{"id":3804,"date":"2018-06-05T14:56:47","date_gmt":"2018-06-05T11:56:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=3804"},"modified":"2018-06-07T21:11:28","modified_gmt":"2018-06-07T18:11:28","slug":"v-mizaras-tos-pacios-lyties-sutuoktiniai-ir-partneriai-turi-teise-laisvai-judeti-europos-sajungoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/06\/05\/v-mizaras-tos-pacios-lyties-sutuoktiniai-ir-partneriai-turi-teise-laisvai-judeti-europos-sajungoje\/","title":{"rendered":"V. Mizaras. Tos pa\u010dios lyties sutuoktiniai ir partneriai turi teis\u0119 laisvai jud\u0117ti Europos S\u0105jungoje"},"content":{"rendered":"<p>2018 m. bir\u017eelio 5 d. ES Teisingumo Teismas pri\u0117m\u0117 labai svarb\u0173 sprendim\u0105 LGBT teisi\u0173 srityje \u2013 i\u0161ai\u0161kino, kad \u00a0pagal ES teis\u0117s nuostatas, reglamentuojan\u010dias S\u0105jungos pilie\u010di\u0173 ir j\u0173 \u0161eimos nari\u0173 apsigyvenimo laisv\u0119, s\u0105voka \u201esutuoktinis\u201c apima ir tos pa\u010dios lyties sutuoktinius. \u0160\u012f sprendim\u0105 a\u0161 pavadinau daran\u010diu \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 gra\u017eesn\u012f.<\/p>\n<p>Pa\u017eym\u0117tina, kad \u0161ioje byloje prejudicinis sprendimas buvo priimtas Did\u017eiosios teis\u0117j\u0173 kolegijos. Pamin\u0117tina, kad tos pa\u010dios lyties sutuoktiniams (partneriams), kurie yra abu ES valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010diai, jau anks\u010diau ESTT buvo i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad teise laisvai jud\u0117ti ES gali naudotis kaip \u0161eimos nariai. O 2018 m. bir\u017eelio 5 d. sprendimu teismas i\u0161sprend\u0117 klausim\u0105 ir d\u0117l tos pa\u010dios lyties sutuoktinio, kuris n\u0117ra ES valstyb\u0117s nar\u0117s pilietis, teis\u0117s, kaip \u0161eimos nariui kartu su savo sutuoktiniu ES pilie\u010diu laisvai jud\u0117ti Europos S\u0105jungoje. ES Teisingumo Teismas i\u0161 esm\u0117s pritar\u0117 2018 m. sausio 11 d. Generalinio advokato Melchior Wathelet \u0161ioje byloje pateiktai i\u0161vadai.<\/p>\n<p><strong>Faktin\u0117s bylos aplinkyb\u0117s<\/strong><\/p>\n<p>Rumunijos pilietis Relu Adrian Coman ir JAV pilietis Robert Clabourn Hamilton ketverius metus kartu gyveno JAV ir 2010 m. susituok\u0117 Briuselyje. 2012 m. gruod\u017eio m\u0117n. R. A. Coman ir jo sutuoktinis kreip\u0117si \u012f Rumunijos vald\u017eios institucijas pra\u0161ydami paai\u0161kinti proced\u016br\u0105 ir s\u0105lygas, kaip R. C. Hamilton, kaip R. A. Coman \u0161eimos nariui gal\u0117t\u0173 b\u016bti suteikta teis\u0117 teis\u0117tai gyventi Rumunijoje ilgiau nei tris m\u0117nesius. \u0160is pra\u0161ymas buvo grind\u017eiamas 2004 m. baland\u017eio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004\/38\/EB d\u0117l S\u0105jungos pilie\u010di\u0173 ir j\u0173 \u0161eimos nari\u0173 teis\u0117s laisvai jud\u0117ti ir gyventi valstybi\u0173 nari\u0173 teritorijoje (toliau \u2013 Direktyva d\u0117l jud\u0117jimo laisv\u0117s), kuri leid\u017eia \u0161ia laisve pasinaudojusio S\u0105jungos pilie\u010dio sutuoktiniui apsigyventi kartu su savo sutuoktiniu toje valstyb\u0117je nar\u0117je, kurioje \u0161is gyvena.<\/p>\n<p>Atsakydamos \u012f \u0161\u012f pra\u0161ym\u0105 Rumunijos vald\u017eios institucijos informavo R. A. Coman ir R. C. Hamilton, kad pastarasis turi teis\u0119 tik tris m\u0117nesius gyventi \u0161alyje, nes Rumunijoje jis negali b\u016bti pripa\u017eintas S\u0105jungos pilie\u010dio \u201esutuoktiniu\u201c, kadangi \u0161i valstyb\u0117 nar\u0117 nepripa\u017e\u012fsta tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuok\u0173.