2022 m. bir\u017eelio 23 d. priimtas Rinkim\u0173 kodeksas \u012fsigaliojo \u2012 2022 m. rugs\u0117jo 1 d. Nesu tikra, ar tai yra atsitiktinumas, ar \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas taip netiesiogiai i\u0161rei\u0161k\u0117 savo intencij\u0105 pasiremti \u0161ios dienos, kaip dar vienos naujos prad\u017eios, simbolika. Netgi ir tuo atveju, jeigu tai yra visi\u0161kas atsitiktinumas, Rinkim\u0173 kodeksas i\u0161 ties\u0173 yra naujos rinkim\u0173 teis\u0117s reguliavimo tradicijos prad\u017eia \u2013 be to, kad tai yra kodifikuotas teis\u0117s aktas, jis dar ir konstitucinis \u012fstatymas.<\/p>\n\n\n\n
Keletas \u017eod\u017ei\u0173 apie Rinkim\u0173 kodeks\u0105 apskritai, o tada \u2013 kiek detaliau apie kelet\u0105 svarbiausi\u0173 rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos element\u0173, t. y. aukas ir politin\u0119 reklam\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Rinkim\u0173 kodekso pri\u0117mimo aplinkyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Po to, kai Konstitucinis Teismas 2021 m. baland\u017eio 19 d. nutarimu pripa\u017eino, kad Vietos savivaldos ir Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 svarbiausiosios nuostatos, susijusios su savivaldybi\u0173 mer\u0173 rinkimais ir \u012fgaliojimais, prie\u0161tarauja Konstitucijos 119 straipsniui, \u012ftvirtinan\u010diam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus, buvo labai skubama priimti Rinkim\u0173 kodeks\u0105, nes, nepaisant to, kad min\u0117to Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas buvo atid\u0117tas 2023 m. gegu\u017e\u0117s 3 d., jau buvo priimtos ir \u012fsigaliojo Konstitucijos pataisos, be kita ko, \u012ftvirtinan\u010dios tiesioginius savivaldybi\u0173 mer\u0173 rinkimus, o 2023 m. savivaldybi\u0173 taryb\u0173 ir savivaldybi\u0173 mer\u0173 rinkim\u0173 politin\u0117 kampanija tur\u0117jo prasid\u0117ti 2022 m. rudens prad\u017eioje\u2013viduryje (prasid\u0117s 2002 m. spalio 7 d.).<\/p>\n\n\n\n Kai kurie diskutuotini turinio aspektai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tai, kad vis\u0173 rinkim\u0173 visas \u201e\u017eaidimo taisykles\u201c galima rasti vienoje vietoje, ir tai, kad jos visiems rinkimams pagal galimybes buvo maksimaliai suvienodintos, yra neabejotinas privalumas, kur\u012f pirmiausia tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos dalyviai. Jiems anks\u010diau kartais b\u016bdavo sud\u0117tinga susigaudyti tarp skirting\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 ir j\u0173 reikalavim\u0173. Ypa\u010d tais atvejais, kad rinkim\u0173 \u012fstatymai tam tikrus klausimus reguliavo pana\u0161iai, bet ne analogi\u0161kai. Viso to rezultatas \u2013 da\u017enesni rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 pa\u017eeidimai.<\/p>\n\n\n\n Rizikuoju b\u016bti nepopuliari, nes manau, kad rinkim\u0173 teis\u0117s kodifikavimo klausim\u0105 reik\u0117jo spr\u0119sti kiek kitaip.<\/p>\n\n\n\n Turiu omenyje dviej\u0173 lygi\u0173 teisin\u012f reguliavim\u0105, \u012ftvirtint\u0105 konstituciniame \u012fstatyme ir ordinariniame \u012fstatyme. \u0160iuo aspektu a\u0161 nesu originali, nes taip manan\u010di\u0173 buvo ir daugiau. Antai Seimo narys Julius Sabatauskas su kolegomis 2021 m. rugs\u0117j\u012f pareng\u0117 ir u\u017eregistravo Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo projekt\u0105, kuriuo buvo si\u016bloma i\u0161 \u0161io s\u0105ra\u0161o i\u0161braukti Rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, jo vietoje \u012fra\u0161ant Rinkim\u0173 pagrind\u0173 konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105. Seimas nepalaik\u0117 \u0161ios id\u0117jos.