{"id":38421,"date":"2022-10-11T18:03:06","date_gmt":"2022-10-11T15:03:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=38421"},"modified":"2022-10-11T18:03:08","modified_gmt":"2022-10-11T15:03:08","slug":"europoje-nyksta-skirtumai-tarp-tradiciskai-susiformavusiu-administracines-justicijos-modeliu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/10\/11\/europoje-nyksta-skirtumai-tarp-tradiciskai-susiformavusiu-administracines-justicijos-modeliu\/","title":{"rendered":"Europoje nyksta skirtumai tarp tradici\u0161kai susiformavusi\u0173 administracin\u0117s justicijos modeli\u0173"},"content":{"rendered":"\n<p>Prof. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 t\u0119sia savo mokslini\u0173 straipsni\u0173 cikl\u0105 u\u017esienio leidiniuose, kuris skirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20-met\u0173 \u012fk\u016brimo sukak\u010diai pamin\u0117ti. Tarptautin\u0117 <em>C.H. BECK <\/em>leidykla i\u0161leido kolektyvin\u0119 monografij\u0105 vokie\u010di\u0173 kalba <a href=\"https:\/\/www.ksiegarnia.beck.pl\/20869-reformen-der-verwaltungsgerichtsbarkeit-in-den-landern-der-jungen-demokratie-agnieszka-krawczyk\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Reformen der Verwaltungsgerichtsbarkeit in den L\u00e4ndern der jungen Demokratie.\u00a0 <\/a>\u0160iame Ryt\u0173 ir Vidurio Europos valstybi\u0173 administracini\u0173 justicij\u0173 reformoms skirtame leidinyje pristatomi pavyzd\u017eiai rodo, jog Europoje nyksta skirtumai tarp tradici\u0161kai susiformavusi\u0173 administracin\u0117s justicijos modeli\u0173 (Vokietijoje, Austrijoje, Pranc\u016bzijoje, \u0160vedijoje) ir neb\u0117ra ry\u0161kios takoskyros tarp \u201esenosios\u201c ir \u201ejaunosios\u201c demokratijos valstybi\u0173 puosel\u0117jam\u0173 administracini\u0173 teism\u0173 veiklos modeli\u0173. Administraciniams teismas svarbiausia vienas tikslas &#8211; i\u0161laikyti auk\u0161tus efektyvios teismin\u0117s kontrol\u0117s standartus, kai tikrinamas valstyb\u0117s institucij\u0173 vie\u0161ojo administravimo veikos teis\u0117tumas.<\/p>\n\n\n\n<p>Dalinam\u0117s keletu i\u0161trauk\u0173 i\u0161 autor\u0117s publikacijos min\u0117tame leidinyje (vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 autor\u0117s):<\/p>\n\n\n\n<p><em>\u201eAdministracinis teismas \u2013 viena rim\u010diausi\u0173 valstyb\u0117s institucij\u0173, kuria grind\u017eiama teisin\u0117 valstyb\u0117, nes be administracinio teismo n\u0117ra teisin\u0117s valstyb\u0117s: yra tik policin\u0117 valstyb\u0117\u201c<\/em><a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a> (Riomeris M, Konstitucin\u0117s ir teismo teis\u0117s pasieniuose, Vilnius: Pozicija, 1994, P.35)<\/p>\n\n\n\n<p>&lt;&#8230;kaip rodo pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 patir\u010di\u0173 Europos valstybi\u0173 retrospektyva, administracin\u0117s justicijos modelis patyr\u0117 daugyb\u0119 interpretacij\u0173: nuo absoliutaus atsisakymo iki grie\u017eto reikalavimo j\u012f pripa\u017einti. \u0160iuolaikinis administracinis teisingumas Europoje atsirado kaip istorinis politinis-teisinis kompromisas, ta\u010diau post-transformacin\u0117se (ir post-sovietin\u0117se) pereinamojo laikotarpio \u0161alyse jis buvo svarbiu komponentu teisini\u0173 reform\u0173 pakete. \u0160iandien Lietuvos administracin\u0117 teisena gali b\u016bti vertinama, kaip viena pa\u017eangiausi\u0173 teismin\u0117s gynybos reform\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje, nors, atk\u016brus valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0119, tokio \u0161iuolaikinius teisin\u0117s valstyb\u0117s standartus atitinkan\u010dio administracin\u0117s justicijos modelio suk\u016brimas ir \u012fgyvendinimas u\u017etruko ilgai &#8211; devynerius metus. \u017dvelgiant i\u0161 \u0161iandienos (t.y. pra\u0117jus daugiau nei 20 met\u0173) pozicij\u0173, administracini\u0173 teismai yra b\u016btinas stabilios nacionalin\u0117s teisin\u0117s sistemos ramstis, kuriam \u017eenkli\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kuria Lietuvos naryst\u0117 Europos S\u0105jungoje ir Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijoje.&gt;<\/p>\n\n\n\n<p>&lt;&#8230;Koks yra \u201eadministracinio teismo\u201c jurisdikcinis turinys tiesiogiai konstitucijos tekste n\u0117ra i\u0161pl\u0117tota. Lietuvos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui palikta diskrecin\u0117 laisv\u0117 apsisp\u0119sti, ar steigti ir jeigu taip, tai kokios kompetencijos (ne)specializuotus teismus apskritai ir koks yra \u012fsteigtosios administracini\u0173 teism\u0173 jurisdikcijos santykis su bendrosios kompetencijos teismais.&gt; &lt;&#8230;Administraciniai teismai n\u0117ra absoliu\u010diai atriboti tarp trij\u0173 jurisdikcij\u0173 \u2013 konstitucin\u0117s justicijos, bendrosios jurisdikcijos ir administracin\u0117s jurisdikcijos, tarp vis\u0173 j\u0173 yra reik\u0161ming\u0173 s\u0105saj\u0173, ta\u010diau Lietuvai b\u016bdinga, jog kiekviena jurisdikcija yra instituciniu (organizaciniu) ir funkciniu (kompetenciniu) po\u017ei\u016briu atskirta viena nuo kitos. Konstitucin\u0117 doktrina nedraud\u017eiama \u012fvairov\u0117s pa\u010dioje teism\u0173 sistemoje. Lietuvos administraciniai teismai, kaip nepriklausomi specializuoti teismai, remiasi dviem kriterijais: a) yra instituci\u0161kai atskirti nuo pirmosios iki auk\u0161\u010diausios instancijos; b) jie turi i\u0161imtin\u0119 jurisdikcij\u0105 nagrin\u0117ti \u201egin\u010dus vie\u0161ojo administravimo srityje\u201c ir negali spr\u0119sti d\u0117l politinio ar ekonominio vie\u0161ojo administravimo subjekt\u0173 veiklos tikslingumo.&gt; &nbsp;2003 metais buvo politini\u0173 iniciatyv\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti administracini\u0173 teism\u0173 efektyvum\u0105 ir netgi buvo pasi\u016blyta drasti\u0161k\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 panaikinti administracinius teismus ir perduoti j\u0173 jurisdikcij\u0105 bendrosios kompetencijos teismams. Ta\u010diau OECD t\u0105kart pa\u017eym\u0117jo, kad be ai\u0161kaus pagrindimo, vien tik remiantis politiniais argumentais, yra pavojinga suabejoti administracini\u0173 teism\u0173 nepriklausomumu ir veiklos efektyvumo. Tai gi, nepriklausom\u0173 specializuot\u0173 administracini\u0173 teism\u0173 sistemos privalumai nusveria nauj\u0173 \u0161i\u0173 teism\u0173 strukt\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173 poreik\u012f.&gt;<\/p>\n\n\n\n<p>&lt;..Dualistinis administracini\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo modelis, kai ikiteismine gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo sistema papildo administracini\u0173 teism\u0173 sistem\u0105, atitinka Europoje pl\u0117tojam\u0105 gretutin\u012f ne-teismin\u0117s gynybos po\u017ei\u016br\u012f, vad. Europos Tarybos rekomendacijomis (2001) 9 bei rekomendacija (2004) 20, kuriomis pripa\u017e\u012fstama, kad teismo procesas n\u0117ra vienintelis administracinio gin\u010do sprendimo b\u016bdas. Lietuvoje pl\u0117tojama konstitucin\u0117 doktrina atliepia \u0161i\u0105 pozicij\u0105, pl\u0117todama po\u017ei\u016br\u012f, jog privaloma ikiteismin\u0117 proced\u016bra neprie\u0161tarauja veiksmingos teisin\u0117s apsaugos principui.><\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"aligncenter size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"768\" height=\"1024\" src=\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/IMG-2ab7e40d95b9861c40290ce4696a9dcc-V-768x1024.