{"id":38325,"date":"2022-10-07T06:50:00","date_gmt":"2022-10-07T03:50:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=38325"},"modified":"2022-10-07T06:51:54","modified_gmt":"2022-10-07T03:51:54","slug":"m-boruseviciute-metines-teisines-valstybes-principo-taikymo-ataskaitos-tikslas-lietuvos-skyriaus-kontekste-per-didelis-europos-komisijos-optimizmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/10\/07\/m-boruseviciute-metines-teisines-valstybes-principo-taikymo-ataskaitos-tikslas-lietuvos-skyriaus-kontekste-per-didelis-europos-komisijos-optimizmas\/","title":{"rendered":"M. Borusevi\u010di\u016bt\u0117. Metin\u0117s teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitos tikslas Lietuvos skyriaus kontekste: per didelis Europos Komisijos optimizmas"},"content":{"rendered":"\n

2022 m. liepos 13 d. Europos Komisija paskelb\u0117 tre\u010di\u0105j\u0105 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo at<\/a>askait\u0105.<\/a> Joje yra ap\u017evelgiamos visos Europos S\u0105jungos tendencijos ir pateikiami valstyb\u0117ms nar\u0117ms skirti skyriai. \u0160ioje ataskaitoje pristatomuose valstyb\u0117ms nar\u0117ms skirtuose skyriuose yra nagrin\u0117jami keturiose pagrindin\u0117se teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo  srityse \u012fvyk\u0119 poky\u010diai. Tai \u2013 teisingumo sistema, kovos su korupcija sistema, \u017einiasklaidos pliuralizmas ir laisv\u0117, taip pat kiti instituciniai klausimai, susij\u0119 su stabd\u017ei\u0173 ir atsvar\u0173 sistema. \u0160i Europos Komisijos metin\u0117 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaita yra Europos teisin\u0117s valstyb\u0117s mechanizmo pagrindas. Pasak Europos Komisijos, toks mechanizmas sukurtas kaip metinis ciklas siekiant propaguoti teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikym\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105 rastis problem\u0173 \u0161ioje srityje ar joms did\u0117ti[1]<\/a>. Kitaip tariant, Europos Komisijos metin\u0117 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaita yra prevencinio pob\u016bd\u017eio priemon\u0117 skirta teisin\u0117s valstyb\u0117s  pad\u0117\u010diai  Europos S\u0105jungos erdv\u0117je gerinti ir u\u017ekirsti keli\u0105 teisin\u0117s valstyb\u0117s vertybi\u0173 regresui. Priemon\u0117 yra taikoma atskirai nuo Europos S\u0105jungos teisin\u0117s valstyb\u0117s priemoni\u0173 rinkinio element\u0173 ir papildo Sutartyse \u012ftvirtintas  priemones, kurias taikydama Europos S\u0105junga reaguoja \u012f sud\u0117tingesnius su teisine valstybe susijusius klausimus valstyb\u0117se nar\u0117se, ta\u010diau t\u0173 priemoni\u0173 nepakei\u010dia. \u0160ios priemon\u0117s apima pa\u017eeidim\u0173 nagrin\u0117jimo proced\u016bras ir vertybi\u0173, kuriomis grind\u017eiama Europos S\u0105junga, apsaugos proced\u016br\u0105 pagal Europos S\u0105jungos sutarties 7  straipsn\u012f[2]<\/a>. Komentuojamos ataskaitos ypatumas yra tas, kad joje Europos Komisija nusprend\u0117 imtis visi\u0161kai naujos iniciatyvos, ko nebuvo ankstesn\u0117se jos teiktose ataskaitose, j\u0105 valstyb\u0117s nar\u0117s tur\u0117t\u0173 rimtai \u012fvertinti.<\/p>\n\n\n\n

Europos Komisijos paskelbtos tre\u010diosios teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitos naujov\u0117 yra ta, kad joje Europos Komisija ne vien nagrin\u0117ja Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 poky\u010dius keturiose pagrindin\u0117se teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo srityse, bet ir pirm\u0105 kart\u0105 suformuluoja konkre\u010dias rekomendacijas kiekvienai Europos S\u0105jungos valstybei narei. Pasak Europos Komisijos, \u0161ios rekomendacijos parengtos remiantis \u0161alims skirtuose skyriuose pateiktu vertinimu ir dialogu su valstyb\u0117mis nar\u0117mis, visapusi\u0161kai laikantis vienodo po\u017ei\u016brio principo. Yra siekiama, kad rekomendacijos b\u016bt\u0173 glaud\u017eios ir grind\u017eiamos europiniais standartais ir kad jomis b\u016bt\u0173  kuo labiau atsi\u017evelgta \u012f nacionalines teis\u0117s sistemas[3]<\/a>. Vadinasi, Europos Komisija kitose teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitose tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti veiksmus, kuri\u0173 \u0117m\u0117si valstyb\u0117s nar\u0117s atsi\u017evelgdamos \u012f teikiam\u0173 rekomendacij\u0173, kurios, kaip min\u0117ta, yra rengiamos atliepiant europinius standartus ir nacionalines teis\u0117s sistemas, nuostatas. Tokio pob\u016bd\u017eio vertinimas n\u0117ra probleminis, nes Europos Komisija tur\u0117t\u0173 siekti visapusi\u0161kiausiai atsi\u017evelgti \u012f nacionalines teis\u0117s sistemas, nesiekdama, atrodyt\u0173, joms primesti ir t\u0173 europini\u0173 standart\u0173, kurie yra \u012ftvirtinti \u012fvairi\u0173 vir\u0161nacionalini\u0173 institucij\u0173 priimtuose soft law<\/em> dokumentuose, o j\u0173 dalykas, pavyzd\u017eiui, yra teismin\u0117 vald\u017eia ir jos nepriklausomumas. <\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau problema \u0161iame kontekste yra ta, kad Europos Komisijos teikiam\u0173 rekomendacij\u0173 turinys vis tiktai atrodo nulemtas to, kokiais duomenimis \u0161i institucija operuoja, taigi kyla klausimas, kiek tos rekomendacijos i\u0161 ties\u0173 i\u0161rei\u0161kia tai, kas vyksta kiekvienoje valstyb\u0117je nar\u0117je, ir kiek metin\u0117 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaita kaip prevencinio pob\u016bd\u017eio priemon\u0117, kuri skirta teisin\u0117s valstyb\u0117s pad\u0117\u010diai Europos S\u0105jungos erdv\u0117je gerinti ir u\u017ekirsti keli\u0105  teisin\u0117s valstyb\u0117s vertyb\u0117s regresui, i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti veiksminga priemon\u0117 siekti \u0161i\u0173 tiksl\u0173. Juk Europos Komisijos pateikiamomis rekomendacijomis gali b\u016bti si\u016bloma spr\u0119sti problemas, kuri\u0173 galimai tam tikroje Europos S\u0105jungos valstyb\u0117je nar\u0117je netgi n\u0117ra, arba Europos S\u0105jungos valstyb\u0117je nar\u0117je esama teisin\u0117s valstyb\u0117s principo u\u017etikrinimo po\u017ei\u016briu svarbi problema Europos Komisijos gali b\u016bti tiesiog nepasteb\u0117ta, nes reikiam\u0173 duomen\u0173 \u0161i institucija gali tiesiog netur\u0117ti, sudarydama visas s\u0105lygas tam, kam siekia u\u017ekirsti keli\u0105. Tai, kad Europos Komisijos sukurta prevencinio pob\u016bd\u017eio priemon\u0117 vis tiktai gali b\u016bti neefektyvi siektiniems tikslams \u012fgyvendinti, \u012f k\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti atkreiptas d\u0117mesys, rodo Lietuvos pavyzdys teisingumo sistemos srityje (vienoje teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo srityje).<\/p>\n\n\n\n

