Tiek nacionalini\u0173, tiek tarptautini\u0173 teism\u0173 praktika kelia grie\u017etus reikalavimus \u012ftariamo asmens apklausai jo teisi\u0173 \u012f gynyb\u0105 kontekste ir draud\u017eia \u201eneformalias\u201c, procesiniuose dokumentuose nefiksuojamas \u012ftariam\u0173j\u0173 apklausas. Vis tik neretai susidaro tokios situacijos, kai pirminius duomenis apie galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes pareig\u016bnai i\u0161girsta i\u0161 \u012ftariam\u0173j\u0173, pavyzd\u017eiui, sulaikymo metu ar po jo ir juos u\u017efiksuoja savo tarnybiniuose prane\u0161imuose ir (arba) nurodo apklausiami liudytojais. Paprastai, v\u0117lesn\u0117se baud\u017eiamojo proceso stadijose \u012ftariamieji savo pirmini\u0173 teigini\u0173 nepatvirtina. Kad toki\u0173 \u201eneformali\u0173\u201c, t. y. \u012ftariamojo apklausos protokole neu\u017efiksuot\u0173, pokalbi\u0173 metu gauti duomenys negali b\u016bti pripa\u017einti kalt\u0117s \u012frodymais, b\u016bna da\u017enas apeliacini\u0173 bei kasacini\u0173 skund\u0173 argumentas, tod\u0117l teismams tenka vertinti \u0161i\u0173 duomen\u0173 atitikt\u012f Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo proceso kodekso (BPK) 20 straipsnio 4 dalies, numatan\u010dios, kad \u012frodymais gali b\u016bti tik teis\u0117tais b\u016bdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, reikalavimams. Tokiais atvejais teismai turi nustatyti, kur yra riba tarp efektyvaus pareigos rinkti bylai reik\u0161ming\u0105 informacij\u0105 \u012fgyvendinimo ir tinkamo \u012ftariamojo teisi\u0173 u\u017etikrinimo.<\/p>\n\n\n\n
Pirmiausia, pa\u017eym\u0117tina, kad \u012ftariamuoju yra laikomas asmuo: 1) sulaikytas \u012ftariant, kad jis padar\u0117 nusikalstam\u0105 veik\u0105, arba 2) apklausiamas apie veik\u0105, kurios padarymu jis \u012ftariamas, arba 3) \u012f apklaus\u0105 \u0161aukiamas asmuo, kuriam yra sura\u0161ytas prane\u0161imas apie \u012ftarim\u0105 (BPK 21 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje yra numatytos \u012ftariamojo teis\u0117s. Be kita ko, \u012ftariamasis turi teis\u0119 nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento tur\u0117ti gyn\u0117j\u0105, taip pat duoti parodymus arba tyl\u0117ti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padaryt\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105. Teis\u0117 pasirinkti \u2013 kalb\u0117ti ar tyl\u0117ti \u2013 padeda u\u017etikrinti nekaltumo prezumpcijos kaip pamatinio teisingumo vykdymo baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 procese principo bei vienos svarbiausi\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos garantij\u0173 \u012fgyvendinim\u0105. Juk baud\u017eiamajame procese \u012ftariamasis ar kaltinamasis savo nekaltumo \u012frodin\u0117ti neprivalo, bet turi toki\u0105 teis\u0119 \u2013 viskas priklauso nuo pasirinktos gynybos pozicijos. \u012etariamojo apklausos kaip itin svarbaus proceso veiksmo, kurio metu jis gali toki\u0105 savo gynybos pozicij\u0105 i\u0161reik\u0161ti, tvarka yra detaliai reglamentuota baud\u017eiamojo proceso \u012fstatyme. BPK 188 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad prie\u0161 pradedant \u012ftariamojo apklaus\u0105 jam turi b\u016bti i\u0161ai\u0161kinama jo teis\u0117 atsisakyti duoti parodymus, o tokios apklausos metu turi b\u016bti ra\u0161omas \u012ftariamojo apklausos protokolas. Toks teisinis reguliavimas suponuoja i\u0161vad\u0105, kad tarp \u012ftariamojo ir