![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/52378081981_57116b5f3a_k-1024x682.jpg\")
\u0160iandien rugs\u0117jo 23 d., rei\u0161kia, kodeksas galioja tik kiek ilgiau nei tris savaites. Tai pernelyg trumpas laikas toli siekiantiems apibendrinimams daryti. Kita vertus, j\u012f vertinant svarbu tai, kad jis susilauk\u0117 pakankamai plataus skirtingoms politin\u0117ms j\u0117goms atstovaujan\u010di\u0173 Seimo nari\u0173 palaikymo \u2013 j\u012f priimant bir\u017eelio 23 d. Seimo pos\u0117dyje dalyvavo 129 Seimo nariai, i\u0161 kuri\u0173 94 balsavo U\u017d, 10 balsavo PRIE\u0160, o 25 Seimo nariai susilaik\u0117. Ir nors Respublikos Prezidentas konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105 d\u0117l Rinkim\u0173 kodekso gr\u0105\u017eino Seimui pakartotinai svarstyti si\u016blydamas j\u012f kiek papildyti, \u0161iam valstyb\u0117s vadovo si\u016blymui Seimo nariai taip pat pritar\u0117 kone vieningai \u2013 i\u0161 120 pos\u0117dyje dalyvavusi\u0173 Seimo nari\u0173 119 balsavo U\u017d ir tik 1 PRIE\u0160.<\/p>\n\n\n\n
\u012e kodekso pri\u0117mimo aplinkybes referuoju ne veltui \u2013 jos atskleid\u017eia politin\u012f konsensus\u0105 ir skirting\u0173 politini\u0173 j\u0117g\u0173 sutarim\u0105 Rinkim\u0173 kodeks\u0105 priimti. Viena vertus, Kodeksui parodyta parama liudija tai, kad jis n\u0117ra i\u0161imtinai kuriai nors vienai politinei j\u0117gai naudingas ar patogus teis\u0117s aktas, primestas j\u0117ga ar, kaip m\u0117gstama sakyti, buldozeriu ir paneigiant kit\u0173, ne valdan\u010di\u0173j\u0173 partij\u0173 interesus. Tai geras politik\u0173 geb\u0117jimo susitarti ie\u0161kant bendr\u0173 sprendim\u0173 pavyzdys. Antra vertus, Kodeksas patvirtintas pri\u0117mus konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, o konstituciniam \u012fstatymui priimti reikalinga didesn\u0117 Seimo nari\u0173 parama, rei\u0161kia, ir kur kas platesnis kompromisas. Antai, pagal Konstitucij\u0105 konstituciniai \u012fstatymai priimami, jeigu u\u017e juos balsuoja daugiau kaip pus\u0117 vis\u0173 Seimo nari\u0173. Tokia, sud\u0117tingesn\u0117 konstitucinio \u012fstatymo pri\u0117mimo, taip pat ir jo keitimo tvarka rei\u0161kia ir didesn\u012f konstituciniu \u012fstatymu \u012ftvirtinamo teisinio reguliavimo stabilum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Kod\u0117l reikalingas kodeksas? Kuo jis kaip teis\u0117k\u016bros rezultatas yra ypatingas? I\u0161 teis\u0117s teorijos \u017einome, kad kodeksas yra teis\u0117s normini\u0173 akt\u0173, taip pat ir \u012fstatym\u0173, sisteminimo b\u016bdas. Kodifikavimu siekiama per\u017ei\u016br\u0117ti ir suderinti skirtinguose \u012fstatymuose \u012ftvirtint\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105, pa\u0161alinti esamus prie\u0161taravimus, u\u017epildyti teis\u0117s spragas, panaikinti pasenusias ir neaktualias taisykles. Tradici\u0161kai teigiama ir tai, kad kodeksu yra patogiau naudotis ir j\u012f taikyti, nes tai yra suvestinis ir vientisas aktas, pasi\u017eymintis auk\u0161tu norminio apibendrinimo laipsniu. Kodifikavimas paprastai n\u0117ra atliekamas greitai, tai imlus laikui procesas, nes sisteminant teis\u0117s norminius aktus yra atliekama nuodugni galiojan\u010dio teisinio reguliavimo revizija, tod\u0117l kaip vienas i\u0161 kodifikavimo bruo\u017e\u0173 paprastai nurodomas patikrinto, tod\u0117l pastovesnio ir ilgalaiki\u0161kesnio teisinio reguliavimo \u012ftvirtinimas. Tai teigiami kodifikavimo bruo\u017eai. Ar bent jau da\u017eniausiai laikomi tokiais. Bet ne visuomet. Antai