Teisingumo sistemos srities aspektu Lietuvai skirtame tre\u010diosios teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitos skyriuje i\u0161 esm\u0117s yra nurodoma, kad Lietuvoje pasiekta ger\u0173 teisingumo sistemos veiksmingumo didinimo rezultat\u0173, ta\u010diau kyla ir nauj\u0173 problem\u0173, susijusi\u0173 su ilg\u0117jan\u010dia byl\u0173 nagrin\u0117jimo trukme ir susikaupusi\u0173 byl\u0173 skai\u010diumi; kad nauj\u0105ja teisingumo sistemos pl\u0117tros programa siekiama dar labiau padidinti \u0161ios sistemos veiksmingum\u0105; kad vyksta diskusijos d\u0117l biud\u017eeto paskirstymo teismams kriterij\u0173; kad, siekiant u\u017etikrinti skaitmenini\u0173 priemoni\u0173, kurios ir toliau pla\u010diai paplitusios, naudojim\u0105, pritaikomi procesin\u0117s teis\u0117s aktai; kad yra toliau vilkinamos teis\u0117j\u0173 skyrimo \u012f auk\u0161tesniuosius teismus proced\u016bros; kad nuo 2019 met\u0173 n\u0117ra paskirta Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko; kad susir\u016bpinim\u0105 kelia atrankos \u012f teis\u0117j\u0173 pareigas proced\u016bros skaidrumas ir yra raginim\u0173 j\u0105 suderinti su europiniais standartais[4]<\/a>. I\u0161 naujosios teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitos turinio matyti, kad Europos Komisija Lietuvai, be kita ko, rekomenduoja toliau vykdyti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpuso formavimo proces\u0105, siekiant, kad b\u016bt\u0173 suformuota visa \u0161io teismo sud\u0117tis, taip pat  paskirtas \u0161io teismo pirmininkas[5]<\/a>. <\/p>\n\n\n\n

Komentuojamoje teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitoje Europos Komisija nurodo, kad prie\u017eastis, d\u0117l kurios Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas n\u0117ra paskirtas, yra ta, jog, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105 (Konstitucija), Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas gali b\u016bti paskirtas tik tuo atveju, kai yra suformuotas Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpusas, o jis n\u0117ra suformuotas nuo 2019 met\u0173. Europos Komisijos turimais duomenimis, \u012fstatymas Lietuvoje nereguliuoja atrankos proced\u016br\u0173 termino ir suteikia Respublikos Prezidentui diskrecij\u0105, kada skelbti atrankos proced\u016br\u0105 formuojant Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpus\u0105. Suinteresuotosios \u0161iuo klausimu \u0161alys i\u0161rei\u0161k\u0117 susir\u016bpinim\u0105 tiek d\u0117l atrankos \u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 vietas proced\u016br\u0173 vilkinimo, tiek ir d\u0117l per ilgai vykstan\u010di\u0173 proced\u016br\u0173[6]<\/a>. Tad visas \u0161is kontekstas sugestionuoja, kad susidariusi\u0105 situacij\u0105, galima sakyti, i\u0161provokavo: pirma, Konstitucijos k\u016br\u0117jai, \u012ftvirtin\u0119 tok\u012f konstitucin\u012f reguliavim\u0105, pagal kur\u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas gali b\u016bti paskirtas tik tada, kai yra suformuotas Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpusas[7]<\/a>; antra, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas,  ordinarin\u0117s teis\u0117s lygiu  nenustat\u0119s Respublikos Prezidentui teis\u0117j\u0173 atrankos proced\u016bros termin\u0173, suteik\u0117 Respublikos Prezidentui \u0161iuo klausimu gana pla\u010dius \u012fgaliojimus ir sudar\u0117 visas prielaidas susiklostyti \u0161iandienei situacijai, kai Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpusas vis dar n\u0117ra suformuotas ir nepaskirtas \u0161io teismo pirmininkas; tre\u010dia, Respublikos Prezidentas, kuris savo veiksmais sudaro \u012fsp\u016bd\u012f, kad atrankos \u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 vietas proced\u016bra yra vilkinama, o tai l\u0117m\u0117 toki\u0105 faktin\u0119 situacij\u0105, kad Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas vis dar nepaskirtas ir tai trunka jau nuo 2019 met\u0173. <\/p>\n\n\n\n

