2022 m. rugpj\u016b\u010dio 1 dien\u0105 \u012fsigalioj\u0119 Darbo kodekso pakeitimai, kuriais buvo \u012fgyvendinti 2019\u00a0m. bir\u017eelio\u00a020\u00a0d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019\/1158 d\u0117l t\u0117v\u0173 ir pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (Balanso direktyva) reikalavimai, sulauk\u0117 nema\u017eai visuomen\u0117s d\u0117mesio. Ypatingai daug atgarsi\u0173 ir diskusij\u0173 sulauk\u0117 normos, numatan\u010dios papildomas galimybes darbuotojams, auginantiems vaikus, ypa\u010d neperleid\u017eiamas dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 trukm\u0117s vaiko prie\u017ei\u016bros atostogas bei papildoma poilsio diena per tris m\u0117nesius darbuotojams, auginantiems vien\u0105 vaik\u0105 iki dvylikos met\u0173. Pastar\u0173j\u0173 pakeitim\u0173 \u0161viesoje nublanko ne ma\u017eiau svarb\u016bs, tik galb\u016bt vis dar ne\u012fvertinti poky\u010diai Europos S\u0105jungos lygiu, kuriais pirm\u0105 kart\u0105 (pagaliau) reglamentuojamos pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 statusas, teis\u0117s bei pareigos. \u00a0\u00a0<\/p>\n\n\n\n
Kod\u0117l tai svarbu? Pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 kaip atskiros socialiai jautrios asmen\u0173 grup\u0117s i\u0161skyrimu bei j\u0173 teisi\u0173 reglamentavimu m\u0117ginama spr\u0119sti dvi pagrindines problemas.<\/p>\n\n\n\n
Pirmiausia, pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 reglamentavimas yra labai svarbus sen\u0117jan\u010dios visuomen\u0117s kontekste. Faktas, kad didel\u0117s dalies pasaulio valstybi\u0173, nei\u0161skiriant ir Lietuvos, visuomen\u0117s sen\u0117ja. Tai rei\u0161kia, kad did\u0117ja ekonomi\u0161kai neaktyvi visuomen\u0117s dalis, kuri\u0105 turi i\u0161laikyti ma\u017e\u0117jantis dirban\u010di\u0173j\u0173 visuomen\u0117s nari\u0173 skai\u010dius. Be to vis gaus\u0117jan\u010diai vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 daliai yra reikalinga prie\u017ei\u016bra. Ir net jei valstyb\u0117 suteiks dal\u012f tos prie\u017ei\u016bros, nema\u017ea jos dalis guls ant dirban\u010di\u0173 \u0161eimos nari\u0173 ar kit\u0173 artim\u0173j\u0173. Tod\u0117l yra svarbu, kad tie darbuotojai, kurie pri\u017ei\u016bri artimuosius asmenis, gal\u0117t\u0173 suderinti prie\u017ei\u016bros teikim\u0105 su darbine veikla.<\/p>\n\n\n\n
Antroji problema, prie kurios sprendimo tur\u0117t\u0173 prisid\u0117ti pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 \u012ftvirtinimas, yra jau daug met\u0173 sprend\u017eiamas, bet niekaip nei\u0161sprend\u017eiamas moter\u0173 ir vyr\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio atotr\u016bkis. Viena i\u0161 atotr\u016bkio prie\u017eas\u010di\u0173 yra per ilg\u0105 laik\u0105 susiformav\u0119 stereotipai, kurie lemia, kad tradici\u0161kai moteriai buvo priskiriamos pareigos nam\u0173 \u016bkio ribose \u2013 maisto ruo\u0161imas, buities ir \u016bkio tvarkymas, globos reikaling\u0173 artim\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bra. Nepaisant XX – XXI am\u017eiuje susiformavusio lygi\u0173 galimybi\u0173 diskurso, tokie stereotipiniai po\u017ei\u016briai yra pla\u010diai \u012fsi\u0161aknij\u0119 ir \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s s\u0105mon\u0117je ir elgesio modeliuose: moterys daug da\u017eniau nei vyrai r\u016bpinasi vaikais ir kitais artimaisiais bei