0117-Granskien\u0117)<br><br>\u201e<em>Istorinio teisingumo atk\u016brimo procesas, kur\u012f vykd\u0117 Lietuvos prokurorai, netur\u0117jo tokios \u012fstatymin\u0117s baz\u0117s, atitinkan\u010dios tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s ir tarptautin\u0117s baud\u017eiamosios teis\u0117s principus, kaip yra dabar. Nukent\u0117jusiems nuo naci\u0173 ir soviet\u0173 okupacij\u0173 kilo pagr\u012fstas poreikis sulaukti kalt\u0173j\u0173 nubaudimo, kai Lietuva atgavo nepriklausomyb\u0119, ir tokiam baud\u017eiamajam persekiojimui buvo atskiras \u012fstatymas, kur\u012f pri\u0117m\u0117 tuomet\u0117 Auk\u0161\u010diausioji Taryba \u2013 tai 1992 m. baland\u017eio m\u0117n. teis\u0117s aktas \u201eD\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e Lietuvos gyventoj\u0173 genocid\u0105&#8221;. Ta\u010diau tuomet galiojusiame dar sovietiniame 1961 m. kodekse tokios atsakomyb\u0117s nebuvo numatyta. Ir paradoksas yra tas, kad karo nusikaltimai, kas susij\u0119 su dabartiniu Ukrainos kontekstu, baud\u017eiamajame \u012fstatyme buvo \u012ftvirtinti tik 1998 m. bir\u017eelio m\u0117n. Apie 8 metus buvo tam tikras teisinis vakuumas, spraga. \u012estatym\u0173 leid\u0117jas 2000 m. Baud\u017eiamuoju kodeksu, kuris \u012fsigaliojo 2003 m. gegu\u017e\u0119, galutinai sutvark\u0117 teisin\u012f reguliavim\u0105 d\u0117l karo nusikaltim\u0173. Apie 130 asmen\u0173 buvo patraukta baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n, bet palyginti su tuo, kiek buvo nusikaltim\u0173 padaryta, ir su tuo, kiek asmen\u0173 gal\u0117jo b\u016bti nubausta, tai tas baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 procentas n\u0117ra toks, kokio visuomen\u0117 tikisi ar tik\u0117josi.\u201c<\/em>\u00a0(Rimvydas Valentukevi\u010dius)<br><br>\u201e<em>K\u0105 gali istorikas pasakyti apie Niurnbergo proces\u0105, kur nugal\u0117tojai veik\u0117 kaip prokurorai, teis\u0117jai ir budeliai, kur kaltintojai ie\u0161kojo tiktai inkriminuojan\u010di\u0173 dokument\u0173 ir naudojo juos tendencingai, kai vieniems nusikalt\u0117liams teisiant kitus buvo nelengva nuspr\u0119sti, kas bus laikoma karo nusikaltimais, kai nugal\u0117toj\u0173 padaryti tokie patys veiksmai nebuvo laikomi nusikaltimu? Tai did\u017eioji politika, diplomatija. Galiu pasakyti, kad istorikai yra priklausomi ir nuo \u012fvyki\u0173, ir nuo tos pa\u010dios teis\u0117s, kuri yra, ir vertinim\u0173 nelabai gali b\u016bti. Yra teismo priimti vertinimai. Tik teismas gali padaryti galutin\u012f sprendim\u0105. Istorikas gali surinkti med\u017eiag\u0105, j\u0105 pateikti, bet sprendimas nebus jo. Katyn\u0117s nusikaltinimo atvejus, kur viena pus\u0117 kaltais pripa\u017eino kit\u0105, o kita pus\u0117 \u2013 atvirk\u0161\u010diai, a\u0161 \u012fvardy\u010diau politini\u0173 aplinkybi\u0173 ir istorin\u0117s atminties problema. Jau 1943 m. s\u0105jungininkams buvo ai\u0161ku, kas tai padar\u0117, bet buvo sprendimas TYL\u0116TI. Istorikai, kai \u017ei\u016bri \u012f teisininkus, tai mato, kad jie visk\u0105 gali. Istorikai gali daug ma\u017eiau. Man pa\u010diam \u012fdomu m\u016bs\u0173 partizan\u0173 karo teis\u0117, bet ma\u017eai tyrin\u0117jim\u0173 yra<\/em>.\u201c (dr. Severinas Vaitiekus)<br><br>\u201e<em>Pabr\u0117\u017e\u010diau, kad nusikaltimai \u017emoni\u0161kumui gali b\u016bti padaromi ir taikos metu, pavyzd\u017eiui \u2013 Baltarusijoje susidorojimas su protestais, na, o kariniai nusikaltimai \u2013 tai kari\u0161ki\u0173 drausmin\u0117 atsakomyb\u0117, i\u0161 esm\u0117s \u2013 statutiniai nusi\u017eengimai, kuriuos padaro kariai.