D\u0117l min\u0117to Europos Komisijos teikto rekomendacijos aspekto joki\u0173 klausim\u0173 nekyla, nes nemanoma, kad vien d\u0117l to, jog \u012fstatymas nenustato Respublikos Prezidentui joki\u0173 termin\u0173 d\u0117l vykdomos teis\u0117j\u0173 atrankos proced\u016bros, \u0161alies vadovas neturi laikytis i\u0161 Konstitucijos kylan\u010di\u0173 imperatyv\u0173, be kita ko, teisin\u0117s valstyb\u0117s principo, ir d\u0117ti pastangas, kad Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas b\u016bt\u0173 suformuotas visos jo sud\u0117ties ir paskirtas \u0161io teismo pirmininkas laiku, t. y. nepagr\u012fstai neu\u017et\u0119sti \u0161io proceso. Bet kartu nemanoma, kad i\u0161 valstyb\u0117s turi b\u016bti reikalaujama bet kokia kaina \u0161\u012f korpus\u0105 suformuoti, o Respublikos Prezidento m\u0117ginimas teikti skirti buvus\u012f Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau \u2013 Konstitucinis Teismas) teis\u0117j\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117ju be atrankos ir egzamino[8]<\/a>, kai \u0161is teis\u0117jas neatitiko objektyviai keliam\u0173 tokiam paskyrimui reikalavim\u0173, negali b\u016bti tinkamas sprendimo b\u016bdas siekiant suformuoti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 ir galiausiai paskirti jo pirminink\u0105. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpusas turi b\u016bti suformuotas tik i\u0161 auk\u0161\u010diausius profesionalumo ir etikos standartus atitinkan\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 ir tai turi b\u016bti padaryta nepa\u017eeid\u017eiant joki\u0173 fundamentali\u0173 teis\u0117j\u0173 korpuso formavimo taisykli\u0173. Ir jeigu visos sud\u0117ties Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpusas n\u0117ra suformuotas, o \u0161io teismo pirmininkas nepaskirtas iki \u0161iol, tai reikia nustatyti ir konkre\u010dias prie\u017eastis, kurios grei\u010diausiai negali apsiriboti nuorodomis \u012f nustatyt\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 \u0161alyje ir d\u0117l u\u017etrukusios proced\u016bros kaltinti Respublikos Prezident\u0105 bei jo turimus pla\u010dius \u012fgaliojimus \u0161ioje srityje. Nustatyti konkre\u010dias prie\u017eastis reik\u0117t\u0173 tam, kad Europos Komisijai b\u016bt\u0173 pateikta kuo i\u0161samesn\u0117 informacija. Pavyzd\u017eiui, Respublikos Prezidento atstovas argumentuoja, kad teis\u0117j\u0173 stygi\u0173 l\u0117m\u0117 ir neplanuoti atvejai, n\u0117ra i\u0161spr\u0119stas vieno teis\u0117jo atleidimo klausimas, nors Respublikos Prezidento dekretas yra pateiktas, tod\u0117l n\u0117ra ai\u0161ku, kada atsilaisvins teis\u0117jo vieta, o tai yra kli\u016btis planuoti teis\u0117j\u0173 atrankos proced\u016bras. Be to, yra ir pa\u010di\u0173 pretendent\u0173 stygius. Pasirodo, kad \u012f Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 viet\u0105 pretenduoja tik trys teis\u0117jai, kurie jau anks\u010diau yra dalyvav\u0119 atrankose, ir nauj\u0173 pretendent\u0173 n\u0117ra[9]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Tokios aplinkyb\u0117s ver\u010dia kelti klausim\u0105 d\u0117l to, kad galb\u016bt net n\u0117ra asmen\u0173, kurie pagal savo  kompetencij\u0105 ir asmenines savybes b\u016bt\u0173 verti b\u016bti  paskirti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jais. Tai gali b\u016bti jau kitokio pob\u016bd\u017eio problema, kuri turi b\u016bti sprend\u017eiama i\u0161 esm\u0117s bendraujant ir bendradarbiaujant visoms valstyb\u0117s vald\u017eios institucijoms. \u017dinoma, tai gali b\u016bti veiksminga tik tada, kai yra turima bent kokia vizija teismin\u0117s vald\u017eios klausimu. O to, pasirodo, Lietuvoje net nesama[10]<\/a>. Ir, remiantis Teis\u0117j\u0173 tarybos 2021 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 13P-27-(7.1.2) \u201eD\u0117l Teis\u0117j\u0173 tarybos 2021\u20132024 met\u0173 strategini\u0173 veiklos kryp\u010di\u0173 patvirtinimo\u201c turiniu, galima teigti, kad Teis\u0117j\u0173 taryba \u0161iuo metu tik m\u0117gina \u0161i\u0105 vizij\u0105 \u012fgyti ir to galima tik\u0117tis tik tada, jeigu bus \u012fgyvendinta viena i\u0161 \u0161ios institucijos nurodyt\u0173 strategin\u0117s veiklos kryp\u010di\u0173 \u2013 \u201eteism\u0173 sistemos tobulinimo vizijos suk\u016brimas\u201c[11]<\/a>. Visos \u0161ios aplinkyb\u0117s, manoma, ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti atskleistos Europos Komisijai[12]<\/a>. Sunku suprasti, kod\u0117l nurodyti Respublikos Prezidento atstovo argumentai n\u0117ra i\u0161reik\u0161ti komentuojamoje Europos Komisijos ataskaitoje, bet kurie leid\u017eia manyti, kad yra tam tikr\u0173  objektyvi\u0173  prie\u017eas\u010di\u0173, kurios neleid\u017eia suformuoti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 korpuso visa sud\u0117timi ir paskirti \u0161io teismo pirminink\u0105, taip pat galimai esama ir tam tikr\u0173 strukt\u016brini\u0173  problem\u0173, spr\u0119stin\u0173 i\u0161 esm\u0117s, kuri\u0173 nesprendimas tik ir prisideda prie regreso teisin\u0117s valstyb\u0117s vertyb\u0117s at\u017evilgiu. N\u0117ra ai\u0161ku, ar tokiais duomenimis Europos Komisija apskritai operavo teikdama komentuojam\u0105 ataskait\u0105. Manoma, kad valstyb\u0117 turi b\u016bti suinteresuota atsiverti ir pateikti kiek galima tikslesn\u0119 informacij\u0105 Europos Komisijai, kad \u0161i gal\u0117t\u0173 formuoti rekomendacijas,  \u012f kurias atsi\u017evelgdama Lietuva gal\u0117t\u0173 orientuoti savo veiksmus, svarbius siekiant bendr\u0173j\u0173 tiksl\u0173. Valstyb\u0117s interesas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pa\u017eanga, kuriai  reikia vis\u0173 nacionalini\u0173 institucij\u0173 atviro bendravimo ir bendradarbiavimo, o ne m\u0117ginti tam tikr\u0173 institucij\u0173 turim\u0105 susiformavus\u012f \u012fsp\u016bd\u012f pateikti kaip tiesos aplinkyb\u0119, kurios galimai net n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, pati Europos Komisija taip pat tur\u0117t\u0173 veikti proaktyviai ir pasisakyti itin svarbiais teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo klausimais. Ir \u0161iame kontekste vis d\u0117lto yra sunku suprasti, kod\u0117l Europos Komisija nei \u0161ioje ataskaitoje, nei ankstesn\u0117se savo ataskaitose nepasisak\u0117 d\u0117l politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios pademonstruoto poveikio teisminei vald\u017eiai Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0117s skyrimo proced\u016broje, kai teis\u0117ja, kuriai tur\u0117jo b\u016bti skirtos auk\u0161tesn\u0117s pareigos, buvo ne tik nepaskirta Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininke, bet netgi  buvo pa\u017eeminta pareigose, kai prie viso to proceso prisid\u0117jo ir teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomum\u0105 turinti u\u017etikrinti vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 suformuota teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos institucija \u2013 Teis\u0117j\u0173 taryba, netinkamai \u012fgyvendinusi savo konstitucinius \u012fgaliojimus, tuo rodydama Respublikos Prezidento pademonstruoto palankumo atitinkamai kandidat\u016brai palaikym\u0105, nors tur\u0117jo veikti kaip reali atsvara. \u017dinoma, saviterapijos tikslais b\u016bt\u0173 galima argumentuoti, kad galiausiai tai t\u0117ra tik, kaip ir teigia D. Jo\u010dien\u0117, \u012fvyk\u0119s ka\u017ekoks \u201enesusipratimas\u201c tarp Lietuvos Respublikos Seimo (toliau \u2013 Seimas) ir Respublikos Prezidento[13]<\/a>. Bet niekas negali paneigti ir to, kad Seimas labai apgalvotai pasinaudojo susidariusia situacija, prie kurios savo veiksmais prisid\u0117jo vien tik i\u0161 teis\u0117j\u0173 suformuota teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomum\u0105 turinti u\u017etikrinti Teis\u0117j\u0173 taryba, o to netur\u0117jo apskritai b\u016bti. O kur dar laiku ne\u012fvykdyta dalies Konstitucinio Teismo teis\u0117j\u0173 rotacija, nes \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas tiesiog sugalvojo, kad jis nedarys to, kas yra pra\u0161oma Konstitucijos. <\/p>\n\n\n\n