<\/p>\n<p>A. Coman ir R. C. Hamilton Rumunijos teismui pateik\u0117 ie\u0161kin\u012f, pra\u0161ydami konstatuoti diskriminacij\u0105 d\u0117l seksualin\u0117s orientacijos, kiek tai susij\u0119 su jud\u0117jimo laisv\u0117s \u012fgyvendinimu S\u0105jungoje.<\/p>\n<p>2015 m. gruod\u017eio 18 d. <em>Judec\u0103toria Sectorului 5 Bucure\u0219ti\u00a0<\/em>(Bukare\u0161to 5-asis pirmosios instancijos teismas) kreip\u0117si \u012f <em>Curtea Constitu\u0163ional\u0103\u00a0<\/em>(Konstitucinis Teismas, Rumunija), pra\u0161ydamas priimti sprendim\u0105 d\u0117l min\u0117to prie\u0161taravimo. Pastarasis teismas nusprend\u0117, kad \u0161i byla susijusi tik su S\u0105jungos pilie\u010dio ir jo tos pa\u010dios lyties sutuoktinio, tre\u010diosios \u0161alies pilie\u010dio, u\u017esienyje teis\u0117tai sudarytos santuokos pasekmi\u0173 pripa\u017einimu atsi\u017evelgiant \u012f \u0161eimos gyvenim\u0105 ir teis\u0119 \u012f laisv\u0105 jud\u0117jim\u0105, vertinam\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f diskriminacijos d\u0117l seksualin\u0117s orientacijos draudim\u0105. \u0160iomis aplinkyb\u0117mis jam kilo abejoni\u0173 d\u0117l to, kaip ai\u0161kinti kelet\u0105 Direktyvoje 2004\/38 vartojam\u0173 s\u0105vok\u0173, ai\u0161kinam\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f Chartij\u0105 ir naujausi\u0105 Teisingumo Teismo bei Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo jurisprudencij\u0105, susijusi\u0105 su \u0161eimos gyvenimu. Tod\u0117l jis nusprend\u0117 sustabdyti bylos nagrin\u0117jim\u0105 ir kreiptis \u012f Teisingumo Teism\u0105 su pra\u0161ymu priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105.<\/p>\n<p>ESTT buvo suformuluoti keturi klausimai, i\u0161 kuri\u0173 pagrindinis pirmasis \u2013 ar Direktyvos\u00a02004\/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta s\u0105voka \u201esutuoktinis\u201c, atsi\u017evelgiant \u012f Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 7, 9, 21 ir 45 straipsnius, apima ir Europos S\u0105jungos pilie\u010dio tos pa\u010dios lyties sutuoktin\u012f ne valstyb\u0117s nar\u0117s piliet\u012f, su kuriuo pilietis teis\u0117tai susituok\u0117 pagal kitos valstyb\u0117s nar\u0117s nei priiman\u010dioji teis\u0119.<\/p>\n<p><strong>Pagrindin\u0117s Teisingumo teismo pozicijos<\/strong><\/p>\n<p><em>Pirma<\/em>, valstyb\u0117s nar\u0117s negali riboti S\u0105jungos pilie\u010dio apsigyvenimo laisv\u0117s atsisakydamos jo tos pa\u010dios lyties ne ES pilietyb\u0119 turin\u010diam sutuoktiniui suteikti i\u0161vestin\u0119 teis\u0119 apsigyventi j\u0173 teritorijoje (jeigu ir kitas sutuoktinis \/ partneris yra irgi ES pilietis (-\u0117), jau anks\u010diau buvo teismo i\u0161ai\u0161kinta analogi\u0161kai). Tai galioja ir toms valstyb\u0117ms nar\u0117ms, kurios savo teis\u0117je n\u0117ra sureguliavusios tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuok\u0173 (taigi, ir Lietuvai).<\/p>\n<p><em>Antra<\/em>, s\u0105voka \u201esutuoktinis\u201c, apibr\u0117\u017eianti asmen\u012f, sudarius\u012f santuok\u0105 su kitu asmeniu, kaip ji suprantama pagal direktyv\u0105 d\u0117l jud\u0117jimo laisv\u0117s \u012fgyvendinimo, yra neutrali lyties po\u017ei\u016briu ir gali apimti tos pa\u010dios lyties, kaip ir atitinkamas S\u0105jungos pilietis, sutuoktin\u012f.