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-38427\" srcset=\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/IMG-2ab7e40d95b9861c40290ce4696a9dcc-V-768x1024.jpg 768w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/IMG-2ab7e40d95b9861c40290ce4696a9dcc-V-225x300.jpg 225w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/IMG-2ab7e40d95b9861c40290ce4696a9dcc-V-1152x1536.jpg 1152w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/IMG-2ab7e40d95b9861c40290ce4696a9dcc-V-600x800.jpg 600w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/IMG-2ab7e40d95b9861c40290ce4696a9dcc-V.jpg 1200w\" sizes=\"(max-width: 768px) 100vw, 768px\" \/><figcaption>Prof. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p>&lt;Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos procese <em>alternative dispute resolution<\/em> n\u0117ra pla\u010diai paplitusi forma administracini\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimui. Lietuva yra viena pirm\u0173j\u0173 valstybi\u0173, kuri iniciavo teisines reformas d\u0117l alternatyvi\u0173 administracini\u0173 gin\u010d\u0173 paie\u0161kos. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis &#8211; administracinio proceso teisinis reglamentavimas <em>per se<\/em> n\u0117ra orientuotas \u012f individualizuotos socialin\u0117s taikos (individualizuoto teisingumo) atk\u016brim\u0105 tarp gin\u010do \u0161ali\u0173. Atvirk\u0161\u010diai &#8211; administracinio gin\u010do atveju yra siekiama formalaus \u012fstatymo vir\u0161enyb\u0117s ir teis\u0117tumo princip\u0173, vie\u0161ojo intereso pirmenybinio \u012ftvirtinimo. Be to, mediacijos taikymas administraciniuose gin\u010duose kelia abejoni\u0173, ar suderinamas mediacijos proceso konfidencialumas su vie\u0161ojo administravimo skaidrumo principu, ar \u012fmanoma mediacijoje suderinti vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 su priva\u010diu taip, kad nenukent\u0117t\u0173 vie\u0161asis interesas, d\u0117l kurio vie\u0161ojo administravimo institucija sutiko sudaryti taikos susitarim\u0105 kompromisin\u0117mis s\u0105lygomis. Daugelis Europos valstybi\u0173, kuriose istori\u0161kai administracin\u0117 justicija veik\u0117 \u201e<em>administracijos<\/em> justicija\u201c (Luksemburgas, Italija, Austrija, \u0160vedija, Belgija) dar tik svarsto, ar taikyti mediacij\u0105 administraciniuose gin\u010duose. Tuo tarpu Vengrija, Vokietija<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>, Portugalija<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a>, Ispanija, Lietuva, Danija, Nyderlandai bei Latvija ir Estija yra vienos pirm\u0173j\u0173 valstybi\u0173, kurio iniciavo teisines reformas d\u0117l alternatyvi\u0173 administracini\u0173 gin\u010d\u0173 paie\u0161kos. Tobulinant ABT\u012e, buvo \u012fvedami arba taikomi <em>mutatis mutandi<\/em> civilinio proceso institutai, kurie prisideda prie individualizuoto teisingumo \u012fgalinimo &#8211; taikos sutartis (nuo 2013 m.) ir&nbsp; mediacija (nuo 2019 m.). Visgi, neformalizuot\u0173 taisykli\u0173 taikymas administraciniame gin\u010de kelia nema\u017eai doktrinini\u0173 klausim\u0173, o intensyv\u0117jantis mediacijos teisinis reguliavimas gali administraciniam procesui tur\u0117ti ir neigiam\u0173, ir teigiam\u0173 pasekmi\u0173, k\u0105 rodo ir aktyvus mokslinis diskursas<a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a>. Nors Lietuva intensyviai juridizuoja mediacijos proces\u0105 administraciniuose gin\u010duose, visgi, reik\u0117t\u0173 atlikti faktin\u012f \u012fvertinim\u0105, ar mediacija tapo pilnaverte funkcine administracinio proceso dalimi&#8230;&gt;<\/p>\n\n\n\n<p>&lt;&#8230;Atviras klausimas yra apeliacijos proceso reforma \u2013 pereinant nuo \u200b\u200bneriboto apeliacijos modelio prie riboto apeliacinio skundo padavimo modelio administraciniuose gin\u010duose. Apeliacinio skundo nagrin\u0117jimas Lietuvos vyriausiame administraciniam teisme \u0161iandien u\u017etrunka 16-18 m\u0117nesi\u0173. Europos teism\u0173 barometre Lietuva pagal teismini\u0173 proces\u0173 greit\u012f administraciniuose teismuose yra \u201eaukso