Tokie politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios veiksmai nesuteikia joki\u0173 garantij\u0173 Lietuvai, kad vien\u0105 dien\u0105 politin\u0117 valstyb\u0117s vald\u017eia nesugalvos pasinaudoti Lenkijos politin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios, kaip veiksm\u0173 inspiracijos \u0161altinio, pavyzd\u017eiu, kai \u0161i, A. Hamilton\u2019o \u017eod\u017eiais tariant, sugeb\u0117jo taip u\u017esipulti vien\u0105 i\u0161 silpniausi\u0173 valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 (vis dar tokia laikoma), negalin\u010di\u0105 s\u0117kmingai pulti n\u0117 vienos i\u0161 kit\u0173 valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173[14]<\/a>, kad visa tarptautin\u0117 bendruomen\u0117 tiesiog liko be \u017eado   ir vis dar  negali jo atgauti, nors jau b\u016bt\u0173 pats laikas atsigauti proaktyviems veiksmams ir  problemas  imti spr\u0119sti i\u0161 esm\u0117s. \u017dinoma, demokratija  neapsaugo nuo \u012fvairios galimos \u012ftampos tarp valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173, bet ta \u012ftampa turi b\u016bti identifikuota ir  analizuota. Pasaulis tikrai nejuda fukujami\u0161kosios istorijos pabaigos kryptimi, o autoritarizmui b\u016bdingais valdymo metodais u\u017esikre\u010dia netgi tos pa\u010dios demokratijos. Ir \u0161iais aspektais Europos Komisija tur\u0117jo ir gal\u0117jo pasisakyti i\u0161 esm\u0117s[15]<\/a>. Bet problemos d\u0117l siekiam\u0173 Europos Komisijos tiksl\u0173 tuo nesibaigia.<\/p>\n\n\n\n

Europos Komisija komentuojamos naujosios teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitoje Lietuvai taip pat rekomenduoja, atsi\u017evelgiant \u012f teis\u0117j\u0173 skyrimo europinius standartus, prad\u0117ti teis\u0117j\u0173, vis\u0173 pirma Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173, skyrimo tvarkos pritaikymo proces\u0105, be kita ko, siekiant u\u017etikrinti didesn\u012f skaidrum\u0105[16]<\/a>. <\/p>\n\n\n\n

Naujojoje teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaitoje Europos Komisija mini, kad Respublikos Prezidentas pateik\u0117 teis\u0117k\u016bros iniciatyv\u0105 d\u0117l teis\u0117j\u0173 atrankos proced\u016bros pakeitimo. Ta\u010diau suinteresuotosios \u0161alys \u0161iuo aspektu nurod\u0117, kad si\u016blomomis pataisomis n\u0117ra sprend\u017eiama \u012fsisen\u0117jusi\u0173  problem\u0173, toki\u0173 kaip antai Respublikos Prezidento turima diskrecija nesivadovauti Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos si\u016blymu d\u0117l tinkamiausio kandidato \u012f teis\u0117jus, kai Respublikos Prezidentas gali pasirinkti t\u0105 kandidat\u0105, kuris komisijos n\u0117ra \u012fvertintas kaip tinkamiausias; kad n\u0117ra nustatyto reikalavimo Respublikos Prezidentui motyvuoti savo padaryto pasirinkimo. Teis\u0117j\u0173 taryba paragino padaryti patais\u0173 Lietuvos Respublikos teism\u0173 \u012fstatyme ir patikslinti \u0161iuos aspektus siekiant u\u017etikrinti teis\u0117j\u0173 atrankos proced\u016bros skaidrum\u0105 bei suderinti j\u012f su europiniais standartais[17]<\/a>. \u0160ioje Europos Komisijos ataskaitoje nuoroda yra daroma \u012f Europos Tarybos Ministr\u0173 komiteto 2010 m. lapkri\u010dio 17 d. priimtos rekomendacijos Nr. CM\/Rec(2010)12 valstyb\u0117ms nar\u0117ms \u201eD\u0117l teis\u0117j\u0173: nepriklausomumas, veiklos efektyvumas ir atsakomybi\u0173\u201c 47 punkt\u0105, kuriame nustatyta: \u201eTa\u010diau jei konstitucin\u0117se ar kitose teisin\u0117se nuostatose nustatyta, kad valstyb\u0117s vadovas, vyriausyb\u0117 ar \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji vald\u017eia priima sprendimus d\u0117l teis\u0117j\u0173 atrankos ir karjeros, nepriklausomai ir kompetentingai institucijai, kuri i\u0161 esm\u0117s sudaryta i\u0161 teis\u0117j\u0173 (nepa\u017eeid\u017eiant teis\u0117j\u0173 taryboms taikom\u0173 taisykli\u0173, numatyt\u0173 IV skyriuje), leid\u017eiama teikti rekomendacijas arba reik\u0161ti nuomones, kuri\u0173 atitinkama skyrimo tarnyba laikosi praktikoje.\u201c[18]<\/a> Ir \u010dia i\u0161kyla klausimas \u2013 kod\u0117l vis tiktai suinteresuotosios \u0161alys, tarp kuri\u0173 yra pati Teis\u0117j\u0173 taryba, mano, kad j\u0173 nurodytu aspektu Lietuva netenkina europini\u0173 standart\u0173? Kod\u0117l apskritai kelia Respublikos Prezidento diskrecijos nesivadovauti Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos i\u0161vadomis problem\u0105, kurios europini\u0173 standart\u0173 atitikties po\u017ei\u016briu i\u0161 tikr\u0173j\u0173, teigiama, net n\u0117ra? Manoma, kad tai ir yra visi\u0161ko \u201enesusipratimo\u201c paragonas. O institucija, kuri ir turi prisiimti vis\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e Respublikos Prezidento turimos diskrecijos formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 veiksming\u0105 apribojim\u0105, m\u0117gina \u0161i\u0105 atsakomyb\u0117s na\u0161t\u0105 perkelti kitiems ir sukurti iliuzij\u0105, kad ji prisideda prie teisin\u0117s valstyb\u0117s vertyb\u0117s stiprinimo, nors to visi\u0161kai net n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