<\/p>\n\n\n\n Kaip \u017emogus, turintis \u0161iokios tokios rinkim\u0173 teis\u0117s nuostat\u0173 taikymo patirties, galiu labai atsakingai prognozuoti, kad d\u0117l Rinkim\u0173 kodekse nustatyto reguliavimo detalumo tikrai tur\u0117t\u0173 kilti problem\u0173 praktikoje. Tokios apimties teis\u0117s akte visada ka\u017ekas b\u016bna pra\u017ei\u016br\u0117ta ir (ar) apie ka\u017ek\u0105 nepagalvota.<\/p>\n\n\n\n Nesuprantu a\u0161 ir to, kod\u0117l konstitucinio \u012fstatymo lygmens teis\u0117s akte turi b\u016bti reguliuojamos tokios smulkmenos kaip, pavyzd\u017eiui, tai, kad rink\u0117j\u0173 para\u0161\u0173 rinkimo lapo apa\u010dioje turi b\u016bti nurodyta rink\u0117j\u0173 para\u0161us rinkusio asmens vardas ir pavard\u0117, paso arba asmens tapatyb\u0117s kortel\u0117s, arba teis\u0119 nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinan\u010dio dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas, para\u0161as ir para\u0161o data (Rinkim\u0173 kodekso 79 str. 4 d.). Ar tokiai nuostatai tikrai reikia u\u017etikrinti didesn\u012f stabilum\u0105, nei gali u\u017etikrinti ordinarinis \u012fstatymas? Matyt, kad ne.<\/p>\n\n\n\n Rinkim\u0173 pagrind\u0173 konstitucinio \u012fstatymo projektas nebuvo parengtas, tod\u0117l sud\u0117tinga spr\u0119sti, k\u0105 konkre\u010diai Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo projekto iniciatoriai tur\u0117jo omenyje vartodami s\u0105vok\u0105 \u201epagrindai\u201c. Jeigu man reik\u0117t\u0173 atsakyti \u0161\u012f \u012f klausim\u0105, a\u0161 pirmiausia \u012fvardy\u010diau konstitucinius rinkim\u0173 principus ir Europos komisijos \u201eDemokratija per teis\u0119\u201c (dar vadinamos Venecijos komisija) patvirtinto Gerosios rinkim\u0173 praktikos kodekso, nepaisant to, kad jis yra rekomendacinio pob\u016bd\u017eio, nuostatas.<\/p>\n\n\n\n Dar a\u0161 nesuprantu, kod\u0117l \u012f Rinkim\u0173 kodeks\u0105 buvo \u012ftrauktas nuostatos, reglamentuojan\u010dios Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos teisin\u0119 pad\u0117t\u012f, u\u017edavinius, \u012fgaliojimus, veiklos principus, taip pat jos sudarymo, darbo organizavimo tvark\u0105 ir finansavim\u0105. Tai yra Konstitucijoje expressis verbis<\/em> nurodyta nuolat veikianti institucija. Vien d\u0117l to Vyriausioji rinkim\u0173 komisija nusipelno atskiro jos status\u0105 ir kompetencij\u0105 apibr\u0117\u017eian\u010dio \u012fstatymo, nekalbant jau apie tai, kad Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos \u012fstatymo nuostatos, \u201emechani\u0161kai\u201c inkorporuotos \u012f Rinkim\u0173 kodeks\u0105, yra visai kitokio pob\u016bd\u017eio ir pagal reguliavimo dalyk\u0105, ir pagal paskirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n Aukos<\/strong><\/p>\n\n\n\n Prad\u0117kime nuo naujo s\u0105vokos \u201eauka\u201c apibr\u0117\u017eimo: auka \u2013 tai rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos dalyviui neatlygintinai perduodami pinigai arba \u0161io kodekso 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikiama nauda, skirti rinkim\u0173 politinei kampanijai (Rinkim\u0173 kodekso 107 str. 1 d.).