\u201c<\/em>\u00a0(Rimvydas Valentukevi\u010dius)<br><br>\u201e<em>Pirmoji byla, kur pritaikytas &#8220;nuteisimo u\u017e aki\u0173&#8221; institutas buvo A. Lileikio procesas. Pergudraujant sistem\u0105 pagal \u0161\u012f princip\u0105 pavyko baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n patraukti 1941 m. Raini\u0173 budel\u012f P. Raslan\u0105. Dabar sistemos pergudrauti nebereikia, institutas patobulintas, jeigu panaudotos visos informavimo priemon\u0117s, o valstyb\u0117, \u012f kuri\u0105 kreiptasi, nereaguoja\/ nebendradarbiauja, to pakanka, kad procesas vykt\u0173.\u201c<\/em>\u00a0(Rimvydas Valentukevi\u010dius, Gabriel\u0117 Juodkait\u0117- Granskien\u0117)<br><br>\u201e<em>Karo pad\u0117ties \u012fvedimas kei\u010dia vis\u0105 gyvenim\u0105, vis\u0105 supratim\u0105 apie teis\u0119 ir vis\u0105 teis\u0117s taikym\u0105. Lietuvos visuomen\u0117 n\u0117ra pasirengusi karo pad\u0117\u010diai: n\u0117ra i\u0161diskutavusi ir ne\u017eino, kokios teis\u0117s ir laisv\u0117s bus apribotos, jeigu nors vien\u0105 akimirk\u0105 Lietuvoje b\u016bt\u0173 \u012fvesta karo pad\u0117tis. Pavyzd\u017eiui, karo pad\u0117ties \u012fstatyme yra pasakyta, kad b\u016bt\u0173 stabdoma vis\u0173 asociacij\u0173 veikla. Advokat\u016bra \u2013 taip pat asociacija. Tai k\u0105 tai rei\u0161kia, kad nelikt\u0173 gynybos? Gynyba dr\u0105siai gali pasakyti, kad istorijos pamokos n\u0117ra i\u0161moktos. Dar daugiau \u2013 visas pokaris buvo nukreiptas prie\u0161 galimybes taikyti gynybos priemones. Be to, savaime suprantama, kad visuomen\u0117 negali toleruoti karo nusikaltim\u0173, bet teisininkai turi fiksuoti visus \u012frodymus vien d\u0117l to, kad karo nusikaltimai yra pati \u017eiauriausia nusikaltim\u0173 r\u016b\u0161is ir ji turb\u016bt vienintel\u0117 i\u0161lieka 100 met\u0173 \u012f priek\u012f. Ne tik istorikai, bet ir teisininkai turi analizuoti praeities procesus, kad nepasikartot\u0173 klaidos. Ir karo metu turi galioti konfliktuojan\u010dioms \u0161alims taisykl\u0117s, kurias abi pus\u0117s \u017eino. Tai yra demokratija, nes visuomen\u0117 pasmerkia moraliai, bet neb\u016btinai teisiniais pagrindais<\/em>.\u201c (Mindaugas Kukaitis). <\/p>\n\n\n\n<p><em>Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2022 m. lapkri\u010dio 24 d. Vilniuje, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sal\u0117je, vyko diskusija \u201eKaro nusikaltimai: tarp moral\u0117s ir \u012fstatymo\u201c. J\u0105 organizavo Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos teismai. Diskusijoje dalyvavo: pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, Gabriel\u0117 Juodkait\u0117-Granskien\u0117 \u2013 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 teis\u0117ja, Mindaugas Kukaitis \u2013 Lietuvos advokat\u016bros pirmininkas, &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39047,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,32],"tags":[178,105,2989,97],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39046"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39046"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39046\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39049,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39046\/revisions\/39049"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39047"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39046"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39046"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39046"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}