Kaip matyti i\u0161 Europos Tarybos valstybi\u0173 prie\u0161 korupcij\u0105 grup\u0117s (GRECO) teiktos ataskaitos d\u0117l Lietuvos duomen\u0173, \u0161i institucija buvo i\u0161rei\u0161kusi susir\u016bpinim\u0105, kad Respublikos Prezidentas gali nuspr\u0119sti be prie\u017easties paskirti ne pat\u012f tinkamiausi\u0105 kandidat\u0105. Bet konkre\u010dios rekomendacijos nurodytu aspektu Lietuvai \u0161i institucija vis d\u0117lto nepateik\u0117[19]<\/a>. Min\u0117ta institucija savo susir\u016bpinim\u0105 grind\u0117 ne Konstitucijos ir jos nuostat\u0173 analize, bet grei\u010diausiai jai  pateiktais atitinkam\u0173 subjekt\u0173 duomenimis, t. y. tuo, k\u0105 patys subjektai neabejotinai buvo identifikav\u0119 kaip problem\u0105, kuri tikriausiai ir buvo Europos Tarybos valstybi\u0173 prie\u0161 korupcij\u0105 grup\u0117s (GRECO) \u012fvertinta europini\u0173 standart\u0173 atitikties po\u017ei\u016briu net nesigilinant \u012f Lietuvoje nustatyt\u0105 vis\u0105 teismin\u0117s vald\u017eios  savireguliacijos ir savivaldos institucij\u0173 strukt\u016brin\u0119 sistem\u0105 ir \u0161ios sistemos s\u0105veik\u0105 su politine valstyb\u0117s vald\u017eia, kaip to reikalaut\u0173 Konstitucija. Lietuvos institucij\u0173 u\u017eduotis buvo tiesiog \u012frodyti Europos Tarybos valstybi\u0173 prie\u0161 korupcij\u0105 grupei (GRECO), kad tokiam susir\u016bpinimui i\u0161 ties\u0173 n\u0117ra jokio pagrindo. \u0160iame kontekste yra sunku suprasti, kod\u0117l apskritai yra  manoma, kad Respublikos Prezidentas gali nuspr\u0119sti be prie\u017easties paskirti ne pat\u012f tinkamiausi\u0105 kandidat\u0105. Respublikos Prezidentas to visi\u0161kai net negali padaryti, nes, nepaisant to, kad jis gali i\u0161 pateikto Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos s\u0105ra\u0161o pasirinkti pat\u012f tinkamiausi\u0105 kandidat\u0105 pagal apverst\u0105 tok\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 (t. y. pasirinkti pat\u012f netinkamiausi\u0105 kandidat\u0105), Respublikos Prezidentas i\u0161 principo net negali tokio kandidato paskirti teis\u0117ju (ar teikti j\u012f skirti), nes tam yra nustatyti atitinkami saugikliai.<\/p>\n\n\n\n

Pagal Konstitucij\u0105 ir Konstitucinio Teismo jurisprudencij\u0105, subjektai, turintys \u012fgaliojimus formuoti teis\u0117j\u0173 korpus\u0105, yra Respublikos Prezidentas, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje \u012ftvirtinta speciali \u012fstatymo numatyta teis\u0117j\u0173 institucija, ordinarin\u0117s teis\u0117s lygiu pavadinta Teis\u0117j\u0173 taryba, taip pat Seimas, kuris dalyvauja formuojant auk\u0161\u010diausi\u0173 grand\u017ei\u0173 bendrosios kompetencijos teism\u0173 teis\u0117j\u0173 korpus\u0105[20]<\/a>. Lietuvos teisin\u0117je sistemoje Respublikos Prezidentas turi \u012fgaliojimus kreiptis \u012f speciali\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105 patarimo, o \u0161i, gavusi Respublikos Prezidento kreipim\u0105si, turi konstitucin\u0119 pareig\u0105 svarstyti tok\u012f kreipim\u0105si ir d\u0117l to priimti sprendim\u0105[21]<\/a>; speciali teis\u0117j\u0173 institucija turi \u012fgaliojimus priimti atitinkam\u0105 sprendim\u0105 tik tuomet, kai yra gautas Respublikos Prezidento kreipimasis, o ne savo iniciatyva[22]<\/a>; Respublikos Prezidento kreipimosi \u012f speciali\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105 negali saistyti ir nesaisto jokios valstyb\u0117s institucijos, jokio valstyb\u0117s pareig\u016bno, jokios kitos institucijos, jokio kito asmens sprendimai[23]<\/a>, bet \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi teis\u0119 nustatyti, kokie subjektai parenka teis\u0117j\u0173 kandidat\u016bras Respublikos Prezidentui, kai \u0161i funkcija gali b\u016bti priskirta ir teisingumo ministrui, ta\u010diau \u0161io subjekto teis\u0117 parinkti teis\u0117j\u0173 kandidat\u016bras Respublikos Prezidento negali saistyti[24]<\/a>; \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas negali nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kur\u012f asmenys, i\u0161laik\u0119 atitinkam\u0105 egzamin\u0105 ar egzaminus ir \u012ftraukti \u012f kandidat\u0173 tapti teis\u0117jais s\u0105ra\u0161us, b\u016bt\u0173 kaip nors reitinguojami, b\u016bt\u0173 sudaromos j\u0173 pirmumo ar kitokios eil\u0117s ir pan., kurios susaistyt\u0173 Respublikos Prezident\u0105 jam kreipiantis \u012f speciali\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105 patarimo d\u0117l teis\u0117jo paskyrimo[25]<\/a>; Respublikos Prezidentas asmenis, d\u0117l kuri\u0173 paskyrimo teis\u0117jais jis kreipiasi \u012f speciali\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105, gali rinktis tik i\u0161 t\u0173, kurie yra i\u0161laik\u0119 atitinkam\u0105 egzamin\u0105 ar egzaminus ir yra \u012ftraukti \u012f kandidat\u0173 tapti teis\u0117jais s\u0105ra\u0161us, arba i\u0161 kit\u0173 asmen\u0173, kurie gali b\u016bti teis\u0117jais be egzamin\u0173, jeigu tai konstituci\u0161kai pagr\u012fsta[26]<\/a>; speciali teis\u0117j\u0173 institucija kaip teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos institucija suformuota vien profesiniu pagrindu yra atsvara Respublikos Prezidentui formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105, kas rei\u0161kia, kad jos veikla turi b\u016bti skaidri, sprendimai turi b\u016bti motyvuoti ir pagr\u012fsti vien nustatytais faktais, argumentai juose turi b\u016bti ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti[27]<\/a> ir kt.<\/p>\n\n\n\n