garsus XIX am\u017eiaus vokie\u010di\u0173 teis\u0117s profesorius Friedrichas Karlas von Savigny teig\u0117, kad kodifikavimas, ypa\u010d jei tai t\u0117ra mechani\u0161kas teis\u0117s norm\u0173 apjungimas, yra visi\u0161kai netinkamas teis\u0117s normini\u0173 akt\u0173 sisteminimo b\u016bdas. Ir taip yra tod\u0117l, kad kodekse \u012ftvirtint\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 d\u0117l jo didel\u0117s apimties ir jame i\u0161d\u0117styt\u0173 norm\u0173 s\u0105sajumo sud\u0117tingiau per\u017ei\u016br\u0117ti ir pakeisti, tod\u0117l \u0161ia prasme teisinis reguliavimas tarsi \u012fspraud\u017eiamas \u012f r\u0117mus, i\u0161 kuri\u0173 sunku i\u0161tr\u016bkti. Vis d\u0117lto nepaisant \u0161i\u0173 kritini\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 \u0161iandien kodifikacijos nauda netur\u0117tume abejoti, \u017einoma, darant prielaid\u0105, kad tai n\u0117ra mechani\u0161kas galiojan\u010di\u0173 taisykli\u0173 apjungimas, o kruop\u0161taus darbo rezultatas.<\/p>\n\n\n\n
Kod\u0117l Lietuvai buvo reikalingas b\u016btent Rinkim\u0173 kodeksas? Ar jis buvo b\u016btinas? Ar teisinis rinkim\u0173 santyki\u0173 reglamentavimas buvo toks nevientisas, prie\u0161taringas, su spragomis? Atsakymas, kod\u0117l buvo nuspr\u0119sta j\u012f rengti ir kod\u0117l buvo rengiamas ne vienas Rinkim\u0173 kodeks\u0173 projektas, gl\u016bdi Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstituciniame \u012fstatyme, kurio 2 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161yti \u012fstatymai. \u0160ios dalies 6 punkte \u012fra\u0161ytas Lietuvos Respublikos rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucinis \u012fstatymas. O ar buvo galima eiti kitu keliu, pavyzd\u017eiui, kodifikuoti tik tam tikr\u0105 su rinkimais susijusi\u0173 santyki\u0173 dal\u012f, labiausiai reik\u0161mingus ir itin svarbius santykius? Matyt, kad buvo galima, juo labiau, kad kartu su Rinkim\u0173 kodeksu pateiktame 2022 m. sausio 11 d. sura\u0161ytame Ai\u0161kinamajame ra\u0161te nurodoma tai, kad 2021 m. kovo 17 d. Seimo valdyba suformavo darbo grup\u0119 \u201eLietuvos Respublikos rinkim\u0173 sistemos analizei atlikti ir reikaling\u0173 \u012fstatym\u0173 projektams parengti\u201c. Darbo grupei buvo pavesta i\u0161analizuoti Lietuvos rinkim\u0173 sistemas, surinkti ir apibendrinti pilie\u010di\u0173, partij\u0173, Seimo nari\u0173 ir \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 si\u016blymus d\u0117l rinkim\u0173 proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus \u012fstatym\u0173 pakeitimus. Kod\u0117l apie tai kalbu? Tod\u0117l, kad nei Seimo valdybos darbo grupei suformuluotoje u\u017eduotyje, nei Ai\u0161kinamajame ra\u0161te, bent jau tiesiogiai, nieko n\u0117ra kalbama apie rinkimus reglamentuojan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173 kodifikacij\u0105 ar jos poreik\u012f. Kita vertus, 2022 m. atliktas rinkim\u0173 teis\u0117s sisteminimas nebuvo atliktas tu\u0161\u010diame lape \u2013 Rinkim\u0173 kodekso projektai jau buvo parengti 2012 ir 2016 metais, o 2016 metais parengtas projektas yra akivaizd\u017eiai padar\u0119s \u012ftak\u0105 2022 m. parengtai Rinkim\u0173 kodekso projekto versijai. Antai 2016 m. lapkri\u010dio 17 d. sura\u0161ytame Ai\u0161kinamajame ra\u0161te apie teis\u0117s normini\u0173 akt\u0173 sisteminim\u0105 yra kalbama tiesiogiai \u2013 teigiama, kad jo parengim\u0105 \u201epaskatino siekis atnaujinti, suvienodinti, susisteminti bei apjungti visas nuostatas, reglamentuojan\u010dias Lietuvos Respublikoje vykdomus rinkimus, \u012f vien\u0105 teis\u0117s akt\u0105\u201c. Ir \u0161\u012f kodekso projekt\u0105 rengusi darbo grup\u0117 dirbo tikrai ilgai \u2013 ilgiau nei trejus metus.<\/p>\n\n\n\n