<\/p>\n\n\n\n Taigi apibr\u0117\u017eimas yra pakankamai lakoni\u0161kas, neperkrautas detal\u0117mis ir turintis, vadinkime, ai\u0161ki\u0105 strukt\u016br\u0105, t. y. i\u0161 jo i\u0161 karto yra ai\u0161ku, kad aukos gali b\u016bti dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173: pinigin\u0117s ir nepinigin\u0117s. D\u0117l ai\u0161kumo \u0161ios auk\u0173 r\u016b\u0161ys i\u0161skiriamos ir pa\u010diame Rinkim\u0173 kodekse (107 str. 2 d.).<\/p>\n\n\n\n Rinkim\u0173 kodekse pateikiamas ir s\u0105vokos \u201enepinigin\u0117 auka\u201c apibr\u0117\u017eimas. Nepinigine auka laikoma savaranki\u0161kam dalyviui neatlygintinai perduodami kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtin\u0117s teis\u0117s, intelektin\u0117s veiklos rezultatai, taip pat kitos turtin\u0117s ir neturtin\u0117s vertyb\u0117s, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanori\u0161ki darbai, veiksm\u0173 rezultatai, jeigu j\u0173 \u012fsigijimo i\u0161laidos pagal \u0161io kodekso 114 straipsnio 8 dal\u012f laikomos rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos i\u0161laidomis (109 str. 1 d.).<\/p>\n\n\n\n Politini\u0173 kampanij\u0173 finansavimo ir finansavimo kontrol\u0117s \u012fstatyme nieko pana\u0161aus nebuvo, t. y., nepaisant to, kad jame buvo vartojama \u201enepinigin\u0117s aukos\u201c s\u0105voka, ji \u0161iame \u012fstatyme nebuvo apibr\u0117\u017eta, o jame pateikta bendroji \u201eaukos\u201c s\u0105voka buvo griozdi\u0161ka, paini ir klaidinanti, jai akivaizd\u017eiai tr\u016bko sistemi\u0161kumo. D\u0117l to praktikoje da\u017enai kildavo problem\u0173, nes auk\u0173 gav\u0117jai ir rinkim\u0173 komisijos skirtingai j\u0105 suprato ir atitinkamai skirtingai ai\u0161kino.<\/p>\n\n\n\n Rinkim\u0173 kodekse nurodomas tas pats atstovaujam\u0173j\u0173 dalyvi\u0173 rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos finansavimo \u0161altinis \u2013 juos i\u0161k\u0117lusi\u0173 savaranki\u0161k\u0173 dalyvi\u0173 rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos l\u0117\u0161os, bet dovanojimo su s\u0105lyga pavyzd\u017eiu papildomai nustatyta, kad tuo atveju, jeigu aukotojas, suteikdamas auk\u0105, nurodo, kuriam atstovaujamajam dalyviui ji skirta, \u0161i auka negali b\u016bti panaudota kit\u0173 dalyvi\u0173 (savaranki\u0161k\u0173 ar atstovaujam\u0173j\u0173) rinkim\u0173 politinei kampanijai finansuoti (105 str.).<\/p>\n\n\n\n Taip sudaromos prielaidos akcentuoti (materializuoti) aukotojo politines preferencijas. Tai ka\u017ekiek primena galimyb\u0119 suteikti pirmumo balsus imponuojantiems kandidatams, \u012fra\u0161ytiems \u012f bendr\u0105 kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Vienas i\u0161 skirtum\u0173 \u2012 aukos konkre\u010diam atstovaujamajam dalyviui suteikimo fakto \u201ebalsavimo paslaptis\u201c nesaugo. Netgi prie\u0161ingai, i\u017edininkas turi pareig\u0105 Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos interneto svetain\u0117je paskelbti atitinkam\u0105 informacij\u0105, t. y. kas, kada, kiek ir kam paaukojo.