Min\u0117ti saugikliai gana efektyviai tur\u0117t\u0173 riboti Respublikos Prezidento diskrecij\u0105 formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105. Tarp j\u0173 yra ir pati Teis\u0117j\u0173 taryba, \u012f kuri\u0105 kreipiantis Respublikos Prezidento negali riboti jokio subjekto sprendimai, bet kartu Respublikos Prezidentas asmenis, d\u0117l kuri\u0173 paskyrimo teis\u0117jais jis kreipiasi \u012f Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105, gali rinktis tik i\u0161 t\u0173, kurie yra i\u0161laik\u0119 atitinkam\u0105 egzamin\u0105 ar egzaminus ir yra \u012ftraukti \u012f kandidat\u0173 tapti teis\u0117jais s\u0105ra\u0161us, arba i\u0161 kit\u0173 asmen\u0173, kurie gali b\u016bti teis\u0117jais be egzamin\u0173, jeigu tai konstituci\u0161kai pagr\u012fsta. Taigi Respublikos Prezidentas, pagal Konstitucij\u0105, negali rinktis bet ko. \u0160iame procese \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas ordinarin\u0117s teis\u0117s lygiu yra \u012fsteig\u0119s Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisij\u0105. Vertinant Lietuvoje \u012fsteigt\u0105 teismin\u0117s vald\u017eios savireguliacijos ir savivaldos institucij\u0173 sistem\u0105 holisti\u0161kai, Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisija n\u0117ra toji institucija, kuri savo i\u0161vadas tur\u0117t\u0173 pateikti Teis\u0117j\u0173 tarybai, kur pastarosios sprendimais Respublikos Prezidentas vadovaut\u0173si praktikoje. Pagal Konstitucij\u0105, Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisija, kuri \u012fsteigta \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo sprendimu, yra santykyje su Respublikos Prezidentu ir negali b\u016bti toji institucija, kuri savo sprendimais ir \u0161iuose sprendimuose pateikt\u0173 atrinkt\u0173 kandidat\u0173 gradacija gal\u0117t\u0173 kaip nors susaistyti Respublikos Prezidento diskrecij\u0105. Kaip jau min\u0117ta, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi teis\u0119 nustatyti, kokie subjektai parenka teis\u0117j\u0173 kandidat\u016bras Respublikos Prezidentui. Tai rei\u0161kia, kad tas subjektas net neb\u016btinai turi b\u016bti Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisija. \u0160i funkcija, Konstitucinio Teismo vertinimu, gali b\u016bti priskirta ir teisingumo ministrui. Svarbu tai, kad \u0161io subjekto teis\u0117 parinkti teis\u0117j\u0173 kandidat\u016bras Respublikos Prezidento negali saistyti. Pagal Konstitucij\u0105, teigiama, institucija, kuri gali efektyviai apriboti Respublikos Prezidento diskrecij\u0105, yra niekas kitas, o tik Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje \u012ftvirtinta speciali \u012fstatymo numatyta teis\u0117j\u0173 institucija \u2013 dabartin\u0117 Teis\u0117j\u0173 taryba, jeigu ji tinkamai vykdyt\u0173 savo tiesioginius konstitucinius \u012fgaliojimus. <\/p>\n\n\n\n

Taigi speciali teis\u0117j\u0173 institucija, disponuojanti visais reikalingais sprendimui priimti duomenimis, \u012fskaitant ir pat\u012f s\u0105ra\u0161\u0105, kuris buvo pateiktas Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos Respublikos Prezidentui, turi konstitucinius \u012fgaliojimus intrainstituciniame pasitarime patikrinti Respublikos Prezidento padaryt\u0105 pasirinkim\u0105 ir atlikt\u0105 turin\u010di\u0173 reik\u0161m\u0117s aplinkybi\u0173 \u012fvertinim\u0105, su tuo pasirinkimu ir atliktu turin\u010di\u0173 reik\u0161m\u0117s aplinkybi\u0173 \u012fvertinimu, kur\u012f padar\u0117 Respublikos Prezidentas, tiesiog nesutikti ir tokiu b\u016bdu nepatarti Respublikos Prezidentui d\u0117l atitinkamo kandidato skyrimo teis\u0117ju, jeigu tas kandidatas, d\u0117l kurio Respublikos Prezidentas kreipiasi \u012f Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105, neatitinka teis\u0117jui keliam\u0173 reikalavim\u0173. Tai rei\u0161kia, kad Respublikos Prezidentas galiausiai negali paskirti atitinkamo kandidato teis\u0117ju (ar teikti j\u012f Seimui, kad pritart\u0173 jo paskyrimui, arba teikti j\u012f Seimui, kad j\u012f paskirt\u0173 teis\u0117ju, jeigu klausimas yra d\u0117l auk\u0161\u010diausi\u0173 grand\u017ei\u0173 bendrosios kompetencijos teism\u0173 teis\u0117jo), netur\u0117damas Teis\u0117j\u0173 tarybos patarimo, kuriuo i\u0161 esm\u0117s turi b\u016bti patvirtinamas Respublikos Prezidento padarytas pasirinkimas ir atliktas turin\u010di\u0173 reik\u0161m\u0117s aplinkybi\u0173 \u012fvertinimas d\u0117l atitinkamo kandidato. Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos i\u0161vados ir motyvai yra \u017einomi Teis\u0117j\u0173 tarybai sprendimo pri\u0117mimo momentu, tod\u0117l ji ne tik gali, bet ir turi i\u0161siai\u0161kinti visas d\u0117l atitinkamo kandidato, d\u0117l kurio kreipiasi Respublikos Prezidentas patarimo, aplinkybes. Respublikos Prezidentas pagal savo turimus \u012fgaliojimus gali pasirinkti ne pat\u012f tinkamiausi\u0105 kandidat\u0105 i\u0161 Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos pateiktos i\u0161vados s\u0105ra\u0161o ir t\u0105 jo pasirinkim\u0105 Teis\u0117j\u0173 taryba turi ne palaikyti, bet j\u012f patikrinti, priimant faktiniais duomenimis pagr\u012fstus sprendimus, o to praktikoje vis tiktai n\u0117ra[28]<\/a>. \u0160iame kontekste galima pripa\u017einti, kad tikrai yra labai patogu pasiremti Europos Tarybos valstybi\u0173 prie\u0161 korupcij\u0105 grup\u0117s (GRECO) i\u0161reik\u0161to susir\u016bpinimo argumentu, u\u017euot m\u0117ginus kelti labai svarb\u0173 klausim\u0105, kuris apskritai nei mokslin\u0117je diskusijoje, nei teismin\u0117s vald\u017eios pavieni\u0173 nari\u0173, nei teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos institucij\u0173 nari\u0173 net n\u0117ra keliamas. O klausimas yra esminis \u2013 kas vis tiktai turi b\u016bti Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisija ne pagal koki\u0105 nors abstrak\u010di\u0105 tarptautini\u0173 institucij\u0173 vizij\u0105, ne pagal koki\u0105 nors abstrak\u010di\u0105 ar konkre\u010dios valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 padalijimo strukt\u016br\u0105, \u012ftvirtint\u0105 europiniuose soft law<\/em> dokumentuose, bet b\u016btent pagal Lietuvos Konstitucij\u0105 ir joje \u012ftvirtint\u0105 valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 padalijimo strukt\u016br\u0105?<\/p>\n\n\n\n