<\/p>\n<p><em>Tre\u010dia<\/em>, valstyb\u0117s nar\u0117s pareiga pripa\u017einti tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je teis\u0117tai sudaryt\u0105 santuok\u0105, kalbant tik apie i\u0161vestin\u0117s teis\u0117s gyventi \u0161alyje ne ES valstyb\u0117s pilie\u010diui suteikim\u0105, nepa\u017eeid\u017eia nacionalin\u0117je teis\u0117je apibr\u0117\u017eto santuokos instituto pirmojoje valstyb\u0117je nar\u0117je.<\/p>\n<p><em>Ketvirta<\/em>, nacionalin\u0117 priemon\u0117, kuri gali riboti asmen\u0173 jud\u0117jimo laisv\u0119, gali b\u016bti pateisinama tik jei nepa\u017eeid\u017eia Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijoje, kurios laikym\u0105si u\u017etikrina Teisingumo Teismas, \u012ftvirtint\u0173 pagrindini\u0173 teisi\u0173. Kadangi pagrindin\u0117 teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105 yra u\u017etikrinama Chartijos 7 straipsniu, Teisingumo Teismas nurodo, jog i\u0161 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad s\u0105voka \u201eprivatus gyvenimas\u201c ir s\u0105voka \u201e\u0161eimos gyvenimas\u201c gali apimti homoseksualios poros santykius lygiai taip pat, kaip jos apima skirting\u0173 ly\u010di\u0173 poros, esan\u010dios tokioje pa\u010dioje situacijoje, santykius.<\/p>\n<p><em>Penkta<\/em>, valstyb\u0117s nar\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 atsisakymas, kalbant tik apie i\u0161vestin\u0117s teis\u0117s gyventi \u0161alyje ne ES valstyb\u0117s pilie\u010diui suteikim\u0105, pripa\u017einti min\u0117to pilie\u010dio kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je teis\u0117tai sudaryt\u0105 santuok\u0105 su S\u0105jungos tos pa\u010dios lyties pilie\u010diu, gali sudaryti kli\u016b\u010di\u0173 \u0161iam pilie\u010diui laisvai jud\u0117ti ir gyventi valstybi\u0173 nari\u0173 teritorijoje. Tokia situacija lemt\u0173 skirting\u0105 jud\u0117jimo laisv\u0117s apimt\u012f atskirose valstyb\u0117se nar\u0117se, priklausomai nuo nacionalin\u0117s teis\u0117s nuostat\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuok\u0105.<\/p>\n<p><em>\u0160e\u0161ta<\/em>, valstyb\u0117s nar\u0117s pareiga pripa\u017einti tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je teis\u0117tai sudaryt\u0105 santuok\u0105, kalbant tik apie i\u0161vestin\u0117s teis\u0117s gyventi \u0161alyje ne ES valstyb\u0117s pilie\u010diui suteikim\u0105, nepa\u017eeid\u017eia nacionalin\u0117je teis\u0117je apibr\u0117\u017eto santuokos instituto pirmojoje valstyb\u0117je nar\u0117je. Konkre\u010diai kalbant, \u0161i pareiga ne\u012fpareigoja \u0161ios valstyb\u0117s nar\u0117s savo nacionalin\u0117je teis\u0117je numatyti tos pa\u010dios lyties santuokos instituto. Be to, tokia pareiga pripa\u017einti, kalbant tik apie ne ES valstyb\u0117s pilie\u010dio i\u0161vestin\u0119 teis\u0119 gyventi \u0161alyje, nepa\u017eeid\u017eia atitinkamos valstybes nar\u0117s nacionalinio savitumo ir nekelia gr\u0117sm\u0117s vie\u0161ajai tvarkai.<\/p>\n<p><strong>Pozicij\u0173 vertinimas ir \u012ftaka Lietuvos teis\u0117s sistemai<\/strong><\/p>\n<blockquote><p>Pamin\u0117tos ESTT pozicijos neabejotinai tur\u0117s reik\u0161m\u0117s valstybi\u0173 nari\u0173 teisei, reglamentuojan\u010diai, pirmiausia, migracijos teisinius santykius, o taip pat tai yra motyvas vald\u017eios institucijoms priimti ir konceptualius sprendimus, reguliuojan\u010dius \u0161eimos teisinius santykius tarp tos pa\u010dios lyties asmen\u0173. Bendriausia prasme visi\u0161kai pritartina, kad asmens teis\u0117 gyventi \u0161eimos gyvenim\u0105 ir migracija \u0161eimos sujungimo pagrindu negali b\u016bti ribojama nei lyties, nei seksualin\u0117s orientacijos pagrindu.