pareig\u016bn\u0173 vykstantis pokalbis apie nusikalstamos veikos aplinkybes turi b\u016bti traktuojamas kaip oficialus kontaktas, fiksuojamas procesiniuose dokumentuose, ir negali b\u016bti suprantamas kaip \u201eneformali\u201c apklausa, tokiu b\u016bdu u\u017etikrinant \u012ftariamojo teis\u0117s tyl\u0117ti ir teis\u0117s \u012f gyn\u0117j\u0105 tinkam\u0105 \u012fgyvendinim\u0105 bei siekiant garantuoti, kad b\u016bt\u0173 pa\u0161alintos bet kokios abejon\u0117s d\u0117l pareig\u016bn\u0173 \u012ftariamajam galimai taikyto neteis\u0117to spaudimo.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra pabr\u0117\u017e\u0119s, kad \u012frodymu negali b\u016bti laikomi ra\u0161tai, gauti kaip \u012ftariamojo ar kaltinamojo apklausos protokolo pakaitalas, o \u201eneformal\u016bs\u201c pareig\u016bn\u0173 pokalbiai su \u012ftariamuoju negali b\u016bti laikomi savaranki\u0161ku \u012frodym\u0173 \u0161altiniu (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nutartys baud\u017eiamosiose bylose Nr. 2K-233-788\/2016, Nr. 2K-9-719\/2021, Nr. 2K-58-719\/2022 ir kt.). Vienoje i\u0161 byl\u0173 kasacin\u0117s instancijos teismas pa\u017eym\u0117jo, kad tuo metu, kai asmuo jau yra sulaikytas, jis turi b\u016bti laikomas \u012ftariamuoju, \u012fgijusiu \u0161io procesinio statuso suteikiamas teises ir pareigas, tod\u0117l \u012ftariamojo po pastarojo sulaikymo policijos pareig\u016bn\u0173 tarnybiniame automobilyje pasakyt\u0105 fraz\u0119 pripa\u017e\u012fstant \u012frodymu, turi b\u016bti vertinama, ar tokie duomenys gauti teis\u0117tu b\u016bdu ir ar nebuvo pa\u017eeistos \u012ftariamojo teis\u0117s tyl\u0117ti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padaryt\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105 (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-58-719\/2022). Kitoje byloje \u0161i\u0173 \u012ftariamojo teisi\u0173 pa\u017eeidimas buvo nustatytas, kai ikiteisminio tyrimo pareig\u016bnas pateik\u0117 pra\u0161ymus \u012ftariamajam, kad \u0161is duot\u0173 teisingus parodymus, nurodydamas, kad \u012ftarime nurodyto nusikaltimo faktas yra akivaizdus, taip duodamas suprasti, kokie parodymai, jo manymu, b\u016bt\u0173 teisingi, o visa tai vyko nedalyvaujant gyn\u0117jui, kuomet \u012ftariamasis po prane\u0161imo apie \u012ftarim\u0105 \u012fteikimo i\u0161rei\u0161k\u0117 pozicij\u0105, kad pasinaudos savo teise tyl\u0117ti. Kasacin\u0117s instancijos teismas konstatavo, kad bet kokie pra\u0161ymai ar \u012ftikin\u0117jimai \u012ftariamajam duoti parodymus, ypa\u010d u\u017euominos apie tai, kokie tie parodymai tur\u0117t\u0173 b\u016bti, vertintini kaip neteis\u0117ti (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-9-719\/2021). \u012estatym\u0173 nenumatytu b\u016bdu gauti prisipa\u017einimai negali tur\u0117ti auk\u0161tesn\u0117s \u012frodomosios vert\u0117s u\u017e BPK nustatyta tvarka u\u017efiksuotus parodymus. Teismas, remdamasis anoniminiais asmens parodymais apie tai, k\u0105 jis gird\u0117jo b\u016bdamas sulaikytas ar suimtas i\u0161 kit\u0173 sulaikyt\u0173j\u0173 ar suimt\u0173j\u0173, be kita ko, turi \u012fsitikinti ir d\u0117l to, kad toks asmuo nebuvo u\u017edarytas \u012f atitinkam\u0105 \u012fstaig\u0105 vien tik siekiant i\u0161gauti reikaling\u0105 informacij\u0105 i\u0161 kartu laikomo \u012ftariamojo ar kaltinamojo, pa\u017eeid\u017eiant pastarojo asmens konstitucin\u0119 teis\u0119 neduoti parodym\u0173 prie\u0161 save. Nepa\u0161alinus abejoni\u0173 