Nem\u0117ginant pateikti atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, nes tai n\u0117ra \u0161io komentaro u\u017eduotis,  b\u016bt\u0173 galima tik pasakyti, kad Europos Tarybos valstybi\u0173 prie\u0161 korupcij\u0105 grup\u0117s (GRECO) susir\u016bpinimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti pagr\u012fstas tik tuo atveju, jeigu Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisija b\u016bt\u0173 toji teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 formuojant dalyvaujanti nepriklausoma institucija, kuri atrinkt\u0173 kandidatus ir pateikt\u0173 juos Respublikos Prezidentui, kad jis priimt\u0173 galutin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l teis\u0117j\u0173 paskyrimo, o tai paprastai vyksta daugelyje Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173. Lietuvos teis\u0117j\u0173 korpuso formavimo modelis yra visi\u0161kai kitoks. \u010cia yra suformuota visi\u0161kai kitokia teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 formuojant dalyvaujan\u010di\u0173 institucij\u0173 sistema, nustatyta visi\u0161kai kitokia j\u0173 s\u0105veikos strukt\u016bra ir turim\u0173 \u012fgaliojim\u0173 apimtis. Ir tai reik\u0117t\u0173 tur\u0117ti omenyje. Vertinant, ar Lietuva atitinka europinius standartus aptariamo konkretaus standarto kontekste, \u012f kur\u012f daro nuorod\u0105 tiek nacionalin\u0117s institucijos, tiek Europos Komisija, tiek Europos Tarybos valstybi\u0173 prie\u0161 korupcij\u0105 grup\u0117 (GRECO), yra svarbu \u017ei\u016br\u0117ti ne \u012f tai, k\u0105 sako europini\u0173 standart\u0173 raid\u0117, o \u012f pat\u012f princip\u0105, kur\u012f \u0161ie standartai \u012ftvirtina, taip pat \u017ei\u016br\u0117ti ne \u012f tarptautini\u0173 institucij\u0173 nuomones, kurios nulemtos tos informacijos, kuri\u0105 joms pateikia atitinkamos institucijos, o pirmiausiai paisyti pa\u010dios Konstitucijos ir jos strukt\u016bros, u\u017etikrinant b\u016btent \u0161io teis\u0117s akto vir\u0161enyb\u0119. \u0160io teis\u0117s akto vir\u0161enyb\u0117s u\u017etikrinimas nerei\u0161kia, kad europiniuose soft law<\/em> dokumentuose \u012ftvirtinti standartai turi prad\u0117ti savaime determinuoti lengvai redukuojam\u0173 konstitucini\u0173 nuostat\u0173 reik\u0161mes, pamir\u0161tant visas konstitucijos ai\u0161kinimo taisykles ar jas ai\u0161kiai ignoruojant, nes tai neva tur\u0117t\u0173 pateisinti miglota \u201egyvosios konstitucijos\u201c koncepcija. Viskas turi savo ribas. Ir \u0161iame kontekste teigiama, kad teis\u0117j\u0173 korpuso formavimo skaidrumo svarbiausias objektas yra ne Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisija ir Respublikos Prezidentas su jo turima diskrecija pagal Konstitucij\u0105 nesivadovauti jos i\u0161vadomis, bet b\u016btent pati Teis\u0117j\u0173 taryba, kuri savo veikla tikrai nedemonstruoja nei skaidraus teis\u0117j\u0173 korpuso formavimo proceso, nei to, kad ji i\u0161 ties\u0173 yra atsvaros institucija Respublikos Prezidentui  \u2013 ir kaip vykdomosios vald\u017eios subjektui, ir kaip  politinio pob\u016bd\u017eio institucijai \u2013 formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105. Europini\u0173 standart\u0173 laikymosi aspektu Lietuvoje pagrindin\u0117s institucijos yra Respublikos Prezidentas ir Teis\u0117j\u0173 taryba, \u012f kuri\u0105 kreipiasi Respublikos Prezidentas, kad ji patart\u0173 d\u0117l teis\u0117j\u0173 paskyrimo, paauk\u0161tinimo, perk\u0117limo ar atleidimo i\u0161 pareig\u0173[29]<\/a>. <\/p>\n\n\n\n