<\/p><\/blockquote>\n<p>Aptariamas ESTT sprendimas dera su jau anks\u010diau priimtais Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo sprendimais, ai\u0161kinan\u010diais Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos 8 straipsn\u012f. Pavyzd\u017eiui, naujausioje \u0161iuo klausimu byloje (2016 m. bir\u017eelio 30 d.) <em>Taddeucci and McCall\u00a0<\/em>prie\u0161 Italij\u0105 teismas yra ai\u0161kiai konstatav\u0119s, kad \u0161eimos sujungimas kaip pagrindas suteikti leidim\u0105 nuolat gyventi \u0161eimos nariui kartu su kitu \u0161eimos nariu apima ir tos pa\u010dios lyties sutuoktin\u012f ir partner\u012f. Analogi\u0161kai E\u017dTT yra pasisak\u0119s ir <em>Paji\u0107 prie\u0161 Kroatij\u0105<\/em>byloje (irgi 2016 m.).<\/p>\n<p>Lietuva tur\u0117s taisyti Lygi\u0173 galimybi\u0173 \u012fstatym\u0105, i\u0161 kurio, \u012fgyvendinant Direktyv\u0105 d\u0117l priemoni\u0173, kad darbuotojai gal\u0117t\u0173 lengviau naudotis laisvo darbuotoj\u0173 jud\u0117jimo teis\u0117mis, kai kuri\u0173 Seimo nari\u0173 \u201ed\u0117ka\u201c buvo i\u0161braukta nuostata, kad \u0161eimos nariais laikomi partneriai (ai\u0161ku, ir tos pa\u010dios lyties), tiesa, liko sutuoktiniai (nepasakant, kad tik skirtingos lyties asmenys). Bet teisinio ai\u0161kumo tikslais, manytina, tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fstatymas taisomas, arba, tikint \u012fstatymo taikytoj\u0173 kompetencija, tik\u0117tis, kad jis bus ai\u0161kinamas, atsi\u017evelgiant \u012f ESTT pozicijas.<\/p>\n<p>Be to, tur\u0117s keistis valstyb\u0117s institucij\u0173, veikian\u010di\u0173 migracijos srityje, praktika, ai\u0161kinant ir taikant U\u017esienie\u010di\u0173 teisin\u0117s pad\u0117ties \u012fstatym\u0105. Migracijos teis\u0117je pripa\u017e\u012fstamas asmen\u0173 jud\u0117jimas tarp valstybi\u0173 ir leidim\u0173 nuolat gyventi \u012fgijimas \u0161eimos sujungimo pagrindu. Kaip \u017einia, Lietuvos valstyb\u0117s institucijos atsisako pripa\u017einti \u0161eimos sujungimo pagrind\u0105 migracijos tikslais tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 \u0161eimoms. Tai daroma, ne\u017ei\u016brint, kad, Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas yra ai\u0161kiai konstatav\u0119s, kad \u0161eimos sujungimas kaip pagrindas suteikti leidim\u0105 nuolat gyventi \u0161eimos nariui kartu su kitu \u0161eimos nariu apima ir tos pa\u010dios lyties sutuoktin\u012f ir partner\u012f. O taip pat, kad ES teis\u0117s ai\u0161kinimo tikslais jau iki aptariamo sprendimo pri\u0117mimo ES nari\u0173 pilie\u010diams, sudariusiems santuok\u0105 tarp tos pa\u010dios lyties asmen\u0173, u\u017etikrinama asmen\u0173 jud\u0117jimo laisv\u0117 visoje ES.<\/p>\n<p>Kaip \u017einia, Lietuvos Konstituciniame Teisme, \u012f kur\u012f kreip\u0117si Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, yra beveik analogi\u0161ka byla d\u0117l Danijos Karalyst\u0117je sudarytos Lietuvos ir Baltarusijos pilie\u010di\u0173 santuokos pagrindu sukurtos \u0161eimos ir jos pagrindu pra\u0161ymo i\u0161duoti leidim\u0105 nuolat gyventi Lietuvoje. Tik\u0117tina, kad ne u\u017e ilgo konstitucin\u0117 byla bus i\u0161nagrin\u0117ta \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 \u0161eimos gyvenim\u0105, naudai.