Kad Rinkim\u0173 kodekse \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas yra stabilesnis lemia ne tik akto r\u016b\u0161is \u2013 kodeksas, bet ir tai, jog \u0161is Kodeksas yra patvirtintas konstituciniu \u012fstatymu, kuriam, kaip jau min\u0117ta, nustatyta ne tik sud\u0117tingesn\u0117 pri\u0117mimo tvarka \u2013 u\u017e j\u012f turi balsuoti daugiau kaip pus\u0117 vis\u0173 Seimo nari\u0173, bet ir kur kas sud\u0117tingesn\u0117, lyginant su ordinariniais \u012fstatymais, pakeitimo tvarka \u2013 konstitucinis \u012fstatymas gali b\u016bti kei\u010diamas ne ma\u017eesne kaip 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173 (t. y. bent 85 Seimo nari\u0173) bals\u0173 dauguma. O kas tuo atveju, jei norminio apibendrinimo laipsnis n\u0117ra auk\u0161tas? Min\u0117toje Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamento d\u0117l Rinkim\u0173 kodekso pateiktoje i\u0161vadoje rei\u0161kiama abejon\u0117, ar konstituciniu \u012fstatymu su rinkim\u0173 organizavimu ir vykdymu susij\u0119 santykiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeni\u0161kai. Departamento teisinink\u0173 manymu, konstituciniu \u012fstatymu tur\u0117t\u0173 b\u016bti nustatytos tik svarbiausios rinkim\u0173 organizavimo ir vykdymo taisykl\u0117s, o detalus rinkim\u0173 ir su jais susijusi\u0173 santyki\u0173 reguliavimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftvirtintas ordinariniuose \u012fstatymuose, kuriuos b\u016bt\u0173 galima lengviau pakeisti, ar net po\u012fstatyminiuose teis\u0117s aktuose. Ir tikrai, ar konstitucinio \u012fstatymo reguliavimo dalyku tur\u0117t\u0173 b\u016bti, pavyzd\u017eiui, pos\u0117d\u017ei\u0173 organizavimo nuotoliniu ar mi\u0161riuoju b\u016bdu reglamentavimas, darbo laiko apskaitos \u017einiara\u0161\u010di\u0173 pildymas ir pan.? Bet nedramatizuokime, juo labiau, kad, esant reikalui, nepaisant politini\u0173 j\u0117g\u0173 Seime fragmentacijos, politin\u012f konsensus\u0105 pasiekti \u012fmanoma ir pavyksta. Tai be kita ko rodo ir Rinkim\u0173 kodekso svarstymo ir pri\u0117mimo Seime eiga.<\/p>\n\n\n\n
Prisipa\u017einsiu: pirm\u0105 kart\u0105 skaitydamas Rinkim\u0173 kodeks\u0105 kiek suglumau ir tur\u0117jau priprasti prie jo strukt\u016bros. \u0160tai 2 straipsnis \u201eRinkim\u0173 sistemos\u201c. Jo 1 dalyje nustatyta, kad rinkimai rengiami pagal proporcin\u0119 rinkim\u0173 sistem\u0105 ir daugumos atstovavimo (ma\u017eoritarin\u0119) rinkim\u0173 sistem\u0105. 2 dalis, \u012ftvirtinanti Seimo nari\u0173 rinkim\u0173 sistem\u0105, prasideda \u012fvardijimu laikotarpio, kuriam Seimo nariai renkami \u2013 ketveriems metams. Ir tik po to paai\u0161kinama, pagal kokias rinkim\u0173 sistemas i\u0161renkami atitinkamai 71 ir 70 Seimo nari\u0173, beje, atsisakant daugeliui jau \u012fprastu tapusio mi\u0161rios rinkim\u0173 sistemos pavadinimo. 