<\/p>\n\n\n\n Labai smalsu, kiek \u0161i novela pasiteisins prakti\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n Politin\u0117 reklama<\/strong><\/p>\n\n\n\n Prad\u0117kime nuo to, kad Rinkim\u0173 kodeksas pateikia patikslint\u0105 \u201ereklamos\u201c s\u0105vokos apibr\u0117\u017eim\u0105, kuriame expressis verbis<\/em> i\u0161skiriamos politin\u0117s reklamos r\u016b\u0161ys, t. y. pozityvi ir negatyvi politin\u0117 reklama (95 str. 1 d.). \u012estatym\u0173 leid\u0117jas \u0161iuo aspektu nieko naujo nesuk\u016br\u0117. Jis tiesiog formalizavo Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos suformuot\u0105 praktik\u0105 nusta\u010dius, kad tam tikra informacija laikytina politine reklama, j\u0105 dar papildomai kvalifikuoti teigiama ar neigiama politine reklama, priklausomai nuo intencijos j\u0105 skleid\u017eiant, t. y. pasirinktos politin\u0117s reklamos poveikio krypties.<\/p>\n\n\n\n Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, lyginant su Politini\u0173 kampanij\u0173 finansavimo ir finansavimo kontrol\u0117s \u012fstatymu, Rinkim\u0173 kodekse akcentuojama atlygintin\u0117 politin\u0117 reklama. Siekiant i\u0161vengti interpretacinio lankstumo, pateikiama ir atlygintin\u0117s politin\u0117s reklamos s\u0105voka. Taigi atlygintina politine reklama laikoma tokia politin\u0117 reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleid\u017eiama u\u017e u\u017emokest\u012f arba kuriai rengti, gaminti ir (ar) skleisti naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami \u012fprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys (Rinkim\u0173 kodekso 95 str. 2 d.).<\/p>\n\n\n\n Tiek, kiek tai susij\u0119 su atlygintin\u0117s politin\u0117s reklamos u\u017esakymu rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos tikslais ir atitinkamai tokios politin\u0117s reklamos apmok\u0117jimu, Rinkim\u0173 kodekse taip pat nustatytas grie\u017etesnis reguliavimas \u2013 t\u0105 gali padaryti tik pats rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos dalyvis (95 str. 3 d.).<\/p>\n\n\n\n Matyt, nesuklysiu darydama prielaid\u0105, kad taip \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas sureagavo \u012f Andriaus Tapino kartu su Laisv\u0117s TV organizuotas akcijas \u201eViso gero, Voldemortai\u201c ir \u201eViso gero, Valdemarai?\u201c.<\/p>\n\n\n\n Tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 dalyvavimo rinkim\u0173 politin\u0117je kampanijoje \u201egalimyb\u0117s\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160tai \u010dia, mano galva, yra pirmoji praleista proga. \u012estatym\u0173 leid\u0117jas, vietoje to, kad reglamentuot\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 dalyvavim\u0105 rinkim\u0173 politin\u0117je kampanijoje, numatant finansavimo \u0161altinius, deklaravimo ir \u017eym\u0117jimo prievol\u0119 bei galim\u0105 i\u0161laid\u0173 limit\u0105, kaip tai ne pirm\u0105 kart\u0105 si\u016bl\u0117 Vyriausioji rinkim\u0173 komisija bei \u201eTransparency International\u201c Lietuvos skyrius, pasirinko kit\u0105 keli\u0105 \u2013 j\u012f drausti. Nors toks draudimas Rinkim\u0173 kodekse ekspliciti\u0161kai nenustatytas, pirmiau pamin\u0117ta nuostata, leid\u017eianti u\u017esakyti atlygintin\u0119 politin\u0119 reklam\u0105 ir atitinkamai j\u0105 apmok\u0117ti tik rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos dalyviui, b\u016btent t\u0105 ir rei\u0161kia.