![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/309789747_513927150769244_1703560832432553413_n-1024x683.jpg\")
<\/figure><\/div>\n\n\n\n\u201e\u0160iomis dienomis Rusijos re\u017eimo Ukrainoje vykdomi \u0161iurk\u0161t\u016bs tarptautin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimai mums dar kart\u0105 primena, koks svarbus yra bausm\u0117s u\u017e tarptautinius nusikaltimus nei\u0161vengiamumas. Kaltieji negali i\u0161vengti atsakomyb\u0117s. S\u0117km\u0117 u\u017etikrinant \u0161\u012f princip\u0105 priklausys ne tik nuo Ukrainos karini\u0173 pergali\u0173, bet ir nuo j\u016bs\u0173 \u2013 teisinink\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173 \u2013 pastang\u0173. Kovoje su agresijos nusikaltimu tinkami visi \u012frankiai \u2013 tiek tarptautin\u0117 teis\u0117, tiek nacionalin\u0117s konstitucijos bei nacionalin\u0117 teis\u0117. Kvie\u010diu jus visus prisid\u0117ti prie teise ir teisingumu gr\u012fstos tarptautin\u0117s tvarkos k\u016brimo. Nuo to priklausys ir Lietuvos saugumas, nepriklausomyb\u0117 bei demokratin\u0117s tradicijos t\u0119stinumas\u201c, \u2013 sak\u0117 Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Naus\u0117da. <\/p>\n\n\n\n
Sveikindama konferencijos dalyvius Seimo pirminink\u0117 Viktorija \u010cmilyt\u0117-Nielsen pabr\u0117\u017e\u0117, kad dabartin\u0117 m\u016bs\u0173 Konstitucija kilo ne i\u0161 teis\u0117s, o i\u0161 auk\u0161\u010diausi\u0105 suvereni\u0105 gali\u0105 \u012fk\u016bnijan\u010dios Tautos politin\u0117s valios sudaryti vadinam\u0105j\u0105 visuomen\u0117s sutart\u012f ir pagal j\u0105 gyventi.<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u0160iandien pagaliau sutariame, kad Konstitucija yra ne tik auk\u0161\u010diausios teisin\u0117s galios aktas, bet ir teis\u0117 par excellence<\/em>. Ideali teis\u0117. Teis\u0117 be sprag\u0173. Ordinarin\u0117s teis\u0117s matas. Ir nebevadiname Konstitucijos pagrindiniu \u0161alies \u012fstatymu, nes tai yra nedovanotinas teisinis faux pas<\/em>. Kiekvienam, \u012fskaitant politikus, nepaprastai svarbu suprasti, kas yra Konstitucija ir kam ji skirta, jausti jos tvirt\u0105 u\u017enugar\u012f ir individualiai ar kolektyviai laikytis jos nuostat\u0173 kaip \u201eapsimokan\u010dio\u201c elgesio etalono\u201c, \u2013 sak\u0117 Seimo pirminink\u0117 V. \u010cmilyt\u0117-Nielsen.<\/p>\n\n\n\n Ministr\u0117 pirminink\u0117 Ingrida \u0160imonyt\u0117 sveikinime primin\u0117, kad kai 1992 m. tvirtinome sutarim\u0105, kokioje valstyb\u0117je norime gyventi, gal\u0117jome atsiremti \u012f tradicij\u0105, kuri buvo nutraukta okupacijos. Ji sak\u0117: \u201eNekilo abejoni\u0173, kad norime gyventi nepriklausomoje demokratin\u0117je respublikoje. Labai svarbu tai, kad Konstitucijos nuostatos ilgainiui tapt\u0173 visuomen\u0117s savastimi, kad teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principas b\u016bt\u0173 suvoktas ne kaip prievarta, bet kaip teisingumo \u012fsik\u016bnijimas, o \u012f valstyb\u0119 \u017evelgtume kaip \u012f b\u016btin\u0105 bendrojo g\u0117rio prielaid\u0105. Itin reik\u0161minga misija ginant, puosel\u0117jant ir ai\u0161kinant Konstitucij\u0105 tenka Konstituciniam Teismui, tod\u0117l galima tik pasid\u017eiaugti, kad per vis\u0105 gyvavimo laik\u0105, nors ir keit\u0117si sud\u0117tis bei nuskamb\u0117jo \u012fvairiausios kritikos, \u0161is teismas i\u0161liko auk\u0161\u010diau politini\u0173 audr\u0173, pad\u0117jo atraizgyti itin sud\u0117ting\u0173 teisini\u0173 gin\u010d\u0173 gijas.<\/p>\n\n\n\n B\u016bkime valstybininkai, kuriems r\u016bpi bendri reikalai, kurie supranta, kad priimant svarbius sprendimus dera galvoti ne apie trumpalaik\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, \u012fvaizd\u012f, bet apie ilgalaikius padarinius. Seimai, prezidentai, vyriausyb\u0117s baigia savo kadencijas, o valstyb\u0117 lieka. Tod\u0117l, kai kalbame apie pagarb\u0105 Konstitucijai, tai turi b\u016bti kiekvieno pilie\u010dio nuostata, suvokiant, kad sutartos taisykl\u0117s yra tai, kas leid\u017eia mums i\u0161likti kartu ir kurti ateities Lietuv\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n Konstitucinio Teismo pirminink\u0117 Danut\u0117 Jo\u010dien\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Lietuvos konstitucionalizmo raidai svarbios abi \u0161ios dienos konferencijoje minimos sukaktys \u2013 pirmosios nuolatin\u0117s Lietuvos Valstyb\u0117s Konstitucijos, priimtos 1922 m., 100-metis ir ilgiausiai galiojan\u010dios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d., 30-metis.