3 ir 4 dalys v\u0117l pradedamos pirmiausia nurodant renkam\u0173 institucij\u0173 \u2013 Respublikos Prezidento ir savivaldybi\u0173 taryb\u0173 nari\u0173 \u2013 \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0119, ir tik po to nurodyta, pagal koki\u0105 rinkim\u0173 sistem\u0105 vykdomi j\u0173 rinkimai. To paties 2 straipsnio 4 dalis turi net 8 punktus, kuriuose nurodytas savivaldyb\u0117s tarybos nari\u0173 skai\u010dius, renkamas priklausomai nuo savivaldyb\u0117s gyventoj\u0173 skai\u010diaus, tik k\u0105 tai turi bendro su rinkim\u0173 sistema? Analogi\u0161kai pagal renkamas institucijas yra strukt\u016bri\u0161kai i\u0161d\u0117styti ir kiti straipsniai, pvz., 8 straipsnis \u201eAktyvioji rinkim\u0173 teis\u0117\u201c, 10 straipsnis \u201ePasyvioji rinkim\u0173 teis\u0117\u201c, taip pat ir kiti straipsniai, pavyzd\u017eiui, 167 straipsnis \u201eBalsavimo rezultat\u0173 nustatymas vienmandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose\u201c, 168 straipsnis \u201eBalsavimo rezultat\u0173 nustatymas daugiamandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose\u201c ir t.t. Tai gal kiek ne\u012fprasta, ypa\u010d kodifikuotame akte, vientisame ir sistematizuotame akte. Bet prie \u0161i\u0173 teis\u0117k\u016bros technikos ypatum\u0173 galima \u012fprasti, tai galb\u016bt tik smulkmena.<\/p>\n\n\n\n
Diskutuotinas naujojo Rinkim\u0173 kodekso aspektas yra toks, saky\u010diau, kiek perd\u0117tas Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos statuso sureik\u0161minimas detaliai reglamentuojant jos sudarymo tvark\u0105, funkcijas ir kitus aspektus konstitucinio \u012fstatymo gali\u0105 turin\u010diame teis\u0117s akte. Ar vis d\u0117lto neb\u016bt\u0173 buv\u0119 racionaliau tai daryti ordinariniame \u012fstatyme? Ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad komisija turi kompetencij\u0105 ir organizuojant bei vykdant referendumus, jai numatyta svarbi kompetencija Pilie\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 leidybos iniciatyvos \u012fstatyme. Matyt, tai be kita ko l\u0117m\u0117 ir tai, kad rengiant 2016 m. Rinkim\u0173 kodeks\u0173 projekt\u0105, tiek ir 2022 m. parengt\u0105 Rinkim\u0173 kodekso projekt\u0105, buvo glaud\u017eiai bendradarbiaujama su Vyriausi\u0105ja rinkim\u0173 komisija. Kita vertus, v\u0117lgi, toks reguliavimas u\u017etikrina didesn\u012f \u0161ios institucijos nepriklausomum\u0105 ir veiklos stabilum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u010cia nor\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas Rinkim\u0173 kodekse nebuvo padaryta ir d\u0117l ko Rinkim\u0173 kodekso reng\u0117jai nusipelno bent jau mano komplimento. O jo jie nusipelno d\u0117l to, k\u0105 buvo nutarta i\u0161saugoti, nepaisant to, kad kodifikavimo proceso metu, atsi\u017evelgiant \u012f atliekamo darbo mast\u0105, pagunda kai k\u0105 pakoreguoti tikrai gal\u0117jo kilti. Taigi, gerai, kad \u012ftvirtinant Seimo nari\u0173 rinkim\u0173 sistem\u0105 ji nebuvo pakeista ir i\u0161liko mi\u0161ri. O juk neseniai esame gird\u0117j\u0119 parei\u0161kim\u0173, es\u0105 mi\u0161rioji rinkim\u0173 sistema ne tik kelia abejoni\u0173, bet ir sunkiai dera su Konstitucijos logika ir kad b\u016btent proporcin\u0117 rinkim\u0173 sistema geriau atitikt\u0173 pliuralistin\u0117s demokratijos samprat\u0105 ir teisingiau atspind\u0117t\u0173 visuomen\u0117s nuotaikas. Galb\u016bt. Tik ar tikrai jau\u010diam\u0117s gal\u012f b\u016bti i\u0161mintingesni, pavyzd\u017eiui, u\u017e britus, kurie rinkdami parlament\u0105 taiko daugumos kitaip – ma\u017eoritarin\u0119 rinkim\u0173 sistem\u0105? Gerai ir tai, kad nebuvo padaryta poky\u010di\u0173 nustatant rinkim\u0173 slenks\u010dius renkant Seimo narius ir palikta lig \u0161iol buvusi 5 proc. riba kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161ui ir 7 proc. riba jungtiniam (ar jam prilygintam) kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161ui. Prisiminkime, juk dar ne taip seniai, 2019 m. gruod\u012f, rinkim\u0173 slenkstis buvo suma\u017eintas iki atitinkamai 3 ir 5 procent\u0173 ir tik Seime ne\u012fveiktas Respublikos Prezidento veto l\u0117m\u0117 tai, kad liko galioti buvusi tvarka. Rinkim\u0173 slenks\u010dio suma\u017einimas kas neabejotinai b\u016bt\u0173 l\u0117m\u0119s kur kas didesn\u012f Seimo susiskaldym\u0105 ir dar\u0119s tiesiogin\u012f poveik\u012f jo darbo stabilumui ir efektyvumui. Tai valstybinis po\u017ei\u016bris, tod\u0117l ir pelnantis pagyras.<\/p>\n\n\n\n