<\/p>\n\n\n\n Tenka apgailestauti, kad Lietuva nesiry\u017eo sekti kit\u0173 valstybi\u0173, kaip antai \u2013 kaimynin\u0117s Latvijos, pavyzd\u017eiu, ir vietoje to, kad sureguliuot\u0173 atitinkamus visuomeninius santykius, draudimo forma pasirinko juos ignoruoti.<\/p>\n\n\n\n Ma\u017ea to, pasirinktas variantas akivaizd\u017eiai neatitinka Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) formuojamos praktikos \u0161iuo klausimu. E\u017dTT yra ne kart\u0105 nurod\u0119s, kad \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (E\u017dTK) ginamos vertyb\u0117s gali b\u016bti apsaugotos ne tik draudim\u0173 keliu, bet ir nusta\u010dius efektyv\u0173 kontrol\u0117s mechanizm\u0105. Taip pat \u0161is teismas yra konstatav\u0119s, kad negalima subjektams, formaliai nesantiems rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos dalyviais, drausti dalyvauti rinkim\u0173 politin\u0117je kampanijoje, nes taip b\u016bt\u0173 apribota j\u0173 savirai\u0161kos laisv\u0117. Kartu jis nurod\u0117, kad reikia siekti balanso, konkre\u010diai \u2013 kontroliuojant tok\u012f toki\u0173 subjekt\u0173 dalyvavim\u0105 rinkim\u0173 politin\u0117je kampanijoje.<\/p>\n\n\n\n Na, ir galiausiai \u2013 tokie sprendimai neprisideda nei prie pilietin\u0117s visuomen\u0117s stiprinimo, nei prie visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo politikais ir politin\u0117mis partijomis augimo. Be to, mano vertinimu, pa\u017eeid\u017eia Konstitucij\u0105, o konkre\u010diai \u2013 jos 25 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, 34 straipsnio 1 dal\u012f bei 35 straipsnio 1 ir 2 dalis.<\/p>\n\n\n\n Ar politin\u0117 reklama turi b\u016bti atpa\u017e\u012fstama?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Rinkim\u0173 kodekse ne visai tinkamai i\u0161spr\u0119stas ir politin\u0117s reklamos atpa\u017e\u012fstamumo reikalavimas bei jos \u017eym\u0117jimo klausimas. Pirmiausia tod\u0117l, kad atpa\u017e\u012fstamumo reikalavimas taikomas tik atlygintinei politinei reklamai. Kitaip tariant, \u0161iuo atveju \u201etikr\u0105ja\u201c politine reklama laikoma tik atlygintinai skleid\u017eiama politin\u0117 reklama, nors pa\u010diame Rinkim\u0173 kodekse pateikta \u201epolitin\u0117s reklamos\u201c s\u0105voka apima ir \u201ebet kokia forma ir priemon\u0117mis neatlygintinai\u201c skleid\u017eiam\u0105 informacij\u0105, kuria siekiama daryti \u012ftak\u0105 rinkim\u0173 rezultatams ar paveikti rink\u0117j\u0173 motyvacij\u0105 balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstyb\u0117s politikas, politin\u0117 organizacija, jos narys ar rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat j\u0173 id\u0117jos, tikslai ar programa.<\/p>\n\n\n\n Bendras reklamos atpa\u017e\u012fstamumo principas reikalauja, kad reklama b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai atskirta nuo kitos skleid\u017eiamos informacijos ir ai\u0161kiai atpa\u017e\u012fstama pagal pateikimo form\u0105, o tuo atveju, jei tik\u0117tina, kad reklamos vartotojai \u017einiasklaidos priemon\u0117je skleid\u017eiamos reklamos d\u0117l jos pateikimo formos gali neatpa\u017einti, tokia reklama turi b\u016bti atitinkamai pa\u017eym\u0117ta. \u017dinoma, politin\u0117 reklama yra specifin\u0117 reklamos r\u016b\u0161is ir jai taikomi ne visi bendrieji reklamos sklaidos principai. Ta\u010diau \u0161is tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas, nes, prie\u0161ingu atveju, reklamos adresatas gali suprasti, kad jam pateikiama informacija yra ne reklama, o \u017einia, t. y. faktas, tikri (teisingi) duomenys (Lietuvos Respublikos visuomen\u0117s informavimo \u012fstatymo 2 d str. 82 d.).