<\/p>\n\n\n\n \u201eTarp \u0161i\u0173 konstitucij\u0173 \u2013 septyni permain\u0173 kupini de\u0161imtme\u010diai, per kuriuos net kelis kartus kardinaliai pasikeit\u0117 Lietuvos valstyb\u0117s gyvenimas. Ta\u010diau \u0161i\u0173 konstitucij\u0173 s\u0105sajos akivaizd\u017eiai rodo, kad ir prie\u0161 104 metus gimstant nepriklausomai Lietuvos Respublikai, ir prie\u0161 32 metus atkuriant jos nepriklausomyb\u0119 Lietuvos konstitucij\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 nusiteikimas i\u0161 esm\u0117 buvo tas pats: pasak \u017eymaus Lietuvos teisininko prof. Mykolo Romerio, \u201epasitik\u0117jimas demokratija, kaip i\u0161ganymo evangelija, kaip laim\u0117s ir socialinio teisingumo receptu, <…> turin\u010diu i\u0161 karto suteikti valstybin\u0117s santvarkos tobulum\u0105 <…>\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Jo\u010dien\u0117. \u2013 Kita vertus, moderni\u0173j\u0173 demokratijos princip\u0173 ir po\u017eymi\u0173 Lietuvos konstitucionalizmo istorijos tyr\u0117jai mato dar XVI a. Lietuvos Statutuose, atspind\u0117jusiuose Europos teis\u0117s kodifikavimo tendencijas, ir Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos 1791 m. Konstitucijoje, beje, antrojoje (po Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173) pasaulyje ir pirmojoje Europoje ra\u0161ytin\u0117je konstitucijoje. Turtingas konstitucinis paveldas pad\u0117jo tvirtus pamatus dabartinei Konstitucijai, kurioje \u012ftvirtintas ne tik vis\u0173 Lietuvos pilie\u010di\u0173 demokrati\u0161kai prisiimtas \u012fsipareigojimas dabartinei ir b\u016bsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje \u012ftvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, bet ir \u012fsipareigojimas b\u016bsimosioms kartoms perduoti valstybingumo patirt\u012f ir brand\u0105, suteikian\u010dias b\u016btinas istorinio i\u0161likimo garantijas.\u201c<\/p>\n\n\n\n Pasak D. Jo\u010dien\u0117s, Konstitucinis Teismas d\u017eiaugiasi tokia i\u0161kilia proga gal\u0117damas Lietuvoje pasveikinti ne tik artimiausi\u0173 kaimynini\u0173 Latvijos, Estijos konstitucin\u0117s kontrol\u0117s institucij\u0173, su kuriomis m\u016bs\u0173 \u0161alies Konstitucin\u012f Teism\u0105 sieja ilgame\u010diai dalykiniai ry\u0161iai ir nusistov\u0117jusios bendradarbiavimo tradicijos, atstovus, bet ir sve\u010dius i\u0161 daugelio kit\u0173 valstybi\u0173. Tarp daugiau kaip \u0161imto konferencijos dalyvi\u0173 \u2013 a\u0161tuoniolika u\u017esienio \u0161ali\u0173 konstitucin\u0117s justicijos institucij\u0173 delegacij\u0173, Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas ir teis\u0117jai, kadencij\u0105 baig\u0119 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teis\u0117jai ir pirmininkai, kit\u0173 Lietuvos teism\u0173 teis\u0117jai, politikai, Lietuvos prokurat\u016bros, Lietuvos advokat\u016bros atstovai, teis\u0117s mokslininkai, kit\u0173 institucij\u0173 atstovai.<\/p>\n\n\n\n Konferencijos dalyvi\u0173 diskusijos keturiose sesijose atspindi \u0161i\u0173 dien\u0173 aktualijas ir suteikia galimyb\u0119 dalytis \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 konstitucin\u0117s justicijos institucij\u0173 patirtimi saugant Konstitucijos ir teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Pirmojoje sesijoje \u201eKonstitucin\u0117s tradicijos ir konstitucinis t\u0119stinumas\u201c, skirtoje \u0161imtame\u010diam konstituciniam paveldui, pad\u0117jusiam tvirtus pagrindus dabartinei konstitucinei tvarkai, aptarti, pagrindinius prane\u0161imus perskait\u0117 Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Aldis Lavi\u0146\u0161\u02bcis ir kadencij\u0105 baig\u0119s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo teis\u0117jas Egidijus Jara\u0161i\u016bnas. Sesij\u0105 moderavo Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto dekanas Haroldas \u0160ink\u016bnas. Po pagrindini\u0173 prane\u0161im\u0173 vykusioje diskusijoje dalyvavo Estijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas Villu\u02bcus K\u00f5ve\u02bc\u0117, Moldovos Konstitucinio Teismo pirminink\u0117 Domnica ManoleDiskusijoje savo \u012f\u017evalgomis dalinosi prie Konstitucijos atsiradimo prisid\u0117j\u0119s kadencij\u0105 baig\u0119s \u0161io teismo teis\u0117jas Vytautas Sinkevi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n Antrojoje sesijoje \u201eKonstituciocentrin\u0117 teis\u0117s sistema: konstitucijos