pri\u017ei\u016bri nam\u0173 \u016bk\u012f. Negana to, ne ma\u017eesnis kr\u016bvis moterims tenka ir u\u017e nam\u0173 \u016bkio rib\u0173, dalyvaujant darbo santykiuose ar ver\u010diantis kita veikla. Bandymas suderinti pareigas \u0161eimoje ir \u012fsipareigojimus darbe labai da\u017enai lemia ma\u017eesnes moters pajamas, ribot\u0105 dalyvavim\u0105 darbo santykiuose ar net pasitraukim\u0105 i\u0161 j\u0173 – statistiniai duomenys rodo, jog 2020 metais Lietuvoje moterys sudar\u0117 28,1 procentus, o vyrai \u2013 7 procentus gyventoj\u0173, neaktyvi\u0173 d\u0117l prie\u017ei\u016bros \u012fsipareigojim\u0173. Ribotas dalyvavimas darbo santykiuose ar net pasitraukimas i\u0161 j\u0173 tuo pa\u010diu rei\u0161kia ir ma\u017eesnes pensines i\u0161mokas bei didesn\u0119 skurdo rizik\u0105 senatv\u0117je. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterims, sulaukusioms 65 met\u0173 ir daugiau, skurdo rizikos lygis 2021 metais yra 42, kai tuo tarpu tos pa\u010dios am\u017eiaus grup\u0117s vyr\u0173 \u2013 22,4 procentai. \u0160i\u0173 problem\u0173 sprendimui ir yra skirta Europos S\u0105jungos Balanso direktyva ir jos \u012ftakoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimai, susij\u0119 su pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teis\u0117mis, kurie toliau \u0161iame straipsnyje aptariami detaliau.<\/p>\n\n\n\n
Pri\u017ei\u016brin\u010diojo asmens samprata<\/strong><\/p>\n\n\n\n Prie\u0161 pradedant aptarti pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teises, pirmiausia reikia apsibr\u0117\u017eti, kas yra pri\u017ei\u016brintysis asmuo. Balanso direktyvoje numatyta, jog pri\u017ei\u016brintysis asmuo yra darbuotojas; pri\u017ei\u016brintieji asmenys yra atskiriami nuo t\u0117v\u0173, pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 savo vaikus iki ne ma\u017eesnio nei a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus (nors doktrinoje paprastai tokia perskyra n\u0117ra daroma); prie\u017ei\u016bros teikimas turi atitikti arba \u0161eimynini\u0173 ry\u0161i\u0173 kriterij\u0173 (tai yra, yra pri\u017ei\u016brimas s\u016bnus, dukrai, motina, t\u0117vas, sutuoktinis (-\u0117) arba partneris(-ei), kai tokia partneryst\u0117 pripa\u017e\u012fstama pagal nacionalin\u0119 teis\u0119) arba gyvenimo tame pa\u010diame nam\u0173 \u016bkyje kriterij\u0173 su asmeniu, kuriam d\u0117l rimtos medicinin\u0117s prie\u017easties reikia didel\u0117s prie\u017ei\u016bros ar pagalbos. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos darbo kodekse pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 s\u0105voka n\u0117ra naudojama. Vietoj jos kalbama apie gana plat\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 teikian\u010di\u0173 asmen\u0173 katalog\u0105, kuriame kiekvienai pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 kategorijai suteikiamos skirtingos teis\u0117s ar garantijos. Pavyzd\u017eiui, \u012f atskiras kategorijas yra i\u0161skiriamas darbuotojas, turintis b\u016btinyb\u0119 slaugyti \u0161eimos nar\u012f ar kartu gyvenant\u012f asmen\u012f; slaugantis artimuosius; slaugantis ne\u012fgal\u0173j\u012f; pri\u017ei\u016brintis \u0161eimos narius, kuriems nustatytas ma\u017eesnis negu penkiasde\u0161imt penki\u0173 procent\u0173 darbingumo lygis; pri\u017ei\u016brintis \u0161eimos narius, sukakusius senatv\u0117s pensijos am\u017ei\u0173, kuriems nustatytas dideli\u0173 