d\u0117l to, kad taip gal\u0117jo b\u016bti, tokio liudytojo parodymai negali b\u016bti pripa\u017einti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkan\u010diu \u012frodymu (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-233-788\/2016). Taigi, \u0161iose ir daugelyje kit\u0173 byl\u0173 kasacin\u0117s instancijos teismas formuoja nuosekli\u0105 praktik\u0105, kad \u012ftariamojo apklausa turi b\u016bti vykdoma nustatyta tvarka (BPK 188 straipsnis), paisant \u012ftariamo asmens teisi\u0173 (BPK 21 straipsnio 4 dalis).<\/p>\n\n\n\n
2022 m. liepos 5 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pri\u0117m\u0117 dar vien\u0105 nutart\u012f Nr. 2K-170-628\/2022, kurioje pateikiami i\u0161sam\u016bs i\u0161ai\u0161kinimai aptariamame \u201eneformali\u0173\u201c pareig\u016bn\u0173 pokalbi\u0173 su \u012ftariamaisiais kontekste. \u0160ioje nutartyje kasacin\u0117s instancijos teismas taip pat pabr\u0117\u017e\u0117 duomen\u0173 rinkimo tvarkos baud\u017eiamojo proceso metu laikymosi svarb\u0105 toki\u0173 duomen\u0173 pripa\u017einimui \u012frodymais, dar kart\u0105 pakartojo, kad renkant duomenis neturi b\u016bti atimtos ar i\u0161 esm\u0117s suvar\u017eytos \u012fstatym\u0173 garantuotos kaltininko teis\u0117s, vis d\u0117lto, \u0161iuo atveju teismas akcentavo ir tai, kad ne kiekvienas pareig\u016bno pokalbis su \u012ftariamuoju savaime turi b\u016bti pripa\u017e\u012fstamas faktine \u012ftariamojo apklausa. Nutartyje pa\u017eym\u0117ta, kad, tirdami nusikalstamas veikas, policijos pareig\u016bnai privalo ai\u0161kintis pirmines \u012fvykio aplinkybes, rinkti pirmin\u0119 bylai reik\u0161ming\u0105 informacij\u0105, o kai asmenys sulaikomi nusikaltimo vietoje, tai vyksta ir u\u017eduodant pirminius klausimus nusikalstamos veikos padarymu \u012ftariamiems asmenims. Vertinimas, kad visais atvejais tai jau yra faktin\u0117 \u012ftariamo asmens apklausa, anot kasacin\u0117s instancijos teismo, n\u0117ra teisingas. Kiekvienu atveju svarbu i\u0161samiai i\u0161analizuoti vis\u0105 susidariusi\u0105 situacij\u0105, klausim\u0173 pob\u016bd\u012f, bendravimo trukm\u0119 ir apimt\u012f, pareig\u016bn\u0173 elges\u012f sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkre\u010dioje situacijoje reik\u0161mingus veiksnius. Svarbu nustatyti ir tai, ar asmuo nebuvo kokiu nors b\u016bdu ver\u010diamas duoti parodym\u0173, ar nebuvo klaidinamas d\u0117l savo teisin\u0117s pad\u0117ties ir pan.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ioje kasacin\u0117s instancijos teismo nagrin\u0117toje baud\u017eiamojoje byloje buvo sprend\u017eiamas liudytojais apklaust\u0173 \u012ftariam\u0173j\u0173 sulaikyme dalyvavusi\u0173 ir su jais bendravusi\u0173 pareig\u016bn\u0173 duot\u0173 parodym\u0173 pripa\u017einimo \u012frodymais klausimas. I\u0161analizav\u0119s vis\u0105 susidariusi\u0105 situacij\u0105, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pripa\u017eino, kad pirmosios ir apeliacin\u0117s instancijos teismai, dalies pareig\u016bn\u0173 teismo pos\u0117dyje duotus parodymus apie \u012ftariam\u0173j\u0173 sulaikymo ir automobilio ap\u017ei\u016bros aplinkybes pripa\u017eindami \u012frodymais, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dali\u0173 nuostat\u0173 nepa\u017eeid\u0117, kadangi bendravimo su sulaikytaisiais trukm\u0117 buvo epizodi\u0161ka, nebuvo gauta joki\u0173 duomen\u0173 apie tai, jog \u012ftariamiesiems sulaikymo metu buvo daromas koks nors