Matyt, gerai ir tai, kad Rinkim\u0173 kodekse buvo paliktos galioti \u012fprastos balsavimo rezultat\u0173 nustatym\u0105 vienmandat\u0117se ir daugiamandat\u0117se rinkim\u0173 apygardose nustatan\u010dios taisykl\u0117s. Nors ka\u017ekod\u0117l Rinkim\u0173 kodekse tik pakartota Konstitucijos 81 straipsnio 3 dalies nuostata ir nebeliko Respublikos Prezidento rinkim\u0173 \u012fstatyme buvusios termin\u0105 nustatan\u010dios nuostatos, nustatan\u010dios 3 m\u0117nesi\u0173 termin\u0105 rinkimams surengti ir taikomos tuo atveju, kai Respublikos Prezidento rinkimuose balsuojant pirm\u0105 kart\u0105 dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n\u0117 vienas negavo reikiamo bals\u0173 skai\u010diaus.<\/p>\n\n\n\n
O k\u0105 rengiant Rinkim\u0173 kodeks\u0105 buvo proga i\u0161samiau apsvarstyti? Nors suprantu, kad tai tikrai neb\u016bt\u0173 buv\u0119 populiaru, bet vis d\u0117lto galb\u016bt buvo galima bent jau \u0161iek tiek padiskutuoti d\u0117l pareigos balsuoti rinkimuose \u012fvedimo \u012f Lietuvos teisin\u0119 sistem\u0105? Ypa\u010d dabar, kai rink\u0117j\u0173 aktyvumas nuolat ma\u017e\u0117ja ir tai ver\u010dia susim\u0105styti: 2020 m. Seimo rinkim\u0173 I ture balsavo 47,80 proc. rink\u0117j\u0173, 2016 m. Seimo rinkim\u0173 I ture \u2013 50,61 proc. rink\u0117j\u0173, 2012 m. Seimo rinkim\u0173 I ture \u2013 52,92 proc. rink\u0117j\u0173 ir pan. Tai skai\u010diai, kurie kelia nerim\u0105 ir \u012f juos reikia atkreipti d\u0117mes\u012f. O kadangi santykin\u0117s daugumos rinkim\u0173 sistema yra susijusi su pilie\u010di\u0173 bals\u0173 u\u017e rinkimuose nenugal\u0117jusius kandidatus praradimu, ne tokia ir ma\u017ea dalis jau\u010diasi netur\u012f atstov\u0173 parlamente. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio pareiga balsuoti skamba nedemokrati\u0161kai, juo labiau, kad tokia pareiga pilie\u010diams yra nustatyta totalitarin\u0117je \u0160iaur\u0117s Kor\u0117joje. Bet apsi\u017evalgykime atid\u017eiau: privalomo balsavimo taisykl\u0117 yra ir Australijoje, Belgijoje, Graikijoje, Liuksemburge, t. y. tokiose \u0161alyse, kuri\u0173 tikrai negalima vadinti nedemokrati\u0161komis. Rinkim\u0173 kodekse pasirinktas kitas kelias \u2013 Vyriausiajai rinkim\u0173 komisijai pavesta funkcija skatinti rink\u0117jus dalyvauti rinkimuose, bet teis\u0117je \u017einome taisykl\u0119: ubi jus ibi remedium<\/em> \u2013 kur teis\u0117, ten ir jos gynimo priemon\u0117.<\/p>\n\n\n\n Apibendrindamas vis d\u0117lto nor\u0117\u010diau pa\u017eym\u0117ti tai, kad nepaisant \u012fvairiausi\u0173 jau i\u0161sakyt\u0173 pastab\u0173, nauj\u0105j\u012f Rinkim\u0173 kodeks\u0105 vertinu teigiamai. Nors jame ir yra mechani\u0161kos teis\u0117k\u016bros ir , atleiskite u\u017e t\u0105 \u017eod\u012f, eklektikos, nors jame ir yra nema\u017eai pernelyg detalaus ir smulkmeni\u0161ko reglamentavimo, vis d\u0117lto jis \u012ftvirtina ir stabilizuoja rinkim\u0173 tvark\u0105, kuri yra politini\u0173 j\u0117g\u0173 kompromiso rezultatas ir kuri\u0105 pakeisti nebus taip lengva. Gal tai ir yra didysis g\u0117ris?<\/p>\n\n\n\n