ar vidutini\u0173 speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173 lygis; slaugantis sergant\u012f \u0161eimos nar\u012f; slaugantis \u0161eimos nar\u012f, kuriam nustatytas specialusis nuolatin\u0117s slaugos ar specialusis nuolatin\u0117s prie\u017ei\u016bros (pagalbos) poreikis ir t.t. Tik\u0117tina, kad tam tikrais atvejais pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 kategorizavimas \u012f kelet\u0105 prie\u017ei\u016bros lygmen\u0173 pagal teikiamos prie\u017ei\u016bros intensyvum\u0105 yra tikslingas, kadangi padeda atskirti jiems teikiam\u0173 teisi\u0173, lengvat\u0173 ir garantij\u0173 pob\u016bd\u012f. Visgi dabartinis s\u0105vok\u0173 pliuralizmas \u012fne\u0161a daugiau painiavos nei ai\u0161kumo, ypa\u010d kai kalbama apie itin pana\u0161ias asmen\u0173 kategorijas, pavyzd\u017eiui, kuomet reikia atskirti darbuotoj\u0105, slaugant\u012f artim\u0105j\u012f nuo darbuotojo, slaugan\u010dio \u0161eimos nar\u012f.<\/p>\n\n\n\n Pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n Direktyva pri\u017ei\u016brintiesiems asmenims suteikia teis\u0119 \u012f susitarim\u0105 d\u0117l lanks\u010di\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 (darbo re\u017eimo koregavimas nuotolinio darbo, lankstaus darbo grafiko, sutrumpinto darbo laiko, o taip pat ir kitomis priemon\u0117mis) ir penki\u0173 darbo dien\u0173 per metus trukm\u0117s pri\u017ei\u016brin\u010diojo asmens atostogas. Darbuotojai po toki\u0173 atostog\u0173 turi teis\u0119 gr\u012f\u017eti \u012f savo darb\u0105 arba lygiavertes pareigas ir naudotis visomis geresn\u0117mis darbo s\u0105lygomis, \u012f kurias jie b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 teis\u0119, jeigu neb\u016bt\u0173 i\u0161\u0117j\u0119 atostog\u0173. Be to, direktyva numato papildom\u0105 apsaug\u0105: draud\u017eiama tiek ma\u017eiau palankus po\u017ei\u016bris \u012f pri\u017ei\u016brin\u010diuosius, tiek juos atleisti i\u0161 darbo d\u0117l to, kad jie pasinaudojo teise \u012f pri\u017ei\u016brin\u010diojo asmens atostogas ar lanks\u010dias darbo s\u0105lygas.<\/p>\n\n\n\n Kalbant apie Lietuvos nacionalin\u012f reglamentavim\u0105 pirmiausia reikia pasteb\u0117ti, kad ir iki 2022 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 1 d. \u012fsigaliojusi\u0173 patais\u0173 Darbo kodekse buvo numatyta nema\u017eai garantij\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 teikiantiems asmenims (pavyzd\u017eiui, papildomos garantijos nutraukiant darbo santykius, darbas ne vis\u0105 darbo laik\u0105 ar nemokamos atostogos). Tod\u0117l galima sakyti, jog direktyvos \u012fgyvendinimas jiems teises ne suteik\u0117, o prapl\u0117t\u0117 turim\u0173 teisi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. \u0160ias po direktyvos \u012fgyvendinimo Darbo kodekse pri\u017ei\u016brintiesiems asmenims numatytas teises bei garantijas galima skirti \u012f tris grupes \u2013 lanks\u010dias darbo s\u0105lygas, saugumo garantijas nutraukiant darbo sutart\u012f bei atostog\u0173 suteikimo lengvatas.