Ir tik Respublikos Prezidentas remdamasis Teis\u0117j\u0173 tarybos patarimu gali priimti atitinkam\u0105 sprendim\u0105, kai Teis\u0117j\u0173 taryba turi ne atlikti patarimo tam tikr\u0105 formal\u0173 ritual\u0105, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 patikrinti visas tas aplinkybes, d\u0117l kuri\u0173 buvo padarytas Respublikos Prezidento atitinkamas pasirinkimas. Siekiant, kad formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 b\u016bt\u0173 laikomasi teisin\u0117s valstyb\u0117s principo, pavojaus \u0161altinis Lietuvoje yra ne Respublikos Prezidento turima diskrecija pasirinkti ne pat\u012f tinkamiausi\u0105 kandidat\u0105 i\u0161 to s\u0105ra\u0161o, kur\u012f jam pateikia Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisija, o Teis\u0117j\u0173 taryba, kuri kaip vien profesiniu pagrindu suformuota teismin\u0117s vald\u017eios savivaldos institucija savo veikla tiesiog nesugeba veiksmingai riboti Respublikos Prezidento turimos diskrecijos formuojant teis\u0117j\u0173  korpus\u0105 ir tokiu b\u016bdu neveikia kaip atsvaros Respublikos Prezidentui \u2013 ir kaip vykdomosios vald\u017eios subjektui, ir kaip politinei valstyb\u0117s vald\u017eiai \u2013 institucija. Kitaip tariant, b\u016btent toji institucija, kurios konstitucin\u0117 pareiga yra efektyviai riboti Respublikos Prezidento diskrecij\u0105 formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 ir prisiimti vis\u0105 atsakomyb\u0119  u\u017e tai, kad teis\u0117j\u0173 korpus\u0105 sudaryt\u0173 tik auk\u0161\u010diausius profesionalumo ir etikos standartus atitinkantys teis\u0117jai, to nedaro ir tiesiog m\u0117gina sukurti problem\u0105, kurios n\u0117ra. Teis\u0117j\u0173 taryba, atrodo, vis dar nesupranta, kad jos konstitucin\u0117 priederm\u0117 u\u017etikrinti teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomum\u0105 netgi n\u0117ra tikslas pats savaime, o tik priemon\u0117 pagrindiniam tikslui pasiekti \u2013 kad teisingumo akto adresatui b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas savo turiniu teisingo sprendimo pri\u0117mimas, kur\u012f gali priimti tik auk\u0161\u010diausius profesionalumo ir etikos standartus atitinkantys teis\u0117jai. O Europos Komisija joki\u0173 duomen\u0173 apie Teis\u0117j\u0173 tarybos pasirinkt\u0105 modus operandi<\/em> net neturi. Tad ir visa Europos Komisijos iniciatyva, manoma, yra pernelyg optimistin\u0117 ir turi  potencij\u0105 likti tiesiog neefektyvia ir dar vienu projektu i\u0161 serijos wishful thinking<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Komentar\u0105 pareng\u0117 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros doktorant\u0117 Miranda Borusevi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Europos Komisijos 2022 m. liepos 13 d. prane\u0161imas spaudai \u201e2022 m. teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaita: Komisija teikia konkre\u010dias rekomendacijas valstyb\u0117ms nar\u0117ms\u201c, https:\/\/ec.europa.eu\/commission\/presscorner\/detail\/lt\/ip_22_4467<\/a>.  <\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Ten pat.  <\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Ten pat.  <\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Europos Komisijos 2022 m. liepos 13 d. teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaita \u201eTeisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo pad\u0117tis Lietuvoje\u201c, Publications<\/em>, 2022 07 13, p. 1,  https:\/\/ec.europa.eu\/info\/publications_en?page=1<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Ten pat, p. 2.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Ten pat, p. 4.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucija, \u017din.<\/em> (1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501, 122-2863; 2002, Nr. 65-2629; 2003, Nr. 14-540, 32-1315, 32-1316; 2004, Nr. 111-1423, 111-4124; 2006, Nr. 48-1701); TAR<\/em> (2019, Nr. 5330)), 84 str. 11 p.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Nes to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teism\u0173 \u012fstatymo 60 straipsn\u012f, kuriame yra nustatyta: \u201eBuv\u0119s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo <…> teis\u0117jas be egzamino ir atrankos gali b\u016bti paskirtas Auk\u0161\u010diausiojo Teismo <…> teis\u0117ju\u201c (\u017din.<\/em> (1994, Nr. 46-851)).<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Stankevi\u010dius, A., \u201eKomisija ragina teis\u0117j\u0173 skyrim\u0105 pritaikyti prie ES standart\u0173, nebedelsti d\u0117l LAT vadovo\u201c. 15MIN<\/em> (2022 07 24), https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/komisija-ragina-teiseju-skyrima-pritaikyti-prie-es-standartu-nebedelsti-del-lat-vadovo-56-1906780?fbclid=IwAR0bSKNTmDlv5FCkKmoqhyNE-D8EKGxus55kBJA1klg-of4c53uajAJOE08<\/a><\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Valstyb\u0117s kontrol\u0117s 2020 m. bir\u017eelio 22 d. teiktos valstybinio audito ataskaitos Nr. VAE-5 \u201eTeism\u0173 sistema\u201c duomen\u0173 pagrindu ai\u0161k\u0117ja, kad Lietuvoje nesama jokios teism\u0173 sistemos tobulinimo vizijos (https:\/\/www.vkontrole.lt\/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> 1.3 pp.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> \u012eskaitant ir tai, kad Lietuvoje niekas neturi jokios pa\u010dios teismin\u0117s vald\u017eios, jos dabarties ir ateities vizijos. Nors daugelis turi to, kad ji yra ne tokia, kokia tur\u0117t\u0173 b\u016bti, vizij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> D. Jo\u010dien\u0117, \u201eKonstitucinio Teismo patirtis ir i\u0161\u0161\u016bkiai sprend\u017eiant valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 gin\u010dus\u201c, Jurisprudencija<\/em> (2021, Nr. 28(2)), p. 334\u2013337.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> A. Hamilton, The Federalist Papers: No. 78<\/em> (1788).<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Pla\u010diau \u0161iais aspektais \u017er.: B. Monciunskaite, \u201cTo Live and to Learn: The EU Commission\u2019s Failure to Recognise Rule of Law Deficiencies in Lithuania\u201d. 14 Hague Journal on the Rule of Law<\/em> 49 (2022).<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Europos Komisijos 2022 m. liepos 13 d. teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskaita \u201eTeisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo pad\u0117tis Lietuvoje\u201c, Publications<\/em>, 2022 07 13, p. 2,  https:\/\/ec.europa.eu\/info\/publications_en?page=1<\/a><\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> Ten pat, p. 4\u20135.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a>  https:\/\/search.coe.int\/cm\/Pages\/result_details.aspx?ObjectID=09000016805afb78<\/a> [aplankyta 2020 02 02 d]. \u010cia yra vadovaujamasi tuo lietuvi\u0161kuoju vertimu, kuris yra padarytas Europos Tarybos valstybi\u0173 prie\u0161 korupcij\u0105 grup\u0117s (GRECO) ataskaitoje d\u0117l Lietuvos (pla\u010diau \u017er.: 2019 m. bir\u017eelio 21 d. Lietuvos antroji rekomendacij\u0173 \u012fgyvendinimo ataskaita \u201eD\u0117l parlamento nari\u0173, teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 korupcijos prevencijos\u201c, 41 p., i\u0161n. nr. 4, https:\/\/rm.coe.int\/grecorc4-2019-18-ketvirtasis-vertinimo-etapas-parlamento-nariu-teiseju\/168096d996<\/a> [aplankyta 2022 07 27]).<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Pla\u010diau \u017er.: 2014 m. gruod\u017eio 12 d. Lietuvos vertinimo ataskaita \u201eD\u0117l parlamento nari\u0173, teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 korupcijos prevencijos\u201c, https:\/\/rm.coe.int\/CoERMPublicCommonSearchServices\/DisplayDCTMContent?documentId=09000016806c765f<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucija, \u017din.<\/em> (1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501, 122-2863; 2002, Nr. 65-2629; 2003, Nr. 14-540, 32-1315, 32-1316; 2004, Nr. 111-1423, 111-4124; 2006, Nr. 48-1701); TAR<\/em> (2019, Nr. 5330)), 112 str. 2\u20133 d., 5 d., 67 str. 10 p., 84 str. 11 p.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. nutarimas, \u017din<\/em>. (2006, Nr. 51-1894), II d. 18 p.<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Ten pat,<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Ten pat, 19 p.<\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruod\u017eio 21 d. nutarimas, \u017din<\/em>. (1999, Nr. 109-3192), II d. 5 p.<\/p>\n\n\n\n

[25]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. nutarimas, \u017din<\/em>. (2006, Nr. 51-1894), II d. 20 p.<\/p>\n\n\n\n

[26]<\/a> Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

[27]<\/a> Ten pat, 25 p.<\/p>\n\n\n\n

[28]<\/a> To pavyzdys gal\u0117t\u0173 b\u016bti visai neseniai vykusi buvusio Konstitucinio Teismo teis\u0117jo skyrimo Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117ju proced\u016bra, kurios metu Teis\u0117j\u0173 taryba dav\u0117 patarim\u0105 Respublikos Prezidentui nenusta\u010diusi joki\u0173 tokiam paskyrimui reikaling\u0173 fakt\u0173, t. y. tai, ar buv\u0119s Konstitucinio Teismo teis\u0117jas atitinka \u012fstatymo nustatytus reikalavimus.<\/p>\n\n\n\n

[29]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucija, \u017din.<\/em> (1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501, 122-2863; 2002, Nr. 65-2629; 2003, Nr. 14-540, 32-1315, 32-1316; 2004, Nr. 111-1423, 111-4124; 2006, Nr. 48-1701); TAR<\/em> (2019, Nr. 5330)), 112 str. 5 d.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2022 m. liepos 13 d. Europos Komisija paskelb\u0117 tre\u010di\u0105j\u0105 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo ataskait\u0105. Joje yra ap\u017evelgiamos visos Europos S\u0105jungos tendencijos ir pateikiami valstyb\u0117ms nar\u0117ms skirti skyriai. \u0160ioje ataskaitoje pristatomuose valstyb\u0117ms nar\u0117ms skirtuose skyriuose yra nagrin\u0117jami keturiose pagrindin\u0117se teisin\u0117s valstyb\u0117s principo taikymo  srityse \u012fvyk\u0119 poky\u010diai. Tai \u2013 teisingumo sistema, kovos su korupcija sistema, \u017einiasklaidos pliuralizmas …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":33559,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[211,459,97,462,1504,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38325"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38325"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38325\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":38329,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38325\/revisions\/38329"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33559"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38325"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38325"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38325"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}