viduryje\u201c kartu su Vokietija, Nyderlandais, Pranc\u016bzija ir Ispanija. Nuo 2019 m. vyksta nuolatin\u0117s diskusijos d\u0117l ABT\u012e 138<sup>1<\/sup> str. 2 d. redakcijos, kuri numatyt\u0173 ribot\u0105 apeliacini\u0173 skund\u0173 administraciniuose gin\u010duose pri\u0117mim\u0105, kai gin\u010das privaloma tvarka i\u0161nagrin\u0117tas ikiteismin\u0117je stadijoje Pagrindinis tokio apeliacinio \u201efiltro\u201c prana\u0161umas neabejotinai yra teisingumo vykdymo greitis. Visgi, veiksmingos teismin\u0117s apsaugos principas tur\u0117t\u0173 likti prioritetu net ir tuo atveju, kai administraciniai teismai susiduria su laikinai padid\u0117jusiu skund\u0173 kiekiu. Konstituci\u0161kai apibr\u0117\u017eto teisin\u0117s apsaugos administraciniuose gin\u010duose modelio pokyt\u012f galima pateisinti tik tuomet, jei bus i\u0161laikoma pusiausvyra tarp teismin\u0117s apsaugos kokyb\u0117s ir grei\u010dio&#8230;&gt;<\/p>\n\n\n\n<p><em>Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesor\u0117<\/em>, prodekan\u0117 mokslui<\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> Riomeris M, Konstitucin\u0117s ir teismo teis\u0117s pasieniuose, Vilnius: Pozicija, 1994, P.35<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> Eifer M, Verwaltungsgerichtsbarkeit im Blick anderer Disziplinen, in Handbuch Ius Publicum Europaeum, Band IX Verwaltungsgerichtsbarkeit in Europa: Gemeineurop\u00e4ische Perspektiven und supranationaler Rechtsschutz, C.F.M\u00fcller, S.151, &amp;143, Rn.47.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> Po 1982 m. Portugalijos konstitucin\u0117s reformos, Portugalijos konstitucijos 209 str. 2 s. numa\u010diusi arbitra\u017e\u0173 \u012fsteigim\u0105, buvo panaudota tuo tikslu, jog \u012fsteigti valstybiniai arbitra\u017eai administraciniams gin\u010dams nagrin\u0117ti, \u017er. Sommermann Karl-Peter, Grundkonzepte des Rechtsschutzes in Handbuch Ius Publicum Europaeum, Band IX Verwaltungsgerichtsbarkeit in Europa: Gemeineurop\u00e4ische Perspektiven und supranationaler Rechtsschutz, C.F.M\u00fcller, p. 172, &amp;144, Rn.23<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> DRAGOS, D. C., NEAMTU, B. Alternative Dispute Resolution in European Administrative Law. 2014. Springer Berlin Heidelberg; BOYRON, S. Mediation in administrative law: the identification of conflicting paradigms. European Public Law. 2007, 13(2), p.&nbsp;263\u2013288;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prof. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 t\u0119sia savo mokslini\u0173 straipsni\u0173 cikl\u0105 u\u017esienio leidiniuose, kuris skirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20-met\u0173 \u012fk\u016brimo sukak\u010diai pamin\u0117ti. Tarptautin\u0117 C.H. BECK leidykla i\u0161leido kolektyvin\u0119 monografij\u0105 vokie\u010di\u0173 kalba Reformen der Verwaltungsgerichtsbarkeit in den L\u00e4ndern der jungen Demokratie.\u00a0 \u0160iame Ryt\u0173 ir Vidurio Europos valstybi\u0173 administracini\u0173 justicij\u0173 reformoms skirtame leidinyje pristatomi pavyzd\u017eiai rodo, jog Europoje nyksta &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":38426,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32,116],"tags":[2452,302,2567],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38421"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38421"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38421\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":38428,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38421\/revisions\/38428"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38426"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38421"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38421"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38421"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}