<\/p>\n\n\n\n Lanks\u010dios darbo s\u0105lygos pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu leid\u017eia nukrypti nuo tradicinio darbo re\u017eimo organizavimo ir taip sudaro s\u0105lygas derinti darbo ir prie\u017ei\u016bros \u012fsipareigojimus. Pri\u017ei\u016brintiesiems asmenims Darbo kodekse suteikiamos teis\u0117s dirbti ne vis\u0105 darbo laik\u0105, nuotoliniu b\u016bdu bei pageidaujamu darbo laiko re\u017eimu (dvi pastarosios teis\u0117s suteikiamos tik jei nesudarys darbdaviui per dideli\u0173 s\u0105naud\u0173). Darbo kodeksas greta lanks\u010di\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 pri\u017ei\u016brintiesiems darbuotojams numato ir tam tikras saugumo garantijas. Paprastai jos siejamos su darbo sutarties nutraukimu \u2013 pri\u017ei\u016brintieji asmenys turi pirmenyb\u0117s teis\u0119 b\u016bti palikti dirbti nutraukiant darbo sutart\u012f darbdavio iniciatyva, kai n\u0117ra darbuotojo kalt\u0117s, o taip pat nor\u0117dami inicijuoti darbo sutarties nutraukim\u0105, gali pasinaudoti trumpesniu nei \u012fprastai (5 darbo dien\u0173) \u012fsp\u0117jimo terminu. Taip pat galima pamin\u0117ti dar vien\u0105 garantij\u0105 ne\u012fgal\u0173j\u012f slaugan\u010diam asmeniui, kuris gali b\u016bti skiriamas pasyviai bud\u0117ti tik gavus jo sutikim\u0105. Galiausiai, pri\u017ei\u016brintiesiems asmenims yra suteikiamos su atostogomis susijusios lengvatos. Pirmiausia, darbdavys privalo tenkinti pri\u017ei\u016brin\u010diojo darbuotojo pra\u0161ym\u0105 suteikti kasmetines mokamas atostogas, antra, jam priklauso teis\u0117 \u012f nemokamas atostogas, kuri\u0173 trukm\u0117 priklauso nuo asmens, kuriam teikiama prie\u017ei\u016bra, sveikatos b\u016bsenos ir gali trukti iki trisde\u0161imties dien\u0173 arba tokiam laikui, kur\u012f rekomenduoja sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaiga. Visgi galima pakankamai dr\u0105siai teigti, jog atostog\u0173 dien\u0173 skai\u010diumi dosnus bet neapmokamas poilsio laikas n\u0117ra ir nebus itin populiari priemon\u0117 pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 tarpe. J\u0173 interesus derinti asmeninius ir darbinius \u012fsipareigojimus labiau atspind\u0117t\u0173 keletas apmokam\u0173 papildom\u0173 poilsio dien\u0173. Be to, Darbo kodekse, kaip ir Balanso direktyvoje numatyta pri\u017ei\u016brin\u010diojo darbuotojo teis\u0117 po atostog\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 ar lygiavert\u0119 darbo viet\u0105 (pareigas) bei naudotis visais darbo s\u0105lyg\u0173 pagerinimais, \u012f kuriuos jis b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s teis\u0119, jeigu b\u016bt\u0173 dirb\u0119s. Tiesa, kol kas \u0161ios normos taikymas kelia daug klausim\u0173, juolab kad apygard\u0173 teismai yra pabr\u0117\u017e\u0119 jos neimperatyv\u0173 pob\u016bd\u012f (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugs\u0117jo 19 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e2A-2282-567\/2019 bei Kauno apygardos teismo 2019 m. gegu\u017e\u0117s 29 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e2A-809-773\/2019).<\/p>\n\n\n\n Akivaizdu, kad pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 galimyb\u0117s vykdant darbin\u0119 veikl\u0105 yra ribotesn\u0117s nei asmen\u0173, neturin\u010di\u0173 prie\u017ei\u016bros \u012fsipareigojim\u0173. Tod\u0117l kyla gr\u0117sm\u0117, kad darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys pirmenyb\u0119 teiks pastariesiems ir pri\u017ei\u016brintieji susidurs su diskriminacija. Iki rugpj\u016b\u010dio 1 dienos pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 gynyba nuo diskriminacijos buvo ribota. Nema\u017ea dalis pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 gal\u0117jo b\u016bti saugomi netiesiogin\u0119 