<\/p>\n<p>Dar vienas labai svarbus aspektas \u2013 ESTT konstatavo, kad pareiga pripa\u017einti, kalbant tik apie ne ES valstyb\u0117s pilie\u010dio i\u0161vestin\u0119 teis\u0119 gyventi \u0161alyje, nepa\u017eeid\u017eia atitinkamos valstybes nar\u0117s nacionalinio savitumo ir nekelia gr\u0117sm\u0117s vie\u0161ajai tvarkai. Vie\u0161osios tvarkos i\u0161lyga da\u017enai yra naudojama argumentams (beje, tok\u012f argument\u0105 naudojo ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsisakydamos min\u0117tam Baltarusijos Respublikos pilie\u010diui suteikti leidim\u0105 gyventi \u0161eimos sujungimo pagrindu Lietuvoje), kad leidimas gyventi ar apskritai pripa\u017einti tos pa\u010dios lyties sutuoktinius \u0161eima prie\u0161tarauja valstyb\u0117s vie\u0161ajai tvarkai. ESTT mintis, kad teis\u0117s laisvai jud\u0117ti ribojimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti pateisinamas tik tada, jei tokia priemon\u0117 nepa\u017eeid\u017eia Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijoje, kurios laikym\u0105si u\u017etikrina Teisingumo Teismas, \u012ftvirtint\u0173 pagrindini\u0173 teisi\u0173 (tarp kit\u0173 ir teis\u0117s \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105 (Chartijos 7 str.), rei\u0161kia negal\u0117jim\u0105 pateisinti diskriminavimo remiantis vie\u0161osios tvarkos i\u0161lyga.<\/p>\n<blockquote><p>Nuo sav\u0119s papildysiu: vie\u0161osios tvarkos pa\u017eeidimo n\u0117ra ir d\u0117l to, kad \u017emogaus teisi\u0173 apsauga ir \u017emogaus orumo gerbimas (\u0161eimos gyvenimas yra asmens privataus gyvenimo dalis ir labai svarbi oraus gyvenimo dalis) yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 teisin\u0117s demokratin\u0117s valstyb\u0117s tiksl\u0173. Ir, b\u016btent, \u017emogaus orumo gerbimas ir valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 tarnavimas \u017emogui turi b\u016bti auk\u0161\u010diausia teisin\u0117 vertyb\u0117. Jos nepaisymas gal\u0117t\u0173 prie\u0161tarauti vie\u0161ajai tvarkai, o ne koki\u0173 nors abstrak\u010di\u0173 institut\u0173 ar kategorij\u0173 paisymas.<\/p><\/blockquote>\n<p>Nors \u0161is ESTT sprendimas yra skirtas tik asmen\u0173 laisvo jud\u0117jimo teisei, ta\u010diau tai, kaip jau ir buvau u\u017esimin\u0119s, yra signalas valstybei, kad tos pa\u010dios lyties asmenys, jeigu jie kuria ir gyvena \u0161eimos gyvenim\u0105, turi b\u016bti vertinami lygiateisiais pagrindais vis\u0173 teisi\u0173 po\u017ei\u016briu. Tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti motyvas politikams pagaliau sureguliuoti \u0161eimos teisinius santykius ir tos pa\u010dios lyties asmenims, bent jau \u0161eimos partneryst\u0117s (bet ne jungtin\u0117s veiklos (!)) pagrindu. Nors migracijos tikslais \u0161eimos nariu turime pripa\u017einti ir tos pa\u010dios lyties sutuoktin\u012f, nat\u016bralu, kad j\u0173 l\u016bkestis i\u0161 valstyb\u0117s \u2013 atitinkamas teises ir pareigas, atsakomyb\u0119 reguliuoti kaip kitiems asmenims. Tik taip bus u\u017etikrintas tokiose \u0161eimose gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 saugumas, teisinis apibr\u0117\u017etumas, tik taip bus laikomasi Konstitucijoje \u012ftvirtinto lygiateisi\u0161kumo ir nediskriminavimo principo, tik taip bus darna tarp Lietuvos ir tarptautin\u0117s teis\u0117s. T\u0105 padarius jokiu b\u016bdu nebus pakenkta kit\u0173 visuomen\u0117s nari\u0173 interesams ir teis\u0117ms.<\/p>\n<p>Esu \u0161alininkas to, kad teis\u0117 yra gyvas organizmas ir turi b\u016bti ai\u0161kinama atsi\u017evelgiant \u012f \u0161i\u0173 dien\u0173 realijas, t. y. \u012f dabartin\u0119 gyvenimo visuomen\u0117je tikrov\u0119. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 teis\u0117 negali b\u016bti atskira nuo socialin\u0117s tikrov\u0117s ir negali i\u0161vengti greitesnio prisitaikymo prie \u0161ios tikrov\u0117s. Kaip Generalinis advokatas savo i\u0161vadoje aptariamoje byloje nurod\u0117, \u201ekitaip b\u016bt\u0173 primetamas pasen\u0119s po\u017ei\u016bris ir teis\u0117 atlikt\u0173 stati\u0161k\u0105 vaidmen\u012f. Taip neabejotinai yra tais atvejais, kurie susij\u0119 su visuomene. Kaip yra dar ankstesn\u0117je praktikoje sak\u0119s kitas Generalinis advokatas l. Geelhoed, \u201ejei Teisingumo Teismas neatsi\u017evelgt\u0173 \u012f \u0161iuos poky\u010dius, atitinkamos teis\u0117s normos prarast\u0173 dal\u012f savo veiksmingumo. Teis\u0117s normos turi b\u016bti ai\u0161kinamos atsi\u017evelgiant \u012f jos raidos t\u0105 dien\u0105, kai nagrin\u0117jama norma turi b\u016bti taikoma, b\u016bkl\u0119.\u00a0\u0160iame aptariamame kontekste teis\u0117 turi reaguoti \u012f pakitusi\u0105 \u0161eimos samprat\u0105 ir pripa\u017einim\u0105, kad teis\u0117s \u012f \u0161eimos gyvenimo pagarb\u0105 u\u017etikrinimas negali b\u016bti diskriminuojamas d\u0117l lyties ir seksualin\u0117s orientacijos.<\/p>\n<p>\u0160eimos teisini\u0173 santyki\u0173 tarp tos pa\u010dios lyties reguliavimas, teisinio saugumo u\u017etikrinimas ir pagarba visiems m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s ir kit\u0173 \u010dia atvykstan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 pilie\u010di\u0173 teis\u0117tiems interesams, yra kilnus tikslas. Svarbu, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinama \u017emoni\u0173 bendroji pagarba ir orumas. Kartais mums tiesiog tr\u016bksta empatijos, be kita ko ir taikant teis\u0119. D\u0117l to \u0161\u012f ES Teisingumo teismo sprendim\u0105 a\u0161 laikau kupinu empatijos ir tokiu, kuris daro \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 gra\u017eesniu<\/p>\n<p><em>Vytautas Mizaras yra VU TF profesorius, advokat\u0173 kontoros Ellex Vali\u016bnas partneris, advokatas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2018 m. bir\u017eelio 5 d. ES Teisingumo Teismas pri\u0117m\u0117 labai svarb\u0173 sprendim\u0105 LGBT teisi\u0173 srityje \u2013 i\u0161ai\u0161kino, kad \u00a0pagal ES teis\u0117s nuostatas, reglamentuojan\u010dias S\u0105jungos pilie\u010di\u0173 ir j\u0173 \u0161eimos nari\u0173 apsigyvenimo laisv\u0119, s\u0105voka \u201esutuoktinis\u201c apima ir tos pa\u010dios lyties sutuoktinius. \u0160\u012f sprendim\u0105 a\u0161 pavadinau daran\u010diu \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 gra\u017eesn\u012f. Pa\u017eym\u0117tina, kad \u0161ioje byloje prejudicinis sprendimas buvo priimtas &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3805,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[329,109,108,536,537,376,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3804"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3804"}],"version-history":[{"count":13,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3804\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3897,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3804\/revisions\/3897"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3805"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3804"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3804"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3804"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}