ai\u0161kinimo menas\u201c, kurioje diskutuota apie oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos pl\u0117tr\u0105, pagrindinius prane\u0161imus pristat\u0117 kadencij\u0105 baig\u0119s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo teis\u0117jas Egidijus K\u016bris, kadencij\u0105 baigusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teis\u0117ja, Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos profesor\u0117 Toma Birmontien\u0117. Diskusij\u0105 moderavo Konstitucinio Teismo teis\u0117jas, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto profesorius Vytautas Mizaras. Diskusijoje dalyvavous Austrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Christophas Grabenwarteris, Albanijos, \u010cekijos, Lenkijos, Slov\u0117nijos, Portugalijos konstitucini\u0173 teism\u0173 atstovai, kadencij\u0105 baig\u0119s Konstitucinio Teismo teis\u0117jas Egidijus \u0160ileikis.<\/p>\n\n\n\n Tre\u010diojoje sesijoje \u201eNacionalini\u0173 konstitucij\u0173 transnacionalin\u0117 dimensija\u201c, skirtoje nacionalin\u0117s konstitucin\u0117s ir tarptautin\u0117s bei Europos S\u0105jungos teis\u0117s sistem\u0173 santykiui aptarti, pagrindinius prane\u0161imus perskait\u0117 Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaertas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirminink\u0117 D. Jo\u010dien\u0117. Diskusij\u0105 moderavo Konstitucinio Teismo teis\u0117ja Elvyra Baltutyt\u0117. Diskusijoje dalyvavo Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo teis\u0117jas Irmantas Jarukaitis, Belgijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Pierre\u02bcas Nihoulis, Venecijos komisijos nar\u0117, Slovakijos Konstitucinio Teismo teis\u0117ja Jana Baricov\u00e1, kadencij\u0105 baigusi Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo teis\u0117ja Alvina Gyulumyan, Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos dekan\u0117 Lyra Jakulevi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Ketvirtojoje konferencijos sesijoje \u201eI\u0161moktos konstitucin\u0117s pamokos ir Konstitucijos tvarumo perspektyvos\u201c diskutuota apie konstituciniams teismams kylan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir galimus j\u0173 sprendimo b\u016bdus. \u0160ioje dalyje pagrindinius prane\u0161imus perskait\u0117 Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo pirmininkas Stephanas Harbarth\u02bcas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teis\u0117jas Gintaras Goda. Sesij\u0105 moderavo Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto profesorius Vytautas Nekro\u0161ius. Diskusijoje dalyvavo laikinai Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas einantis Serhiy\u02bcus Holovatyi\u02bcas, Arm\u0117nijos, Rumunijos, Sakartvelo konstitucini\u0173 teism\u0173 atstovai, kadencij\u0105 baig\u0119s Konstitucinio Teismo teis\u0117jas, Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto pirmininkas Stasys \u0160edbaras, Konstitucinio Teismo teis\u0117jas Algis Nork\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n Konstitucinio Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartu su Europos Tarybos komisija \u201eDemokratija per teis\u0119\u201c (Venecijos komisija) 2022 m. spalio 25 d. sureng\u0117 tarptautin\u0119 konferencij\u0105 \u201eNuo nacionalin\u0117s Konstitucijos iki transnacionalinio konstitucionalizmo\u201c, skirt\u0105 1922 m. Lietuvos Valstyb\u0117s Konstitucijos 100-me\u010diui ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-me\u010diui pamin\u0117ti. Konferencijos tikslas \u2013 su kit\u0173 \u0161ali\u0173 konstitucin\u0117s justicijos institucij\u0173 atstovais ir Lietuvos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":38623,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[157,158,655],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38619"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38619"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38619\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":38622,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38619\/revisions\/38622"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38623"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38619"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38619"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38619"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/305019606_513935354101757_8734692780663161384_n-1024x683.jpg\")
<\/figure><\/div>\n\n\n\n