diskriminacij\u0105 lyties pagrindu draud\u017eian\u010diomis normomis (kadangi dauguma atvej\u0173 statisti\u0161kai did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f prie\u017ei\u016bros teik\u0117j\u0173 sudaro moterys), ta\u010diau tokia gynyba buvo netinkama tais atvejais, kuomet prie\u017ei\u016br\u0105 teikdavo tiek moterys, tiek vyrai, pavyzd\u017eiui, pri\u017ei\u016brint sutuoktin\u012f. \u012egyvendinant Balanso direktyvos reikalavimus, Darbo kodekse numatytas naujas nediskriminavimo pagrindas \u2013 bet kokia diskriminacija draud\u017eiama d\u0117l to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi \u0161iame kodekse numatytomis teis\u0117mis, o tai rei\u0161kia, kad apsauga nuo diskriminacijos gal\u0117s naudotis visi pri\u017ei\u016brintieji asmenys.<\/p>\n\n\n\n Taigi Darbo kodeksas reglamentuodamas pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teises ne tik \u012fgyvendina Balanso direktyvos reikalavimus, bet ir nustato \u0161iai darbuotoj\u0173 kategorijai papildomas saugumo darbo santykiuose garantijas. Tai yra svarbus \u017eingsnis sprend\u017eiant visuomen\u0117s sen\u0117jimo ir finansinio atotr\u016bkio tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 problemas. Ta\u010diau taip pat reikia suprasti, jog netolimoje ateityje, vis labiau susiduriant su visuomen\u0117s sen\u0117jimo keliamais i\u0161\u0161\u016bkiais, teiks ie\u0161koti vis nauj\u0173 galimybi\u0173 pri\u017ei\u016brintiems asmenims derinti darbo ir \u0161eimos \u012fsipareigojimus. \u00a0\u00a0<\/p>\n\n\n\n Dr. Kristina Ambrazevi\u010di\u016bt\u0117 yra Lietuvos\u00a0socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s\u00a0instituto mokslo darbuotoja<\/em><\/p>\n\n\n\n Publikacija parengta mokslinio tyrimo, finansuojamo Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis pagal priemon\u0119 Nr. 09.3.3-LMT-K-712 \u201eMokslinink\u0173, kit\u0173 tyr\u0117j\u0173, student\u0173 mokslin\u0117s kompetencijos ugdymas per praktin\u0119 mokslin\u0119 veikl\u0105\u201c, pagrindu.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2022 m. rugpj\u016b\u010dio 1 dien\u0105 \u012fsigalioj\u0119 Darbo kodekso pakeitimai, kuriais buvo \u012fgyvendinti 2019\u00a0m. bir\u017eelio\u00a020\u00a0d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019\/1158 d\u0117l t\u0117v\u0173 ir pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (Balanso direktyva) reikalavimai, sulauk\u0117 nema\u017eai visuomen\u0117s d\u0117mesio. Ypatingai daug atgarsi\u0173 ir diskusij\u0173 sulauk\u0117 normos, numatan\u010dios papildomas galimybes darbuotojams, auginantiems vaikus, ypa\u010d neperleid\u017eiamas dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":37849,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3075,371,215,3074],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37848"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37848"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37848\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37850,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37848\/revisions\/37850"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37849"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37848"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37848"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37848"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}