neteis\u0117tas poveikis, jie buvo ver\u010diami kalb\u0117ti ar atsakin\u0117ti \u012f klausimus. Tuo tarpu vieno liudytoju apklausto pareig\u016bno parodymais, kasacin\u0117s instancijos teismo vertinimu, teismai vadovavosi nepagr\u012fstai, \u0161io liudytojo parodymai kaip \u012frodymas buvo pa\u0161alinti i\u0161 byloje surinkt\u0173 ir \u012fvertint\u0173 \u012frodym\u0173 viseto, kadangi liudytojas su \u012ftariamuoju bendravo v\u0117liau nei sulaikyme dalyvav\u0119 pareig\u016bnai, pokalbis buvo pakankamai i\u0161samus, informatyvus, pats pareig\u016bnas savo bendravim\u0105 su \u012ftariamuoju \u012fvardino kaip \u201eneformal\u0173 pokalb\u012f\u201c, kas kasacin\u0117s instancijos teismui neleido daryti i\u0161vados, kad tai buvo tik pirmini\u0173 klausim\u0173 u\u017edavimas, tod\u0117l buvo konstatuotas tokio bendravimo su sulaikytuoju neteis\u0117tumas.<\/p>\n\n\n\n
Taigi, akivaizdu, kad procesiniuose dokumentuose neu\u017efiksuotas pareig\u016bno kontaktas su \u012ftariamuoju savaime negali b\u016bti pripa\u017e\u012fstamas neteis\u0117tu ir laikomas faktine \u012ftariamojo apklausa. Diskusij\u0173 d\u0117l \u012ftariamojo pasirinkimo (kalb\u0117ti ar tyl\u0117ti) laisv\u0117s pa\u017eeidimo nekyla tokiais atvejais, kai institucijos imasi gudrybi\u0173, siekdamos i\u0161gauti asmens prisipa\u017einim\u0105 ar kitus kaltinamojo pob\u016bd\u017eio parodymus, kuri\u0173 negali gauti oficialios apklausos metu. Vis tik kitais atvejais, susid\u016brus su prie\u0161ingais gynybos ir kaltinimo argumentais d\u0117l duomen\u0173 rinkimo tvarkos pa\u017eeidimo, raktas \u012f objektyvaus sprendimo pri\u0117mim\u0105 yra visapusi\u0161kas situacijos \u012fvertinimas, atsi\u017evelgiant \u012f pareig\u016bn\u0173 \u012ftariamajam u\u017eduot\u0173 klausim\u0173 (renkamos informacijos) pob\u016bd\u012f, bendravimo su \u012ftariamuoju trukm\u0119 ir apimt\u012f, pareig\u016bn\u0173 elges\u012f, proceso stadij\u0105, tai, ar \u012ftariamasis suprato savo teisin\u0119 pad\u0117t\u012f ir kitus kiekvienoje konkre\u010dioje situacijoje reik\u0161mingus veiksnius.<\/p>\n\n\n\n
Bo\u017eena Moz\u016braitien\u0117<\/em> yra<\/em> Lietuvos apeliacinio teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117jo pad\u0117j\u0117ja <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tiek nacionalini\u0173, tiek tarptautini\u0173 teism\u0173 praktika kelia grie\u017etus reikalavimus \u012ftariamo asmens apklausai jo teisi\u0173 \u012f gynyb\u0105 kontekste ir draud\u017eia \u201eneformalias\u201c, procesiniuose dokumentuose nefiksuojamas \u012ftariam\u0173j\u0173 apklausas. Vis tik neretai susidaro tokios situacijos, kai pirminius duomenis apie galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes pareig\u016bnai i\u0161girsta i\u0161 \u012ftariam\u0173j\u0173, pavyzd\u017eiui, sulaikymo metu ar po jo ir juos u\u017efiksuoja savo tarnybiniuose prane\u0161imuose …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":14608,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[178,1567,1241,1577],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38818"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38818"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38818\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":38821,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38818\/revisions\/38821"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14608"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}