<\/p>\n\n\n\n Nepaisant to, Rinkim\u0173 kodeksas nustato pareig\u0105 \u017eym\u0117ti tik atlygintin\u0119 politin\u0119 reklam\u0105 ir tik nuo rinkim\u0173 politin\u0117s kampanijos prad\u017eios iki paskelbiant galutinius rinkim\u0173 rezultatus (95 str. 4 d.). O jau kitoje Rinkim\u0173 kodekso nuostatoje \u012ftvirtinta, kad nepa\u017eym\u0117ta politin\u0117 reklama, taigi ir atlygintin\u0117 politin\u0117 reklama, ir politin\u0117 reklama, skleid\u017eiama neatlygintinai, laikoma pasl\u0117pta politine reklama. Galiausia nustatomas politin\u0117s reklamos, pa\u017eym\u0117tos nesilaikant nustatyt\u0173 reikalavim\u0173, ir pasl\u0117ptos politin\u0117s reklamos draudimas, u\u017e kur\u012f taikoma \u012fstatym\u0173 nustatyta atsakomyb\u0117 (95 str. 5 d.).<\/p>\n\n\n\n Jeigu \u0161ios Rinkim\u0173 kodekso nuostatos bus ai\u0161kinamos taikant vien tik lingvistin\u012f metod\u0105 \u2013 bus prieita prie teisinio absurdo, o konkre\u010diai \u2012 kokiu pagrindu gal\u0117s b\u016bti baud\u017eiama u\u017e tai, ko n\u0117ra reikalaujama?<\/p>\n\n\n\n Dr. Elena Masnevait\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros asistent\u0117 <\/em><\/p>\n\n\n\n \u0160i publikacija parengta Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto kartu su Lietuvos moksl\u0173 akademija, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultetu bei Lietuvos teisinink\u0173 draugija 2022 m. rugs\u0117jo 23 d. Seime organizuotos mokslin\u0117s-praktin\u0117s konferencijos \u201eRinkim\u0173 kodeksas \u2013 naujov\u0117s, i\u0161\u0161\u016bkiai, perspektyvos\u201c skaityto prane\u0161imo \u201eRinkim\u0173 kodeksas ir rinkim\u0173 politini\u0173 kampanij\u0173 finansavimas: 10 poky\u010di\u0173 ir viena praleista proga\u201c pagrindu. Konferencijos \u012fra\u0161\u0105 galima \u017ei\u016br\u0117ti \u010dia<\/a><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2022 m. bir\u017eelio 23 d. priimtas Rinkim\u0173 kodeksas \u012fsigaliojo \u2012 2022 m. rugs\u0117jo 1 d. Nesu tikra, ar tai yra atsitiktinumas, ar \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas taip netiesiogiai i\u0161rei\u0161k\u0117 savo intencij\u0105 pasiremti \u0161ios dienos, kaip dar vienos naujos prad\u017eios, simbolika. Netgi ir tuo atveju, jeigu tai yra visi\u0161kas atsitiktinumas, Rinkim\u0173 kodeksas i\u0161 ties\u0173 yra naujos rinkim\u0173 teis\u0117s …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":38201,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1656,310,3035,1414],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38200"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38200"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38200\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":38202,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38200\/revisions\/38202"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38201"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38200"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38200"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38200"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}